Mikroautobusų gabeni­mas į Angliją asmeniniams daiktams

Jau beveik dvidešimt metų važinėju su furgonais tarp Lietuvos ir Anglijos, vežioju žmonių asmeninius daiktus, baldus, dėžes, kartais ir tuos keistus suvenyrus, kuriuos jie pamiršta išmesti. Mikroautobusų gabeni­mas į Angliją asmeniniams daiktams man yra ne tik darbas – tai toks gyvenimo būdas, kur per vienas savaites tenka matyti visą žmonių gyvenimo spektrą. Vieną dieną kraunu jaunos šeimos daiktus į Birmingemą, kitą – senjoro radijo imtuvų kolekciją į Braitoną. Žmonės klausia panašių dalykų, bet kiekvienas atvejis vis kitoks. Žodžiu, jei planuojate kraustytis ar siųsti daiktus – bandysiu atsakyti taip, kaip sakyčiau draugui prie kavos, be tuščios oficialumo šypsenos.

Prieš užsakant – ką verta numatyti

Kiek iš anksto reikia užsakyti vežimą?

Bent dvi–trys savaitės yra minimumas, o vasarą ar prieš Kalėdas – geriau mėnesį. Kartais žmonės skambina likus dienai ir stebisi, kad laisvų datų nėra. Būna, kad iš karto randu langą, bet tai jau sėkmės dalykas, ne planavimas. Jei turite konkrečią datą, skambinkite iš karto, net jei daiktai dar neišpakuoti. Aš einu į apskaitą pagal eilę, o ne pagal tai, kas gražiausiai prašo. Greičiau paskambinsite – daugiau variantų turėsite.

Ar man reikia ką nors pakuoti, ar jus viską sutvarkys?

Pakuoti turite patys, nebent mokate už atskirą paslaugą. Aš daiktų į dėžes nesuku – tai jūsų atsakomybė. Bet kai furgoną krauname, tikrai padėsiu sudėlioti, nes žinau, kaip išnaudoti kiekvieną spragą. Kartais klientas sako „vakare baigsiu“, o ryte matau kalną be jokių dėžių. Tada viskas užtrunka dvigubai, ir aš pradedu nervintis. Dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė – tai jūsų draugai. Aš turiu antkledžių, bet ne stebuklingų šalmų kiekvienam stiklui. Pasiruoškite rimtai.

Ar vasaros sezonu viskas brangsta ir stringa?

Taip, balandis–rugpjūtis yra tikras vajus. Tada visi nori vienu metu, keltai perpildyti, keliai pilni. Aš pats vasarą dirbu po dvylika–keturiolika valandų, nes kitaip nespėju. Kainos šokteli dvidešimčia–trisdešimčia procentų, nes furgonų tiek neprirašysi. Jei dar papuola šventinis savaitgalis prie Doverio – gali tekti palaukti papildomai. Bet jei renkatės lapkritį ar sausį – dažnai gausite geresnę kainą ir vairuotoją, kuris kalba ramiau, be spūsčių įkaito. Planuokite pagal kišenę ir nervus, ne pagal saulę.

Mašina, krovinys ir vietos furgone

Kiek maždaug daiktų telpa į standartinį furgoną – dviejų kambarių butui užteks?

Standartinis krovininis furgonas, kurį žmonės dažnai vadina mikroautobusu (techniškai tai ne mikroautobusas, o furgonas, bet aš suprantu, ką turite galvoje), turi apie 8–14 kubinių metrų. Dviejų kambarių butas, jei nekaupiate senų laikraščių kalno, paprastai telpa. Bet čia yra vienas BET – ar jūsų baldai išnešami pro duris? Būna sofų, įneštų sovietmečiu, kurių pro langą nebeįstumsi. Aš kartą Stokelyje pusdienį suvirškinimo įrankių ieškojau. Normalus komplektas su trisdešimt dėžių, sofa ir spinta įkraunamas sėkmingai. Jei dar lieka – pritvirtinam stogo bagažinėje, jei sausa.

Ar galiu važiuoti pats kartu su kroviniu?

Hmm, čia keblokai. Formaliai galima, jei yra vieta, bet furgone sėdėti ant dėžių nėra patogu, o miegoti – iš viso misija neįmanoma. Be to, draudimas kartais keičia taisykles, jei furgone keleiviai, o ne krovinys. Kartais žmonės galvoja, kad tai kaip taksi į Ciurichą. Ne, tai yra krovininis pervežimas. Jei labai reikia nuvažiuoti – apie tai kalbėkime iš anksto, nes gali tekti papildomai derinti dokumentus. Aš retai turiu polinkio tvarkytis briuselį paskutinę minutę. Atsisėsti ir nulėkti taip paprastai nenutiks.

Ar galima vežti dviratį, motociklą ar sodininko įrankius viduje?

Dviratį – be problemų, tik atsukite vairą arba apvyniokite. Sodininko kastuvus – taip, bet į dėžes, jei nenorite, kad atidarius duris jų pagaliukai jus pasitiktų. Motociklą? Na, mažą motorolerį galima sutvirtinti, bet didesnio – ne. Buvo atvejis, kai žmogus norėjo vežtis šimtus kilogramų svarmenų. Pasakiau – ne. Nes svoris prašvilpęs per bagažinę kelyje yra paskutinė mano svajonė. Aštrūs daiktai turi būti saugūs, nes per Lenkiją furgonas truputį linguoja. O dviratį galima prikabinti ir gale, jei turiu laikiklį. Tik praneškite iš anksto.

Kas jei viskas netelpa – atvažiuojate du kartus ar kaip?

Jei netelpa, o taip būna dažniau nei manote, turime variantų. Pirmas – paliekame ką nors, kas nėra kritiška, antrasis – deriname dalinį krovinį kitai dienai, bet tada kaina dvigubėja. Kartais žmonės siūlo vežti ant stogo, bet aš nenoriu lagaminų pamesti Vokietijos autostradoje. Būna, kad klientas sako „aš jau numečiau dalį daiktų“, o realybėje randame dar dešimt papildomų dėžių. Čia ir prasideda tos nemalonios derybos furgone. Geriausias patarimas – pervertinkite daiktų kiekį. Aš mieliau iškart pasiūlysiu didesnį furgoną nei vėliau dėliosiu galvosūkį kieme. Būna visokiau situacijų, kai žmonės patiki savo akimis mažiau nei mano patarimais.

Kainos, maršrutai ir laikas kelyje

Kokia reali kaina dabar vežti mikroautobusą iš Lietuvos į Angliją?

Šiuo metu pilno furgono perkraustymas svyruoja nuo septynių šimtų iki pusantro tūkstančio eurų. Kas nors siūlys ir keturis šimtus – tai arba melas, arba po to prisidės „paslėpti“ mokesčiai. Aš pats skaičiuoju keltą, kurą, mokesčius ir savo laiką. Kuro kainos per pastaruosius metus išaugusios, taigi, kas prieš penkerius metus vežė už šešiems šimtus, dabar fiziškai to padaryti negali. Labai nemėgstu, kai man lygina su kainomis iš dviejų tūkstančių penkiolikos. Tada norisi parodyti degalų čekį. Kaina turi būti sąžininga, ne draugiška.

Kodėl vieni vežėjai prašo 600, o kiti 1200 eurų?

O čia visas lobis. Šeši šimtai – tai benzinas, cigaretės ir minimumas be jokio draudimo. Toks vežėjas gal ir atvažiuos, bet su perpus mažesniu furgonu, arba iš viso praneš, kad „sugedo mašina“ tą dieną. O tūkstantis du šimtai – dažnai tai su garantija, su sutartimi, su CMR ir ramybe. Aš pats dirbu kažkur per vidurį, priklausomai nuo užimtumo ir nuotaikos. O jei jaučiu, kad klientas bando mane apgauti, kaina kyla automatiškai. Bet jei matau, kad senolė kraustosi pas vaikus – randu kompromisą. Tik atminkite: rinkoje yra tamsių kampelių. Pigiausias pasiūlymas ne visada spąstai, bet labai dažnai.

Kiek laiko trunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono su furgonu?

Pati važiavimo dalis, jei viskas laikosi pagal planą, apie dvidešimt keturias–dvidešimt aštuonias valandas. Bet čia be sustojimo miegui, be eilių kelyje, be to absurdiško kamščio prie Doverio. Realiai aš skaičiuoju dvi paras. Kartais išvažiuoji anksti ryte iš Kauno, per naktį bruki per Prancūziją, rytą laipini į keltą, ir popiet jau esi Londone. Kartais keltai atšaukiami dėl vėjo, tada prisėdi Calais dar pusdieniui. Labai nemėgstu tų lengvų atsakymų „rytoj bus“, nes žinau – ne visada bus. Geriau nustebinti anksčiau, nei atsiprašinėti vėluojant. Taip kad nesitikėkit stebuklo per vieną naktį.

Ar kaina priklauso nuo to, kokį miestą Anglijoje renkuosi?

Žinoma. Londonas ir pietrytinė dalis – standartas, nes ten daugiausia lietuvių ir maršrutai įprasti. Bet jei jums reikia į Whitchurch, Shrewsbury ar kokią Cornwall – atsargiai, kelionės laikas ir kuras tenkina. Kartais ilgas atsukimas nuo M25 į užkampį prideda šimtą eurų. Aš pernai vežiau į mažą kaimą netoli Noridžo – gražu, bet siauri keliai, žvyrkelis. Užtrukau beveik trigubai ilgiau nei iki Londono. Taigi, jūsų geografinė padėtis Anglijoje yra lemiamas faktorius. Nepykstu aš dėl to, tiesiog logistika tokia – laikas yra pinigai, o pinigai, kaip sakoma, moka sąskaitas.

Ar reikia mokėti už keltą atskirai, ar jis įskaičiuotas į sumą?

Hmm, čia priklauso nuo to, kaip mes susitariame. Aš dažniausiai dirbu „iki durų“ kaina, kur viskas įskaičiuota – ir keltas per Lamanšą, ir mokesčiai. Bet buvo toks atvejis, kai klientas pats turėjo nuolaidų kortelę keltui ir nusprendė pirkti bilietą savarankiškai. Sutikau, bet tada jei jis pavėluotų – aš jau nebedirbu pagal jo grafiką. Dažniausiai vežėjai jums pasiūlo pilną paketą, ir tai yra saugiau. Nes keltų kainos kinta kaip oras, o jei dar euro svaro kursas pašokinėja... geriau aš viską suvaldau, jums ramiau. Tik nepamirškite paklausti aiškiai – ar su keltu, ar be.

Ar vežate ir į mažesnius Anglijos miestelius?

Vežame visur, kur yra kelias. Aišku, Londonas, Birmingemas, Mančesteris – tai kasdienybė. Bet ir Peterborough, ir maži kaimeliai pasiekiami. Kartą vežiau į kaimą netoli Noridžo – kelias siauras, žvyrkelis, aš su dideliu furgonu bandau apsisukti... buvo triukšminga. Bet pasiekiau. Svarbu suprasti, kad mažesni miesteliai reikalauja tikslaus adreso ir koordinačių, ne tik „ten, kur parduotuvė“. Nes Anglijoje tokių parduotuvių daug. Aš visada prašau pasta kodo, nes navigatoriai Anglijoje kartais veda į laukus. Asfalto pabaiga dar nereiškia adreso.

Dokumentai, muitinė ir draudimas

Kokie dokumentai reikalingi gabenant asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Po Brexit dabar viskas kiek sudėtingiau. Reikia daiktų sąrašo, kartais vadinamo packing list, nors jei tai asmeninis turtas ir ne nauji pirkiniai – muitas paprastai netaikomas. Bet sąrašas privalomas. Aš pats siūlau klientams pasirašyti transporto sutartį, nors žinau, kad daugelis tai daro ir be popieriaus. Yra CMR konvencija, kuri galioja tarptautiniams pervežimams. O dėl muito – aš nesu šimtu procentų muitinės tarpininkas (čia gal ir vertėtų pasitikslinti pas specialistą), bet mano praktika rodo, kad sąžiningas sąrašas ir paso kopija išsprendžia daugumą situacijų. Neramiau būna tik su alkoholiu ir cigaretėmis – ten ribos griežtos.

Ar privalau sudaryti daiktų sąrašą anglų kalba?

Anglų kalba yra būtina, nes muitinės pareigūnai tikrina dokumentus angliškai. Aš dažnai padedu klientams, jei jie rašo lietuviškai – verčiu pažodžiui, kiek galiu. „Dėžė su baltų rūbų“ tampa „box with white clothes“. Būna, kad klientas parašo tik „diverse household items“ ir tiek. Tada muitinėje gali paklausti kas konkrečiai. Geriau detaliau nei apibendrintai.