Mikroautobuso transporto užsakymas į Angliją internetu: kaip tai padaryti be galvos skausmo?

Žiūrėk, jei sėdi ten Kaune arba Vilniuje, o gal Panevėžyje, ir galvoji, kaip čia visą šeimą perkelti į Londoną ar Birmingemą, tai užsisakyti mikroautobusą internetu šiais laikais yra turbūt primityviausias būdas. Aš jau... kažkur dvidešimt ketverius metus su tais pervežimais dirbu, ir galiu pasakyti – viskas pasikeitė. Anksčiau tai buvo telefonai, popieriai, rankų paspaudimai. Dabar vienas spustelėjimas, bet aklai tikėti pirmu pasitaikiusiu tinklapiu nereikia. Šitame tekste bandysiu atsakyti į tai, ką žmonės man dažniausiai rašo žinutėmis apie tarptautinius pervežimus į Angliją internetu.

Pradžia – tiesiog ieškai Google ar kaip?

Tai ką, užtenka suvesti "mikroautobusas į Angliją" ir spausti pirmą nuorodą?

Ne, drauge, ne. Aš mačiau, kaip žmonės užsisako pas ką nors tik todėl, kad svetainė graži, o paskui sėdi tris paras kelyje, nes mašina – dešimtmetis dyzelis, kuriam pusė variklio rankšluosčiu užrišta. Internete rasi šimtus skelbimų, bet ne visi, kurie rašo "patikimas pervežimas į Londoną", iš tiesų tokie yra. Pažiūrėk, ar yra įmonės kodas, ar žmonės palikę atsiliepimų ne tik savo svetainėje. Kartais geriausia vieta rasti vežėją – ne Google pirmas rezultatas, o kažkoks forumas, kur žmonės dalinasi patirtimi. Bet šiaip taip, paieškos sistema yra geras startas, tik neskubėk.

Kiek dienų iš anksto reikia užsisakyti transportą į Londoną internetu?

Jeigu kalba eina apie šiltą sezoną – liepą, rugpjūtį, prieš Kalėdas – tai geriau trys keturios savaitės, nes visi vežėjai, kurie dar turi licencijas, išsiparduoda greitai. O jei kovas ar lapkritis, tai kartais užtenka ir savaitės, o gal ir žaibiškai rasi vietą likus porai dienų. Nors... aš tiksliai neatsimenu, ar pernai per Velykas tiek pat buvo ar ne, bet greičiausiai taip – šventės visada lūžis. Kartais žmonės man rašo prieš vieną naktį, bet tada jau tenka mokėti dvigubai ar ieškoti neaiškių variantų. Planuok iš anksto, jeigu gali.

O jei pirmą kartą perku pervežimą internetu – kaip nepasiklysti?

Pirmiausia, nenusimink, visi kažkada pirko pirmą kartą. Pagrindinis dalykas – kad nebūtų tik gražūs žodžiai "pigus transportas į Angliją", o reali informacija apie kainą, datą, kur ir kada pasiima. Aš dažnai sakau klientams: jei žmogus telefonu vengia atsakyti, kur jo bazė, kokiu mikroautobusu važiuos – jau čia signalas. Dar vienas dalykas – jei internetu prašo mokėti viską į sąskaitą, kurios savininkas visai kita įmonė nei rašo puslapyje, geriau paklausk kodėl. Sąžiningi vežėjai turi tvarkingą sutartį.

Kainos. Čia visada brangu, tiesa?

Kiek dabar realiai kainuoja mikroautobusas iš Vilniaus į Londoną, jei mus 6 žmonės?

Realūs skaičiai – nuo keturiolikos iki dvidešimt trijų šimtų už visą mašiną, ypač jei ne švenčių metu. Šešiems žmonėms gaunasi kokie trys keturi šimtai eurų, o jei pilnas dvylikos keleivių – mažiau. Kai kurie skundžiasi, kad rado už tūkstantį, bet ten jau senas Mercedes ar kažkas neaiškaus. Kainos kyla dėl dyzelio ir emisijos zonų Anglijoje, bet nežmoniškai permokėti irgi nereikia.

Kodėl vieni vežėjai internete rašo 1200 eurų, o kiti 2500?

Nu, atsakymas piktas, bet teisingas. Tie, kurie 1200, dažnai skaičiuoja, kad susirinks dar keleivių kelyje, na, pikapins, ir tada visi spaudžiasi kaip silkės statinėj. O tie, kurie du tūkstančiai ir daugiau, važiuoja tiesiogiai, be ratų per Rygą, ir mašina tvarkinga, ne rūdyta skardinė. Brangesni variantai kartais įskaičiuoja keltą. Aš asmeniškai mačiau, kai už 1100 eurų žmonės važiavo tokiomis sąlygomis, kad verčiau būtų ėję pėsčiomis. Bet čia jūsų pasirinkimas, ką vertinate labiau – pinigus ar nugarą.

Ar galima nusiderėti, kai jau esi užsakęs internetu, ar kaina sakrali?

Kaina internetu dažnai fiksuota, bet jei liko laisvų vietų, pabandykite parašyti. Aš mačiau, kaip vežėjas sutampa tiesiog todėl, kad mašina rytoj važiuos tuščia. Bet jei sumokėjote avansą, derėtis jau kebliau. Kai kurie bando derėtis pakeliui, bet čia etikos klausimas – sutartis sutartis. Geriau prieš perkant sakyti "turiu biudžetą 1800", nei po to aiškintis.

Bagažas, kėdutės, šunys – dalykai, kuriuos žmonės dažnai pamiršta

Ar privalau nurodyti tikslų lagaminų skaičių pirkdamas bilietą internetu?

Taip, ir dar kartą taip. Mikroautobuse vieta bagažui nėra guminė, ypač kai žmonės dar vežasi dviračius, kėdutes ir keturias sunkias lagaminų kalnas. Kartais pasitaiko realių istorijų, kai šeima atsiveda devynis lagaminus vietoj penkių, o vairuotojas tik pečiais traukia – kur dėt? Jūsų nurodytas kiekis padeda vežėjui suplanuoti, ar tilps viskas po grindų. Būna, kad internetu perkant sistema neleidžia spausti "pirkti" nenurodžius skaičiaus, bet kartais tokių smulkmenų ir nebūna. Negalvokite, kad du lagaminai "nu čia niekis".

Vaikų kėdutes kartais pamiršta net ir geri vairuotojai, ką daryti?

Čia vienas iš tų dalykų, kurie mane asmeniškai varo iš proto. Jūs rezervuojate kelionę į Angliją internetu, rašote "reikia dviejų kėdžių vaikams", o vairuotojas atvažiuoja be jų. Kodėl? Skaitė greitai arba administratorė pamiršo. Tada prasideda panika, nes kėdžių nusipirkti kelyje – misija neįmanoma, o policija Anglijoje gali tikrinti. Todėl aš sakau: ne tik rašykite užsakyme, bet ir dieną prieš kelionę parašykite vairuotojui asmeniškai. Geriau būti įkyriam tėvui, nei po to temptis vaiką ant kelių.

Ar gyvūną vežtis galima be jokių kalbų, ar reikia kažko specialiai?

Šitas klausimas kaskart sukelia galvos skausmą. Anglija turi griežtas taisykles dėl gyvūnų įvežimo, reikia skiepų, mikroschemų, sveikatos pažymių, ir tai nėra vairuotojo problema, tai jūsų, kaip savininko. Aš bandau visada pasakyti klientams, bet kai kurie galvoja, kad mikroautobusas – tarsi slaptas tunelis, pro kurį nuneši katę po striuke. Ne taip. Muitinė gali tikrinti, ir jei dokumentų nėra, gyvūnas gali atsidurti karantine, o jūs – su bauda. Dar – reikia, kad vežėjas sutiktų vežti gyvūną, nes ne visi mikroautobusai tam pritaikyti, ypač jei keleivių alergijos.

Dokumentai ir kas vyksta prie sienos

Ar vairuotojas tvarko visus muitus, ar aš pats turiu kažką pildyti?

Vairuotojas turi dokumentus apie mašiną, o jūs – pasą. Jokių didelių muitų deklaracijų paprastam keleiviui nereikia pildyti, jei nevežate verslo krovinių ar prekių pardavimui. Bet jei maiše turite dvidešimt pakelių cigarečių – tai jau nebe asmeniniam naudojimui, ir muitininkai gali kabintis. Čia jūsų atsakomybė žinoti, ką galima vežti. Vežėjas jus perveš, bet įstatymų mokyti neprivalo, nors geraširdžiai kartais perspėja.

O jei keleivis neturi vizos – ar čia mano problema ar jo?

Visų pirma, tai jo problema, bet jei sėdi jūsų mašinoje – tampa ir jūsų keleivio problema. Vairuotojas prie sienos tikrins dokumentus, ir jei žmogus negali įvažiuoti į Jungtinę Karalystę, vežėjas neatsako. Aš per savo karjerą mačiau porą atvejų, kai žmonės tikėjo, kad pervežėjas – tarsi magas, kuris prastumia pro pasienį. Ne. Dabar viskas kompiuterizuota, jokių šansų "prasmukti" nebėra. Tai jei važiuojate su kaimynu – įsitikinkite, kad jis tikrai gali kirsti sieną, antraip rizikuojate vėlavimu visam mikroautobusui.

Kelionės diena – ne taip romantiška, kaip atrodo

Kiek realiai trunka kelionė iš Kauno į Birmingemą mikroautobusu?

Teoriškai tai turėtų būti maždaug dvidešimt valandų (ne, atsiprašau, dvidešimt dvi – prisiminiau, kad dar keltas ir pasienio eilės visada suėda laiko), bet realybė visada kitokia. Žiemą galima užstrigti dėl sniego Belgijoje, o vasarą – eilės prie Eurotunelio gali būti penkių valandų. Aš mačiau, kaip vairuotojai, bandydami padaryti greičiau, tiesiog nusivilkdavo naktį ant autostrados aikštelėje, nes ištikdavo miegas. Neoficialiai skaičiuokite parą. Jei kas sako, kad per penkiolika valandų – meluoja arba važiuoja lėktuvu.

Kas jei pavėluos trys valandos – ar čia normalu?

Suprantu, kad palaukti tris valandas Olandijos kelyje – ne pats maloniausias dalykas. Bet tarptautiniuose pervežimuose į Angliją vėlavimas kelioms valandoms pasitaiko. Punktualumas priklauso nuo vežėjo sąžinės, bet ir nuo dalykų, kurių jis nekontroliuoja. Jūs negalite valdyti avarijos M20 greitkelyje. Aš turėjau klientą, kuris laukė keturias valandas, nes vairuotojui teko keisti ratą. Tai buvo darbdavio kaltė, nes padangos buvo plikos. Tokie dalykai nutinka, bet jei be jokio paaiškinimo – blogas ženklas.

Ar sustojimai bus normaliuose restoranuose, ar tik degalinėse?

Čia priklauso nuo to, kokį lygį pasirinkote. Biudžetiniai pervežimai į Angliją dažnai daromi su vienu penkiolikos minučių sustojimu per parą, ir tik ten, kur pigiausia kava. Aš nerekomenduoju – vairuotojas pavargsta, o keleiviai pavirsta zombiais. Geri vežėjai planuoja du ilgesnius sustojimus su maistu. Bet būna kitaip – atsimenu, važiavau stebėti vienos kelionės, tai sustojo tik ėjimo reikalais ir viskas. Jei tai jums svarbu, klauskite dar prieš užsakydami internetu, ar bus laiko pavalgyt karštą maistą.

Kai kelyje nutinka bėdos ir kitos nesąmonės

Sugenda mikroautobusas vidury Prancūzijos, kur dėtis?

Pirmiausia – nereikia panikuoti, nors tai lengviau pasakyti, nei padaryti. Tvarkingi tarptautiniai pervežimai būna apdrausti, ir vežėjas privalo turėti ryšį su pagalbos tarnybomis Europoje. Realybė tokia, kad dažnai jums iškviečiamas kitas mikroautobusas arba remontas užtrunka kelias valandas. Jei užsisakėte internetu per rimtą įmonę, jie turi planą B. Aš mačiau atvejį, kai mašina sugedo netoli Lilio, keleiviai pusdieniui atsidūrė maršrutiniame autobuse iki miesto, kol atvažiavo pamaina. O jei užsisakėte iš skelbimų lentos – gali tekti patiems ieškoti traukinio.

Ar teisybė, kad kai kurie pikupina keleivių nieko nepasakę – kaip tai sužinoti iš anksto?

Taip, tai teisybė, ir tai viena iš blogų praktikų, kurios mane erzina jau ketvirtį amžiaus. Užsisakote jūs mikroautobusą internetu, manote, kad važiuojate šeši, o pasirodo – paima dar šešis kelyje ir spaudžiatės su nepažįstamaisiais. Kaip sužinoti? Klauskite tiesiai: "Ar važiuojame tiesiogiai, ar planuojate paimti dar žmonių?" Jei atsako vengiamai – tai jau raudona vėliava. Sąžiningas vežėjas pasakys tiesiai "taip, renku keleivius" arba "ne, tik jūs".

Ar tikrai būna taip, kad parduoda tas pačias vietas dviem žmonėms?

Būna, ir tai ne mitas. Pavieniai "verslininkai", dirbantys be jokios sistemos, kartais parduoda vietą dvigubai, tikėdamiesi, kad kas nors neatvažiuos. Tada dramos: du žmonės su lagaminais, viena vieta. Aš turėjau situaciją prieš kelerius metus, kai klientas pats rašė apie tai. Apsisaugojimas paprastas – rinkitės vežėjus, kurie po užsakymo internetu atsiunčia patvirtinimą su duomenimis, o ne sako "viskas ok, drauge". Jei kaina per gera, kad būtų tiesa – dažnai ir nėra tiesos.

Kaip atpažinti gerą ir blogą vežėją internete

Kaip internetu suprasti, kad vežėjas ne šiaip hobbistiškai veža?

Pažiūrėkite, ar turi kas nors normalų vardą, o ne slapyvardį. Rimti pervežėjai į Angliją turi registruotą įmonę, kurios kodą galite pasitikrinti internete. Jeigu viskas sukasi tik aplink Facebook profilį su nuotraukomis iš 2014 metų – tai ne profesionalas. Dar vienas dalykas – ar sutartis atrodo kaip sutartis, ar kaip nuotrauka iš telefono ekrano? Tvarkingi vežėjai naudoja elektronines sąskaitas, o ne prašo perversti pinigus į privatų Revolut. Smulkmenos? Gal. Bet jos atskiria amatus nuo verslo.

Ką reiškia, jei įmonė neturi net kontaktinio telefono, tik Messenger?

Reiškia, kad taupo tol, kol sugenda. Jaunimas dabar viską daro per Instagram, bet jei kelyje bėda, o vienintelis kontaktas – "parašyk DM", tai nesaugus užsakymas tarptautiniams pervežimams. Būna atvejų, kai Messenger paskyra dingsta po avanso gavimo. Rimtas vežėjas turi mobilų numerį, kuriuo galima paskambinti naktį. Ai, kai kurie turi tik elektroninį paštą, bet atsako per savaitę – tas pats kas nieko.

Ar svarbu, kad vairuotojas kalbėtų angliškai, jei važiuojam į Angliją?

Šiaip ne itin svarbu, nes dauguma kelionės vyksta per Europą, kur vis tiek vairuoja. Bet jei pasienyje ar kelyje įvyksta bėda, o vairuotojas nekalba – gali būti sunku bendrauti su policija. Aš per savo praktiką... hm, na galvoju, ar tai labai kritiška... na, sakysim taip: vienas geriausių mano pažįstamų vežėjų kalba tik rusų ir lietuvių, bet Anglijoje važinėja jau dvidešimt metų ir viskas jam gerai. Jums kaip keleiviui svarbiausia, kad suprastų jūsų nurodymus. Anglų kalba tam padeda, bet nėra gyvybiškai būtina.

Po kelionės ir kiti gyvenimiški dalykai

Ar galima vienu ypu užsisakyti ir į Londoną, ir atgal, ar geriau atskirai?

Jei datas žinote tiksliai, tai vienu ypu užsisakius abu maršrutus dažnai gaunate geresnę kainą. Vežėjui patogu planuoti sugrįžimą ne tuščiu, o jūs ramus, kad turite vietą garantuotai. Bet štai niuansas: jei pasikeičia planai, o jūs pirkote bilietą "į abi puses", tai grąžinti pinigus ar persidėti datą sunkiau. Aš savo klientams sakau: jei 90% kad grįšite būtent tą dieną – imkite abu. Jei yra menkiausias abejonės šešėlis – geriau atskirai, nors ir brangiau, bet laisvės daugiau.

Radau savo lagaminą subražnytą. Kur kreiptis, jei užsakiau internetu?

SUSISIEKITE su vežėju tą pačią dieną. Fiksuokite viską nuotraukomis – bagažo skyrių, pats lagaminas, ką randate. Jei rimtas pervežimas užsakytas internetu per įmonę, jie turi draudimą. Bėda – asmeniniai daiktai keleiviams vertinami simboliškai. Turėjau atvejį, kai moteris vežėsi porcelianinę lėkščių rinkinį – sulūžo trys. Atlygio neatgavo visos vertės, nes vežėjas įrodinėjo, kad nepakavo į burbulinę plėvelę. Skaitę sąlygas prieš perkant internetu išgelbėja nervus.

Jeigu parašiau žinutę ir per dvi valandas jokio atsakymo – ar čia įmonė bloga?

Nebūtinai, bet čia jau budo varna. Tarptautiniai pervežimai į Angliją – ne pica, kurią užsisakai ir per pusvalandį atveža. Bet jei rašote darbo metu, normalu tikėtis atsakymo per kelias valandas. Kartais vežėjas yra kelyje, gauna žinutę, bet vairuoja ir negali atsakyti. Aš pats, kai budėdavau mašinoje, rašydavau tik per sustojimus. Jei per parą jokio gyvo atsako – tai jau ne darbo krūvis, o arba apleistas projektas, arba sukčiai.

Vairuotojas vėlavo keturias valandas ir buvo surauges. Ar verta rašyti atsiliepimą internete?

Taip, verta, bet rašykite faktus, ne emocijas. Atsiliepimai internete – vienintelė jūsų galia, kai viskas įvyko.