Mikroautobusas krovinių pervežimui į Angliją iš Pasvalio

Jeigu sėdi Pasvalyje – ar net aplinkiniuose kaimuose prieškryžmėje – ir galvoji, kaip tuos daiktus, sofą, dėžes, gal dar dviratį, perkelti į Londoną, Birmingamą ar kokį Anglijos užkampį, mikroautobusas dažniausiai būna ta korta, kurią verta traukti. Nebūtina kviesti milžinišką fūrą, kai turi mažesnį kiekį daiktų. Krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją iš Pasvalio vyksta dažniau, nei daugelis galvoja, nors mūsų kraštas ir nėra Kauno centras. Bet čia yra savų niuansų, kuriuos bandysiu paaiškinti taip, lyg rašyčiau pačiam kaimynui.

Apie kainą, datą ir kodėl kartais viskas stringa

Kiek maždaug kainuoja pervežti daiktus mikroautobusu iš Pasvalio į Angliją?

Sunku pasakyti iš galvos, nes kiekvienas atvejis skiriasi. Jei turi keturias dėžes, kaina bus visai kitokia nei tada, kai vežame dviejų kambarių buto baldus. Realiai, už pilną mikroautobusą iki Londono ar Birmingamo sumokėsi nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų, nors esu matęs ir pigesnių pasiūlymų. Pigiausi dažnai būna pagauti – atvažiuoja kažkoks mikriukas be jokio draudimo ir palieka tave Doverio pasienyje su problemomis. Geriau mokėti vidutinę kainą ir turėti žmogų, kuris žino, kur yra Pasvalys. Nuo kilometrų ir krovinio svorio viskas priklauso.

Ar galiu pasiųsti tik du lagaminus ir šaldytuvą, ar jau per mažai?

Ne, nėra per mažai. Vienas iš pliusų, kodėl žmonės renkasi tokį transporto būdą, yra tas, kad nereikia surinkinėti pilno konteinerio. Du lagaminai ir šaldytuvas – puikus variantas. True story – pernai vežiau vyrukui iš Karklėnų taip pat: keturios dėžės, vienas dviratis, mikrobanginė. Sutilo į kampą, aš laimingas, jis laimingas. Tik šaldytuvą reikia atitinkamai paruošti. Išdžiovinti, išvalyti, nes kitaip vidaus kvapas pasklis po visą mikroautobusą. Tokių smulkmenų žmonės nepagalvoja.

Kada dažniausiai išvyksta mikroautobusas iš mūsų krašto?

Paprastai susiderinama iš anksto. Dažnai išvykimai būna antradieniais arba penktadieniais, nes tuomet jau Anglijoje savaitgalį galima atiduoti daiktus. Bet jei tu gyveni Pasvalyje, o ne prie Vilniaus žiedo, reikia skaičiuoti, kad vairuotojas turi iki tavęs privažiuoti. Kartais tai reiškia, kad mašina pas tave atvažiuos vidurdienį, nors iš Kauno pajudėjo šeštą ryto. Būna, kad kelias užtrunka dėl svorio kontrolės ar tiesiog eilių Kalėje. O ten tas Eurotunelis… na, kartais aplinkkelis per keltą greitesnis, bet ne visada. Planuok laisviau.

Ar turiu pats vežti daiktus į Vilnių, ar paimsite tiesiai iš Pasvalio?

Tiesiai iš Pasvalio. Nu, jei gyveni giliai miške, o kelias žvirkelis, tada gali tekti išsivežti iki miestelio centro. Bet iš esmės, perkraustymo paslaugos, bent jau tos, su kuriomis aš dirbu, orientuotos į tai, kad klientas nesiunta po Lietuvą. Vairuotojas (arba ekspeditorius, kaip ten jį pavadinsi) privažiuoja prie namo. Kartais pasitaiko, kad privažiavimas per sudėtingas, tenka tartis dėl artimiausios aikštelės. Bet Pasvalio centre su mažu krovininiu tikrai prisistatys. Gatvelės siauros, bet mikriukas manevringesnis nei fūra.

Kodėl vieni siūlo kainą tris šimtus eurų, o kiti – aštuonis?

Nes rinka pilna visokių. Pigūs variantai dažnai reiškia, kad nemokėsi nieko daug, o gausi nemokamą galvos skausmą. Reali istorija: prieš dvejus metus klientas užsisakė „super pasiūlymą“ į Angliją, vairuotojas užsivertė su kroviniu Frankrike ir dingo be žinios. Na, ne dingo žmogus, bet ryšio nebuvo, daiktai užsitese. Kaina žema, nes nėra draudimo, nėra licencijų, nėra normalios pažymos. Turi klausti, kodėl taip pigu. Jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, taip ir yra. Kai kurie tipai tik nusipirko seną busiuką ir paskelbėsi vežėjais.

Ar ta pati kaina galioja ir žiemą, kai Pasvalio keliai prasti?

Žiemos kaina tą patį veikia, bet gali būti švenčių priemokos. Kalėdos, Velykos – visi važiuoja, vairuotojai irgi nori švęsti. Be to, jei sninga taip, kad neišeina privažiuoti prie namo, tada krovimą tenka daryti kitur. Pavasarį keliai mūsų krašte, ypač rajoniniai, būna sudėtingi. Mikroautobusas turi būti su gerais ratais, bet tai jau vairuotojo galvos skausmas, ne tavo. Svarbu, kad nebandytum padėtų sukrauti ant ledo. Buvo atvejis – keturios dėžės nuslydo, bet laimei, niekas nesudaužyta.

Kaip vyksta fiziškai – krauna, važiuoja, pristato

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neatgultų ištikti po 2500 kilometrų?

Plėvelė, dėžės, lipni juosta – šventa trejybė. Nereikia eiti į pašto stotį pirkti brangių dėžių, tinka ir iš prekybos centro atvežtos, tik jas sutvirtink. Aš visada sakau: jei tu jautiesi, kad dėžė nepatikima, vairuotojas irgi taip jausis. Prisimenu, kartą vežėme indus iš Nikronių – moteris suvyniojo kiekvieną puodą į marškinius. Puikiausias būdas. Nemokamai ir efektyviai. Stiklas, elektronika – geriau į originalias dėžes. Mikroautobusuose viskas mėto truputį daugiau nei fūroje, nes važiuoja greičiau posūkiuose. Pagalvok apie tai.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai į mano duris Londone, ar turiu atvažiuoti į terminalą?

Tiesiai į duris, jei tik įmanoma pravažiuoti. Londono centras su krovininiu mikroautobusu – labiau noras nei realybė. Ten parkavimo taisyklės, maži kiemai, vartai. Dažnai sutariama dėl artimiausios saugios vietos. Tas pats galioja Birmingamui, Leicesteriui. Bet jei vežame krovinį iki Anglijos ir tu gyveni kokiame Milton Keynes, kur gatvės platesnės, tada viskas paprasčiau. Tik nepamiršk pasakyti, ar ten yra laiptai be lifto. Vairuotojas vienas nepaneš sofos į dvyliktą aukštą. Būna klientų, kurie apie tai pagalvoja paskutinę minutę.

Kiek dienų dažniausiai trunka kelias iš Pasvalio?

Paprastai dvi trys dienos. Mikriukas į Angliją iš čia nėra express paštas. Kai kurie galvoja, kad rytoj išvažiuoja ir poryt bus. Realiai: pirmą dieną kraunama, važiuojama per Lenkiją, antrą – per Vokietiją, Prancūziją, trečią – keltas ir Anglija. Kartais vairuotojas pernakvoja kur nors kelyje, nes po dvylikos valandų vairavimo privalo pailsėti. Taip įstatymai reikalauja. Negali nuvažiuot per parą naktį, nors norėtųsi. Ypač jei laukia dar grįžimo reisas atgal.

Kas jei mano daiktai netelpa į mikroautobusą – paliekami Pasvalio stotyje?

Ne, niekas nelieka stotyje. Jei atvažiavęs mikroautobusas per mažas, mes ieškome sprendimo. Būna, kad reikia antros mašinos, būna, kad dalis daiktų keliauja su kitu reisu. Tai nepatogi situacija, realiai pasitaikanti, kai žmogus pats blogai įvertino kubatūrą. Atsimenu, važiavome iš Rokiškio apylinkių – gana panašus kraštas į Pasvalį – ir klientas prisiminė dar vieną sofą paskutinę minutę. Teko skambinti bendradarbiui. Taip, tai kainuoja daugiau nei planuota. Gerai apskaičiuoti iš anksto, bet jei nutinka – sprendžiame. Verkti čia nepadės.

Ar galiu vežti augintinį kartu su baldais?

Čia jau švelniai tariant keblesnis klausimas. Techniškai, jei tai krovininis reisas, gyvūnai nėra krovinys. Šuo ar katė – tai tavo šeimos narys, bet muitinėje gali kilti klausimų. Be to, mikroautobusas skirtas daiktams, ne gyvūnų pervežimui specialiai. O jei šuo mažas, narvelyje, čia pat su tavimi, galima tartis. Bet turiu pasakyti – nesu tikras dėl naujausių veterinarinių taisyklių po Brexit. Anglijoje dabar griežtai, reikia skiepų, pasų, karantinų. Geriau pasitikslinti pas veterinarą, nei aš kažką prižadu dabar. Neik į kelią aklai su šuniu.

Ar galima gabenti augalus, pavyzdžiui, didelį fikusą?

Fikusai ir kiti augalai – problema. JK muitinė žiūri į juos kaip į potencialių ligų nešėjus. Teoriškai reikia fitosanitarinių pažymėjimų, praktiškai mažą vazoną gali praleisti, o didelį medelį jau stabtels. Aš asmeniškai siūlyčiau augalus palikti kaimynui arba mamai. Ypač jei keliauji iš Pasvalio, o ne oro uostu. Kelias ilgas, šviesos pokyčiai, šaltis salone – augalas gali nenorėti gyventi. Buvę taip, kad nuvyko sausas kaip popierius. Klientė pyko ant mūsų, nors mes ir neprižiūrininkai. Nevežam mes augalų jei galima, tiesą sakant.

Kas jei vairuotojui sugedus mašinai kur nors prie Vokietijos?

Būna. Jei sugedo rimtai – ieškome kito transporto. Rimtesnės įmonės turi maršrutų tinklus ir gali perkrauti daiktus kitam vežėjui. Jeigu vairuotojas vienišas vilkas be jokio plano B, tuomet tavo sofa stovi kažkur prie degalinės kol kas. Vėlgi – apie tai ir kalbu, kai minėjau tas žemas kainas. Normali firma turi draudimą ne tik daiktams, bet ir transporto gedimo atvejui. Mes per dvidešimt metų esam matę visko: nuo pradurtos padangos iki variklio gedimo prie Liuksemburgo. Spręsime. Kartais per vakarą, kartais per dvi dienas, bet neišduosim.

Dokumentai, draudimai ir popieriai, kuriuos kažkodėl visi pamiršta

Ar reikia kokios nors sutarties ar CMR?

Taip, CMR – tai standartinė krovinio važtaraščio forma. Jei vežei daiktus į Angliją ir nėra jokio popieriaus, vadinasi, tai neoficialu. Tos pigios įmonės dažnai vengia CMR, nes nenori įsipareigoti. Aš sakau: jei nepasirašei, tai nelabai ir krovinys. Bent jau turėk elektroninę sutartį su sąlygų aprašu. CMR svarbu, jei kas nutinka kelyje. Tuomet turi įrodymą, kad įteikei būtent tuos daiktus. Pasirašyk, nenuobodu. Nepamenu tikslios santrumpos reikšmės dabar, svarbu, kad funkciją atlieka.

Po Brexit ko reikia – ar pasikeitė krovinių gabenimas į JK?

Pasikeitė. Dabar formalumai griežtesni. Kroviniai iš Lietuvos į JK praeina muitinę, reikia tikslių sąrašų. Negali parašyti „įvairūs daiktai“. Turi būt: sofą 1 vnt, dviratis 1 vnt ir taip toliau. Muitininkai gali patikrinti. Nors asmeniniai daiktai dažnai neapmokestinami, bet jei veži kažką naujo, supakuoto – gali įtarti prekybą. Tada jau gali tekti aiškintis. Geriau viską deklaruoti sąžiningai. Beje, čia gali pasikeisti taisyklės, tai ką sakau šiandien, po kelių mėnesių gali būti nebe taip aktualu. Stebiu, bet neprognozuoju.

Ar mano daiktai apdrausti kelionės metu?

Turi klausti. Tikrai turi klausti. Nes ne kiekvienas mikriukas turi krovinių draudimą. Yra vairuotojas prisidengęs privačiu transportu ir važiuoja. Daiktai sudaužyti – jis pečius traukia ir sako „na, kelias buvo prastas“. Reali istorija: krėslas atsidūrė su skyle, o vairuotojas pasakė, kad tai jau buvo prieš tai. Be sutarties ir draudimo – tu niekam neįdomus. Normalios įmonės turi vežėjo civilinę atsakomybę ir krovinių draudimą. Reikalauk popieriaus. Net jei draugas draugą rekomendavo. Draugų patarimai neturi draudimo sumų.

Ar galima mokėti pavedimu, ar tik grynaisiais?

Pavedimas saugiau, bet grynieji irgi paplitę. Aš asmeniškai renkuosi pavedimą, nes turiu įrodymą. Grynieji – kai vairuotojas pasiima, bet jei jis neaiškus veikėjas, tai gali dingti be kvito. Oficialiai dirbančios įmonės pageidauja avanso prieš pakrovimą ir likučio atsiskaitymo pristatymo metu. Neišeina taip, kad viską sumokėjai, o daiktai neatvažiavo. Bent jau neturėtų taip būti geram versle. Perkraustymo paslaugos iš provincijos į užsienį reikalauja pasitikėjimo, o pinigai grynaisiais be kvito kaip reikiant tą pasitikėjimą griauna.

Ar mano mama gali perduoti daiktus Pasvalyje, jei aš pats Londone?

Žinoma. Dažnai taip ir būna – tu Londone, mama ar brolis Pasvalyje perduoda. Svarbu, kad ji žinotų, kas tiksliai perduodama, ir turėtų sąrašo kopiją. Kartais pasitaiko, kad šeimos narys dar kažką įmeta paskutinę minutę, o sąraše to nėra. Po to kyla chaosas: o kur mano dėžė su žieminiais batais? Ji ten buvo, pati mačiau. Geriau viską suderinti su vairuotoju ir nepasitikėti atmintimi. Parašyk ant popieriaus. Mamos dažnai žino tik „ten kažkas dėžių“.

Kas kartais nutinka ne pagal planą ir kaip to išvengti

Ar mikroautobusas kursuoja kas savaitę?

Daugelis mano, kad taip, bet realybė kitokia. Bendrovės, kurios dirba nuolat, dažnai turi kelis reisus per savaitę per visą Lietuvą. Bet konkrečiai iš Pasvalio – nebūtinai kasdien. Kartais surenkame keletą užsakymų iš Panevėžio, Pasvalio, Biržų ir tada važiuojame. Jei tau reikia labai skubiai, gali tekti mokėti už tiesioginį reisą, o tai brangiau. Laukiant grupinio varianto gali tekti palaukti kelias dienas. Geriau klausti kelias savaites į priekį. Aš pats nenoriu žadėti, kad rytoj, jei nėra laisvos vietos.

Kas jei aš turiu tik vieną sunkų daiktą, pavyzdžiui, pianiną?

Pianinas iš Pasvalio į Angliją… na, mikroautobusas tam per mažas ir per silpnas. Tokiems daiktams reikia specifinės įrangos, tvirtinimo, o kartais net kran. Aš sąžiningai pasakysiu – skambink furos organizatoriui. Mes galime pabandyti, bet rizikuojame ir savo nugara, ir tavo instrumentu. Buvo atvejis prieš daug metų Panevėžyje, kai pabandėm. Nenuvažiavus dešimt kilometrų supratom, kad nosis mikroautobuso per ilga ir svorio nepastatom. Grįžom. Klientas supyko, bet geriau supykti nei turėti sulaužytą daiktą. Ne kiekvienas baldas tinka į mikriuką.

Ką daryti, jei atvažiavęs mikroautobusas neatitinka to, ką žadėjo?

Būna ir taip. Žadėjo, kad bus uždara mašina, o atvažiavo atviro tipo. Žadėjo, kad paims aštuonis ryto, o atvažiavo keturioliktą val. Tuomet turi teisę atsisakyti krovos ir reikalauti atvykti kaip sutarta. Bet realiai – jei esi spaudžiamas laiko, kartais tenka rinktis blogesnį variantą. Čia jau etika. Geros įmonės nepaslėps, kas atvažiuoja. Jei kažkas nepatinka – fiksuok iš karto. Turi sutartį? Gali grasinti nutraukimu. Neturi – lieki be kąsnio burnoj ir be sofos. Tokių istorijų girdėjau ne vienos iš skubiai pasamdytų „draugų“.

Ar mano daiktai važiuos su svetimais kroviniais? Ar tai saugu?

Dažniausiai taip. Pilno mikriuko retai kas užsisako. Grupiniai kroviniai – standartas. Daiktai sužymimi, atskiriami, bet viename bagaže viskas kartu. Jei tavo kaimynas veža alyvą, kuri laša, o tavo daiktai – blogai. Bet normaliai pakuojant ir tvirtinant, problemų nėra. Aš vežu taip, kad kiekvienas užsakymas turi savo zoną. Kartais viena dėžė palenda po kito stalu, bet nesusidaužia. Jei labai bijai – mokėk už pilną reisą. Kitaip dalinam erdvę. Tokia jau krovinių gabenimo į Angliją ekonomika. Ne fūra vienam, nebant mokėi.

Ar galiu sekti, kur yra mano krovinys?

Moderniau dirbančios įmonės siunčia koordinates arba turi GPS. Bet ne kiekvienas mikriukas turi trackerį. Dažnai vairuotojas pats parašo „esu prie Lilio, viskas ok“. Jei tau reikia absoliučios kontrolės, geriau pasitarti iš anksto. Kai kurie klientai skambina kas keturias valandas – tai truputį erzina vairuotoją, ypač jei jis miega privalomo poilsio metu. Aš siūlau – klausk ryto ir vakaro ataskaitos. Būna ir tiek. Nesąžininga vairuotojui verstis ant kito laiko zonos miego vien dėl tavo nerimo, nors ir suprantu tą nerimą.

Kodėl negalima tiesiog išsinuomoti mikroautobuso ir pats viską nuvežti?

Gali. Daugelis taip ir daro. Bet paskui skambina manęs po kelių mėnesių paklausti, kaip sumokėti muito baudą Prancūzijoje. Arba prisimena, kad reikia Le Shuttle bilietą. Arba pavargsta juodai vairuoti keturiolika valandų. Pats vairavimas – ne problema. Problema – logistika, draudimai, pasieniai, parkavimas Londone, krovimas vienas be rankų. Jei esi pajėgus fiziškai ir turi du draugus – pabandyk. Bet skaičiuok ne tik kuro kainą, bet ir savo laiką bei nervus. Nuoma pigiau atrodo ant popieriaus.

Ar verta vežti seną sofą, ar pigiau nusipirkti naują Londone?

Čia ne mano sritis, bet pakomentuosiu atvirai. Jei sofa gera, odinė, kaip iš IKEA ne pigiau – vežk. Jei tai sovietinis palikimas, svoris toną ir kvapas keistas – palik. Anglijoje yra IKEA, Facebook Marketplace, daugybė antrų rankų. Kartais pervežimas kainuoja tiek pat, kiek naujas baldas. Bet sentimentai – jie sveria kitaip. Aš vežu tai, ką žmonės man prašo, net jei logiškai neapsimoka. Tai tavo sprendimas. Aš tik atvešiu. Paskui nesiskųsk, kad Anglijoje sofos pigios, jei pats rinkais senąją vežtis. Buvęs toks atvejis.

Ar mikroautobusas gali atvežti daiktus atgal iš Anglijos į Pasvalį?

Žinoma, taip vyksta nuolat. Daugelis mano, kad mes tik iš Lietuvos vežam, bet dažnai mikriukai važiuoja tušti atgal arba su kitais kroviniais. Jei reikia atgal – klausk. Maršrutas Anglija–Lietuva dažnai turi laisvų vietų ir atgal. Kaina panaši, jei ne truputį mažesnė. Ypač jei lanksti data. Sakau iš karto – dėl tikslių maršrutų reikia kalbėtis, nes planai keičiasi kiekvieną savaitę. Buvo pavasaris, kai trys klientai vienu metu norėjo daiktų iš Liverpulio į Pasvalį. Susuko maršrutą per visą savaitę. Nieko nereikėjo laukti.

Jei trumpai – mikroautobusas krovinių pervežimui į Angliją iš Pasvalio yra realus, gyvas ir dažnai protingiausias pasirinkimas, kai neturi pilnos namų tonos. Nesitikėk fabriko dirbiniu tikslumu, nes kelyje gyvena savas chaosas, bet gali tikėtis normalaus žmogiško bendravimo. Renkis atsakingai, klausk iš anksto, pasirašyk popierius ir nepasitikėk stebuklais už tris šimtus eurų. Aš čia jau dvidešimt ketverius metus matau visokius dalykus, ir galiu pasakyti: geriau ramiai paklausti, nei skubiai gailėtis.