Mikroautobusas į Londoną: patogu didesniems daiktams

Žinai, per dvidešimt kelerių metų pervežinėjant daiktus po Europą, matai visko. Vieni kraustosi su vienu lagaminu, kiti – su trijų kambarių butu. Daugeliui kyla klausimas: koks transportas tikrai reikalingas? Ne visada reikia gigantiško vilkiko. Kartais pats tas – mikroautobusas į Londoną. Ypač kai gabeni daugiau nei lagaminą, bet mažiau nei fabriką. Surinkau atsakymus į klausimus, kuriuos man uždavinėja beveik kasdien. Paprastai, be filtrų. Jei ieškai, kaip nugabenti sofą, spintą, dėžes ir gal dar tą sunkų stalinį teniso stalą – skaityk toliau.

Kiek kainuoja ir kas telpa

Kiek maždaug kainuoja mikroautobusas į Londoną ir nuo ko tai priklauso?

Na, čia tas klausimas, kurį girdi pirmą. Kaina svyruoja dažniausiai nuo tūkstančio iki dviejų su puse tūkstančio eurų, nors būna ir pigiau, ir brangiau – priklauso nuo sezono, savaitės dienos ir ar reikia grįžtamojo reiso. Jeigu veži tik kelias dėžes, gali būti per brangu. Bet jei tai keturių vietų svetainė, tada kaina bus adekvati. Dar prie to prisideda keltai, kuro kainos ir ar reikia pagalbininkų iškrovimui. Nebūna vienodos kainos visiems.

Ar tikrai telpa svetainės baldai į tokį automobilį?

Paprastai – taip, jei tai standartinė sofa, komoda ir staliukas. Mikroautobusas į Londoną būna įvairaus dydžio, dažnai naudojami tokie, kur bagažinė apie 8–10 kubinių metrų. Sofą reikia apversti, kartais atsukti kojas. Būna atvejų, kai žmonės nori sukišti dar ir sporto įrangą, tada jau trūksta oro. Geriau pasitikslinti matmenis prieš kelionę, o ne spėlioti. Aš mačiau, kaip vienas klientas bandė sutalpinti kampinę sofą – netilpo, teko užsakyti antrą reisą. Brangiai kainavo.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Dažniausiai taip, vietos yra. Bet turi žinoti, kad mikroautobuse nebus Hiltono lygio komforto. Sėdės šalia dėžių, gali būti šiek tiek ankšta. Ai, ir dar – jei gabenate gyvūną, reikia pasirūpinti narveliu. Nors dalis žmonių nori, kad augintinis važiuotų ant kelių, bet taip neleidžiama. Kelionė trunka ilgai, reikia keltu, todėl pasiruošk, kad teks ilgai sėdėti. Bet iš patirties galiu pasakyti – klientai dažniausiai miega pusę kelio, aš vairuoju.

Kainos ir kur ten gali būti kiaušinių

Kodėl vienas pervežėjas prašo 900€, o kitas – 2800€?

Čia amžinas klausimas. Pigiausi variantai dažnai reiškia, kad kažkas su savo seno volvo bagažine veža asmeninius daiktus ir bando užsidirbti. Brangiausi – solidžios įmonės su draudimais, kelių žmonių komanda ir pilna atsakomybe. Būna, kad pigusis dingsta prieš savaitę iki išvažiavimo. Būna, kad brangusis dirba puikiai. Ne visada kaina lygu kokybei, bet jei pasiūlymas žemiau rinkos vidurkio trigubai – paklausk savęs, kodėl. Aš pats mačiau, kaip klientas džiaugėsi sutaupęs, o paskui ramstė baldus, nes pervežėjas viską suvertė kaip malkas.

Ar reikia kokio nors draudimo?

Dauguma normalių įmonių turi CMR draudimą – tai toks standartas tarptautiniams pervežimams. Bet pasitikrink sutartį. Kartais draudimas padengia tik vežėjo kaltę, o ne tavo pacukraždintą kompiuterį, kurį pats blogai supakavai. Jei vežysi vertingus daiktus – antikvarą ar tapybą – gali tekti papildomas draudimas. O šiaip, aš visada sakau: geriau gerai supakuoti nei viltis, kad draudimas padengs. Nes draudimo bendrovės mėgsta ieškoti priežasčių nemokėti.

Ar galima mokėti dalimis?

Visai įmanoma. Mes paprastai imame 30 proc. avansą, kad žmogus rimtas, o likutį iškrovus. Būna įmonių, kurios nori visko iš karto, ypač jei nepažįsta kliento. Būna ir tokių, kurios sako – mokėk pusę prieš, pusę faktui. Neverta bijoti klausti. Kas blogiausia, gali atsakyti ne, bet dažniausiai sutaria. Tik atsargiai su tais, kurie prašo viso pinigo grynais į rankas be jokio kvito. Tokie – nebe pirmą kartą man perbraukia nervus.

Kelias ir pasienio reikalai

Ar dabar jau nereikia vizos į Angliją, tiesa?

Po Brexit viskas pasikeitė. Europietiški pasai – vis dar OK be vizos, bet ten yra tam tikras laiko limitas (nors šiuo metu galiojančias taisykles reiktų pasitikslinti, aš ne 100 proc. įsitikinęs dėl konkrečių terminų). Jei važiuoji tik su daiktų pervežimu ir esi pats klientas – per pasienį praeisi su ID ar pasu. Pervežėjas turi turėti visus krovinio dokumentus. Kartais borderio pareigūnai paklausia, ar neplanuoji dirbti juodai. Atkreipk dėmesį, kad krovinys turi būti aprašytas.

Kaip ten su muitine – ar tikrina kiekvieną dėžę?

Ne kiekvieną, bet gali patikrinti. Po Brexit muitinė tapo rimtesnė. Jei veži asmeninius daiktus – turėk sąrašą, ką veši. Jei baldai nauji – gali reikėti mokėti muito mokesčius. Būna, kad praleidžia be žvilgsnio, būna – prašo atidaryti tris dėžes. Kartą matėme, kaip pareigūnai patikrino visą furgoną dėl vienos nenuoramos dešros kliento krepšyje – nejuokinga buvo. Gerai aprašyk turinį, nebandyk slėpti prekių naujų etikečių. JK muitinei patinka tikslumas.

Kiek realiai trunka kelionė mikroautobusu į Londoną?

Iš Lietuvos dažniausiai dvi dienos, kartais trys. Kelias per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, tada keltas. Jei krovinys kraunamas Vilniuje – apie 2200–2400 km. Su vairuotojų poilsiu ir keltu – maždaug 36–48 valandos. Neskubink vežėjo dėl to, kad nori greičiau, nes poilsio laikas – įstatymas. Kartais pasitaiko kamščiai Belgijoje, būna eilės prie keltų. Beje, apie britų orą – lyja, ir tada greitkelis virsta upėmis. O ką aš čia orą šneku, tau baldai rūpi.

Pakuotė ir buities daiktai

Ar turiu pats supakuoti ar jie padarys?

Gali daryti pats, gali užsakyti. Jei pats – turi daryti tai gerai. Dėžės turi būt užklijuotos, stiklas apvyniotas. O jei paprašysim – mes sukomplektuojam medžiagas ir supakuojam. Bet tai kainuoja papildomai ir reikia laiko. Būna klientų, kurie sako aš jau supakavau, o atvažiuoji – daiktai maišuose, kurių rankenos nutrūksta pakėlus. Tada tenka improvizuoti. Aš pats mieliau matau daiktus dėžėse nei plastikiniuose maxima maišuose, nors ir tie tinka smulkiems. Bet stiklą – jokiu būdu ne į maišelį.

Ar buitinė technika turi stovėti vertikaliai?

Šaldytuvas – taip, vertikaliai. Jei gulėti – gali susigadinti kompresorius. Skalbimo mašina – irgi geriau vertikaliai, nors yra diskusijų (nors, palauk, gal kai kurios naujos gali ir gulėti, bet aš niekada nenoriu rizikuoti, todėl sakau – vertikaliai). Viryklę galima ir horizontaliai, jei gerai pritvirtinta. Svarbiausia – viskas turi būt užfiksuota automobilyje, kad nesiuksėtų. Kartą vežėm šaldytuvą gulintį... klientas prašė. Rezultatas – jis nebešaldė. Graudu.

Kiek iš viso laiko man reikia pasiruošti?

Rimčiausiai – mėnesis, bet dažniausiai žmonės ruošiasi per savaitę ar dvi. Reikia atlikti daug darbų: surinkti dėžes, susitarti dėl aukščio, supakuoti, atsijungti buitį. Jei skubi – per dvi dienas irgi įmanoma, bet bėgiojimas stresuoja. Praktika rodo, kad klientai, kurie ruošiasi mėnesį, viską padaro ramiai. Tie, kurie skambina rytoj reikia – dažnai palieka patys sau svarbius daiktus stalčiuose. Tada rašo žinutę: gal dar būsit šalia? Nebe.

Londone: kiemeliai, laiptai ir iškrovimas

Kaip su stovėjimu Londone – ar ten galima tiesiog sustoti ir iškrauti?

Londonas – čia savas iššūkis. Raudonieji maršrutai, gyvenamųjų zonų parkingai, mokami stovėjimai. Jei krausiesi į pirmą aukštą be lifto centre – gali tekti skirti pusvalandį tik tam, kad rastume vietą. Kai kurie rajonai – Westminster, Kensington – ten net stabtelėti minutę problema. Būna atvejų, kai iškrauname tolėliau ir tempiame daiktus ant ratukų. Gerai, jei klientas išperka vietą arba turi savo kiemelį. Jei ne – pasiruošk, kad gali prireikti papildomos poros rankų.

Ar padeda iškrauti ir nešti daiktus iki buto?

Paprastai taip, jei tai sutarta. Vienas vairuotojas gali padėti, bet jei lifts neveikia ir aštuntas aukštas – tada reikia antro žmogaus. Kai kurie pervežėjai tik pakrauna ir iškrauna prie slenksčio. Aš asmeniškai stengiuosi padėti, bet turiu būti sąžiningas – mano nugara nebesiulba taip kaip dvidešimties. Jei matu, kad per sunku – sakau klientui, kad reikia arba lifto, arba alpinisto. Šiaip juokauju, bet kartais neatrodo juokinga. Ypač su pianinu.

Kas jei paskutinę minutę pakeičiu adresą Londone?

Įmanoma, jei ne per toli, bet gali keisti maršrutą ir sugadinti kitų klientų laiką. Ypač jei mikroautobusas į Londoną veža ne tik tavo daiktus, o dar kelis krovinius. Jei naujasis adresas miesto pakrašty – irgi problematiška, nes laikas. Dar vienas dalykas – Londone viena kryptis kitai nėra arti, nors atrodo tas pats pašto indeksas. Buvo atvejis, kai klientas persikėlė iš Croydon į Enfield – praradom pusdienį. Gerai sutart iš anksto, bet gyvenimas gyvenimas.

Kai viskas eina ne pagal planą

Kas jei pervežėjas neatvažiuoja sutartu laiku?

Dėlto mes ir renkamės rimtas įmones, ar ne? Neatvažiavimas – blogiausias scenarijus. Gali būti gedimas, gali – avarija, gali – žmogus paprasčiausiai pamiršo. Taip, būna. Tada skambini, keiki viską, o ten atsakinėja telefono balso paštas. Jei turi sutartį su baudomis – gali reikalauti. Jei samdei vaikiną su furgonu – nelabai turi kam priekaištaut. Mano patarimas: rinkis tuos, kurie atvažiuoja apžiūrai prieš sutartį. Tai parodo rimtumą.

Ar verta vežtis augalus ir ar jie nepražus?

Atvirai – augalai pervežime dažnai atrodo liūdnai. Žiemą šaltyje jie šąla, vasarą – vysta. Jei jie brangūs ar seni – gal geriau padovanoti draugams. Mamos fikusas, kurį vežėm prieš trejus metus... neo, palauk, gal buvo užpernai. Jis atlaikė, nes buvo didelis ir sveikas, bet rožių krūmas numirė. Beje, JK muitinė kai kurių augalų neįsileidžia be dokumentų. Tai dar viena bėda. Nesiūlčiau vežti visų savo orchidėjų, nebent jos labai brangios.

Kas jei baldai neina pro duris naujajame bute?

Tada prasideda dramos. Kartą vežėm didulę spintą, kuri tilpo į senąjį butą Kaune, o Londone – durys penkis centimetrus siauresnės. Teko nešti pro langą. Gera žinia – Londono butuose langai kartais didesni nei durys. Bloga – aukštas. Jei baldai surenkami – išrink. Jei ne – ieškok meistro vietoje arba daryk sandėrį su kaimynu dėl išnešimo pro balkoną. Sprendimų yra, bet geriausia pasimatuoti prieš perkant pervežimą. Ne, rimtai, matuok.

Ką rinktis – mikroautobusą, furgoną ar du vaikinus iš skelbimų?

Ar mikroautobusas į Londoną geriau nei didelis krovininis automobilis?

Jei gabeni standartinio buto daiktus – taip, mikroautobusas žymiai ekonomiškesnis ir manevringesnis Londone. Krovininis busas ar vilkikas kartais net negali įvažiuoti į senus kiemus ar po tiltais. Mes naudojam vidutinio dydžio furgonus – jie ir į parkavimo aikšteles telpa, ir greitai važiuoja. Plus kuro sąnaudos mažesnės. O jei turi pilną trijų kambarių butą su spintomis sienomis – tada jau tikrai reikia didesnio auto. Čia viskas apie balansą.

O gal pigiau nusisamdyt du vyrus su furgonu per kokį skelbimų portalą?

Gali būti pigiau. Gali būti ir tragedija. Būna geri vyrukai, kurie tikrai profesionalai, bet paprasčiau dirba sau. Būna ir sukčiai, paima avansą ir dingsta. Be to, jei kažkas nutinka kelyje – jie neturi atsarginių automobilių. Mes pervedėme klientą, kuris bandė sutaupyti šimtą eurų. Furgonas sugedo Liuksemburge, daiktai savaitę praguliūnojo kažkur. Galų gale sumokėjo dvigubai. Aš nesakau, kad visi privatūs blogi. Tiesiog rizika didesnė. Paprastai nebūna nieko, kas per pigu.

Gyvūnai, dviračiai ir kiti keblumai

Ar galima vežtis augintinį kartu su daiktų kroviniu?

Taip, bet turi žinoti taisykles. JK reikia gyvūno paso, skiepų, ypač pasiutligės. Įlaipinimas i keltą su gyvūnu – dažniausiai galimas, bet reikia narvelio arba petnešų. Jei gyvūnas didelis – erdvė mikroautobuse gali būt klaustrofobiška. Maži šunys dar pakenčia, bet katės – katinas kelyje į Londoną kartais kaukia visas dvidešimt valandų. Jei gali – palik gyvūną skrydžiui arba specializuotai kontorai. Taip ramiau ir tau, ir gyvūnui, ir vairuotojui.

Ar mikroautobusas tinka ir mažiems daiktams, ar tik dideliems?

Logiškai galvoji – jei maži, gal per brangu. Bet realiai kartais žmonės veža penkias dėžes ir krepšį. Jei nėra kito būdo – tinka. Bet už tą pačią kainą geriau prisipildyti. Aš sakau: mikroautobusas į Londoną labiausiai pasiteisina, kai yra bent keletas didesnių daiktų – sofa, spinta, technika. Jei tik lagaminai – gal tiesiog siųsk per kurjerį arba oro uostu, bus pigiau. Nors jei tau svarbu viską gabenti kartu – vis tiek galima.

Kaip žinoti, kad daiktai tikrai sutalpos, jei aš pats nematau mikroautobuso?

Gali nufotografuoti daiktus, atsiųsti matmenis. Normalus vairuotojas arba vadybininkas įvertina ir pasako ar telpa. Kartais mes prašome videopokalbio, kad panardintum kamerą aplink daiktus. Būna ir taip, kad klientas pamiršta tarpukainį virš suvarto ir paminėti tik didžiąsias spintas. Tada mikroautobusas tampa stebuklų skrynia, kurioje nebežinai, kas dedasi. Jei turi dar daugiau – sakyk iškarto. Vėliau permokėti už antrą mašiną tikrai nejuokinga.

Ar galima vežti dviratį nenusukus rato?

Dviratį vežti galima, bet nenusukus rato jis užima daug vietos. Gerai būtų nuimti bent vieną ratą ir pritvirtinti prie sienos. Jei hidrauliniai stabdžiai – atsargiai, gali prasisukti. Būna brangių modelių, kuriuos žmonės taupo neštyti per Londono gatves. Mes vežam juos suvyniotus į antklodes. Kartą kažkoks kalnų dviratis su aštriais dantimis subadė odinę sofą... klientas tik ašarojo. Tada buvom priversti pirkti apklijavimo medžiagą. Tad dviratį galima, bet pranešk prieš tai, kad žinotume kaip tilpinėti.

Paskutinis patarimas prieš skambinant

Apie ką dar pamirštam paklausti, bet vertėtų žinoti?

Tarkim apie ratus ant baldo – kai kurios sofos turi didžiulius, bet jas galima nuimti. Pamirštam paklausti ar reikia atsuktuvo. Pamirštam paklausti ar Londone bus kas priima daiktus, jei tu vėluosi. Ir dar – apie orą. Lyja maždaug kas antrą kartą, kai atvykstam. Nepamiršk apsaugoti kartono dėžių nuo drėgmės. Aš dažnai sakau: jei turi sniego ant stogo daiktų – nukask. Nors iš Lietuvos važiuoji sausa, Jungtinėj Karalystėj gali būt šlapia. Kartonas tampa koše.

Tai va, jei galvoji apie mikroautobusą į Londoną – paskaičiuok, ką veši, paklausk kainos, nesikuklink dėl smulkmenų ir nepamiršk, kad blogiausia, kas gali nutikti, – ne gedimas, o pasirinkimas, kai kažkas nutyli apie paslėptus mokesčius. Rask normalų vairuotoją, kuriam gali paskambinti vidury nakties, jei ko nors primirši. Tokių yra. Sėkmės kraustantis, ir kad sofos tilptų pro duris.