Mikroautobusais vežame prekes į Angliją pigiai – bet ar visada taip paprasta?

Žinai, kai žmonės parašo „mikroautobusais vežame prekes į Angliją pigiai“, dauguma galvoja, kad čia kaip taksi – išsikvietei, sukraunei, atvažiavo. Bet po dvidešimt ketverių metų šitame verpete galiu pasakyti – ne visada taip slidžiai eina. Kartais kainą lemia ne kilometrai, o tai, ar tavo daiktai supakuoti į standartines dėžes, ar į maišus iš maximos. Kartais „pigiai“ reiškia, kad važiuoja trys klientai vienu metu ir tvarkaraštis... hmm... laisvas. Rašau čia ne tam, kad įtikinėčiau, o tam, kad pasakyčiau, kaip veikia rinka vienišam žmogui, kuris nori iš Lietuvos nusiųsti daiktus į Londoną, Birmingamą ar gal į tą Hali prie vidurio niekur.

Pradžiai apie kainą ir kaip čia viskas sukasi

Kiek kainuoja nusivežti dėžes į Londoną mikroautobusu, jei turiu tik kelias?

Tai žiūrėk, jei turi tris-keturias standartines dėžes ir jos tilpsta tarp sėdynių, dažniausiai skaičiuojame nuo £80 iki £140 už tavo krovinį, bet čia be muitinės popierių jei tai asmeniniai daiktai. Kartais žmonės palygina su didžiąja paštu, bet čia juk ne siuntų centras – čia mikroautobusas, kuris važiuoja į konkretų adresą. Tik sumokėsi mažiau, jei daiktus pristatysi į mūsų surinkimo tašką, o ne prašysi paimti iš Naujosios Vilnios penkto namo. Kaina krenta, kai mes neturime važinėti po visą miestą. Ai, ir dar – jei dėžės sunkios kaip akmenys, kaina gali šoktelėti, nes mūsų mašinos irgi turi svorio limitus.

Ar pigiau užsisakyti mikroautobusą nei didelį krovininį bananą, atsiprašau, fūrą?

Aišku, kad pigiau. Fūra į Angliją kainuoja tūkstančius, net jei ji dalinai tuščia. Mikroautobusas – mažesnė degalų sąskaita, mažesnis keltas, mažiau mokesčių. Bet yra niuansas. Jeigu tu veži, tarkim, visą dviejų kambarių butą, mikroautobusą teks pirkti tris kartus, ir tada jau neišeina tas „pigiai“. Aš esu matęs klientą, kuris bandė sutalpinti tris spintas į Ford Transitą. Netilp. Teoriškai gal. Praktiškai – vairuotojas grįžo su sulamdyta kartono dėže vietoj veidrodžio. Kartais žmonės paskambina, aš paklausiu ką veža, jie sako „ach, viską“, o tai reiškia, kad reikia fūros. Mikroautobusai geriausi smulkiems kroviniams, siuntoms, gal kokiam šaldytuvui su dviem lagaminais.

Kodėl vieni skelbimie sako £40, o jūs rašote £90 – ar čia afera?

Ne afera, o realybė. Tie £40 skelbimai dažnai būna vyrukas su pasenusiu mikroautobusu, be draudimo, be teisių vežti svetimus daiktus. Jis pasiima tavo siuntą, užmeta į galą tarp šunų narvo ir senų padangų. Du kartus mačiau, kaip toks „verslininkas“ išmetė kliento dėžes kalnelyje prie Doverio, nes muitinė prisikabino. £90 – degalai, keltas, normalus vairuotojas, draudimas, CMR lapas. Ai, dar mokestis Prancūzijoje. Jeigu nori, gali rizikuoti su £40, bet aš nepatariu. Rinkoje yra tokių, kurie daro blogą vardą visiems ir pradingsta su daiktais.

Ar reikia man papildomai drausti daiktus, jei jūs jau turite draudimą?

Nebent daiktai vertingesni nei keli tūkstančiai eurų. Mūsų CMR draudimas turi limitus. Jei veži senelės servizą iš XIX a. arba auksą – tada tikrai verta papildomo draudimo. Aš paprastai klausiu – ar gailėtumėsi jei tai dingo? Jei atsakymas taip – draustis reikia. Jei ten drabužiai ir puodai – nereikia mokėti papildomai. Kartais klientai nori pilną draudimą dėl ramybės. Mes galime padėti sutvarkyti, bet kaina auga. Neužmiršk, kad draudimo įmokos irgi turi prasmę. Neseniai vežėme kolekcines vinilines plokšteles. Klientas nedraudė. Laimei viskas praėjo sklandžiai, nes vairuotojas vertino muziką ir važiavo atsargiai. Bet galėjo ir subraižyti. Rizika visada yra.

Kas, kur ir kaip – daiktai, kuriuos vežame

Ar galima kišti baldus, dėžes ir dar lagaminus vienu ypu?

Galima, jei telpa. Bet aš turiu būti sąžiningas – mikroautobusas nėr stebuklų dėžė. Jei turi išardytą lovą, tris lagaminus ir dviratį, mes galime sutalpinti, bet teks manevruoti kaip tetris. Vieną kartą klientas pasakė, kad turi „tris daiktus“. Atvažiavom – tai buvo sofa, šaldytuvas ir dvidešimt dėžių. Ne, ne tilpo. Teko daryti du reisus. Jei vežame prekes į Angliją pigiai, dažnai krovinys bandomas sukomponuoti su kitų klientų daiktais. Tai reiškia, kad tavo lagaminas gali važiuoti šalia kažkieno komposto dėžės. Nepatogu, bet ekonomiška. Patarimas: visada sakyk tikslų sąrašą, o ne „nedaug to“.

Koks svorio limitas realiai, ne popieriuose, o jei tikrai užkrauti?

Popieriuose rašo 1,2–1,4 tonos priklausomai nuo mašinos. Realiai mes žiūrime ne tik svorį, bet ir tūrį. Kartais vežame labai lengvų, bet didelių daiktų – pavyzdžiui, čiužinį. Jis sveria nieko, bet užima visą mikroautobusą. Tada tas „mikroautobusais vežame prekes į Angliją pigiai“ kvepia nebe pasiūlymu, o galvos skausmu. Jei daiktai sunkūs – knygos, dokumentų archyvai, įrankiai – tada svoris krenta greitai. Aš pats iki galo nebesu tikras... gal čia buvo 1,1 tona mūsų senajam Transitui? – bet dabartiniai šiek tiek didesni. Tiesiog pasakyk ką veši, mes pasakysim ar tilps. Nemėgstu prižadėti kai nesu 100 proc. tikras dėl svorio kiekvienos konkrečios mašinos.

Ar vežate pavienes siuntas ar tik pilnus krovinius?

Ir vieną dėžę paimsim, jei važiuojam pro šalį. Nereikia bijoti, kad turi užpildyti visą mikroautobusą – tokių reikalavimų nėra. Dažnai važiuojame su kombinuotu kroviniu: vieno kliento dėžės, kito baldai, dar kažkas siunčia motociklą. Tavo viena dėžė tilps kažkur kampe. Tik kaina už vieną mažą siuntą bus ne proporcionaliai maža, nes reikės atvaryti, užkrauti, pasirašyti popierius. Kartais žmonės pyksta, kad už dvi dėžes kaina tik 30 proc. mažesnė nei už dešimt. Na, logistika tokia – bazinei sąnaudai įtakos nedaro ar tai dvi, ar penkios, jei važiuoji tą pačiu maršrutu. Bet taip, pavienės siuntos irgi vyksta.

Ar privalau pakuoti pats, ar jūs tai padarote atvažiavę?

Mes galime padėti, bet idealiai – pakuoji pats. Aš esu matęs, kai žmonės sudeda statinius į maišus nuo bulvių. Keltas siūbuoja, maišas plyšta, bulvės – atleisk, tavo puodeliai – byra po visą krovinių skyrių. Kartais atvažiuoji ir galvoju – o Dieve, kas čia per arklių mėšlas. (pataisyk – netvarka). Kubiliniai maišai nėra pakuotė. Geriausios yra dvigubos kartono dėžes, polietileno burbulas, lipni juosta. Jei nori, kad mes supakuotume, tai papildomas laikas ir kaina. Dauguma klientų to nenori mokėti, bet po to stebisi, kad dėžė nukentėjo. Kelionė iki Londono ilga – apie 1800 km su vingiais – daiktai turi ištverti, o ne tik gražiai atrodyti.

Ar tinka lagaminai be dėžių – juk tai irgi konteineriai?

Tinka, jei uždari ir išsilaikys. Bet žinai koks bajeris? Lagaminas su ratukais nėra pritaikytas kitam lagaminui ant viršaus. Kartais krauname eilę – tavo lagaminas apačioje, kažkieno kvepalų dėžė viršuje. Po dviejų dienų kelyje tas lagaminas įgauna formą, kurią vargiai atpažinsi. Aš sakau – jei lagamine brangi elektronika, apvyniok drabužiais. Kartais klientai pyksta, kad lagaminas subraižytas. Atsakau – tai ne salono bagažas, čia mikroautobuso krovinių zona. Nors mes stengiamės, kad viskas važiuotų taip glotniai kaip įmanoma. Geriau jau dėžė, bet jei labai reikia – lagaminas irgi praeina, tik nerasuok rankų, jei ant jo atsiras įbrėžimas.

Ar dviratį reikia visiškai išardyti, ar gali važiuoti toks, koks yra?

Gali važiuoti ir neišardytas, nors vietos užima daugiau. Kartais pritvirtiname jį prie sienos specialiais diržais. Žinoma, jei turi elektra varomą dviratį – tada jau kita kalba. Su baterijom yra niuansai, kuriuos reikia derinti, ypač po Brexit. Kai kurie kroviniai su ličio baterijom keliauja atskirai arba reikalauja ženklinimo. Tai ne mano mėgstamiausia tema, nes taisyklės keičiasi. Paprastas dviratis – jokių problemų. Prisimenu vieną reisą į Birmingamą, kai klientas vežė keturis dviračius ir šaldytuvą. Įlipo. Viskas. Svarbu, kad pedalai netrukdytų ir kad ratai būtų užsifiksuoti, nes kelyje pasitaiko posūkių kur mikroautobusas išgyvena, o dviratis viduje – ne.

Popieriai, muitinė ir kiti nemalonumai

Ar reikia kokių nors popierių vežant asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Reikia sąrašo daiktų, CMR važtaraščio, kartais dar muitinės deklaracijos. Po Brexit Anglija nebe ES, todėl viskas kitaip nei buvo prieš dešimt metų. Jei daiktai nauji – gali reikėti mokėti muitą. Aš ne muitininkas, bet žinau, kad privalomas aprašymas turinio. Kartais klientai rašo „įvairūs daiktai“. Muitininkai to nemėgsta. Kartą vairuotojas praleido Doverio poste tris valandas, nes klientas neįrašė, kad dėžėje yra sportinė įranga. Jie pamatė lazdas, pagalvojo – kas čia? Ogi teniso raketės. Geriausia – kiekvieną dėžę sunumeruoti ir parašyti viduje esančius daiktus. Taip greičiau praeisi. Nors kartais muitinė neatidžiai tikrina, kartais krapšto po kiekvienu popieriumi.

Kaip ten su ta muitine – ar tikrinasi dažnai, ar tik formalumas?

Būna įvairiai. Aš sakau – ruošis blogiausiam, tikėkis geriausio. Kartais pralekia per 20 minučių, kartais stovi pusdienį. Vykdomasis pareigūnas gali nuspręsti, kad šiandien tikrins kiekvieną antrą mikroautobusą. Jei turi maisto produktų – gali būti blogai. Mėsa, pienas, kiaušiniai – paprastai draudžiami. Kartą klientas įdėjo šviežių kiaušinių. Nežinau kodėl, gal dėl nostalgijos. Muitinė tai pamatė ir... teko išmesti. Laimei, baudos nebuvo. Taisyklės griežtos. Beje, nevalia vežti augalų su žeme – tai aš tiksliai žinau. O štai dėl degtukų ar žiebtuvėlių kiekiu... na, čia jau ūkinis klausimas, ant kurio nesu ekspertas.

Ar jūs tvarkote muitinės formalumus, ar aš pats turiu lakstyti?

Mes tvarkome CMR ir važtaraščius, o muitinės brokeriai – deklaracijas, jei reikia. Klientui nereikia stovėti eilėje Doverio uoste. Tu sėdi namie, geri kavą, o mes sprendžiam situaciją. Taip buvo ir praėjusią savaitę, kai vežėm į Mančesterį – vairuotojas paskambino, brokeriai išsiuntė kodą, viskas praėjo sklandžiai. Kartais, jei muitinė prašo papildomų paaiškinimų, reikia tavo parašo ar sąskaitos faktūros jei tai nauja prekė. Bet dažniausiai – nieko nereikia. Svarbu, kad pats neužkrautum draudžiamų daiktų ir neslėptum. Nes tada jau nei brokeriai, nei aš nebepadėsiu. Nors mes mikroautobusais vežam prekes į Angliją pigiai, popieriai turi būti tvarkingi. Kitaip pigu nepasižiūrėsi.

Kas jei muitininkai atidaro dėžę ir randa kažką keisto?

Tada atsistoja širdis. Ne juokauju – kartą rado... rūkytą kumpį. Klientas sakė, kad ten drabužiai. Buvo palaikęs figos kvapą, nes žmona įdėjo kumpį „pasiūlymui“. Muitininkas nusijuokė, bet konfiskavo. Daiktą, ne žmoną. Aišku, jei randama nelegalių medžiagų, ginklų, narkotikų – tada jau baudžiama byla ir viskas labai blogai. Todėl mes kiekvieną kartą klausiame – kas viduje? Nes jei savo daiktais rizikuoji pats, tai su svetimais nežaidžiam. Atsakomybė didžiulė. Kartais žmonės sako „ai, ten nieko tokio“, o ten – du šimtai pakelių cigarečių. Tada vairuotojas sėdi, laukia, o aš Anglijoje išlaidas skaičiuoju. Nemalonu. Labai nemalonu.

Kelionės laikas ir pristatymas realybėje

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iki Londono realiai, ne žemėlapyje?

Žemėlapyje 1800 km, laiku – maždaug dvi dienos. Viena diena iki keltų, antra – keltas ir pati Anglija. Bet realybė? Pridėk eiles keltui – ypač jei sezonas ar savaitgalis. Pridėk kamščius prie Calais ar Doverio uoste. Kartais oras kyšteli pagalius į ratus. Buvo metas, kai vairuotojas strigo kelyje dėl avarijos Prancūzijoje septynias valandas. Septynias! Tada tas „kitą dieną bus Londone“ virto „bus poryt“. Mes visada sakome 2–4 dienos, kad nenuviltume. Jei kas nors žada per 24 valandas – meluoja. Fiziškai neįmanoma nuvažiuoti, pakrauti, perkrauti, pravažiuoti muitinę ir pristatyti per vieną parą. Nebent tai oro balionu.

Ar pristatote į patį Birmingamą, Hali, ar tik į Londono pakrantes?

Į Birmingamą – taip, į Hali (Halifax, jei kas nesuprato) – irgi, bet priklauso nuo to kiek užsakymų turime tą savaitę. Mes nesame didžioji transporto kompanija su filialais kiekviename mieste, bet jei maršrutas sueina – važiuojame į centrą. Londonas, Birmingamas, Mančesteris, Lidsas – standartiniai taškai. Mažesni miesteliai – čia jau arba sutartas laikas, arba atsiėmimas iš didesnio taško. Kartais klientas gyvena kažkur viduryje miškų prie Yorkshiro. Tada mes tiekiame artimiausią vietą, kur mikroautobusas gali sustoti legaliai, o ne kieme tarp avių. Ne, rimtai – buvo toks atvejis. Pristatymas į vidurį niekur kainuoja papildomai, nes laikas – pinigai. Bet jei sutariam, mes stengiamės.

Ar mano daiktai važiuoja kartu su kažkuo svetimu, ar tai tik mano reisas?

Dažniausiai – kombinuotas reisas. Mikroautobuse telpa kelių klientų daiktai, kadangi kaina liktų žema. Jei nori užsidaryti automobilį tik sau – tai vadinamas „dedicated load“ ir kaina visai kitokia. Tada jau nebegalima sakyti, kad mikroautobusais vežame prekes į Angliją pigiai, nes tai bus brangu. Individualus reisas į Londoną gali kainuoti £800–1200 priklausomai nuo sezono. Bendras – £150–300 tavo daliai. Skirtumas akivaizdus. Kiekvieno kliento daiktai atskirai neženklinti, bet krauname tvarkingai. Kartais klientas panikuoja, kad jo lagaminas lietuviškai užrašytas pateks pas lenką į Birmingamą. Nesijaudink – mes turim sąrašus. Nors prisipažinsiu, kartą vairuotojas nurūko per ilgai per stotelėj ir sumaišė dvi dėžes. Klientai suprato, pasijuokė. Niekas nepasimiršo.

Kas jei vairuotojas vėluoja – ar galiu skambinti vidurnaktį?

Gali skambinti, bet nežadu atsiliepti vidurnaktį, jei tik nėra force majeure. Mes duodame vairuotojo telefoną, kad žinotum kur krovinys. Kartais jie vėluoja dėl keltų eilių arba gedimo. Buvo toks reisas, kai Anglijoje užsidarė tunelis dėl vandens lygio pakilimo – užtvindė įėjimą. Vairuotojas turėjo važiuoti apylanka. Klientas skambino kas valandą. Aš suprantu nervus, bet aš irgi miegu. Geriausias būdas – rašyti žinutę. Paprastai atsakau per kelias valandas, nors kartais... na, pripažįstu, po trijų valandų jei diena užimta. Bet jei labai skubu – paskambinki du kartus. Du – ne dvidešimt.

Ar galiu mokėti dalimis ar tik prieš išvažiavimą?

Paprastai – dalinis avansas prieš pakrovimą, likutis gavus ar pristatant. Su nuolatiniais klientais galima sąskaita, bet pirmą kartą – be išanksto nevežame. Atsiprašau, bet taip yra dėl patirties. Buvo atvejų, kai žmonės neatgavę daiktų staiga „pamiršdavo“ apie mokėjimą. Ne, ne visi tokie, oj, kaip čia pasakius be įžeidimo... tiesiog saugome save. Kartą klientas Londone atsisakė mokėti, nes dėžė buvo įbrėžta. Nors jis pats pasirašė be pastabų. Teko derėtis vietoje. Nemėgstu to. Todėl šimtas procentų prieš pristatymą arba grynieji atiduodant. Mikroautobusais vežame prekes į Angliją pigiai, bet ne už dyką. Taisyklės tvarkingai – visi ramūs.

Palyginimai ir drąsūs patarimai

Koks skirtumas tarp jūsų ir to vyruko iš skelbimo „vešiu krovinius“?

Mes turim licencijas, sąskaitas, CMR, draudimą, repetuotą maršrutą ir vairuotojus, kurie žino, kur Doverio uoste pasistatyti nenuvažiuojant į priešpriešinę juostą. Tas vyrukas – gal ir pigiau, gal ir greičiau paims. Bet ar atvažiuos laiku? Ar nepradings? Ar mokės mokeščius? Per savo dvidešimt ketverius metus šitame darbe mačiau visko. Kai kurie „self-employed“ vežėjai dirba sąžiningai, aš ne prieš juos. Bet kai renkiesi tarp įmonės, kurią rasi rytoje, ir Petro su perskalautu mikroautobusu... na, rizika tavo. Aš tik sakau – jei renkiesi pigiausią variantą, nepamiršk, kad kaina gali būti tavo daiktai. O gal ir sėkmė. Bet aš ne lažinčiau savo sofos dėl £20 sutaupymo.

Ar verta vežti pačiam išsinuomojus mikroautobusą ir nuvykus?

Matematiškai? Kartais. Jei turi daug daiktų, draugą-vairuotoją ir laiko. Bet pridėk degalus, kelių mokestį Prancūzijoje, keltą (kurio bilietai dabar brangūs), draudimą, nuovargį ir tą baisų muitinės sandėlį Doverio, kur lauksi valandomis be žodžio angliškai. Aš žinau vieną klientą, kuris taip padarė. Po kelionės paskambino ir pasakė – daugiau niekada. Nors galėjo mokėti mums, jis sumokėjo dvigubai patirties kaina. Mikroautobusas nuomai kainuos kokius €80 per dieną, bet už kelias dienas ir keturis šimtus kilometrų degalų... paskaičiuok pats. Mes jau turim sudėliotus maršrutus, kartais važiuojame pilni abiem kryptim, tad sąnaudos pasidalinamos. Todėl dažnai gaunasi pigiau nei pačiam.

Ar jūsų mikroautobusai yra su šildymu – jeigu vežu meno dirbinį?

Čia juokingas klausimas, bet faktas – šildymo pilnai nereikia, tačiau transportas uždaras ir sausas. Drėgmė didesnė problema nei šaltis. Kartą vežėme seną paveikslą iš Kauno į Notingamą. Klientas labai nervinosi dėl temperatūros. Aš pasakiau – mikroautobuse nėra šaldytuvo, bet ir ne dykynė. Svarbiausia, kad matas būtų suvyniotas, o ne kad būtų 21 laipsnis pagal Celsijų. Nors suprantu, brangūs daiktai kelia stresą. Beje, vežant meno kūrinius geriau turėti vertinimą ir nuotraukas prieš pakrovimą. Jei kaina didelė – papildomas draudimas. Tai jau nebe standartinis draudimas, o specialus. Bet čia reti atvejai. Dažniausiai vežame puodų komplektus ir drabužių maišus.

Ką dar svarbu žinoti apie smulkių krovinių gabenimą į Angliją, ko nepaklausiau?

Svarbu žinoti, kad maži kroviniai kartais pametami ne dėl blogos valios, o dėl prasto ženklinimo. Užrašyk savo telefoną ant kiekvienos dėžės. Ant kelių pusių. Dar – nepirkite baldų iš IKEA tikėdamiesi, kad mes išardysime. Mes ne baldų surinkėjai. Kartais žmonės mano, kad vairuotojas turi atnešti daiktus į penktą aukštą be lifto. Vairuotojas – ne Hagi. Krauname iš mašinos iki durų, bet ne į 60 metrų aukštį. Nebent sutarta kitaip ir sumokėta papildomai. O dar vienas dalykas – Anglijoje adresai būna painūs. Postkodas yra šventas. Be jo mes klajojame kaip vaiduokliai po priemiesčius. Turiu tokį patarimą – visada siųsk tikslią koordinatę. Sutaupo valandų.

Išvada

Mikroautobusais vežame prekes į Angliją pigiai, bet svarbiausia suprasti, kad „pigiai“ nereiškia be taisyklių. Jei telpi į svorį, gerai supakuoji, turi sąrašą ir realius lūkesčius dėl laiko – viskas bus gerai. O jei tikiesi, kad fūros krovinį sutalpinsi į mikriuką už šimtą eurų – atleisk, fizika neperkalbama. Skambink, klausk, būk atviras dėl savo daiktų. Tada ir kaina bus sąžininga, ir nervai sveiki. Sėkmės kraustantis.