Mikroautobusais vežame motociklus ir dviračius į Angliją – ką svarbu žinoti?

Na ką, jei skaitai tai, turbūt galvoji, kaip žmogui pervežti tą mylimą dviratį ar motociklą į Britaniją. Mes mikroautobusais vežame motociklus ir dviračius į Angliją jau, tikiuosi, penkiolika metų – nors kartais suskaičiuoju keturiolika, nes pirmi metai buvo tokie chaotiški, kad nenoriu jų prisiminti. Per tą laiką teko matyti visko: gražių krosinių, sulūžusių puspadienių, klientų, kurie verkdami atiduoda dviratį, ir tokių, kurie paskui skambina paklausti, ar tikrai tai jų Honda. Tekste sudėjau klausimus, kuriuos gaunu kas savaitę. Ne viskas tobula, bet tai, kas yra iš tikrųjų.

Iš pradžių – kas kam kainuoja

Kiek kainuoja nuvežti motociklą ar dviratį į Angliją mikroautobusu?

Žinai, kainą visi klausia pirmiausia, bet aš visada atsakau klausimu – o kur tiksliai? Į Londoną pigiau nei į Škotijos kaimą, aišku. Dviračio pervežimas gali kainuoti nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimties eurų, jei jis vienintelis krovinys, o motociklas – kiek sunkiau, nes svoris, mat, turi reikšmės. Kartais užtenka pusantro šimto, kartais du šimtai ar daugiau, jei reikia specialaus tvirtinimo. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas iš karto sako, kad dar turi du lagaminus – tada viską sukombinuojame ir kaina per galvą nenukrenta, bet ir nepakišame. (O jeigu klausi dėl elektromociklo – su tais baterijom šiek tiek kitaip, nors ne visada.)

Ar kaina skiriasi, jei vežu tik vieną dviratį, o ne du?

Skiriasi, aišku. Vienas dviratis – viena kaina, du – jau kitos matematikos. Bet ne dvigubai, ką žmonės galvoja. Mikroautobusai turi vietos, ir antras dviratis užima likusį kampą, kurį vis tiek reikia užpildyti. Mes vežame motociklus ir dviračius į Angliją taip, kad užimtume kiekvieną centimetrą, antraip degalai neatsiperka. Tad antras dviratis kainuoja mažiau nei pirmas, trečias – dar mažiau. Kartais žmonės atveža pusiau sugedusį dviratį ir prašo nuolaidos... nu, tada jau žiūrime individualiai. Nekenčiu to žodžio „nuolaida“, bet ką padarysi, konkurencija didelė.

Kada geriau siųsti – sekmadienį ar vidury savaitės?

Pagal patirtį – geriausia antradienis ar trečiadienis. Pirmadienis sulėtėjęs, vairuotojai dar atsigavę nuo savaitgalio, o ketvirtadieniais jau visi skuba namo. Sekmadienis techniškai galimas, bet Anglijos kurjeriai pirmadienį stringa, o muitinė tingiau dirba. Geriau važiuoti iš Lietuvos trečiadienį ryte, tada Londone būname ketvirtadienio vakare. Žodžiu, vidurys savaitės – auksas. Kartais pats nesilaikau, kai klientas primoka, bet tai reta.

Kiek laiko važiuoja krovinys iki Londono?

Dvi – trys dienos, jei viskas gerai. Kartais dvi su puse. Jeigu keltas vėluoja – jau keturios. Vieną kartą, atsimenu, strigome olandų pasienyje dėl blokados, tada motociklas važiavo beveik savaitę. Klientas paskambino ir paklausė, ar aš pavogiau jo Kawasaki. Ne, neprivogiau, tik pakelyje vyko dalykai, kurių nesuplanuoji. Tai toks atsakymas: planuok trims dienoms, bet turėk atsargoje daugiau. Juk mikroautobusu į Angliją ne per miesto gatves lekiame – reikia per kalėdinį kamštį, per Doverį, per visą tą post-Brexit košmarą.

Tai, ką vežame

Ar galiu įdėti ir savo daiktų šalia motociklo?

Gali, bet saikingai. Motociklas turi būti pritvirtintas prie sienų, o daiktai – ne prie jo. Kartais žmonės atveža lagaminą, kurio negali pakelti, ir prašo užversti ant motociklo sėdynės. Ne. Nebus taip. Aš esu matęs, kaip ant Harley Davidson uždėtas dvidešimties kilogramų lagaminas paliko įbrėžimą, už kurį teko atsiskaityti. Taigi, daiktai taip, bet atskirai. Jei gabename dviratį, tai daiktus galima žemiau, jei vietos lieka. Mikroautobusai nėra begaliniai, nors kai kurie klientai taip galvoja.

Ar vežate tik sportinius dviračius, ar ir tuos storų padangų?

Visus. Storų padangų – turbūt kalbi apie kalnų dviračius ar fatbike'us. Tokius irgi vežame, tik kartais reikia atsukti priekinį ratą, kad sutalpintume. Turėjome kliento, kuris atvežė kiliminį dviratį – rimtai, toks su kilimėliu ant vairo. Tas tilpo be problemų. Elektrinis dviratis? Irgi OK, tik baterija turi būti įmontuota, o ne nešiojama atskirai – taip saugiau. Arba jei atskirai – reikia specialaus ženklinimo, kuris mane asmeniškai visada varo į neviltį, nes popieriai trunka ilgiau nei krovinys.

Jei turiu du motociklus, ar juos abu sutalpinsite?

Sutalpinsime, jei tai ne du Choppers, kurie plaikesni už mano svetainę. Du motociklai tilps į didesnį mikroautobusą – pas mus yra kelių dydžių transportas. Kartais vežame du motociklus ir tris dviračius vienu reisu į Angliją, bet tada vairuotojas važiuoja kaip pricementuotas, nes neturi kur galvos pasukti. Atsakymas paprastas: jei abu normalaus dydžio, tai taip. Jei vienas – triratis su priekaba, tada jau reikia dviejų mašinų arba vienos labai didelės. O tokių turime, bet jos brangesnės ir važiuoja rečiau.

Kas būna, jei transporto priemonė sudūžta pakeliui?

Būna blogai. Vairuotojai profesionalūs, bet kelias nėra tobulas. Kartais stabdai dėl elnio ir dviratis nesismeigia – jei blogai tvirtinama. Turėjome atvejį, kai nenuimtas priekinis ratukas įgėlė į kito rėmą. Nedidelė žala, bet erzinanti. Draudimas... na, jis yra, bet mėgsta kablelius. Todėl mes tvirtiname pertekliniai. Geriau paranoja nei atsiprašinėjimas. Jei veži motociklus į Angliją mikroautobusu, saugumas svarbiau už greitį.

Ruošimas – čia dažniausiai painiojasi

Ar turiu nusukti veidrodėlius prieš transportavimą?

Idealiu atveju – taip. Realybėje daugelis pamiršta, ir aš pats kartais pamatau tik pakrovimo metu, kad veidrodis kyšo. Jei motociklas važiuoja tarp kitų daiktų, ilgas veidrodis gali užkliūti ar lūžti. Mes turime apsaugines medžiagas, bet geriau jau nusukti. Ypač jei sportinis su brangiais veidrodžiais. O jei senas Yamaha, kurie laikosi ant vargo – palik, jie ir taip nenukris. (Nors... gal vis tiek nusk.) Ne, rimtai, nusk.

Reikia nuleisti benzino baką iki dugno ar galima pilną palikti?

Neturi būti pilnas. Kartoju kaip mantrą. Kuro likutis – apie ketvirtį ar mažiau, ypač per tunelį ar keltą. Pilnas bakas = svorio perteklius + pavojus. Klientai pyksta: „kodėl ne pilnas?“ Taisyklės. Kartais vairuotojai veža pilnu, bet tai jų bėda. Aš asmeniškai verčiu pilti į kanistrą. Na, labai prašau. (O jei elektrinis – čia visai kitas filmas.)

Ar turiu plauti dviratį prieš išsiunčiant?

Nereikia blizginti, bet jei atveši purvu apipiltą – muitinė gali įtarti, kad veši kažką ne tik dviratį. Nesu tikras, ar tai oficiali taisyklė, bet prisimenu atvejį Doverio muitinėje, kai inspektorius liepė nulupti purvą nuo rėmo, nes, cituoju, „gali slėptis kontrabanda“. Juokavo pusiau rimtai. Neprajuokino. Tad nuplauk bent jau matomus nešvarumus. Ir patikrink, ar po purvu nėra dviračio, pavogto prieš dešimt metų. Nors... čia aš jau perdedu. Tiesiog nuplauk, kad nesmirdėtum mikroautobuso viduje – vairuotojai vertina švarą.

Ar man reikia dėžės dviračiui, ar galima tiesiog surišti?

Dėžė nėra būtina, bet labai rekomenduojama, jei kartu vežame daug kitų daiktų. Surišimas raišteliais – tai ne transportavimas, tai kliedesiai. Aš mačiau žmonių, kurie atveža dviratį be rato, nes namie sumanie surišo virve po rėmu... neprieikite. Specialios dėžės perkamos parduotuvėse, bet dažnai pakanka kokybiškų putų ant rėmo ir tvirtų diržų prie sienos. Jei dviratis angliškas, brangus, su anglimo rėmu – geriau dėžė. Nes mikroautobuse vis tiek kas nors arba atsistos ant pedalų, arba prispaus lagaminą. Nenuspėsi.

Ką daryti, jei neturiu originalaus raktų nuo motociklo?

Oj. Tai problema. Nes pasikraunant ir iškraunant reikia bent jau pasukti vairu, o geriau – pastumti neutralioje pavaroje. Jei neturi rakto, mes ieškome apeigų: dedame ant platformos, tvirtiname ratų pompose. Bet tai daug darbo. Turėjome BMV, kuriam klientas pametė raktą kitą dieną po sutarties pasirašymo. Teko kviesti spynų sportininką Kaune – rimtai. Kainavo papildomai šimtą eurų, ir tai buvo pigiau nei laukti kliento. Tai jei neturi rakto... pasakyk iš karto. Paslėpti tai kvaila, nes paskui visi įsiutę stovime prie mikroautobuso ir bandome protingai atrodyti.

Dokumentai, muitai ir post-Brexit sandūros

Reikia CMR ar kokio kito popieriaus?

Reikia. CMR – standartinė važtaraščio forma. Dar sąskaita, sutartis, sąrašas, jei veši asmeninius daiktus. Po 2021 metų dokumentų padaugėjo kaip sniego per kalėdas. Aš asmeniškai nebesuprantu, kaip anksčiau viską tvarkėme su vienu lapu, o dabar – su penkiolika. Bet taip jau yra. Klientams paprastai paruošiame šabloną, jie pasirašo. Kartais pamirštu pridėti CMR kopiją, bet vairuotojai kabintuve turi atsargines. (Vienas vaikinas iš Klaipėdos pametė viską pakelyje – tada paskambino iš Tilburgo ir klausė, ką daryti. Aš nežinojau. Paskui sugalvojome.)

Po Brexit ar motociklui taikomi muitai į Angliją?

Jei motociklas naudotas ir priklauso asmeniškai tau – muitai paprastai netaikomi, jei deklaruoji teisingai. Jei bandai įvežti naują Yamaha kaip „seną savo“ – tada muitinė nėra kvaila. Brexit viską apsunkino, dabar reikia EORI numerių, deklaracijų. Kartais muitas vis tiek „prisikabina“ dėl kurio nors punkto ir prašo sumokėti, pvz., jei motociklas ypač vertingas. Aš ne muitinės tarpininkas, taigi šioje vietoje geriau pakonsultuoti specialistą, nes aš galiu meluoti iš nežinojimo, nenoriu to daryti. Realiai – 95 procentų atvejų viskas praeina sklandžiai. Likę penki kelia stresą.

O kaip su dviračiu – ar jį reikia deklaruoti muitinei?

Taip, jei jis keliauja kartu su kroviniu. Dviratis, nors ir atrodo kaip žaislas, yra transporto priemonė arba sporto įrankis. Muitinei reikia sąrašo. Jei tai eilinis miesto dviratis, dešimt metų senumo, deklaruoji paprastai. Jei tai anglinis Trek iš specializuotos parduotuvių – turi paminėti vertę, nors dažnai ji nedidelė. Buvo atvejis, kai klientas bandė įvežti septynis dviračius vienu metu. Muitinė įtarė prekybą. Teko aiškinti, kad jis kolekcionierius. Ar tikėjo? Nežinau, bet paleido. Geriau nežaisk su kiekiais – muitininkai ir taip pikti dėl popierių gausos.

Ar man reikia pirkimo sąskaitos faktūros, jei dviratis senas kaip aš?

Idealiu atveju – taip. Realybėje dažnai žmonės neturi, nes pirko iš draugo arba prieš penkiolika metų. Tada mes rašome deklaracijoje maždartinę vertę, pagal rinką. Kartais klientai patys nežino, kiek dabar kainuoja jų senas Giant. Aš pasižiūriu į skelbtuves, pasakau skaičių – jei sutinka, gerai. Sąskaita faktūra reikalinga labiau naujiems motociklams. Senam dviračiui užtenka paso kopijos dažnai. Bet... sulaužysiu taisyklę ir pasakysiu: jei turi sąskaitą, pridėk. Net jei ji sutraukusi, kaip mano marškiniai po penkiolikos metų darbo.

Kas kelia realių problemų

Ar tikrai uždengiate motociklą brezentu ar paliekate matyti?

Uždengiame, bet ne visada pilnai, nes reikia matyti tvirtinimo taškus. Kartais klientai pyksta, kad mato variklį pro plyšį. Nu ką aš galiu padaryti, jei diržai eina per rėmą? Turi matytis. Be to, viduje gali važiuoti baldai, dėžės – jos patrins brezentą ir gali subraižyti daiktus. Mes naudojame minkštas antklodes ir tūrinius vokus, bet tobulos apsaugos nebūna. Turėjome atvejį, kai brezentą nutraukė... kažkas sunkaus, ko negalėjau nustatyti. Klientas manė, kad vairuotojas sėdo ant motociklo. Jei tik žinotumėte, ką aš pagalvojau tą momentą, bet pasisakiau kitaip.

Kodėl kai kurios pervežimų įmonės atsisako vežti motociklus?

Todėl, kad tai atsakomybė. Motociklas brangus, sunkus, tvirtinimo vietos specialios. Blogos įmonės – ir tokių yra, nenoriu vardinti – mėgsta lengvus krovinius: dėžes, lagaminus. Atveža į Angliją, pasikrauna, nereikia galvoti. O motociklas reikalauja diržų, kampų, patirties. Jei užveržsi blogai – nukris. Tada ieško pasiteisinimų. Geriau jie tiesiai pasako „nevežame“, nei imasi nežinodami. Aš per tuos metus mačiau ne vieną avaringą foto, kur motociklas gulėjo mikroautobuse ant šono kaip girtas karjeras. Todėl jei kas atsisako – gerai. Reiškia, nežino, kaip. O mes žinome, nors ir nervina kartais.

Buvo atvejis, kai klientui atvežėte pažeistą motociklą?

Buvo. Ne pavogtą, bet subraižytą. Vairuotojas nepastebėjo, kad metalinis kampas kamputyje kyšo – motociklo bakas įgijo įbrėžimą. Klientas, aišku, įtūžo. Derėjomės, mokėjome iš savo kišenės. Nesu didelis gerbėjas draudimų kompanijų – jos ilgai tempia. Geriau sutvarkyk problemą čia ir dabar, net jei tai kainuoja. Po to apmokiau vairuotoją, ir dabar kiekvienas kampas tikrinamas du kartus. Tai nemaloni realybė. Jei kas nors sako, kad per dešimt metų nieko nepabraižė – meluoja. Arba veža plastikines kėdes. Metaliniai daiktai trinasi, ir taškas. Svarbu – kaip po to elgiesi.

Ką daryti, jei pristatymo dieną nesu vietoje?

Skambink iškarto. Ne po valandos, ne rytoj. Iš karto, nes vairuotojas stovi Anglijos gatvėje su motociklu ir nežino, kur dėtis. Mes galime palikti kaimynui, jei jis sutinka pasirašyti, bet tada atsakomybė pereina. Kartais klientai prašo palikti garaže – mes neturime rakto, nu kaip mes pateksime? Buvo toks atvejis Birmingame, kai klientas pamiršo, kad skrenda į Ispaniją, o motociklas liko prie vartų. Teko grąžinti į saugyklą – savaitė saugojimo, keturiasdešimt svarų per dieną. Štai kaip gyvenimas. Pranešk laiku, sutaupysi pinigų ir nervų.

Apie maršrutus ir smulkmenas

Ar jūs patys kraunate, ar turiu padėti?

Mes krauname, bet jei gali padėti – padėk. Ne todėl, kad tingiu, o dėl svorio – motociklas sveria daug, o į aikštelę neprivažiuojame arti. Aš anksčiau keldavau su vežėjais, bet dabar turiu nugaros problemų. Pagalba laukžiama, bet neprivaloma. Jei esi viena mergina – pasistengsime patys. Jei du vyrukai kieme – prisijunkite, vairuotojas pirks kavą. Lyg ir sąžininga.

Ar mikroautobusas plaukia per keltą, o gal važiuoja tuneliu?

Dažniausiai keltas per Doverį-Calais. Tunelis – brangesnis, nors greitesnis, bet mikroautobusai su kroviniais dažnai renkasi keltą dėl kainos. Jei skubi – galime tartis dėl Eurotunelio, bet ten kartais eilės irgi nemenkos. Aš pats mėgstu keltą, nes pusvalandžiui išlipu iš kabinos, nors vairuotojai sako, kad tai ne atostogos. Kartais jūra pakyla – dviračiai linguoja viduje. Kartais vėluoja valandą ir klientas skambina prašyti paaiškinimo. Aš tada atsakau, kad jūra didesnė už mano įtaką. Rimtai, gamta gamta.

Ką patartum žmogui, kuris dar nesiryžo?

Nepirk pigiausio pasiūlymo. Rimtai. Per penkiolika metų mačiau, kaip žmonės taupo penkis eurus ir paskui raudo virš subraižyto motociklo arba dviračio, kurio nerado tris savaites. Palygink ne kainas, o tai, kaip su tavimi kalba. Jei kas nors telefonu atsakinėja dvejetu sakinių ir žada auksuotas kalnus – bėk. Mes mikroautobusais vežame motociklus ir dviračius į Angliją ne todėl, kad tai lengva, o todėl, kad mokame. Bet net ir mes ne tobuli. Tiesiog rinkis tuos, kurie nebijo pasakyti „nežinau“ ar „atleisk, suklydau“. Tokie žmonės yra sąžiningesni. Ir nepamiršk nusukti veidrodėlius.

Perkraustymai į užsienį, ypač su dalykais, kuriuos myli, visada turi savo dramos. Mikroautobusais vežame motociklus ir dviračius į Angliją ne todėl, kad tai vienintelė paslauga pasaulyje, o todėl, kad žinome, jog kiekvienas rėmas ir kiekviena spyna turi savininko istoriją. Jei dar turi klausimų – rašyk, skambink, rėk per feisbuką. Atsakysiu, kai nevažiuosiu per vokišką autobaną arba kai nebus penktadienio vakaro. Sėkmės kraustantis, ir saugokis tų, kurie žada stebuklus per tris dienas nemokamai.