Mikroautobusais vežame mažus krovinius į Angliją saugiai

Jau dvidešimt trejus metus sukuosi tarptautinių pervežimų versle, ir galiu pasakyti viena – mikroautobusais vežame mažus krovinius į Angliją saugiai ne todėl, kad taip parašyta brošiūroje, o todėl, kad kiekvieną kartą pervežu tarsi savo daiktus. Kalbu su daugybe žmonių, kurie pirmą kartą siunčia dėžes į Londoną, Birmingemą ar Mančesterį, ir visi bijo to pačio – kad kažkas pasimes, sulūš ar užstrigs muitinėje. Mažas mikroautobusas čia turi privalumą: jis greitesnis nei vilkikas, lankstesnis nei didelės kompanijos konteineris, o su tinkamai sutvarkytais popieriais ir gera pakuočių sistema riziką sumažiname iki minimumo. Jeigu tu galvoji, kaip nusiųsti kelias dėžes, lagaminus ar nedidelę įrangą per Europą iki JK durų, čia surasi atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvieną savaitę.

Kainos, laikas ir svoriai

Kiek maždaug kainuoja nuvežti kelias dėžes į Londoną mikroautobusu?

Žiūrėk, jei kalbam apie tris-keturias standartines dėžes, kaina paprastai svyruoja nuo šimto dviejų iki dviejų šimtų eurų, priklausa nuo to, ar reikia pristatyti iki durų, ar galima atvežti į terminalą. Nes čia ir kuras, ir kelių mokesčiai, ir vairuotojo nakvynės Prancūzijoje... o ne, jei važiuoja tiesiogiai, nakvynės gali ir nebūti. Kaina taip pat kyla, jei dėžės sunkios – metalinės dirbtuvių detalės sveria kitaip nei porą pagalvių. Geriausia man paskambinti, pasakyti matmenis, tada ir sužinosi tiksliai. Apytiksliai skaičiai internete dažnai meluoja.

Ar tikrai saugu vežti daiktus mikroautobusu, o ne dideliu vilkiku?

Klausimas logiškas, bet vaizduotė čia klysta. Daugelis galvoja, kad didelis vilkikas = saugu. O realybė? Mašinoje viskas priklauso nuo to, kaip suveržta. Aš esu matęs, kaip dvidešimt tonų konteineryje baldai keliavo laisvai kaip ledo kubeliai stiklinėje – pabaigoje buvo šiukšlių krūva. Mikroautobuse gali kontroliuoti kiekvieną kampą, pridėti papildomas apsaugas... (o palauk, lietuviškai – vertikalias apsaugas, taip). Be to, mažiau krovimų-perkrovimų, mažiau žmonių liečia tavo daiktus. Saugumas dažniausiai didesnis, kai mažiau rankų.

Koks maksimalus svoris, kurį dar galima pakrauti į paprastą mikroautobusą?

Techniškai – apie toną, toną ir trisdešimt kilogramų, bet čia su vairuotoju drauge. Praktikoje – jei kažkas tau sako, kad į standartinį Sprinterį sutalpino dvi tonas, meluoja arba pažeidinėja taisykles. Aš pats prieš keliolika metų bandžiau tempti per daug, ir važiuojant per Belgiją... na, pamoka buvo skaudi, policija nejuokauja. Dabar aš renkuosi saugų rezervą – toną laisvai, ir visi ramūs. Tavo daiktai nesumušti, mašina nestringa, o man nereikia girdėti to garso, kai važiuojant amortizatoriai verkia.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vilniaus į Birmingemą?

Maždaug triguba diena, jei viskas pagal planą. Vairuotojai keičiasi, mašina stoja degalinei, keltai iš Kalais arba Doverio... nors paskutiniu metu situacija ten klastinga, tai važiuojame kitu maršrutu. Realiai trys dienos yra saugus pažadas, nors techniškai per dvi ir būna. Bet UK muitinėje kartais nutinka keistenybės, o ypač jei piko metas – gruodį ar rugsėjo pradžioje. Tuomet ir keturios dienos ne riba. Aš klientams visada sakau: planuokite keturioms, džiugins pusantros. Geriau nustebinti greičiu, nei aiškintis kodėl vėluojame.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežti per dvi dienas, o jūs sakote, kad reikia trijų?

Oho, šitas klausimas... Aš žinau tuos žadėtojus. Jie paima pinigus, paskui paskambina iš Doverio, kad mašina sugedo, arba dar blogiau – tavo daiktai niekur nevažiuoja, o tik laukia, kol surinks pakankamai krovinio. Per dvi dienas galima, jei kažkas vairuoja kaip pamišęs ir muitinė pasitaiko tuščia. Bet tai loterija. Aš nenoriu loterijos su svetimais daiktais. Dviejų dienų pažadas dažniausiai yra arba melas pritraukti klientą, arba vairuotojų išnaudojimas. Nežinau kaip jums, bet man tai nepriimtina.

Ar galiu kartu važiuoti su savo daiktai?

Teoriškai taip, praktiškai – labai retai ir brangu. Mikroautobusai, kurie veža krovinius, paprastai yra pritaikyti kroviniams, o ne keleiviams. Mūsų mašinose nėra patogių sėdynių, o vairuotojai dirba pamainomis – jie pavargę, nenori pokalbio. Buvo atvejis, kai močiutė labai norėjo vykti su savo katilais į Liverpulį... sutikome, bet sumokėjo beveik kaip už du krovinius, nes teko mažinti krovinio vietą. Kartais paprasčiau nusipirkti lėktuvo bilietą ir sutikti daiktus kitoj pusėj.

Popieriai, muitinė ir draudimai

Ar reikia kažkokių popierių UK muitinei, kai vežu asmeninius daiktus?

Brexit viską apvertė aukštyn kojom. Dabar reikia CMR arba bent jau sąrašo su verte, net jei tai seni tavo rankinukai ir knygos. Muitininkai turi žinoti, kas viduje, kad nebūtų prekybos įtarimų. Aš padedu klientams užpildyti taip vadinamą asmeninių daiktų deklaraciją – paprastas popierius, bet jei jis netikslus, gali strigti dienai. Kartais UK pusėje tik pamoja, bet būna ir atvirkščiai – praeitą mėnesį viena siunta Bristolyje stovėjo aštuonias valandas, nes klientas parašė tik „dėžės su stuff“. Stuff nėra aprašymas, draugeli.

Ar leidžiama vežti maisto produktus į Didžiąją Britaniją iš Lietuvos?

Maistas – švinis reikalas. Jei tai fabrikinė pakuotė, sausainiai, kava – dažniausiai praleidžia, ypač jei tai ne šviežiena. Bet su šviežia mėsa, pieno produktais... hmm, jei gerai pamenu, po 2021 metų taisyklės dar labiau sugriežtėjo, ir dabar daug kas draudžiama. Aš asmeniškai venčiu vežti maistą, nes muitinė gali konfiskuoti, o blogiausiu atveju – bauda. Buvo viena kliento mama, norėjo atsiųsti sūnui kibinų į Readingą... ne, nevežiau. Gaila, bet mano darbas – saugiai nuvežti tai, kas legalu. Verčiau nupirk ten vietoj parduotuvėj.

Ar reikia draudimo tokiam mažam kroviniui, ar čia bereikalingos išlaidos?

Klausiu tavo atgal – ar drausti savo telefoną? Mikroautobusai vežantys krovinius privalo turėti vežėjo atsakomybės draudimą, bet tai ne visada padengia tavo specifinius daiktus. Jei viduje kompiuteris vertas trijų tūkstančių, geriau pirkti papildomą krovinio draudimą. Kartais klientai pyksta: „kam man tie papildomi eurai?“. O po to, kai kelyje per Vokietiją kažkas įkliudo ir įbrėžia dėžę, atsiprašau, bendrasis draudimas dažnai dengia tik centus. Čia kaip su sniego grandinėm žiemą – reikia retai, bet kai prireikia, gelbsti.

Kodėl negalima vežti benzino įrankių be saugos dokumentų?

Nes nori, kad mašina su tavo lagaminais sudegtų tunelyje? Benzininė žoliapjovė ar grandininis pjūklas – tai pavojingi daiktai. ADR taisyklės galioja net mažuose kiekiuose, ypač kertant sienas. Aš esu atvežęs į Lenkiją vieną krūvą sodo įrankių, bet be saugos lapų... oj, ne, atsiprašau, čia buvau jaunesnis ir kvailsesnis. Dabar žinau – reikia saugos deklaracijos. Jei nesi tikras, geriau išpilti kurą, išvalyti, supakuoti atskirai ir apie tai pasakyti. Kitaip rizikuoji ne tik kroviniu, bet ir gyvybe. Ir mano vairuotojų gyvybe.

Ar reikia kažkokio specialaus leidimo vežti daiktus į Angliją mikroautobusu?

Leidimų nereikia tau asmeniškai, bet man, kaip vežėjui, reikia. Tarptautinis krovinių vežimas reikalauja licencijos, o po Brexit – dar ir papildomų įregistravimų UK sistemoje. Kai kurie savamoksliai vežėjai važinėja be viso to – pigiau pasiūlo, bet jei juos sustabdo, tavo daiktai gali užstrigti muitinėje savaitėms. Aš važiuoju teisėtai, todėl kartais kaina didesnė. Bet turi suprasti – kai vežame mažus krovinius į Angliją saugiai, ta „saugiai“ dalis prasideda jau nuo to, ar turiu teisę būti kelyje.

Pakavimas, pristatymas ir saugumas kelyje

Ar prieš siunčiant daiktus reikia juos kaip nors specialiai supakuoti?

Dievas dangaus, taip! Vien kartoninė dėžė iš prekybos centro netinka sunkiems daiktams. Aš mačiau, kaip žmonės krauna įščiūsius... (oi, ne, panaudotus turginius maišus). Kelionė ilga, mikroautobusai tanksi, vairuoja skirtingai – viskas laksto. Geriausios yra dvigubos kartoninės dėžės, burbulinė plėvelė ir tepinėliai. Prisimenu klientą Kaune, siuntė porcelianą. Jis pakuotėjo kiekvieną lėkštę su laikraščiais – atvyko viskas idealu. Kitas sukišo į plastikines pirkinių krepšius – rezultatas: daugybė šukių. Skirtumas tarp tų dviejų buvo dvidešimt minučių darbo.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga ir ar tai tik reklaminė frazė?

Oi, „durų iki durų“ dabar sako visi, net tie, kurie turi tik vieną furgoną kieme be ratų. Tikroji prasmė – aš atvažiuoju pas tave Vilniuje į kiemą, pasiimu dėžes, ir po trijų dienų palieku jas prie gavėjo durų Mančesteryje. Be terminalų, be „atvažiuokite pas mus“. Bet kartais gavėjas gyvena septintame aukšte be lifto... tada jau neblogai, jei sutariam dėl priedo. Aš stengiuosi taip ir daryti, nes mikroautobusas leidžia privažiuoti prie siaurų gatvių Londone, kur vilkikai neįvažiuoja. Bet jei kas nors žada durų iki durų per dvi valandas – meluoja.

Ar tikrai pristatote iki pat durų, ar tik iki kažkokio sandėlio?

99% atvejų – iki durų, jei adresas pasiekiamas. Bet buvę ir taip: Londone centrinėse Stratford gatvėse su mikroautobusu per darbo valandas – pragaras. Vairuotojas gali palikti 100 metrų, nes vietinės taisyklės draudžia sustoti. Arba privatus rajonas su užtvara, kur be kodų neprivažuoji. Tada skambinam gavėjui. Kartais tenka sutartis dėl artimiausio Tesco parkingo. Aš noriu pasakyti – mes stengiamės, bet „iki durų“ kartais reikia suprasti kaip „iki racionaliai artimiausios įmanomos vietos“. Jeigu tau reikia į 15 aukštą ofisą, deja, mikroautobuso liftų nėra.

Ar galima vežti dviratį ir dar kelis lagaminus tuo pačiu metu?

Tikrai galima, dviratis netgi dažnai važiuoja. Tik reikia atlaisvinti padangas arba pritvirtinti taip, kad nekultų tavo lagaminų. Aš paprastai dedu dviratį prie priekio, o minkštesnius daiktus prie galo... nors kartais priklauso nuo to, kas dar važiuoja tuo pačiu reisu. Jei pilnas loadas, tenka spėlioti kaip Tetris. Būna, kad dviratis ir du lagaminai – idealus derinys mažam buvusiam garažiukui Anglijoje. Svarbu pasakyti iš anksto, nes man reikia žinoti, ar vežiu spaudos stakles, ar du ratus su drabužiais. Kaina šiek tiek kyla dėl gabaritų, bet ne drastiškai.

Ar mikroautobusais į Angliją vežate ir šaldytuvus, ar tai per brangu?

Vežame, bet čia jau riba. Šaldytuvas sveria, užima vietą ir – svarbiausia – turi būti sausas. Aš esu vežęs vieną mažą Bosch šaldytuvėlį į Bristolį, bet prieš tai klientas tris dienas jį atitirpdinėjo, o aš dar patikrinau ar nesruva vanduo. Nes transportuojant skysčiai gali kilti... nenumatyti reikalai... (teisingiau būtų sakyti – drėgmė gadina kitus daiktus). Kaina? Na, užima jis beveik ketvirtį mikroautobuso vietos, tad mokėsi proporcingai. Kartais žmogui paprasčiau nusipirkti vietoje naują, nei vežti seną per pusę Europos. Visada pasveriu abu variantus klientui.

Ką daryti, jei mano krovinys yra truputį didesnis, nei įprastai leidžia?

Pirmiausia – nesidrovėk pasakyti. Aš matau daugybę žmonių, kurie bijo, kad jei pasakys tikrąjį dydį, kaina išpūs kaip balionas. Deja, jei paslėpsi, kad yra penktoji dėžė, o aš planavau tik keturias, gali būti, kad tavo daiktai tiesiog netilps. O tada – visiškai kas kito nebus galima paimti. Alternatyvos: antras reisas (brangu), arba didesnė mašina, kurios tą savaitę gali ir nebūti laisvos. Geriau žinoti iš anksto. Kartais „truputį didesnis“ krovinys yra normalu, tiesiog sutariame dėl kainos pataisymo. Sąžiningumas čia sutaupo laiko visiems.

Kas nutinka, kai kas nors nutinka

Kas bus, jei per Londoną užkimš eismas ir vairuotojas pavėluos?

Londono eismas yra Londono eismas – ten spūstys neprognozuojamos kaip angliškas oras. Aš visada sakau: pristatymo langas yra trys dienos, ne trys valandos. Jei vairuotojas stringa M25 žiede, jis paskambins. Nėra tokio dalyko kaip pavėlavimas be žinios – mes gyvename XXI amžiuje, telefonai veikia. Kartais klientai pasiunta, kad nepristatytas 10 valandą ryto. Būna, atvežam vakare. Deja, realybė perkelia grafikus. Bet niekada nėra taip, kad mašina dingo be žinios. Jei kas nors sako, kad niekada nevėluoja – vėlgi, meluoja. Aš vėlavau. Kiekvienas vėluoja.

Ką daryti, jei dėžė atvykusi nutrupėjusi ir viduje kažkas sudužo?

Pirmiausia – fiksuojam. Nuotraukos, mes iškart, kol vairuotojas dar ten. Jei pakuotė buvo netinkama – atsakomybė dažnai tenka siuntėjui, o ne vežėjui. Aš žinau, tai skamba griežtai, bet taip yra. CMR konvencijoje yra niuansų, bet praktikoje – jei dėžė prakiurusi, bet viduje buvo gerai suvyniota, galim kalbėt apie draudimą. Jei daiktai mėtėsi nepajuosti... sunku. Buvo atvejis: atvežėme stiklinę vitriną, dėžė sveika, bet viduje stiklas be apsaugos. Deja, žmogus pats supakavo, nepaklausė mūsų patarimo. Skaudu, bet ne mūsų kaltė. Visada fotografuokite prieš pakraudami.

Ar galima sumokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Grynaisiais? Techniškai galima, bet aš nerekomenduoju. Vairuotojai važiuoja ilgai, nešiojasi tavo pinigus per Prancūziją, o paskui dar muitinėse turi rodyti, kad ne kažką nelegalaus veža. Aš labiau linkęs į banko pavedimą iš anksto arba pavedimą prieš pristatymą. Jei jau labai reikia grynaisiais – paskutinėje stotelėje, bet tada reikia sutarties ir abiem pasirašyt. O šiaip, pamenu senus laikus, kai visi mokėdavo vokelius... tai buvo nepatogu ir neramu. Dabar viskas skaidriau pavedimuose. Ir man ramiau, ir tau saugiau.

Ar sekmadieniais irgi pristatote, nes mano giminaičiai dirba darbo dienomis?

Sekmadienis Anglijoje – daugelis atostogauja, parduotuvės trumpiau dirba, o kai kurie mūsų vairuotojai irgi turi šeimas, kurias mato retai. Aš stengiuosi dėl klientų, bet jei giminaičiai tavo dirba šeštadieniais, o sekmadienį laisvi... na, aš ne visada galiu pažadėt. Kartais sutariame dėl šeštadienio ryto, kartais – vėlaus penktadienio vakaro. Sekmadieniniai pristatymai yra kaip egzotiniai vaisiai – galima, bet kaina aukštesnė, o ir ne kiekvieną savaitę turime žmogų, kuris nori dirbti. Geriau susitarti bent jau diena prieš, nei viltis paskutinę minutę.

Paskutiniai klausimai, kuriuos tikrai turėjai užduoti

Ar galiu patikrinti, kur yra mano krovinys kelionės metu?

GPS sekimas... na, mes turime telefonus, bet tiksliai realiu laiku stebėti mašiną... hmm... dalis mūsų autoparko turi navigaciją, kurią galiu matyti ofise, bet ne visada duodu klientui tiesioginę nuorodą. Paprasčiau paskambinti vairuotojui ir paklausti, kur yra. Kartais atsakymas būna „Vokietijoje, kažkur netoli Frankfurto“, ir to pakanka. Žinau, kad dabar daugelis didelių firmų turi tas aplikacijas su žemėlapiais... bet mes dar neišaugom iki to lygio arba, tiesą sakant, aš senamadiškas – man paprasčiau paskambinti nei spaudinėti ekraną. Bet taip, būsenos informacija yra.

Ką reiškia „pakuotė ant paletės“ ir ar man to reikia?

Jei turi daug mažų dėžučių, paletė – tai medinis padėklas, ant kurio viskas surišama. Mikroautobuse paletės nėra būtinybė, nes mes krauname rankomis ir daiktus dedame tiesiai ant grindų, prigrūdame. Bet jei siunti verslo siuntą su dvidešimt dėžių, paletė palengvina krovimą. Vilkikai palečių dažnai reikalauja, mikroautobusai – ne visada. Aš asmeniškai palečių neprisimenu naudojęs mažiau nei penkių metų, nebent klientas pats atveža paruoštą. Paprastai mums reikia, kad dėžės būtų tiesiog tvirtos ir neslinktų. Paletė tinka, bet tai nėra šventa karvė.

Ar jūs vežate ir iš Anglijos atgal, ar tik iš Lietuvos?

Žinoma, vežame ir atgal. Angliškai vadinama „backload“ – vykstant tuščiam atgal būtų kvaila. Grįžtant renkame krovinius iš UK – Londono, Birmingemo, Notingamo. Kainos atgal dažnai truputį mažesnės, nes vairuotojas jau vis tiek važiuoja. Žmonės siunčia daiktus iš Anglijos į Lietuvą – emigrantai grįžta, studentai baigia studijas, įmonės keičia įrangą. Tas pats mikroautobusas veža ir ten, ir atgal. Jei tau reikia atgalios, geriau klausk iš karto – tada galiu suplanuoti ir tau vietą, ir mašinos balansą bus geresnis.

Ar po Brexit viskas labai pasikeitė, ar jūs jau pripratote?

Pasikeitė ir kaip. Atmename, kaip anksčiau keltai, muitinės formalumai... vėjas perkišdavo. Dabar popieriai, deklaracijos, tikrinimai. Bet jau kokie ketveri metai, tai organizmas priprato. Kartais UK muitinėje padarome kelias klaidas ir tada šiek tiek pakabinama, bet jau žinome, ko klausti. Drįsčiau sakyti, kad dabar procesas net ramus tapo – žinai ko tikėtis. Nors dar būna staigmenų, kai Paryžiuje ar Briuselyje kas nors pasikeičia ir mes tik žinutėse sužinom... bet tai Europai įprasta. Gyvenam toliau. Svarbiausia, kad krovinys juda.

Koks yra pats didžiausias pavojus vežant smulkius krovinius mikroautobusu?

Mano galva – ne vagišiai ir ne avarijos. Statistiškai didžiausias pavojus yra prasta pakouote... (oi, pakuotė) ir nežinojimas, kas draudžiama. Žmonės slepia daiktus, neišpila skysčių, nepasako, kad viduje baterijos. Mikroautobusas saugus tik su sąmoningu keleiviu-kroviniu. Antroje vietoje – pagundos pasirinkti per pigų vežėją. Buvę atvejų, kai daiktai paimami, o po to savaitę guli kažkieno garaže, nes vaikinas nesurinko pakankamai krovinių. Taip, saugumas kelyje svarbu, bet sąmoningumas prieš tai – svarbiau.

Daug metų vežiojant krovinius per Europą, supranti, kad didžiausia vertė – ne kaina, o ramybė. Mikroautobusais vežame mažus krovinius į Angliją saugiai tada, kai viskas nuo pradžių padaryta teisingai – nuo popierių iki paskutinės dėžės priekyje. Jei kažkas neaišku, geriau paklausk prieš pakraunant, nei gailėtis pakeliui. Aš visada sakau – viena tingiai supakuota dėžė gali sugadinti visą reisą. Taip kad paklausk, pasikonsultuok ir nepulk į pirmą pasitaikiusį brangų pasiūlymą, kuriame žadama per daug per mažai laiko.