Mikroautobusais vežame krovinius Anglijos kryptimi greitai – ką verta žinoti prieš skambinant

Mhm, kur čia pradėt. Dvidešimt treji metai kelyje – iš pradžių su didžiaisiais vilkikais, paskui perėjau prie mikroautobusų, ir jau dešimtmetis kaip sukuosi tarp Lietuvos ir Anglijos. Žmonės dažnai klausia, ar mikroautobusas tikrai geriau nei fūra. Atsakymas paprastas: jei turi penkis kambarius baldų – ne. Bet jei siunti dukros daiktus po studijų į Bristoli, arba kelis lagaminus su dviračiu į Londoną – tada taip. Mikroautobusais vežame krovinius Anglijos kryptimi greitai ne todėl, kad gražiai skamba, o todėl, kad mašina mažesnė, vikresnė, ir nereikia laukti kol surinks pilną fūrą. Per tiek metų mačiau visko. Gerų vairuotojų, blogų vairuotojų, klientų, kurie supakuoja idealiai, ir tokių, kurie sudeda skalbinius į šiukšlių maišus. Šitas tekstas – ne pristatymas, o atsakymai į klausimus, kuriuos užduodate kas savaitę.

Kelias iš Lietuvos į Angliją ir atgal – realybė

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iki Anglijos?

Na, žiūrėk. Iš Vilniaus iki Doverio keltos – maždaug tūkstantis aštuoni šimtai kilometrų. Vienas vairuotojas, jei gerai moka ir žemėlapis neapgauna – per dvi paras gali spausti duris. Realiai dažniau dvi-trys dienos. Reikia pailsėti, o pasienyje po Brexit visai kitaip. Kartais stoji Vokietijoj dėl kelio remonto, o kartais eilė prie keltos Doveryje trunka šešias valandas be jokio paaiškinimo. Mes, kai važiuojame šia kryptimi Express reisu, skaičiuojam dvi-trys dienos, bet jei klientas kasdien skambina nervuodamasis, tai net iš ryšio silpnumo jaučiasi. Būna ir greičiau, jei pasiseka keltas ir muitai neatidarinėja kiekvienos dėžės.

Ar mikroautobusas tikrai greičiau nei didelis vilkikas?

Klausimas logiškas, bet atsakymas ne toks paprastas. Didelė fūra važiuoja greičiau magistrale, tačiau ją surinkti, sukomplektuoti ir iškrauti – ilgiausias procesas. Aš savo akimis mačiau, kaip žmogus laukė savo trijų dėžių tris savaites, nes fūrai neužteko krovinio. Mikroautobusas išvažiuoja tada, kai tau reikia. Vakar paskambinai – už kelių dienų jau važiuoja. Taip, kilometro kaina mašinai didesnė, bet tavo daiktai juda tuoj pat. Ypač jei kalbam apie dalinį krovinį. Tai čia ne apie greitį greitkelyje, o apie tavo daiktų judėjimo pradžią. Supranti?

Ar paimsite krovinį iš namų Kaune, ar tik iš Vilniaus?

O iš kur kito. Aišku, kad paimsim. Kas tau – varysi į sostinę su dviračiu po pažastim? Ne. Mes važiuojam per visą Lietuvą, dažnai pakeliui paimam iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio. Vakar pats buvau Raseiniuose – paimam seną sofą, dvi statines su įrankiais ir vežam į Notingamą. Tik sakyk iš anksto, nes maršrutą reikia susidėlioti. Negaliu aš prieš pat išvažiavimą sukt į šiaurę, jei planuotas kelias per Lenkijos pietus. Bet iš esmės – taip, paimsim iš tavo laiptinės angos. Tai normalu.

Ką galima kišti į mašiną, o ko geriau ne

Ar galiu siųsti dviratį, skalbimo mašiną ir dvylika lagaminų vienu metu?

Gali, bet ar tau reikia dvylikos? Buvo toks klientas iš Alytaus: kambariai nukrauti tarsi keturios kartos kraustytųsi. Mes vežame daiktus mikroautobusais, bet ne stebuklus darome. Dviratis ir skalbimo mašina – ok, bet dvylika lagaminų jau reikia didesnės mašinos. Realiai viskas telpa, jei sumatuojam. Atvažiuojam, pažiūrim, ir tada sakom – tilps arba reikia kitos. Geriau pasakyti iš anksto, nes kartais per telefoną tauta sako "trys daiktai", o ten visas antikvaratas. Būna.

Ar galiu pats važiuoti kartu su daiktų į Angliją?

Gali, jei yra vietos salone. Dažnai žmonės taip ir daro – nebėra pigesnių skrydžių, o lagaminų daug. Mes paimame, įsodiname, ir traukiam kartu. Buvo atvejis, kai vežiau studentą į Redingą – kalbėjomės apie krepšinį visą kelią. Bet tuomet tu esi keleivis. Sėdėk ramiai, nevaryk nervo su "ar galėjai aplenkt tą mašiną". Ir nepamiršk paso – Brexit. Jei be dokumentų, visas automobilis stos pasienyje. Rimtai.

Kiek kainuoja pervežti baldų komplektą iš Panevėžio į Londoną?

Oj, čia tai… sunku pasakyti tiksliai nepamačius. Ne dėl to, kad noriu slėpti kainą – tiesiog kas yra baldų komplektas? Vienam tai lova ir spinta, kitam – septynių dalių svetainės regalas su stiklinėmis durelėmis. Maždaug sakant, mikroautobusais pervežant į Angliją greitai ir be tarpinių sandėlių, baldų komplektas gali kainuoti nuo šešių šimtų iki tūkstančio eurų. Jei gali nufotografuoti ir atsiųsti, tada pasakau fiksuotai. Jei ne – duodu intervalą. Nes aš irgi žmogus, ne aštrus matyt. Kartais pataikau, kartais nepataikau su įvertinimu.

Ar galima vežtis augintinį kartu su kroviniu?

Taip, bet čia jau gyvūnas, ne krovinys. Reikia skiepų, paso, o po Brexit – sveikatos pažymos. Vairuotojai ne visada sutinka, nes keltuose vasarą mašinoj gali būti karšta. Prieš metus vežiau katę į Oksfordą – savininkas turėjo narvelį ir visus popierius. Šunį į bagažinę su lagaminais – ne, negalima. Gyvūnas salone, saugiai. Brangiau nei daiktai, nes atsakomybė didelė. Jei kas nutiks – tai gyvybė, ne pasiuntinys (nors anksčiau minėjau "siunta" daiktams, bet gyvūnai visai kas kita, pataisau save).

Dokumentai – viskas pasikeitė ir niekas nežino kaip tiksliai

Ar po Brexit labai pasikeitė siuntimas į Angliją?

Pasikeitė? Pasikeitė. Dabar Anglija nebe ES, nors aš kartais dar pagalvoju, kad viskas kaip anksčiau, kol muitininkas nepažvelgia kaip į beprotį. Reikia eksporto deklaracijos, importo, sąrašo, vertės. Jei siunti asmeninius daiktus – aiškink, kad naudoti, kitaip priklausys muitai. Prieš penkis metus užtekdavo sąrašiuko ant popierėlio. Dabar – elektronika, EORI. Sako "anksčiau nebuvo". Taip, nebuvo. Anksčiau dar litai buvo. Gyvenimas eina tolyn.

Ko reikia muitams, kad neužstrigčiau?

Pirma – daiktų sąrašas lietuviškai arba angliškai, nesvarbu, svarbu suprantamai. Antra – vertė, net jei daiktai seni. Trečia – EORI numeris, jei tai komercinis krovinys. Ketvirta – kantrybė. Kartais muitai atidarinėja be priežasties, kartais praleidžia per pusvalandį. Buvau situacijoj, kai Doveryje sulaikė dėl vienos dėžės su įrankiais – negalėjo suprasti, ar tai prekė, ar asmeniniai daiktai. Valanda ginčų, kol paaiškinom. Tai popieriai turi būti tvarkingi, bet ir atsarginis nervų rezervas ne pro šalį. Ir dar – nepamiršk paso, jei pats važiuoji.

Ar man asmeniškai reikia EORI numerio?

Jei tik asmeninis krovinys – ne, nereikia. Jei vežia įmonė už tave – jie turi savo. Bet jei daiktai registruojami kaip prekybinė siunta, arba jei pats esi verslininkas ir siunti iš savo įmonės – tada taip. Aš neesu muitinės agentas, tiksliai nesugebėsiu visko paaiškint, todėl patariu pasitikrinti su skelbėju iš anksto. Paprastai žmonėms EORI nereikia, bet po 2024 metų keitėsi vienas kitas dalykas, ir aš jau nebeatsimušiu kas mėnesį į kiekvieną įstatymą. Geriau paklausk spaudos tarpininko.

Ar sąrašą daiktų rašyti lietuviškai ar angliškai?

Man rodos, angliškai geriau, bet muitinėje dirba ir lietuviai, ir britai. Svarbiausia – aiškiai. Nemazink daikto iki "dėžė", nes tada klausiama – kas viduje? Rašyk "naudoti drabužiai", "virtuvės kombainas", "dešimt knygų". Kuo tiksliau, tuo ramiau visiems. Aš pats šabloną siunčiu klientams – ten yra stulpelis pavadinimas, kiekis, vertė. Užpildai, parneši. Arba jei tingi – nufotografuok ir man atsiusk. Aš sutvarkysiu, tik brauksiu tave paskui dėl smulkmenų.

Kainos – apie tai niekas nenori kalbėti, bet visi klausia

Kodėl viena įmonė prašo 800, o kita 350 eurų už tą patį?

Nu va, čia tas momentas, kai turiu būti atviras. Yra įmonių, kurios meta kainą žemiau plento, pasiima avansą, o tada – dingsta. Arba atvažiuoja senas tralas be draudimo, ir tavo daiktai atiduodami per kraustymosi aikštelę kaip balastas. Mes gabename krovinius į Vakarų Europą, bet turime licencijas ir CMR. 350 eurų už pilną krovinį į Londoną? Nesu tikras, kad ten viskas švaru. Jei kaina atrodo per gera – ji turbūt ir yra. Nežinau kaip dar paprasčiau pasakyti. Būna ir normalių pasiūlymų už mažiau, bet aš asmeniškai jų nepasitikiu.

Ar reikia mokėti prieš kelionę, ar kai atgaunu daiktus?

Dalinam sumą. Dažniausiai pusę prieš, pusę kai gauni. Jei pažįstamas klientas – galima ir po visko. Bet pirmą kartą? Dešimt procentų avansas, likutis pristatymo metu arba tiesiog pavedimas. Aš nebenoriu viliotis su žmonėmis kurie žada "mokėsiu kai gausiu algalapį". Buvęs atvejis – atvežam į Brumą, vyras sako, kad pinigai bus rytoj. Rytoj paaiškėjo, kad jis turi kitų skolų. Dabar tvarka aiški – be avanso rimtas užsakymas nestoja. Nors ir kaip norisi būti geru, taip jau yra. Pinigai rodo rimtumą.

Kiek kainuoja pervežti mažą siuntą į Birmingham greituoju reisu?

Maža siunta – ką tai reiškia? Dėžė iki trisdešimt kilogramų? O gal du lagaminai? Į Birmingamą, greituoju reisu per Nyderlandus ir Prancūziją, mikroautobusu kaina gali svyruoti nuo aštuoniasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų. Jei paimam keletą klientų kelyje – pigiau. Jei vienintelis krovinys – brangiau. Šiuo metu degalų kaina taip šokinėja, kad kartais tenka perskaičiuot net savaitės eigoje. Galiu pasakyti tiksliau, kai pamatau ir pasakysi datas. O šiaip – skambink, suskaičiuojam per penkias minutes.

Realybė gatvėje – kas būna iki durų

Ar visada pasiekia nurodytą dieną?

Geriau būtų meluoti, bet nemeluosiu. Tiksliai ta diena – apie septyniasdešimt procentų atvejų. O likusiuose trisdešimtje – vėluoja diena, dvi. Kodėl? Eilė Doveryje, vairuotojas susirgo, padanga, arba klientas prieš pat išvykimą prisako dar dviejų dėžių. Aš pats antradienį galvojau, kad bus trečiadienis, bet likau įstrigęs Fokssto tunelio eilej. Valandų valandas. Galų gale atvežiau tik ketvirtadienio ryte. Tai taip – express yra express, bet mes nevežam raketom. Oras, keliai, žmonės – viskas turi savo svorį.

Kas jei mano krovinys pateks į avariją?

CMR draudimas tam ir skirtas. Rimta įmonė jį turi, tada atlyginama pagal vertę ir sąrašą. Bet bėda ta, kad žmonės dažnai neparašo sąrašo, o tada įrodinėji, kad viduje buvo ne skudurai, o vertingas kilimas. Nauji daiktai – faktūra reikalinga. Seni – pagal rinkos vertę. Buvo atvejis, kai apipylė vašką ant šviestuvo – draudėm padengė keturiasdešimt procentų, nes klientas blogai supakavo. Mes prisiimam kaltę kai ji mūsų, bet ir jūs turite savo dalį pareigų.

Ar vairuotojai padeda nešti baldus iki buto?

Padeda, jei tai pirmas ar antras aukštas ir yra liftas. Bet jei devynioliktas aukštas be lifto Londone – čia jau perkraustymo komanda reikalinga, o ne vairuotojas. Vairuotojas – ne krūtinininkas. Jis vairuoja, gal prilaiko, gal padeda iki durų. Bet nešti šaldytuvą į penktą – už atskirą mokestį, jei sutinkam. Aš paprastai klausiu iš anksto. Nes buvo situacijų, kai klientas atidaręs duris sako "o gal dar iki svetainės?" O ten siauras laiptelis ir kampas kaip špygą. Ne, taip neveikia. Pasakyk kas ir kur – padėsim arba atvešim dar du vaikinus.

Pakavimas ir draudimai – nuobodus, bet svarbu

Kaip geriau supakuoti, kad nereiktų raudoti vėliau?

Dėžės turi būt dvigubos. Maišeliai iš parduotuvės plyšta. Mačiau, kaip žmonės deda porcelianą į laikraščius. Laikraščiai. Tarsi prieš trisdešimt metų. Patariu – lėkštės į burbulinę plėvelę, dėžė su pertvaromis, tarpai užpildyti kamščiais. Kas skamba, tas važiuoja. Kartais parašau ant dėžės "stiklas", o vairuotojas skubėdamas meta kitą ant viršaus. Turiu pripažinti, ne visada idealu net ir pas mus. Bet tavo pakavimas – pirmoji gynyba nuo sudaužymo.

Ar tikrai reikia draudimo, jei vežu asmeninius daiktus?

Hmm, reikia. Nors, jei atvirai, aš pats kartais pagalvoju, ar tas draudimas visada išmoka pilnai. Teoriškai – taip. Praktiškai – būna kaziu. Bet vežti be draudimo – tai kaip važiuot be diržų. Lyg ir pravažiuosi, bet jei ką – bus blogai. Ypač elektronikai ir baldams. Mes visada turim CMR, bet jei tavo daiktų vertė didelė – gali prašyti papildomo draudimo. Kiek tai kainuoja – priklauso nuo vertės, procentas mažas. Arba tiesiog nevežk vertingų daiktų be dokumentų, kas įrodo kainą.

Koks skirtumas tarp perkraustymo ir krovinio siuntimo?

Perkraustymas – kai imamės visko: pakuojam, nešam, išrinkinėjam baldus, surenkam. Krovinio siuntimas – kai paimam jau supakuotus daiktus ir vežam. Anglijos kryptimi mikroautobusais dažnai būna mišrus variantas: paimam supakuotą, pristatom, klientas pats įsineša. Ne perkraustymas, bet ir ne šiaip siuntimas. Žmonės maišo terminus, o paskui stebisi, kodėl kaina skiriasi. Tai va – jei liepi man išrinkti spintą, tai jau perkraustymas. Jei padedi prie mašinos – pervežimas (nors anksčiau sakiau "krovinio siuntimas" – gal ir per griežtai, realiai tai irgi pervežimas, sutarkim taip).

Šiuolaikiniai dalykai, kuriuos užduodate per žinutes

Ar galima sekti, kur yra mikroautobusas?

Galima, bet ne visada realiu laiku. Mūsų keli automobiliai turi GPS, bet kartais sistema stringa, ypač Prancūzijos kaime. Aš pats dažniau skambinu vairuotojui ir klausiu "kuri jau šalis?". Jis atsiunčia nuotrauką iš sustojimo. Tai jei tau reikia preciziškos sekimo – geriau naudotis didžiųjų kompanijų paslaugomis. Čia – smulkiau, asmeniau. Aš tau pasakysiu maždaug kur, bet ne koordinates kiekvieną minutę. Nors, tiesa, dabar WhatsApp'as leidžia dalintis vietomis – techniškai galiu atsiųsti piną. Bet tas pats – ne oficiali sekimas.

Ką daryti, jei negaliu būti vietoje, kai atveža į Angliją?

Turi sutikti kita asmenį – draugą, dukrą, kambario draugą. Duodi vardą ir telefoną vairuotojui. Arba susitariam palikti rakinamoje vietoje, bet tada rizika tavo. Aš nerekomenduoju palikt kieme be priežiūros, ypač Londone. Buvo atvejis – palikom dėžę su laikrodžiais prie garažo pagal instrukcijas, o grįžo savininkas po dviejų valandų, dėžė buvo. Tai atrodė įtartina, bet, pasirodo, kaimynas pasiėmė saugoti. Vis tiek geriau, kad žmogus atidarytų duris ir pasirašytų. Popierius svarbu, nes tada atsakomybė baigiasi.

Ar galima vežti maistą, konservus ar sūrį?

Maistas – ribotai. Konservai pramoniniai – gal dar praeis, bet sūris, dešros – ne. Muitinė gali konfiskuoti. Aš pats kartais vežu kavos pakelį sau, bet tai asmeniniam vartojimui. Siųsti duoną, rūkytą skilandį – nepatarčiau. O dėl grietinės – jau tikrai ne. Yra žmonių, nori atsivežti "kaip namie", bet po Brexit maisto taisyklės griežtos. Geriau anglišką sūrį jau nusipirkti Tesco, rimtai. Yra vietoj visko, nors lietuviškos varškės tikrai pasiilgsi. Kartais pats pasiilgstu cepelinų.

Apie vairuotojus ir keistas užklausas

Ar vairuotojas kalba angliškai?

Kartais geriau nei aš, kartais – gestų kalba. Dabar jaunesni beveik visi susišnekėjo. Vyresni – su žodynėliu. Bet jie ne turistiniai gidai, o vairuotojai. Raktus perduot, pasakyti "left" ir "right" – užtenka. Jei reikia verslo derybų – tai jau ne mūsų pašaukimas. Aš turiu vaikiną, Petras, dvidešimt treji metai, Manchester United fanatikas, kalba kaip vietinis. Turiu ir Kostą, kuris angliškai žino tris frazijas, bet maršrutus geriau nei GPS. Abu savo darbą daro gerai.

Ką reiškia "Express" pervežimas mikroautobusu?

Tai tiesiog reiškia, kad mašina važiuoja tiesiai pas tave, be ilgo laukimo sandėliuose. Ne tai, kad lekia dvidešimt virš leistino greičio. Express – kai nevažiuoji per Olandijos distribucijos centrus tris savaites. Mikroautobusas iškart juda. Kartais klientai galvoja, kad tai kaip Ferrari. Ne, tiesiog efektyviau maršrutas sudėliotas. Greitai – reiškia, kad mažiau stotelių, ne kad viršijam taisykles. Nors, būna dienų, kai būtų smagiau ir greičiau galint… bet ne, saugumas pirmiausia. Aš nenoriu niekur skubėt per greitai.

Išvada

Taigi, va tokia realybė. Mikroautobusais vežame krovinius Anglijos kryptimi greitai, bet svarbiausia – saugiai ir sąžiningai. Neišgalvoji stebuklų per dvi dienas, bet ir nepaliksi daiktų mėnesiui kažkokiame sandėlyje. Paskambink, papasakok ką turi, ir mes jau patys pasakysim – mikroautobusas ar ne, ar tilps, kiek kainuos. Nebijok paklausti net kvailiausio klausimo, nes aš per dvidešimt metų esu girdėjęs viską. Svarbu, kad daiktai pasiektų, o jūs išliktumėt be galvos skausmo. Aš čia jei ką – skambinkit.