Mikroautobusais į Angliją: tikslūs pristatymo laikai dabar

Žinai, per tuos dvidešimt kelerius metus, kai vežioju daiktus mikroautobusais į Angliją, labiausiai išgirstu vieną klausimą: „Tai kada bus tiksliai?“. Ir aš visada atsidūstu. Nes ne, tai nėra kaip pašto siunta, kur nurodyta „iki 12:00“. Mes čia kalbam apie perkraustymus, dalinius krovinius, kartais pilnus baldus, ir viskas važiuoja mikroautobusu iki 3,5 tonos. Tikslūs pristatymo laikai egzistuoja... teoriškai. Bet realybė? Ji šiek tiek kitokia. Šitame tekste – ne iš galvos atsakymai, bet tokie, kokie yra iš tikrųjų.

O tai kada, po velnių?

Jeigu aš užsisakau pervežimą iš Kauno į Londoną mikroautobusu, kiek dienų tai užtruks?

Jeigu viskas itin sklandu, daiktai atkeliauja per tris–keturias dienas. Aišku, jei vešime tiesiogiai, be sustojimų. Bet jei mikroautobusas dar paima dalinį krovinį Kaune, tada Panevėžyje, ir dar kažką prie Klaipėdos vėl – gali užtrukti ir penkias. Aš realiai siūlau nesitikėti greičiau nei keturių dienų, nes kelyje visko būna, ypač jei važiuoji per Vokietijos remontuojamus greitkelius. Kartais vairuotojas pristabdo, kad pavalgytų normalios sriubos, o ne pakeliui grabaliotų sumuštinių su abejotina mėsa. O jei dar sniegas kelyje – penkios dienos pavirsta šešiom. Tai tiek to.

Ar galiu gauti tikslią valandą, kada daiktai bus mano laiptinėje Londone?

Oho, valanda į laiptinę. Pažiūrėk, jei kas nors tau žada, kad baldas bus lygiai 14:30, pasižiūrėk į jį įtariai iš šono. Aš dirbu dvidešimt ketverius metus ir, mano galva, sakau: tiksliau galima pasakyti dieną, o kartais – gal pusdienį. Pavyzdžiui, „trečiadienį iki pietų“. Nes Londone kamščiai gali sumušti visas matematikas, o jei dar vairuotojas užsuka į degalinę kur nors Northamptone pas WC... tada jau viskas. Geriau telpa į langą „ryto–vakaro“. Bet jei agentūra sako „tiksliai 14:30“ – greičiausiai jie tiesiog nori tave prisivilioti.

Jei man reikia į Orpingtoną, o ne į centrą, ar laikas pasikeis?

Orpingtonas, Bromley rajonas – ten toliau nei centras, bet ne pasaulio pabaiga. Laikas pasikeis nežymiai, gal pusdieniu daugiausiai. Bet turiu pavyzdį: vežėm klientui sofą į Orpingtoną, o vairuotojas netyčia įvažiavo į Low Emission Zone vidurdienį. Buvo bauda. Tada pristatymas atidėtas iki vakaro, nes reikėjo tvarkyti dokumentus. Tai ar pasikeitė laikas? Techniškai taip, bet ne dėl atstumo. Dėl Londono zonų. Tiesiog turi omeny: Anglijos pakraščiai kartais painesni nei centras, kai važiuoji mikroautobusu, kuriuo siuntimas turi atitikti taisykles.

Kada geriausia planuoti perkraustymą, kad nereikėtų laukti?

Šiaip pigiausiai ir greičiausiai išeina balandžio–gegužės mėnesiais arba rugsėjį, kai vaikai jau mokyklose. Kodėl? Nes vasarą visi važiuoja, kelias brangsta, o žiemą – Kalėdos ir orai bjaurūs. Aš pats stengiuosi ne vėliau nei prieš dvi savaites užsirašyti klientą, tada galiu numatyti geresnę savaitę. Jei skambini likus trims dienoms – tave įmesiu į „jei liks vietos“ eilę, ir tada pristatymo laikas į Angliją ar Londoną bus tiesiog laimingas atsitiktinumas, o belieka tikėtis stebuklo. Neplanuok gyvenimo paskutinę minutę. Planuok iš anksto. Taškas.

O jei man skubu – ar yra toks dalykas kaip „rytoj jau čia“?

Skubu... na, būna. Kartais turime tuščią mikroautobusą, kuris jau stovi Vilniuje ir laukia. Tada – taip, galima ir per dvi dienas. Bet tai kainuoja kaip pusę mėnesio algos. Ir ne visada. Aš paskutinį kartą tokį skubų varymą dariau, kai klientė verkė telefonu dėl lovos ir brangaus šaldytuvo. Važiavom be sustojimų, tik degalinėj snūduriavom. Kava padėjo nenulipti nuo sėdynės. Kava tada – vienintelis draugas. Realiai? Skubus pristatymas egzistuoja, bet tu turi mokėti ne tik pinigus, bet ir suprasti – tai loterija, kuri ne visiems laimi.

Kas dedasi kelyje

Kiek trunka pats važiavimas iki Anglijos sienos, jei važiuoji tiesiai?

Iki Doverio iš Lietuvos, jei važiuoji be siurprizų, apie trisdešimt valandų. O gal šiek tiek mažiau. Aha, skamba kaip daug, bet atsimink: vairuotojai privalo miegoti. Dienos rėžimas – aštuonios valandos vairavimo, tada pertrauka. Negali kaip pašėlus važiuot per Europą. (Nors aš kai buvau jaunesnis, bandžiau – neklauskit kaip baigėsi.) Šiaip tai tas laikas priklauso nuo maršruto. Per Lenkiją greičiau, per Vokietiją brangiau. Hmm... ar per Olandiją dabar greičiau? Nelabai, vienodai. Nebent piko metu būna kamščių, tada viskas stringa.

Ar eilės prie Doverio dar beprotiškos, ar jau susitvarkė?

O dėl Doverio eilių... žinai, 2022-ieji buvo pragaras. Po to kiek aprimo, bet vasarą vis dar pikta. Kent, ten visi vairuotojai keiksnojasi. Praeitą vasarą stovėjom keturias valandas pragare, nes sistema nulūžo. Ar jau susitvarkė? Nu... iki galo niekad nesitvarko. Tai jei tavo pristatymo data kritiška – apskritai neplanuok penktadienių ir pirmadienių. Tarpinė savaitė geriau. Bet vis tiek mokėk, kad Doveris yra gyvas organizmas, kuris vos ne vos alsuoja ir nuolat kosėja. Atsarginiai maršrutai čia nepadeda.

Ar verta rinktis keltą, ar geriau Eurotunelį kalbant apie laiką?

Keltas ar Eurotunelis – amžinas klausimas. Eurotunelis greitesnis, trunka apie pusvalandį. Keltas pigesnis, bet tenka laukti rampoje. Aš pats renkuosi tunelį, jei skuba, o jei vairuotojas pavargęs – keltas, nes gali pamiegoti. (Nors iš tikrųjų tunelyje irgi miega, tiesiog greičiau perveža po Lamanšu.) Kartą mano vairuotojas praleido keltą prie Calais, tai teko kantriai rūkyti lauke. Patikimumo prasme šiaip abu variantai gan geri, tik tunelis mažiau priklauso nuo oro sąlygų. Bet, tiesą sakant, keltas jūros ligos neduoda, jei esi jautrus.

Ką daryti, jei pasienyje sulaiko krovinį – kiek ten gali užtrukti?

Muitinėje sulaikymas yra košmaras, kurio niekas nenori. Jei dokumentai tvarkingi, patikrinimas baigiasi per pusvalandį. Bet jei ko trūksta – inventoriaus, packing list'o, ar kas nors įtartino balduose – gali užtrukti ir pusdienį, ir dieną. Kartą radom dėžėje šaldytuvą su limonadu. Na, ne kurą, bet muitininkams tai vienodai – skystis. Vairuotojas prarado valandas aiškindamas. Gerai, kad mes jau žinom, kad negalima maisto. Bet jei tu įdėjai – atsisveikink su planu „laiku“. Biurokratija nejuokauja, kai veži krovinius mikroautobusu.

Ar tikrai tikrina kiekvieną mikroautobusą prie muitų, ar tik moja ranka?

Tikrina? Ai, kad aš žinau... Kartais taip, kartais ne. Aš pastebėjau, kad po Brexit patikrinimų padaugėjo, bet tikrai ne kiekvieną mašiną stabdo. Jie renkasi – mato lenkiškus numerius, prikrautą furgoną, ir signalizuoja. Jei mašina pustuštė, gražiai atrodo – praleidžia. Bet čia loterija. Aš neturiu algoritmo. Buvęs atvejis: važiavom pustuščiu, tai mus patikrino. O pilnai prikrautą – praleido. Absurdas. Tai ruoškitės blogiausiam, tikėkitės geriausio. Nes kitaip vėliau aimanuosi, kad vėl viskas per ilgai užtruko.

Dokumentai, daiktai ir pasipainiojimai

Ar su daiktų kiekiu turi įtakos tam, kiek laiko užtruks pristatymas?

Jeigu tu turi dvidešimt dėžių – sukraunam per valandą. Jeigu turi pianiną, šaldytuvą, tris spintas ir dar katės narvą... pakrauti gali užtrukti tris valandas. Ir atitinkamai – iškrauti. Dažnas klientas sako: „nu, nedaug ko“. Ateini – dvi kambarių buto turinys. Perkraustymai mikroautobusais į Angliją dažnai prasideda nuo klientų optimizmo. Viena ponia manė, kad du lagaminai = du kubai. Realiai ten – dešimt. Tai kuo daugiau daiktų, tuo ilgiau vyksta procesas. Ne tik kelyje, bet ir pakrovime. Ir atsakymas – taip, kiekis lemia pristatymo greitį neišvengiamai.

Kas jei mano baldai netelpa – ar tada vairuotojas važiuoja be manęs, ar laukia?

Jei netelpa, mes turim problemą. Mikroautobusas, kaip ir pats žinai, turi ribas. Jei baldai netelpa, tenka arba palikti kas netelpa ir vežti kitaip, arba... laukti kitos mašinos. O kitos gali nebūti savaitę. Kartais siūlau klientui išmesti seną sofą, bet jis prisirpęs kaip prie seno šuns. (Turiu omeny emociškai, aišku.) Tada vėluojam, nes reikia lysti viską force'inti lyg tetrisą. Konsultuokis dėl tūrio dar prieš užsakydamas. Parašyk sąrašą. Aš padėsiu suskaičiuoti, kiek kubų reikia. Tada nebus bemiegės nakties prieš pristatymą.

Jeigu pakuoju pats, ar tai gali užtraukti vėlavimą muitinėje?

Būna. Jeigu pakuoji pats ir darai tai blogai – pavyzdžiui, alkoholį, augalus ar maistą įkišai tarp drabužių – problemos garantuotos. Muitinė gali liepti viską iškrauti. Jei randa draudžiamų daiktų, gali konfiskuoti, o vairuotojas gaus baudą. Aš visada sakau: pakuok taip, lyg tavo daiktai eitų ne į mikroautobusą, o į lėktuvo bagažą. Aišku, dažnai niekas netikrina iki galo. Bet jei tikrina ir randa tavo paslėptą šampano butelį... atleisk, dešimt papildomų minučių virsta valandomis. Geriau būti sąžiningam nei vėliau gailėtis dėl kvailystės.

Ar vairuotojas padeda iškrauti, ar aš turiu pats karstytis su dėžėmis?

Su tokiais klausimais reikia atsargiai. Sutartyje dažnai rašoma: jei pilnas perkraustymas – vairuotojas padeda. Jeigu dalinis krovinys – jis tik atveža iki durų. Bet aš jau žinau, kad realybė kitokia. Štai pernai Londone klientas vienas gyveno, antrame aukšte. Kas jei vairuotojas nesikels su spinta? Techniškai jis neturi to daryti, bet... žmogiškumas. Aš pats esu kilęs sofą į antrą, kai moteris žvelgė tokiais akimis, kad negalėjau atsisakyti. Bet tai +valanda laiko. Tai matai – pagalba yra, bet ne visada įskaičiuota. Derėkis iš anksto, jei reikia pagalbos.

Ką daryti, jei Anglijoje lyja kaip iš kibiro ir vairuotojas nenori kieme stoti?

Na, čia Anglija, lietus – savaime suprantamas dalykas. Vairuotojas neišvažiuos, jei žaibuoja, bet paprastas lietus – darbas vyksta. Yra toks niuansas: jei tavo namas – žvyruotas kelias, mikroautobusas irgi gali įstrigti. Praeity mes taip įstrigom Norfolk'e purve. Klientas žiūrėjo pro langą, aš stūmiau mašiną su vietiniu. Puiki popietė. Bet pristatymas atidėtas iki vakaro. Tai vėlgi – Anglija, oras, keliai. Neišsisėk. O jei vairuotojas sako „nevažiuosiu dėl lietaus“ – jis tik ieško pasiteisinimo. Arba pavargęs. Arba abu kartu.

Kainos, melas ir realybė

Kodėl vieni sako „dvi dienos“, o kiti „penkios“ – ar jie meluoja?

Meluoja? Nežinau ar meluoja – gal tiesiog nori parduoti. Dviejų dienų pažadas skamba gražiai. O paskui tie du virsta keturiom, nes „eilės Doveryje“, „miego laikai“, „klientas neteisingai pasakė adresą“. Realistiškiau galvojantys vežėjai sako keturias–penkias dienas, nes tausoja savo reputaciją. Tie, kurie sako dvi – dažnai brokeriai, kurie paskui subkontraktuoja vairuotoją iš kur nors. Aš tokių nemėgstu. Jie žlugdo rinką. Klientas gauna nuoskaudą, o normalūs perkraustymai mikroautobusais į Angliją lieka apšmeižti. Klausyk širdies: jei per gerai, kad būtų tiesa – na, taip ir yra.

Ar egzistuoja fiksuotas laikas už fiksuotą kainą, ar tai pasaka?

Fiksuotas laikas... Štai neseniai kalbėjom su kolega. Jis turi „premium" paslaugą – klientas moka dvigubai, jis važiuoja vienas, be sustojimų. Net tada vėjas ir Doverio eilė gali viską sujaukti. Tai techniškai fiksuotas laikas egzistuoja kaip sutartinis terminas: „ne vėliau kaip". Bet valandai? Ne. Nebent tai būtų kurjerinis skrydis lėktuvu. O čia mikroautobusas. Vien per Lenkiją tilto remontas vėluoja pusdieniui. Aš nesu matęs, kad kas nors galėtų pasirašyti krauju: „rytoj 14:00 bus Jūsų laiptinėje." Neįmanoma. Fiksuotą dieną – taip, fiksuotą valandą – ne.

Kodėl po Brexit pristatymo laikas į Angliją pasikeitė?

Brexit... ačiū Dievui, jau ne pirmi metai, bet viskas dar banguoja. Anksčiau, kai UK buvo ES, muitinė – formalumas. Dabar reikia muitinės deklaracijų, EORI numerių, daiktų sąrašų. Tai papildomos dvi–trys valandos kelyje, kartais pusė dienos. Nebent veši tik asmeninius daiktus ir viskas suforminta tvarkingai. Perkraustymai į Angliją dabar užtrunka šiek tiek ilgiau, nei prieš Brexit. Nebežinau tiksliai, ar nuo šių metų dar kažkas pasikeitė... hm, reikia pasitikrinti, bet EORI vis dar reikia. Trumpai – biurokratija pridėjo laiko, bet ne mėnesių. Jei tvarkingi popieriai – pralįsi gan greitai.

Ar iš viso dar galima vežti mikroautobusais į UK be jokių popierių?

Negali. Aš tai kartoju šimtus kartų. Po Brexit popierių reikia visada. Kartais klientai klausia: „o jei tik dėžės?“ – vis tiek. Jeigu veši seną baltą techniką – dar blogiau, nes gali reikėti papildomų leidimų. Gerai, kad mes, vežėjai, dažnai tas deklaracijas tvarkom už klientą. Bet vis tiek tu turi pasirašyti, patvirtinti inventorių. Be to – draudimas. Negavęs važtaraščio, tu gali likti be baldo ir be pinigų. Popieriai turi būti. Tai ne Šengeno sąjunga, čia siena yra siena. Net jei perveži mikroautobusu, o ne sunkvežimiu.

Kiek kainuoja skubus pristatymas, pvz., per 48 valandas nuo pakrovimo?

Skubus pristatymas... na, žiūrėk. Paprastas vežimas kainuos, tarkim, keturis šimtus. Skubus – aštuonis šimtus ar tūkstantį. Kartais daugiau. Nes reikia atstatyti kitus krovinius, pakeisti maršrutą, sumokėti vairuotojui viršvalandžius. Aš paskaičiuoju pagal kilometrus ir laiką. Ką tik skaičiavau maršrutą į Birminghamą – išėjo apie 1800€ su skubumu. Realiai prie to galima derėtis, jei mašina tuo metu jau tuščia ir arti. Bet tikėtis „pigiai ir per dieną" – naivu. Tobulas pasaulis neegzistuoja. Arba mokėk, arba lauk eilėj kaip visi normalūs žmonės. Tokia jau ta rinka.

Kai viskas eina per galvą

Pas mane buvo taip: vairuotojas pasiūlė kitą dieną, nes „gedimas“. Kiek tokių „gedimų“ būna tiesa?

Ah, gedimas. Gedimai būna realūs, bet ne kasdienybė. Kartą mikroautobusui Fryzijoje sugedo generatorius. Rimtas dalykas. Tada pristatymas vėlavo parą. Bet dažnai „gedimas" yra kodas vairuotojui, kuris tiesiog pavargo arba suprato, kad nespės. Arba parsidavė brangesnis krovinys kitur. Tai gedimas... aš sakau: jei gedimas įvyksta, įmonė privalo informuoti tave nedelsdama.