Mikroautobusais gabenami baldai – greitai ir saugiai

Kai man paskambina ir klausia, kaip pervežti baldus iš vieno miesto galo į kitą, dažniausiai atsakau vienu klausimu: kiek ten daiktų? Nes mikroautobusais gabenami baldai nėra tik didelės mašinos egzotika – tai turbūt pats praktiškiausias būdas, kai perveži ne visą gyvenimą, o tiesiog svetainę, miegamąjį ar nuo sofos likusius baldus. Dirbu šitoje srityje jau tiek metų, kad mačiau, kaip viskas gali eiti sklandžiai, bet mačiau ir variantą, kai klientas pats susipakuoja veidrodį į popierinį maišelį. Apie viską nuo pradžių iki pabaigos – kaip žmogus žmogui.

Kiek tai kainuos ir kaip užsisakyti

Kiek kainuoja baldų pervežimas mikroautobusu Vilniuje?

Neįmanoma pasakyti vieno skaičiaus. Priklauso, ar tik transportas, ar ir nešikai. Jei iš Žirmūnų į Naujamiestį veži sofą, staliuką ir dvi kėdes, maždaug nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Savaitgaliai brangesni, nes visi nori tą patį šeštadienį. Būna pigiau bet tada reikia ieškoti, ar tikrai negauni apdaužytų kampų. Pigiausia ne visada reiškia saugiausia.

Ar galima gabenti tik vieną šaldytuvą ir dvi kėdes?

Žinoma. Mikroautobusas tam ir skirtas. Kėdes galima atremti į šaldytuvo šoną, jei gerai pritvirtini. Šaldytuvą atstatinėk vertikaliai, ne gulomis, kitaip kompresorius gali supykti. Vieną kartą klientas skambino piktas, kad nebešaldo – vežė gulomis per visą Kauną. Po to stovėjo keturias valandas, bet trauma jau buvo padaryta. Mikroautobusas vienam šaldytuvui – idealus variantas.

Kaip greitai gali atvykti mikroautobusas?

Jeigu laimingai sutapo – per valandą. Jei rytinis pikas ar penktadienio popietė, gali laukti ir tris. Aš pats klientams visada sakau kad geriau devintą trisdešimt jau būsiu, jei reikia dešimtą. Taip nesusidarai kvailų situacijų. Būna, kad vairuotojas stringa Geležinio Vilko gatvėje, o tu stovi su sofa kieme ir kaimynai piktai žiūri. Užsisakyk bent dienai į priekį, jei gali. Skubūs iškvietimai įmanomi, bet kainuoja daugiau nervų.

Ar reikia mokėti už kelionę atgal tuščiu mikroautobusu?

Taip, jei tarpmiestinis pervežimas. Iš Vilniaus į Trakus mašina turi grįžti atgal, o degalai dega abiem kryptim. Daugelis pamiršta ir galvoja, kad moka tik už važiavimą į priekį. Kai kurios įmonės įskaičiuoja, kitos prideda atskirai. Visko pasitaiko. Geriau paklausti iš karto, o ne po to stebėtis sąskaita. Mano patarimas: klausk, ar kaina apima sugrįžimą, ypač jei važiuojama už miesto.

Ar sekmadienį kainuoja brangiau?

Paprastai taip. Sekmadienis – poilsio diena, o mūsų darbas yra darbas. Įmonių, kurioms tas pats, yra mažiau. Dažniausiai antkainis dešimt–penkiolika procentų. Bet kartais žmonės neturi kito pasirinkimo, paskutinė nuomos diena būna sekmadienis. Tada sumoki ir nesuki galvos. Svarbu suprasti, kad vairuotojas irgi turi šeimą, o ne tik vairuoja mikroautobusą septynias dienas be jokio prikausčio.

Pakavimas ir paruošimas – čia visi apsuksta

Ar man pačiam reikia vynioti sofą į pakavimo popierių?

Idealaus atveju – taip. Bet realybėje daugelis to nedaro. Jei sofa normalaus audinio, dažnai užtenka antklodės ar plėvelės. Oda ar veliūras jautresni, čia verta geriau apsaugoti. Mačiau, kaip veža be nieko, ir pasiseka. Mačiau ir kaip užkliūva už kampo – juoda dėmė. Pakavimo popierius nebrangus, bet jei neturi laiko, bent jau uždenk kuo nors. Mikroautobuso vidus švaresnis už krovininį, bet vis tiek yra dulkių.

Ką daryti, jei spinta neišlenda pro duris?

Aha, klasika. Pirmas variantas – išardyti, jei įmanoma. Antras – nešti per langą. Trečias – parduoti. Kartą Senamiestyje spinta tiesiog netilpo į laiptinę – nei aukštyn, nei žemyn. Teko kviesti stalių vietoje. Jei spinta iš panašios parduotuvės, dažniausiai galima išardyti į dalis. Nežinau, ar tai smagiausias vakaro praleidimas, bet geriau nei žiūrėti į spintą, kuri užsiblokavo koridoriuje.

Ar verta pirkti dėžes iš IKEA ar naudoti senas?

Naujos dėžės stipresnės. Senos, kurios rūsyje trejus metus, jau būna sušlapusios ir minkštos. IKEA dėžės patvarios, bet kvadratinės – mikroautobuse lieka tušti kampai. Aš renkuosi mažesnes, bet tvirtesnes. Svarbiausia – neperkrauti. Mačiau, kaip žmogus supakavo knygas į didžiulę drabužių dėžę. Dugnas neatlaikė. Kelionės pabaigoje viskas išsibarstė. Naudok tai, kas sausa ir tvirta. Mikroautobusais gabenami baldai turi būti supakuoti protingai, kad kelyje niekas neiškristų.

Kaip supakuoti stiklinį staliuką, kad nesudužtų?

Stiklas – keistas daiktas. Atrodo tvirtas, bet pasižiūri blogai – viskas. Pakuok į storą popierių, po to į antklodę, ir niekada nestatyk taip, kad kitas daiktas galėtų pasvirti ant jo. Tvirtink diržais, kad neslidinėtų. Prisimenu atvejį, kai priešais stiklinį stalą stovėjo plastmasinė dėžė. Staigus stabdymas, dėžė nuskrido į priekį. Stalas išgyveno, nes buvau uždėjęs minkštą kilimėlį tarp jų. Tokie kilimėliai yra auksas.

Baldai iš IKEA – ar jie ištvers mikroautobuso kelionę?

(Taip, čia turėčiau pasakyti, kad jie ištvers, jei kas nors žino, kaip pervežti.) Daugeliu atveju – taip. Bet jei neišardyti ir stringa kampais vienas į kitą, gali atsirasti įbrėžimų. IKEA konstrukcijos yra šiek tiek sakykim jautresnės. Aš rekomenduoju išardyti, jei tik įmanoma. Mačiau, kaip KALLAX lentyna nepakenčiamai girgždėjo pasukta kampu. Atvykus fasadas buvo banguotas. Nebūtinai dėl mašinos, bet dėl neteisingo kampo. Išardęs taupai ir vietą, ir nervus.

Važiavimo metu

Ar vairuotojas padės nešti baldus iš penkto aukšto?

Kai kurie taip, kiti – ne. Tai priklauso nuo sutarties. Yra tik pervežimas, o yra ir su krovėjų paslauga. Jei kaina iki penkiasdešimt eurų, tikėtis, kad kils į penktą du kartus su sofa – naivu. Aš asmeniškai padedu, jei matau, kad žmogus vienas, bet fiziškai ne visada įmanoma – per dieną dešimt reisų. Paklausk iš anksto. Ir nebijok pasakyti, kad reikia pagalbos. Vienas klientas nutilo, paskui skundėsi, kad vairuotojas tik atidarė duris.

Ar saugu vežti lentynas mikroautobusu?

Saugu, jei vairuotojas nebandytų lenktyniauti. Rimtai – mikroautobusas uždaras, grindys mažiau slidžios nei atvira priekaba. Bet nepakankamai saugu, kad galėtum suversti daiktus. Lentynos turi būti vertikaliai, ant jų nieko sunkaus. Viena įmonė visada veža su kamščio tarpinėmis. Aš dažnai naudoju senas antklodes – pigiau, ekologiškiau, klientai nespjauna. Svarbiausia neleisti daiktams siūbuoti. Kelias Vilnius–Kaunas ne tobulai lygus, mikroautobusai stabdo dažniau nei vilkikai.

Kiek viduje tilps kubinių metrų?

Standartinis krovininis mikroautobusas – apie aštuoniolika kubinių metrų. Bet tai teorija iki lubų. Realiai, kad netraiškytų vieni kitų, panaudoji dvylika–penkiolika. Jei turi dviejų metrų spintą, ji stovės, bet užims visą vertikalų plotą. Aš dažnai sakau: jei telpa jūsų svetainė į automobilį, bet bagažinė neužsidaro – turbūt reikia mikroautobuso. Geriau kartą pamatuoti nei du kartus važiuoti.

Ar galima vežti ir augalą, ir veidrodį tuo pačiu reisu?

Galima, bet tai rizikinga. Augalas turi stovėti tvirtai, o veidrodis – būti prilaikomas ir apvyniotas. Žemė gali išsibarstyti, ir turi mikroautobuse ne tik baldus, bet ir žemės ūkį. Praeitą vasarą vežiau fikusą ir veidrodį – abu išgyveno, nes veidrodį padėjau gulomis ant čiužinio, o fiksą įspraudžiau tarp kėdžių. Niekada nestatyk veidrodžio taip, kad jis galėtų pasvirti ant augalo. Skamba logiškai, bet suspaustoje erdvėje visko būna.

Ką daryti, jei lyja kaip iš kibiro?

Tada viskas vyksta greičiau ir nerviškiau. Mikroautobuso dangtis saugo vidų, bet pernešant dešimt metrų baldai sušlampa. Mes turime didelę plėvelę, bet jei smarkiai lyja, nežinau, ar ji padeda prieš vėją. Sofas nešk galva žemyn, kad vanduo nepatektų į audinį. Kartais tiesiog palauki penkiolika minučių. Jei perkeli vienas – pasiruošk didelį maišą arba kaimyną su skėčiu. Lietus pervežimo atšaukti negali, ypač jei išsikraustymo laikas baigiasi.

Kai nepasiseka

O jei vairuotojas vėluoja dvi valandas?

Būna. Yra firmų, kurios pasiima šešis užsakymus per dieną ir paskui stringa kiekvienam. Mačiau tokias situacijas. Geriausia prieš užsakymą paklausti, ar tai paskutinis reisas. Jei vėluoja, skambink ir klausk realaus laiko, o ne sėdėk ir pykinkis. Du vėlavimai iš dešimties reiškia, kad įmonė prisiėmė per daug. Gali rinktis – pigiau ar tiksliau. Ne visada gauni abu. Aš pats stengiuosi neprisiimti daugiau trijų per dieną, nes kitaip nukenčia visi.

Ar teko matyti, kad baldai atvažiuoja apdaužyti?

Deja, taip. Ir nebūtinai dėl mikroautobuso – dėl prasto pakavimo arba per greito įsukimo į kiemą. Kartą atvežė naują kampą – apatinėje dalyje plyšys. Klientas paskambino. Pasirodo, vairuotojas neprisiuvo diržo ir kampas pasišliaužė per visą važiavimą. Čia ne apie mane, ačiū dievui. Todėl visada sakau: prieš pasirašydamas priėmimo aktą, apžiūrėk. Pasirašai – paskui įrodinėk, kad ne tavo kaltė. Rimtos įmonės tokių klaidų nedaro.

Kaip elgtis, kai kaimynas užstatė kiemą?

Atsiųsk žinutę. Paskambink. Pabelsk į langą. Jei nieko – skambink administracijai. Kaune mes laukėm keturiasdešimt minučių, nes kažkas užstatė išvažiavimą BMW. Mikroautobusas buvo pilnas, valanda eina. Kaimynas atėjo tiesiog pasikeisti batų. Kartais reikia kantrybės. Jei kiemas siauras, įspėk kaimynus iš vakaro. Ypač jei gyveni daugiabutyje su keturiasdešimt mašinų ir mažu kiemu. Geriau jau išsiaiškinti iš vakaro, nei aiškintis su nestovinčiu mikroautobusu viduryje gatvės.

Ar reikia drausti baldus atskirai?

Dažniausiai ne, jei veža įmonė – ji turi CMR arba civilinį draudimą. Bet verta paklausti. Yra tokių mistriukų su mikroautobusais, kurie apskritai nieko neturi. Kai užsakinėji per tarpininkus, neaišku, kas veš. Aš asmeniškai sakau: jei gabename vertingą antikvarinę komodą, pasidaryk savo draudimą. Arba nufotografuok prieš kraunant. Dauguma baldų nėra milijono verti, bet sentimentai nekainuojami. Tiesą sakant, nežinau, ar visos mažos įmonės dabar turi pilnas draudimo sutartis. Geriau pats pasidomėk savo akimis.

Ar mikroautobusu galima vežti seną CRT televizorių?

Galima, jei dar gyveni devyniasdešimtaisiais. Šmaikštauju. Taip, galima, bet reikia atsargumo – ekranai trūnūs, o svoris žiaurus. Geriausia statyti vertikaliai į kampą ir pridėti antklodžių. Dar geriau – išmesti ir pirkti modernų. Ne, jei tai paveldas, vešim, bet suprask, kad mieste stabdoma staigiai ir toks daiktas tampa torpeda. Rekomenduočiau užkrauti taip, kad už jo stovėtų kažkas minkšta ir sunki. Prisimenu, vežiau tokį į Panerius – stebuklas, kad ekranas išliko sveikas.

Baigiamieji niuansai

Ar reikia vairuotojui palikti arbatpinigių?

Nebūtina, bet malonu. Jei žmogus padėjo nešti, lipo į penktą aukštą ir išėjo su drėgnu kostiumu, tai dešimt eurų ar kava verti. Būna vairuotojų, kurie atsisako – tai jų teisė. Kartą klientas paliko duonos ir sūrio maišelį, nes neturėjo smulkių. Vairuotojas buvo sujaudintas labiau nei nuo banknoto. Čia ne apie pinigus, o apie gestą. Jei jauti, kad buvo gerai – parodyk. Jei nejauti – neparyškink sąskaitos. Vairuotojas pats supranta, kada dirbo gerai, o kada tiesiog atvežė.

Ką daryti, jei pastatęs lovą pastebiu, kad trūksta vienos kojos?

Pirmas žingsnis – pažiūrėti, ar nenukrito mikroautobuse. Antras – patikrinti rūsį. Dažniausios kojos būna riešutų maišeliuose, paskutinėje dėžėje. Jei vis tiek nėra – skambini į įmonę. Rimtos įmonės tikrina mašiną po kiekvieno reiso. Vieno baldininko intarpą radau po dviem savaitėm – valėm mikroautobusą ir iškrito. Gerai, kad klientas nebuvo skubėjęs. Fotografuok prieš išardydamas – tai gelbsti gyvenimus. Ir kojas.

Ar mikroautobusas gali atvykti į Neringą?

Gali, bet reikia leidimų. Neringa – specifinė vieta. Vasarą draudimai, eilės, keltai. Mikroautobusas telpa kelyje, bet pats keltas gali kainuoti tiek, kiek pervežimas. Daug įmonių nesutinka važiuoti, nes užtrunka pusė dienos vien kelionei. Aš pats ten buvau du kartus – kartą sklandžiai, kartą keltas atšauktas dėl vėjo. Tada baldams teko laukti kitos dienos. Jei ketini į Nidą keltis, pranešk anksti. Ir nepamiršk, kad ten kai kur GPS rodo nevisiškai tiksliai.

Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Kauno į Klaipėdą?

Maždaug trys su puse–keturios valandos kelyje, plius pakrovimas, iškrovimas. Jei be krovėjų ir viskas paruošta – galima per dieną. Aš skaičiuoju visą dieną, nes autopistas ne visada draugiškas. Būna avarijų, eilių prie Macikų. Kartą kelias buvo užkimštas taip, kad važiavome septynias valandas. Klientas skambino dukart pakeliui. Nei man, nei jam nebuvo smagu. Mikroautobusai važiuoja stabiliai šimtas dvidešimt – taip saugiau baldams. Neskubink vairuotojo, nes nori viską matyti sveiką.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą rinkoje?

Ne, jei skamba per gerai, kad būtų tiesa. Yra vaikinukų, kurie pasiima už trisdešimt eurų, atvažiuoja su dvidešimt metų senumo mikroautobusu ir kone veža tave, ne baldus. Pigiausi variantai dažnai neturi draudimo, licencijų, o jei kas įvyksta – dingsta. Aš neminėsiu pavadinimų, bet mačiau, kaip atvažiavo pusiau surūdijusi mašina be jokio įrankio. Sumokėk dešimt–penkiolika eurų daugiau ir miegoti ramiau. Mikroautobusais gabenami baldai turi vykti be streso, o ne su adrenalino viršūne.

Išvada

Mikroautobusais gabenami baldai – tai ne raketų mokslas, bet ir ne važiavimas į parduotuvę. Reikia truputį proto, truputį pasiruošimo ir normalaus vairuotojo. Aš per savo dvidešimt metų supratau, kad didžiausia bėda būna ne mašinoje, o smulkmenose – pamiršta koja, blogai užrištas diržas, paskutinis skambutis penktadienio vakarą. Jei skaitysi dar kartą prieš kraustymąsi, tau viskas eisis sklandžiau. O jei ne – skambink, papasakosiu daugiau. Sėkmės perkeliant.