Mikroautobusais gabenam dalinius krovinius į Angliją: ką verta žinoti prieš pakuojant dėžes

Kai pirmą kartą prieš dvidešimt kelerius metus sėdau į furgoną link Londono, vežiau visą krovinį vienos šeimos baldų. Laiko dugnas. Dabar dažniausiai vežame dalinius krovinius – po dėžę čia, ten sofą, ten dviratį. Mikroautobusais gabenam dalinius krovinius į Angliją jau du dešimtmečius, bet žmonės vis dar klausia tų pačių dalykų: kiek kainuos, kaip supakuoti, ar saugu. Šitame tekste – ne oficialus reglamentas, o paprasčiausiai taip, kaip paaiškinčiau bičiuliui prie alaus. Na, be alkoholio, bet su tiesa. Kartais bjauria tiesa, nes ne viskas šioje rinkoje kvepia rožėmis.

Pirmas dalykas, kurį žmonės klausia, kol dar nesupakavo

Kiek maždaug kainuoja pervežti keletą dėžių į Londoną mikroautobusu?

Mikroautobusu į Londoną su keletu dėžių gali kainuoti nuo šimto iki keturių šimtų eurų, kartais penkių, jei dėžės didžiulės ar reikia paimti nuo kokio dešimto aukšto be lifto. Žodžiu, labai nuo to priklauso... Nors sakiau, kad nenoriu taip pradėti. Realiai, jei tai vieno kambario daiktai – dvi-trys dėžės, krepšys – dažniausiai svyruoja apie 150–250 eurų. Jei kampe guli dar ir motociklas, tada jau kita kalba. Kaina priklauso ne tik nuo svorio, bet ir nuo to, ar tuo metu furgonas jau pilnas, ar dar yra vietos kampelyje. Mes stengiamės derinti kelis užsakymus, kad visiems būtų pigiau.

Kiek laiko važiuoja mašina iš Lietuvos iki Anglijos su daliniais kroviniais?

Na, žiūrėk. Jeigu važiuoji tiesiai, be sustojimų, per Vokietiją ir Belgiją, tai galima įveikti per 30 valandų. Bet mes vežame dalinius krovinius, taigi furgonas sustoja paimti daiktų Vilniuje, paskui Kaune, dar paskui kažkur prie Marijampolės... Taip gaunasi trys dienos, kartais keturios. Iki Londono dažniausiai trečiadienį išvažiuojam, savaitgalį jau būnam vietoj. Būna ir greičiau, bet čia aš toks realistas – nereikia žadėti antradienio vakaro, jei vairuotojas dar pirmadienį kaupiasi pakeliui. Vėjas gamtoje, eilės uoste, remontas kelyje – visko būna, o mes ne pašto balandžiai, kad tiesiai skristume.

Ar galiu siųsti vieną virtuvės stalą, ar jau reikia pirkti visą furgoną?

Būtent dėl to mes ir turime mikroautobusus – daliniams kroviniams. Vieną stalą, dvi kėdes, supakuotą dviratį – tai visai ne bėda. Kiekvienam klientui nereikia pirkti vietos visame furgone, mokate už savo kubatūrą. Štai imkit pavyzdį: praėjusį mėnesį vežėme žmogui į Manchesterį tik senelės komodą ir dvi statulėles. Sutilo šonu, kampelyje. Aišku, jei tas stalas yra iš marmuro ir sveria 150 kilogramų, tada jau reikia atskiro aptarimo. Bet paprastai – vienas daiktas irgi keliauja. Net jei furgone bus dar penkių šeimų daiktai – taip ir turi veikti dalinių krovinių gabenimas.

Ar reikia kažkaip specialiai supakuoti daiktus, jei veža mikroautobusas?

Reikia. Ir dar kaip reikia. Daug kartų mačiau, kaip žmonės suvynioja porcelianą į laikraštį... į vieną sluoksnį laikraštį. Ne. Mūsų mikroautobusuose daiktai jaučia kiekvieną duobę – o jų, patikėkit, pakeliui į Angliją apstu. Jums nereikia dėžių iki lubų, bet kartonas turi būti dvigubas, indai – įvynioti į putplasį, o ne į anglinį popierių. Jei kažkas dūžta, dažniausiai kaltas ne vairuotojas, o pakavimas. Kartais žmonės šaukia ant mūsų, o atidarę dėžę randa indą, suvyniotą į marškinius. Gražūs marškiniai, bet blogas apsaugos lygis.

Kainos, svoriai, terminai – viskas tai, ko nervina piniginė

Kaip skaičiuojate kainą – pagal svorį, kubatūrą ar kaip čia yra?

Tradiciniu požiūriu – pagal kubatūrą. Tai reiškia: kokia jūsų daiktų apimtis furgone. Du šimtai kilogramų plunksnų užima daugiau vietos nei du šimtai kilogramų knygų, bet furgone svarbiausia vietą. Tiesa, jei vežate plytų krūvą – čia jau ir svoris įtakoja kuro sąnaudas. Bet 95% atvejų su mikroautobusais į Angliją važiuojančių klientų kaina priklauso nuo to, kiek jūsų dėžių tilps šalia kitų klientų siuntų. Kartais turime tokių derinių, kad vieni moka daugiau, nes veža tik vieną kėdę, kiti mažiau, nes turi daug mažų dėželių – kampe jos susistato kur kas geriau.

Ar galiu pridėti dar vieną dėžę vėliau, kai jau viskas suplanuota?

Oi, šitas klausimas... Žinote, kaip aš jį myliu? Taip, kartais galima, jei dar neatvažiavom paimti ir furgone likęs kampelis. Bet jei jau planuojam standartinį gabenimą dvidešimt ketvirtą dieną, o jūs dvidešimt trečią vakarą rašote, kad dar yra šaldytuvas... tada jau nelabai. Mes suplanuojam tūrį kaip dėlionę. Viena papildoma dėžė gali reikšti, kad kitam žmogui tilpt mažiau. Tada tas kitas skambina ir šaukia. Būna, kad priderinam, bet jau nežadaikite. Jei rašote "gal dar pridėsiu", geriau iš karto sakyti – pasiliekam dešimt procentų rezervo. (Nors jis kainuoja šiek tiek daugiau.)

Ką daryti, jei mano krovinys sunkesnis nei sakiau – bus papildomo mokesčio?

Būna. Ir būna dažnai. Vienas sako – trys dėžės po dešimt kilogramų. Atvažiuojam, o ten trys inkilai iš akmens. Gerai, kad furgone turime svarstykles, nors ne visada įsimegam jas matyti. Jei skirtumas nedidelis – dviems, trims kilogramais – akių nedarom. Bet jei realiai persveria dvigubai, tada tenka derėtis. Nes svoris keičia degalų srautą, muitinės deklaracijas, gal net padangų slėgį – šiaip jau juokuoju, bet iš dalies tiesa. Sakykit iš anksto. Geriau mokėti po truputį už tikslų svorį, nei vairuotojui badyti akis ir ieškoti, kur įmesti tą ketvirtą dėžę.

Dokumentai, muitai, Brexit – kam reikalingi, kam ne

Ar reikia kažkokio eksporto dokumento siuntimui į Jungtinę Karalystę po Brexit?

Dabar viskas pasikeitė, taip. Brexit padarė savo – anksčiau važiuodavom kaip į kaimynystę, o dabar reikia... na, ne visada pilnos muitinės deklaracijos, bet kažkokių popierių tikrai. Jeigu vežate asmeninius daiktus, reikia parodyti, kad tai jūsų seni marškiniai, o ne prekybai skirta siunta. Čia aš jau nebe šimtu procentu tikras, nes muitinės taisyklės keičiasi greičiau nei orai Klaipėdoje – geriau pasitikrinkite prieš savaitę iki išvykimo. Mes turime brokerį, kuris padeda, bet jūs vis tiek turite žinoti, kas viduje. Jei muitiniai pamato neaiškumų, gali atidaryti. Ir tada stovi valandų valandas.

Ar DEKLARUOTI reikia kiekvieną dėžę, ar galima apytiksliai?

Apytiksliai galima, bet turite žinoti, kas viduje. Jei rašote "drabužiai ir indai" – OK. Bet jei viduje yra ir naujas grilis, ir dešimt porų batų be dulkių, muitininkai gali įtarti prekybą. Tada bus pokalbis, kurio nenori. Mes deklaruojam pagal sąrašą, kurį pateikiate jūs. Jeigu viena dėžė – tai "asmeniniai daiktai, apytikriai 30 kg", tai normalu. Bet jei tos dėžės yra dvidešimt ir visos aprašytos kaip "dovanos" – tai jau raudona vėliava. Buvęs atvejis: žmogus vežė "dovanų dėžutes", o viduje – prekės su lipdukais. Muitinė nekvaili.

Kas atsakingas, jei muitinėje atidaro ir kas nors sulūžta?

Teoriškai – muitinė. Praktiškai – jūs. Muitininkai turi teisę tikrinti, ir jei jie nutraukia jūsų sandarinimo juostą, kad pažiūrėtų vidų, o tada truputį netyčia... na, neatsargiai sudeda atgal – jūsų vargas. Mes stengiamės pakuočių neleisti tokių trapių, kad muitinei kiltų pagunda. Jei vežate seno porceliano servizą, apvyniokite taip, kad net pats velnias neiškristų. Aš žinau, kad tai skamba grubiai, bet po dvidešimt ketverių metų mačiau visko. Yra draudimas, bet jis dažniausiai veikia tik vagystės ar autoįvykio atveju. Muitinės atidarymas – pilka zona.

Kas dedama vidun ir kas keliauja ant galvos (arba grįžta atgal)

Ar saugu siųsti asmeninius daiktus – batus, albumus, tą senelės vazą?

Taip, tai pagrindinis dalykas, kurį žmonės veža mikroautobusais į Angliją. Batus, albumus, vazas – viskas keliauja. Svarbu tik gerai supakuoti tą vazą. Mes ne vežame kaip pašto tarnyba, kuri meta dėžes ant konvejerio. Furgone daiktai stovi, padėti vieni šalia kitų. Bet važiavimas per Vokietiją pasižymi duobėmis – ne visur, bet pasitaiko. Jei vaza nematyta putplasčio keturių sluoksnių, gali neišgyventi. Aš asmeniškai visada sakau: jei daiktas brangesnis nei du tūkstančiai eurų – vežkitės su savimi lėktuve. Dėl viso pikto. Nebent tai balta vaza iš turgelio – tada rizikuokit drąsiai.

Ar galima siųsti maisto produktus, kosmetiką, tokį neaiškų sambrąstį?

Maistas... žiūrėkit, šviežias pienas ir dešros – ne. Ne tik kad ne, bet ir kvaila. Bet džiovinti grybai, saldainiai, kelios šaknys – galima, jei legalios. Kosmetika irgi, jei ne skysčiai didelėse talpose. Yra taisyklių apie skysčių gabenimą, bet aš jų tiksliai nepamenu kiekvienos – reikia tikrinti atskirai pagal ES ir JK susitarimus. Nešviežias maistas paprastai praeina, jei tai asmeniniam vartojimui. O štai vienas klientas bandė vežti alkoholio dėžę "saviems" – čia jau muitinė užkliuvo. Anglijos muitininkai žino kainas. Tai jei neaišku – geriau nepakuot į tą patį konteinerį.

Ar galima pervežti dviračius, vaikišką vežimėlį, augalą?

Taip, dviračiai ir vežimėliai – nuolatiniai keleiviai. Augalai... buvo atvejis. Moteris vežė didelę alyvą – ne tą gatvę, o medelį. Mes jį prigrūdėme, bet pakeliui per karštą vasarą... žinokit, lapai šiek tiek nuvyto. Atvežėm gyvą, bet piktu. Dviračiai gerai – tik nuimkite priekinį ratą, sutalpins mažiau. Vežimėliai irgi OK. Su augalais yra draudimų dėl dirvos – gali būti parazitai. Čia jau rimčiau. Muitinė gali neįleisti. Tai jei vertingas augalas – geriau pasižiūrėkite taisykles. Aš pats esu neaugalų ekspertas, tai šioje vietoje patirties turiu mažai.

Kas gali nutikti blogai, ir ko niekas kitas nepasakos tiesiai

O jei mano siuntėjas Anglijoje staiga išnyksta – kur daiktai dings?

Nedingsta. Furgonas grąžinamas į sandėlį – mes turime žmones Mančesteryje ir Londone, kur priima. Tada skambiname jums. Jeigu nepasiimate per savaitę, pradeda kauptis mokestis už saugojimą. Jeigu nepasiimate per mėnesį – problema. Buvo atvejis, kai vaikinas įsivaizdavo, kad mes paversim jo baldus oru, jei jis neatsiskambins. Ne. Mūsų mikroautobusai grįžta, daiktai lieka. Realybė tokia, kad Anglijoje nepavykus perduoti asmeniškai, reikia turėti planą B. Adresą, kur palikti. Nes vairuotojas negali sėdėti penkias valandas laukdamas. Tiksliau – gali, bet už papildomą kasvalandinį mokestį, kuris staiga padaro visą kelionę labai brangia.

Ar mikroautobusas gali paimti krovinį iš Klaipėdos ir nuvežti į Anglijos kaimą?

Gali, bet kainuos. Klaipėda nėra mūsų maršruto pašonėje – dažniausiai važiuojame per Kauną, Vilnių, kitus didmiesčius. Jei reikia į kaimą Anglijoje, tai irgi ne tragedija, bet ne Londono centre esantis iškrovimas. Kaimai turi siaurus kelius, kartais vairuotojas turi tempti dėžę ketvirtį mylios. Mes tai darom, bet paprastai kainuoja papildomai. Kartais tenka samdyti mažesnį furgoną iš mūsiškio, jei kiemas nepraleidžia standartinio mikroautobuso. Anglijoje kaimai gražūs, bet keliai siauri. Aš galvoju – ar tai mylios, ar kilometrai... realiai mylias jie ten naudoja. Tai jei gyvenate užmiestyje, pasiruoškite aptarti tikslų adresą dar prieš sutartį.

Ar vairuotojas padeda pakrauti daiktus, ar tai tik mano problem?

Pagal sutartį – neprivalo. Praktiškai – aštuoniasdešimt procentų vairuotojų padeda, jei mato, kad žmogus vienas ir nešioja šaldytuvą. Bet tai ne šaldytuvų pernešimo tarnyba, o transporto paslauga. Jei turite sofaą... (sofą, rašyk normaliai) be ratukų ir trečias aukštas, vairuotojas gali atsisakyti. Tada jūsų paieška. Geriau turėkite draugo ar samdyti vietinį pagalbininką. Mes paslaugūs, bet pernai vienas vairuotojas prisitempė nugarą su spinta – dabar specialiai nešioja tik iki 25 kilogramų. Ir aš jį suprantu. Nešioti svorius dvidešimt ketverius metus – nugaros nepadėkosit niekam.

Kas jei per Britanijos muitinę suklijuoja – ar jūsų furgoną jau stabdė?

Ne grąžino, bet sustabdė. Buvo prieš trejus metus. Vairuotojas vežė asmeninius daiktus, bet klientas įsimetęs keletą dėžių su kažkokiais žaislais be CE ženklų. Muitinė porą valandų kamantinėjo, paėmė mokestį, paleido. Bet visa kelionė vėlavo dėl to dvylika valandų. Kišenvėdarai... atsiprašau, muitininkai tiesiog dirba savo darbą. Kartais sustabdo patikrinti, ar nėra kontrabandos. Jei viskas legalu – praleidžia. Jei dokumentuose pasimetęs tas pats klientas, kuris siuntė, ir tas pats gavėjas – nieko tokio. Svarbu, kad daiktai nebūtų uždraustų. Cigaretes, alkoholį virš normos – tikrai grąžins arba konfiskuos be sentimentų.

Ar reikia mokėti prieš išvykstant, ar galima grynais vairuotojui?

Didžioji dalis klientų perveda prieš tai – tai suteikia mums garantiją, kad žmogus tikrai siunčia. Grynais vairuotojui galima, bet tada turite būti tikri, kad būsite vietoje iškrovimo metu. Buvo labai nemalonių situacijų, kai žmogus sutiko mokėti grynais, o paskui neatvažiavo, vairuotojas sėdi, telefonas išjungtas. Tada jis turi vežti daiktus į sandėlį, praranda pusdienį, ir visi pikti. Tai paprastai prašome penkiasdešimt procentų avanso, o likusią dalį – prieš pristatymą arba pervedant. Grynais tik jei esate patikimas klientas. O patikimumą mes atsimename. Yra toks juodasis sąrašas, bet apie tai nekalbėkim garsiai. Ne, nejuokauju. (Tik pusiau.)

Į Angliją ir atgal – ne tik vienas kelias

Ar vežate ir iš Anglijos atgal į Lietuvą, ar tik ten vežat?

Vežame ir atgal. Tiesa, Anglijos-Lietuvos kryptis populiaresnė, nes daugiau žmonių kraustosi ten ar siunčia daiktus vaikams. Bet grįžtame ne tuščiomis – pasiimame krovinius, kurie vežami atgal. Kaina atgal dažnai šiek tiek mažesnė, nes furgonas be krovinio nevažiuoja niekada. Nors... būna ir taip, kad nerandam dalinio krovinio atgal ir grįžta lengvesnis. Bet stengiamės, kad ne. Jei turite ko parvežti iš Londono, Birmingamo, Bristolio – skambinkit. Kartais tenka palaukti dieną-kitą, kol surenkam pakankamai daiktų. Tada iškrauname paskutinį Anglijos tašką ir namo per Prancūziją. Kartais pro Olandiją, jei kamino spūstys.

Su kokiais miestais Anglijoje daugiausia dirbat – tik Londonas, ar ir toliau į šiaurę?

Londonas, be abejo, karalius. Bet ir Birmingamas, Mančesteris, Lidsas – nuolat. Važiuojam ir į Edinburgą, ir Liverpulį. Anglijos dalinių krovinių pervežimas mikroautobusais labiau koncentruojasi į pietryčius, nes ten daugiau lietuvių bendruomenių. Šiaurėje kainuoja brangiau, nes nuo Londono iki ten – geri trys keturi šimtai mylių. Bet jei furgonas važiuoja pro šalį, tada pigi paimam. Kartais, jei labai toli, tenka perdavinėti į mažesnį vietinį furgoną. Tai kainos prisideda. Jei gyvenate kokiam Kornvalyje... na, ten jau reikės kantrybės ir biudžeto. Ne tik dėl mūsų, o tiesiog todėl, kad Britanija nėra maža šalis.

Ar galima siųsti elektroniką – kompiuterį, televizorių – ar jie atlaiko kelionę mikroautobusu?

Atlaiko, bet reikia originalių dėžių. Kartonas su putplasčiu iš vidaus. Jei vešite seną kineskopinį televizorių – supakuokit dvigubai, nes ekranas stiklinis. Kompiuteriai gerai, jei kietuosius diskus ištrauksite arba bent jau neleisite juos mėtyti. Vežame ne pirmus metus techniką – mikroautobusai stabilesni nei didelės mašinos... Kurios? Furgonai, aišku. Na, tiesa ta, kad mūsų mašinos važiuoja greičių ribose ir vairuotojai žino, kur duobės. Bet žodžiu, elektronika keliauja. Tik nepamirškite išjungti visų slaptažodžių – juokinga, bet žmonės siunčia kompiuterius įjungtus. Baterijos – gaisro pavojus kitų daiktų atžvilgiu.

Kaip su draudimu – jei mano sofa dingsta, kas mokės?

Draudimas yra, bet skaitykite smulkųjį šriftą. Mes turime CMR draudimą, kuris dengia tam tikrą sumą pagal svorį, o ne pagal emocinę vertę. Jei sofa yra antikvariatinė ir verta dešimt tūkstančių, o CMR numato eurą už kilogramą – gausite tris šimtus eurų. Vertingus daiktus apdrauskite atskirai arba – mano patarimas – nevežkite per mikroautobusų dalinių krovinių gabenimą. Vežkite asmeniškai. Paprastos sofos, šaldytuvai – jei kas nutinka, atlyginam tikrąją vertę arba remontą. Bet "dingsta" pas mus neatsitinka. Furgonai su GPS, vairuotojai mūsų, ne pašaliniai. Čia ne autobusų stoties siuntų kampas, kur kas savaitę koks lagaminas pasimeta.

Ar galima sekti, kur yra furgonas realiu laiku, ar tik skambinti vairuotojui?

Būna ir taip, ir taip. Dalis mūsų furgonų turi GPS, dalis ne. Neklauskite kodėl – kai kurie vairuotojai senesni, automobiliai nupirkti prieš penkerius metus, o techniką atnaujinti reikia laiko. Bet paprastai žinome, kur esame, nes vairuotojai skambina prieš kiekvieną pagrindinę stotelę. Jei labai reikia žinoti, ar jau perėjo sieną – parašome SMS ar paskambiname patys. Realus laikas... na, sekimo nuorodos dažniausiai siunčiame, kai furgonas jau Anglijoje. Bet ne visada. Jei tai jums kritinis dalykas – klauskite iš anksto, ar šitame reise bus sekimas. Jei ne – galim pasiūlyti kitą terminą su technika. Nes muilo operos nenorim – jei GPS neveikia, žmonės galvoja, kad pavogėm siuntą, o mes tik pervargę.

Kodėl vienos įmonės taip pigiai veža dalinius krovinius į Angliją, o kitos brangiai – kame triukas?

Triukas paprastai toks: arba jie neturi leidimų, arba vairuotojas dirba ant savo kupros be atlyginimo, arba... žodžiu, žemos kainos – nebe pirmus metus raudona vėliava. Kartais mažos įmonės neapmokestina degalų, kartais neturi draudimo. Mes ne apie konkurentus blogai – yra gerų bičiulių rinkoje. Bet jei kaina per maža, kad būtų tiesa – ji greičiausiai ir nėra visai tiesa. Dar vienas variantas – jie paima jūsų daiktus ir patalpina sandėlyje mėnesiui, kol surenka pilną furgoną. Jūs skubat, o jie taupo. Mums tas pats, bet mes apie tai pasakom. Pigiausias pasiūlymas retai būna geriausias, kai kalba apie tarptautinius pervežimus. Aš mačiau, kaip žmonės paskui randa daiktus sulaužytus arba penkias savaites vėluojančius.

Ar prieš Kalėdas viskas užsistoja – ar dar galima spėti su mikroautobusu?

Kalėdos... na, spalio pabaigoje dar viskas normalu. O štai lapkričio pabaiga ir gruodžio pradžia – pragaras. Ne tik pas mus, bet pas visus. Muitinės dirba lėčiau, keliai pilni, žmonės veža dovanas. Jei planuojate dalinių krovinių gabenimą į Angliją mikroautobusais prieš šventes – rezervuokite vietą minimaliai prieš tris savaites. Gruodžio penkioliktosios po to mes dažnai sakom "ne", nes garantuoti terminą nebegalim. Vairuotojai irgi nori namo prie eglutės. Tai jei jūsų terminas gruodis – nelaukite. Spalio vidurys – idealus laikas pasirūpinti. Balandį viskas laisviau, bet tada jūs jau ne Kalėdoms ruošiatės.

Koks didžiausias daiktas, kurį dar prigrūdot į mikroautobusą daliniam kroviniui?

Didžiausias... gal nebūtinai didžiausias, bet įspūdingiausias – pirtis. Na, ne visa, o išardyta, bet vis tiek. Tilpo, nes kiti klientai turėjo dėžutes, kurias galima sustatyti po lentomis. Vieną kartą vežėme didžiulį šaldiklį, toks pramoninis. Svertė beprotiškai, bet vairuotojas išradingas – pritvirtino diržais. Mikroautobusai turi savo ribas, žinoma. Jei daiktas ilgesnis nei du su puse metro, jau reikia žiūrėti, ar nebus kažkas netaip. Bet dažniausiai, jei įmanoma išardyti – įmanoma ir pergabenti. Buvo net pianinas. Ar jis grojo po to? Nežinau, nepaklausiau pirkėjo. Gal turėčiau buvęs paklausęs.

Per dvidešimt keturi metus šioje srityje supratau, kad mikroautobusais gabenam dalinius krovinius į Angliją ne dėl to, kad tai lengva, o dėl to, kad taip žmonėms patogiausia. Ne viskas tobula, kainos kinta, o muitiniai kartais nervina. Bet jei supakuosite protingai, pasakysite tikrą svorį ir nesitikėsite stebuklo už trisdešimt eurų – daiktai pasieks Angliją sveiki. Skambinkite, rašykite, klauskite. Geriau užduoti klausimą dabar, nei verkti prie sulaužytos dėžės vėliau.