Mikroautobusais didelių daiktų transportavimas į Angliją

Žinai, tarptautinius perkraustymus veikiu jau daugiau nei dvidešimt metų. Ir kai kalba pasisuka apie tai, kaip vyksta mikroautobusais didelių daiktų transportavimas į Angliją, daugelis galvoja – kažkoks vairuotojas, kažkokia mašina, sukrauti ir pirmyn. Realybė? Visai kita. Aš mačiau, kaip žmonės bando trisvietę sofą sutalpinti į VW Transporter kaip kokį Tetrio bloką. Nesigauna. Kai veži šaldytuvą, dvigulę lovą ir dvidešimt dėžių iš Vilniaus į Londoną, čia reikia galvos. Vietos, svorio, popieriuko ir, tiesą pasakius, truputį sėkmės pasienyje. Tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos man kasdien užduoda klientai, nes tai – svarbiausia.

Pradžiai – ką verta žinoti prieš bendraujant su vežėjais

Ar galiu tiesiog išsinuomoti mikroautobusą ir pats viską nuvežti iki Londono?

Teoriškai taip, bet jei turi JK pažymėjimą ir nebijai kaire puse važiuoti, pliusus rašau. Buvo Martynas, galvojo sutaupys. Paėmė Sprinterį, prigrūdo, atvažiavo į Doverį antrą nakties, o tada suprato, kad nežino, kaip užpildyti muitinės deklaraciją asmeniniams daiktams. Prasėdėjo šešias valandas. Dauguma nuomos draudimų nekompensuoja tarptautinių perkraustymų. Kartais paprasčiau sumokėti žmogui, kuris tai darė du šimtus kartų.

Kiek dienų prieš reikia pradėti ruoštis, jei keliauju į Birmingamą?

Prikiša nuo kiekio. Bet jei turi baldų – mažiausiai trys savaitės. Reikia dėžių, juostos, laiko išardyti. Praėjusią savaitę paskambino moteris – liko dvi dienos. Dvi dienos pilnam butui! Susitvarkėm, bet sumokėjo dvigubai. Jei planuoji įprastą pervežimą mikroautobusu, mėnuo yra saugus intervalas. Miegosi ramiau. Ir kainos bus kitokios, kai nesi beviltiškoje padėtyje.

Ar tikrai reikia taip skrupulingai dėti viską į dėžes? Negaliu tiesiog suvynioti į plėvelę?

Suprantu, dėžės vargina. Bet kai tavo lėkštės atsidurs Mančesteryje kaip dėlione, gailėsi. Antklodės ir plėvelė – OK sofoms. Smulkmenos – į dėžes. Mašinoje daiktai juda. Vairuotojas stipriai stabdo M1 greitkelyje, o tavo laisvai suvyniotas šviestuvas? Nušluotas. Mačiau tai. Išleisk tuos penkiasdešimt eurų packingui. Tai ne paranoja, o patirtis.

Ką daryti, jei mano šaldytuvas netelpa pro buto duris?

Klasika. Pamatuok du kartus, perkelk vieną kartą – ar kaip ten tas posakis. Jei netelpa, variantų yra. Kai kurios kompanijos turi diržus ir gali pakreipti. Blogiausiu atveju – nuimti baldų vyrius. Kartą Kaune teko nuimti ne tik šaldytuvo, bet ir buto duris. Klientas nebuvo sužavėtas. (Tiesą sakant, pyko nuomotojas, ne klientas.) Pranešk vairuotojui iš anksto, kad atsivestų įrankius.

Koks yra pats didžiausias daiktas, kurį galima sutalpinti į standartinį mikroautobusą?

Standartinis ilgų bazės Sprinteris – ką daugelis naudoja važiuodami į Angliją – turi maždaug 14–15 kubinių metrų. Tilpsta trisvietė sofa, dvigulės lovos čiužinys (išardytas) arba standartinė spinta. Ne viskas vienu metu. Mačiau, kaip įmetamas valgomasis su trijų dešimčių dėžių krūva, bet stalas be kojų. Jei sako, kad sutalpins pianiną ir spintą į eilinį mikriuką... meluoja. Klausk išmatavimų.

Kas vyksta kelyje ir pasienyje

Ar vis dar reikia kokių nors popierių po to Brexit'o?

O broleli. Taip. Ir atvirai – aš ne visada esu šimtu procentų įsitikinęs dėl kiekvieno naujausio taisyklių pakeitimo, nes jie nuolat krapšto. Bet žinau: jei veži asmeninius namų apyvokos daiktus, reikia detalaus inventoriaus sąrašo, idealiai angliškai. Kai kurie Doverio muitininkai nori jį pamatyti. Naudoti daiktai paprastai atleisti nuo muito, bet jei viskas nauja – gali tekti mokėti PVM. Turėk asmens dokumentą, tech. pasą ir sąrašą. Geriau popieriaus per daug nei per mažai.

Ar tikrina mikroautobusus Kalė uoste taip pat kruopščiai kaip didžiąsias mašinas?

Kartais taip, kartais ne. Atsitiktinės patikros. Mikriukas gali pralėkti pro žaliąjį koridorių, o gali būti nučiuožtas pilnam vizitui. Kartą laukėme keturias valandas, nes skeneris parodė "anomaliją" – metalinis rėmas krėsle. Keturios valandos dėl krėslo! Muitininkas buvo normalesnis. Gudrybė – viskas turi būti pasiekiama. Jei atidaro galą ir mato nepermatomą dėžių sieną, gilinsis. Jei tvarkinga ir su sąrašu – greičiau.

Kiek laiko užima kelionė nuo Vilniaus iki Londono mikroautobusui?

Grynas vairavimas? Maždaug 26–28 valandos. Bet su keltu ar Eurotuneliu, poilsio sustojimais – planuok dvi–tris dienas. Daliju taip: Lietuva–Vokietija (naktis), Vokietija–Prancūzija (keltas iš Dunkerque ar Kalės), tada JK. Kai kur važiuoja poromis be sustojimų. Kai gabeni didelius daiktus mikroautobusu į Angliją, nesitikėk stebuklo per naktį, nebent moki už ekspresą. O ekspresas reiškia brangu. Labai brangu.

Ar vairuotojai kalba angliškai, jei pasienyje iškyla problemų?

Dauguma vairuotojų, su kuriais dirbu, moka tiek anglų, kad sutvarkytų pagrindus. "Household goods. Used. Personal." Toks lygmuo. Bet jei muitininkas pradeda komplikuotus klausimus apie pirkimo datą... keblu. Paprastai įmonė suteikia CMR ar tranzitinį dokumentą. Vis dėlto aš visada sakau: jei tavo anglų kalba gera, važiuok kartu. Dvi galvos geriau nei viena, ypač trečią naktį, kai visi pikti ir nori namo.

Kas nutinka, jei muitininkai nusprendžia atidaryti ir patikrinti kiekvieną dėžę?

Tada išpakuoji. Lėtai. Jie gražiai nepakraus atgal. Per dvidešimt metų taip buvo gal penkis kartus. Paskiausiai netoli Folkstone'o – naujas pareigūnas, kruopštus. Užtruko dvi valandas. Viskas ant šaligatvio. Lijo. Dėžės sušlapo. Klientė beveik verkė, nes atsidengė nuotraukų albumai. Esmė: svarbius daiktus pakuok į neperšlampamus konteinerius, o ne į kartoną. Tai vargas, bet verta.

Kainos, apmokymai ir draudimai

Kiek kainuoja pervežti baldus į Angliją mikroautobusu?

Ne ketinu pilti fiktyvių kainų. Vilnius–Londonas, pilnas krovinys, galbūt 800–1400 eurų. Dalinis krovinys – jei dalijiesi vieta – 300–600. Bet saugokis tų, kurie pilną baldų komplektą veža už du šimtus. Kaip? Taupydami: be draudimo, rūdijančia mašina, be miego. Mačiau pasiūlymus be keltų mokesčių. Visada klausk: ar tai galutinė kaina? Nes paslėpti mokesčiai – seniausias triukas šioje industrijoje.

Ar draudimas tikrai dengia sugadintus daiktus, jei kas nutinka kelyje?

Jei įmonė turi tikrą CMR draudimą – taip, iki tam tikros ribos. Bet štai bėda: pusė "biudžetinių" vežėjų neturi tinkamo tarptautinio draudimo. Turi auto CASCO, kuris nerūpi tavo spintai. Paprašyk poliso numerio. Rimtai. Užsirašyk. Jei jie delsia ir sako "nesijaudink, aš jau dešimt metų taip dirbu" – raudona vėliava. Tikra įmonė išsiunčia pažymą be cirkų. Avarijos nutinka. Būk apdraustas.

Ką reiškia "dalinis krovinys" ir ar tai gera idėja?

Reiškia, kad tavo daiktai dalijasi mikroautobusą su kitu klientu. Pigiau, akivaizdu. Gera, jei turi penkiasdešimt dėžių ar vieną baldą. Bloga, jei turi trapų antikvarą, o kitas vežia motorolerį prikaltą greta. Stengiamės atskirti antklodėm ir diržais, bet erdvė yra erdvė. Kai reikia mikroautobusais gabenti didelius daiktus į Angliją biudžetiniam variante, daliniai kroviniai – išsigelbėjimas. Tik sutik, kad grafikas lankstus: gali išvažiuoti antradienį, o gal ir penktadienį.

Ar reikia mokėti už keltą ar tai įskaičiuota į kainą?

Paprastai įskaičiuota, bet patikrink. Keltas mikroautobusui nėra pigus – Kalė–Doveris gali kainuoti 100–180 eurų į vieną pusę. Eurotunelis greitesnis, bet brangesnis. Buvo klientas, užsisakė "super pigiai". Vairuotojas paskambino iš eilės prie keltų reikalaudamas 150 eurų grynais, kitaip palieka mašiną Prancūzijoje. Pasirodo, "įmonė" buvo vienas vaikinas su svetaine. Patikslink: keltą, tunelį, mokesčius, Londono mažų taršos zoną... viską.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui be jokių sąskaitų?

Gali, bet ar verta? Grynieji po stalu egzistuoja. Kai kurie vairuotojai taip mieliau. Bet jei nėra sąskaitos, nėra įrodymo. Daiktai apgadinti? Gero spėjimo žaidimas. Aš visada sakau: gauk raštišką sutartį, nors ir laiške. Bankinis pavedimas palieka pėdsaką. Grynieji... išnyksta. Nesakau, kad visi grynieji – sukčiai. Kai kurie tik nuslepia mokesčius. Bet iš kliento pozicijos? Dokumentai saugo. Nepasiduok draugiškam balsui už bendro proto.

Praktiški dalykai, kurių retai paklausia, bet turėtų

Ar vairuotojai padės nešti daiktus iš antro aukšto be lifto?

Vieni padeda, kiti ne. Pakrovimo paslauga dažniausiai reiškia iš pirmo aukšto į mašiną. Laiptai – papildomai arba "pasižiūrėsim vietoj." Atsimenu darbą Vilniuje – penki aukštai, be lifto, siauri laiptai. Sofa svėrė kaip arklys. Mudviejų, kaitra, laiškai sklinda. Klientė stebėjo. Teisingai – mokėjo už papildomas rankas. Esmė: paminėk laiptus užsakydama. Jei namas be lifto ir veži ąžuolinę spintą, kas nors keiks. Galbūt tu, galbūt vairuotojas.

Kaip žinoti, kad mano daiktai nebus palikti kažkokioje saugykloje prie Brėmeno kelioms savaitėms?

Taip būna dažniau, nei galvoji. Kai kurios kompanijos surenka viską į sandėlį Vokietijoje ar Lenkijoje ir laukia, kol prisipildys mašina, tik tada kerta į JK. Tavo "ekspresas per tris dienas" virsta trimis savaitėmis. Klausk tiesiai: ar tai tiesioginis pervežimas? Ar ta pati mašina veš nuo mano durų iki Anglijos? Jei atsako "logistikos centras," perskaityk: sandėlis. Savaime tai ne blogai, bet turi žinoti. Pigiau dažniausiai reiškia lėčiau. Arba pasimest.

Ar oras gali sutrukdyti kroviniui laiku atvykti?

Keltai atšaukiami audrų metu. Eurotunelis stringa. Prancūzijoje sniegas užkemša kelius. Praėjusį sausį vairuotojas įstrigo Belgijoje parai, nes pilna mašina dviejų kambarių baldų negalėjo pravažiuoti uždaro greitkelio. Skambinome kasdien. Jie supratingi buvo. Bet jei turi kietą terminą – nuomos pabaiga, skrydis – daryk atsargą. Minimum trys dienos. Gamta tavo grafiko neklauso. Ir Doverio uostas rūkančiu rytu irgi ne.

Ar galiu vežtis augintinį tame pačiame mikroautobuse su baldais?

Teisiškai, jei tai tavo gyvūnas ir važiuoji pats, taip. Bet reikia paso, skiepų, JK griežtų taisyklių. Neįkišk šuns narvo tarp dėžių. Kelionė ilga, įtempta. Kartą vežiau katę salone – ne mėgstamiausia keleivė. Rikošėjo šešias valandas. O jei muitinė randa nedeklaruotą gyvūną... košmaras. Jei klausi, ar bendrovė komercialiai gali vežti augintinį? Kiti leidimai. Dauguma baldų vežėjų neturi gyvūnų transportavimo licencijų.

Ką daryti, jei atvykus į Mančesterį paaiškėja, kad sofa netelpa į naujas duris?

Matuok. Matuok prieš perkant sofą, prieš keliant, prieš svajojant apie ją tame lange. Jei netelpa Mančesteryje – variantai. Paliekam mašinoj ir vežam atgal (moki į abi puses), arba bandai kelti pro langą (brangu), arba parduodi vietiniams. Kartą klientas nusipirko odinį kampą Lietuvoje. Nuostabus. Atvežėm į Lidsą. Netelpa. Galų gale atsidūrė (na, ne mano pusbrolio bute, bet supranti mintį.) Planuok į priekį.

Daiktų paruošimas ir dažniausios klaidos

Ar galiu palikti drabužius stalčiuose, ar juos būtina išimti?

Išimk. Prašau. Pilni stalčiai prideda svorio, išsibarsto važiuojant, o jei baldas apsivertė – chaosas. Mačiau, kaip spinta apsivertė mikriuke, nes apatinis stalčius buvo knygų pilnas. Knygų! Kas deda knygas į spintos stalčių? Oi, visi deda. Ištuštink, prikleisk stalčius juosta, apvyniok baldą. Tavo nugara padėkos. Ir vairuotojo nugara irgi. Nors jis turbūt tik sukrimsis ir kilnos. Jie sudėti kitaip.

Ar plastikiniai maišai tinka drabužiams vežti?

OK, tai mano skaudulys. Juodi šiukšlių maišai. NENAUDOK. Jie plyšta, muitinė gali pagalvoti kad tai šiukšlės, o lyjant praleidžia vandenį. Yra garderobinės dėžės su kartuvėmis. Arba lagaminai. Bet tie silpnūs maišai? Ne. Kartą vienas plyšo vidury M6 stovėjimo aikštelės. Apatiniai visur. Klientė mirė iš gėdos. Aš irgi, atvirai. Nusipirk normalias perkraustymo dėžes. Orumas brangiau nei dvidešimt centų sutaupymai.

Kaip supakuoti televizorių, kad jis neišbyrėtų?

Originali dėžė – geriausia. Jei nėra, apvyniok burbuline plėvele, tada antklodėmis, ir statyk vertikaliai tarp lygių paviršių. Neguldyk plokščio ekrano po sunkiomis dėžėmis. Tai nužudymas. Televizoriai keisti – atrodo tvirti, bet vienas gūbtelėjimas ir turi meno kūrinį iš sulūžusio LCD. Pasikabink "NEKRAUTI" užrašą. Dauguma vairuotojų gerbia. Nors pilnatvėj mašinos... erdvė yra erdvė. Stengiamės, bet fizika negailestinga.

Ar tikrai reikia išardyti lovą? Negalima tiesiog nuvežti surinktos?

Gali bandyti, bet surinkta dvigulė užima gal tris kartus daugiau vietos. Mikriuke vieta – tai pinigai, laikas ir skausmas nugarai. Galvūgalis vienas gali užimti du metrus. Išardyk. Sraigtus įdėk į pripažymintą maišelį, priklijuok prie rėmo. Negaliu suskaičiuoti, kiek laiko padėjau ieškoti šešiakampių raktų tarp dvidešimties dėžių, nes neišarė hardware'o. Tai visada paskutinė dėžė, kurią tikrini. Visada.

Paskutiniai patarimai prieš renkantis

Kaip atskirti normalią bendrovę nuo "dviejų bičiulių su sena mašina"?

Ieškok svetainės su realiu adresu, o ne vien WhatsApp numerio. Klausk apie draudimą, metus, PVM kodą. Pažiūri atsiliepimus, bet žinok – suklastoti irgi būna. Patikima įmonė atsakinėja neiškarto, bet tvarkingai. Jei atvažiavus mašina surūdijusi ir sulipusi iš vilties bei korozijos? Atsisakyk. Nekeniu taip sakyti, bet šitoje industrijoje yra kaubojų. Gero žmonių yra, bet ir košmarų. Pasitikėk intuicija.

Galo galo, mikroautobusais didelių daiktų transportavimas į Angliją – tai paprasčiausias būdas perkelti gyvenimą iš taško A į B be didelio teatralo. Nebus tobula. Kas nors gali pavėluoti, kas nors įbrėžti. Bet jei nepirksi pigiausios paslaugos Facebooke, išmaatuosi sofą ir normaliai supakuosi – išgyvensi. Mačiau tūkstančius tokių pervežimų.