Mikroautobusais Anglijos kryptimi vežame reguliariai – štai ką patirtis išmokė

Kiek metų sukuosi tarp Lietuvos ir Anglijos – jau, po velnių, gal penkiolika ar šešiolika, tiksliai net neskaičiuoju. Pradėjau nuo vieno seno „Ford Transit“, dabar turim keletą mikroautobusų ir važinėjam reguliariai. Daug kas mano, kad tarptautinis perkraustymas – kaip iš taško A į tašką B nuvažiavimas, tik toliau. Realybė kiek kitokia, ypač po Brexit. Čia ne tik apie daiktų sumetimą į bagažinę. Sudėjau pagrindinius dalykus, nes klientai klausia to paties, tik kitaip suformuluoja. Jeigu ketinate kraustytis į Londoną, Birmingamą ar mažesnį miestelį – šitai turėtų padėti.

Kada važiuojam ir kiek tai kainuoja

Kaip dažnai vyksta jūsų reisai į Angliją?

Paprastai važiuojam kartą, kartais du sykius į savaitę, priklauso nuo krovinių. Vasarą ir prieš Kalėdas būna įtemptiau – tada net trys išvykos įmanomos. Mikroautobusais Anglijos kryptimi vežame reguliariai jau ne vienerius metus, taigi žinom maršrutus ir nakvynės vietas. Bet negaliu pažadėti, kad antradienį tiksliai bus laisva vieta – reikia derint. Kartais klientas skambina pirmadienį ir nori išvažiuoti trečiadienį. Būna, kad įmanoma, bet jei mašina pilna, teks palaukti kitos savaitės.

Kiek kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Londoną mikroautobusu?

Sunku pasakyti iš piršto, bet sakykim nuo šešių šimtų iki dvylikos šimtų eurų, gal daugiau jei pilnas namų išvertimas. Perkraustymo kainos į Jungtinę Karalystę priklauso nuo daiktų kiekio, aukšto be lifto ir atstumo. Mažas patarimas: jei kas žada už tris šimtus – atsargiai. Gali pradingti su daiktais arba palikti juos kažkokiame sandėlyje. Matėm visko. Geriau mokėti normalią kainą ir turėti ramybę.

Ar galiu vežtis tik tris dėžes – ar tai per mažai bendram reisui?

Ne, nėra per mažai. Tai dalinis krovinys – dedam kelių klientų daiktus į vieną mikroautobusą ir visi sutaupo. Siuntų vežimas iš Lietuvos į Angliją taip pat vyksta nuolat, tik negalėsiu pasakyti iki valandos, kur bus tavo dėžės ketvirtadienį. Mašina važiuoja, sustoja, kraunasi. Jei reikia chirurgiško tikslumo – reikia individualaus reiso, o kaina jau kita. Trims dėžėms tikrai neverta. Be to, daiktai turi būti normaliai supakuoti, nes keliauja šalia svetimų.

Kuo jūsų paslaugos skiriasi nuo didžiųjų perkraustymo kompanijų?

Didžiosios kompanijos turi fūras, konteinerius ir kainas, nuo kurių norisi verkti. Mes – mažesni, lankstesni. Tarptautiniai perkraustymai mikroautobusais leidžia paimti daiktus iš siauros gatvelės Kaune ir pristatyti prie durų Kroidsilyje, kur didelis vilkikas neprisilies. Žinoma, mes neturim tokio draudimo kaip gigantai ir kartais neturim žmonių viskam per vieną dieną. Bet aš pats žinau kiekvieno kliento vardą, o ne žiūriu į eilės numerį. Štai tas skirtumas.

Ar reikia mokėti už būstą abiejose šalyse, kol laukiu krovinio?

Šitas klausimas labiau apie tavo pinigus, bet realiai taip nutinka. Jei išsikraustai anksčiau nei daiktai atkeliauja – nakvynės viešbutyje kainuoja. Aš visada sakau: derink datas. Mes mikroautobusais Anglijos kryptimi vežame reguliariai, taigi galime numatyti maždaug savaitę, bet muitinė, orai, gedimai – gali paveikti. Kartais klientas taupo nuomą, išsikrausta paskutinę dieną, o mums stringa keltas. Tada jis be baldų svetainėje miega ant čiužinio. Geriau turėti kelių dienų rezervą.

Koks yra blogiausias metas kraustytis į Angliją ir kodėl?

Bėgti prieš Kalėdas – košmaras. Gruodį visi nori, kad būtų padaryta „iki švenčių“, bet vilkikai stringa prie Doverio, orai bjaurūs, o ir mūsų vairuotojai nori namo. Dar blogas laikas – rugpjūčio pabaiga, kai studentai veržiasi. Tada net apynaujį mikroautobusą iškeisčiau į seną džipą, jei galėčiau. Prieš trejus metus gruodį turėjom situaciją: trys klientai iš skirtingų miestų visi reikalavo, kad daiktai būtų Londone iki Kūčių. Du spėjom, trečiam teko palaukti Naujųjų.

Kas telpa, kaip pakuoti ir kas gali nepavykti

Ar mano sofos ir šaldytuvas tilps į mikroautobusą?

Standartinis mikroautobusas turi maždaug dvylika–keturiolika kubinių metrų. Šaldytuvas, jei ne pramoninis, tikrai tilps. Sofa... čia jau priklauso. Kampinė iš „Ikea“ dažnai netelpa kaip vienas gabalas – reikia atsukti kojas. Prieš metus vežėm baldus iš Panevėžio į Ličesterį (na, ką tik pasitaisau – į Notingemą). Buvo kampas, kurio negalėjom įkišti. Teko atsukti tris varžtus. Jūs matuokitės patys, o jei nežinot – atsiųskite nuotrauką. Geriau vieną kartą pamatyti.

Ar privalau pats supakuoti daiktus, ar tai jūsų darbas?

Mes galim atvažiuoti ir supakuoti, bet tada papildomas darbas – papildoma kaina. Jei renkatės patys – naudokitės dvigubomis dėžėmis, o ne parduotuvių maišais. Vieną kartą klientas suvyniojo porcelianą į dienraščius. Nejuokauju. Dienraščius. Žinoma, viskas buvo juoda nuo sporų. Pakuotė tarptautiniams pervežimams turi būti atspari dviem tūkstančiams kilometrų ir vairuotojo nervams. Ką jau bebūtų, niekas nežino, kas nutiks kelyje.

Kas nutinka, jei kelyje daiktai apgadinami?

Pirmiausia – taip, turim draudimą. Bet būkim atviri: smulkius įbrėžimus sunkiai įrodysi. Didelėms problemoms draudimas veikia, bet yra išskaita. Prisimenu atvejį: puodas per kelionę subraižė šaldytuvo šoną. Klientas teisus pyko, mes sumokėjom už dažymą. Bet jei tikitės, kad viskas atkeliaus kaip muziejaus eksponatas – ne. Kelias yra kelias. Krovinio draudimas tarptautiniuose pervežimuose padengia katastrofą, bet ne visada įbrėžimą. Tai tiek.

Ar galima gabenti augalus ir maisto produktus į Angliją?

Maistas... geriau ne, ypač šviežias. Jei sandariai uždarytas prekybinis produktas – kartais praeina, bet aš nežadu galvos dėl to. Augalai dabar tikrai sudėtingi. Po Brexit pasikeitė taisyklės ir, jei atvirai, šiuo metu aš ne iki galo įsitikinęs, ar paprastam asmeniniam persikraustymui vis dar reikia fitosanitarinio pažymėjimo (čia – ta vieta, kur suabejoju). Anksčiau tikrindavo laisviau. Dabar muitininkai kartais paleidžia, kartais grąžina. Patarčiau augalus atiduoti kaimynams. Mažiau galvos skausmo.

Kaip pažymėti dėžes, kad jos nepasiklystų tarp kitų daiktų?

Vardas, pavardė, miestas Anglijoje ir kambario pavadinimas. „Virtuvė“ – geriau nei „diverse stuff“. Mašinoje būna kelių šeimų daiktai, nors mes atskiriam pertvaromis. Kartais klientas parašo tik vardą – o jei pas mane penki Vytautai per savaitę? Tada painu. Perkraustymo žymėjimas nėra raketų mokslas, bet sutaupo nervų. Dar vienas patarimas – nepakavokite visko į juodas šiukšlių maišus. Atrodo kaip šiukšlės. Kartais vairuotojas net pagalvoja, kad tai išmetamos ir beveik palieka sandėlyje.

Ką daryti, jei supakuotos per sunkios dėžės?

Pažįstama problema. Vienas klientas prigrūdo knygų į spintos dėžę. Atrodo logiška, bet svoris buvo gal aštuoniasdešimt kilogramų. Nei aš, nei vairuotojas negalėjom viena ranka pakelti. Teko persipakuoti vietoje. Jei nešatės patys – maksimaliai dvidešimt kilogramų į standartinę dėžę. Kitaip rizikuojate savo nugara ir dėžės dugnu. Ruošiantis tarptautiniam perkraustymui pagalvokite, kad kažkas tą dėžę turės kelti. Aš jau nebesikraunu nugaros dėl svetimų enciklopedijų.

Ar važiuojate į visas Anglijos vietoves, pavyzdžiui, į Skotiją ar Velsą?

Į Angliją važiuojam beveik kas savaitę. Velsas – įveikiamas, jei verta, o Škotija jau kitaip, nes Aberdynas toli. Prieš trejus metus vežėm į Glazgą ir grįžom per Norfolką dvidešimt valandų dėl kamščių. Dabar tik dėl pilno krovinio. Daiktų gabenimas į Londoną – mūsų duona, o į Šiaurę – retkarčiais, kaip užsakomasis reisas. Nieko asmeniško – matematika ir miegas vairuotojams.

Muitinė, popieriai ir kiti nemalonūs dalykai

Ar po Brexit asmeniniams daiktams vis dar reikalingi muitinės dokumentai?

Taip, ir tai didžiausias pokytis. Reikia TOR1 formos (Transfer of Residence). Daug kas mano, kad „tik asmeniniai daiktai“ – ir muitininkas turi patikėti. Ne. Pamenu klientą, kuris vežė tris lagaminus drabužių ir lygintuvą. Bandė aiškinti, kad parduotuvėje pirktas lygintuvas – asmeninis. Muitininkas Doverio pusėje stabtelejo keturias valandas. Muitinės dokumentai perkraustymui į Angliją dabar standartas. Be jų – laikykitės šalia piniginės, nes skirs saugojimui arba grąžinimui.

Kas atsitiks, jei muitininkai nuspręs apžiūrėti visus mano daiktus?

Būna. Tada reikia turėti sąrašą, ką vežat – jie atidaro, tikrina, klausinėja. Kartais metalo detektorius suveikia dėl keptuvės, ir atidaroma pusė dėžių. Prieš metus pasieniečiai nenutuokė, kas ta elektrinė paspirtukų baterija, tad stovėjom beveik dvi valandas. Jūsų darbas – nepanikuoti, o mūsų – padėti. Bet jei supakavote neaiškiai, tenka vartyti viską, ir tvarka žlunga. Supykęs vairuotojas čia nepadeda, bet suprantat, laikas – pinigai.

Ar galima vežti alkoholį, cigaretes ar dviračius kartu su baldais?

Dviračiai – taip, jokių problemų, tik pririškite. O štai alkoholis ir cigaretės yra raudona vėliava – muitininkai pagalvos, kad ketinate prekiauti. Kelios vyno buteliai asmeninei šventei dar praeina, bet viskas turi būti protingai, o aš asmeniškai nerekomenduoju. Ypač alkoholio. Draudžiami daiktai tarptautiniuose pervežimuose – tema, kurią daugelis nuvertina, o paskui nustemba, kodėl daiktai sulaikyti. Tad geriau su draugais išgerti likusius butelius prieš išvažiuojant. Rimtai.

Kas atsitinka, jei dokumentuose pasitaiko klaida?

Tuomet sėdite ir laukiate, o dar mokate saugojimo mokestį. Buvo atvejis, kai klientas nurodė klaidingą adresą TOR1 formoje, ir Doverio uoste sprendė valandą. Paskui reikėjo pildyti papildomą lapą. Jei atvirai, paprastas žmogus be patirties lengvai pasiklysta tarp raidžių, nors mes peržiūrime prieš išvažiuodami. Bet galutinė atsakomybė – jūsų. Todėl rašykit aiškiai, nes būna, kad klientas pyksta ant mūsų, nors pats suklydo. Toji emocija suprantama, bet nenormalu.

Kodėl kai kurios įmonės žada viską sutvarkyti per kelias dienas, o jūs prašote savaitės?

Todėl kad jos meluoja arba dirba nelegaliai. Žinau biurą Vilniuje, kuris paėmė pinigus ir du mėnesius neatsiliepdavo. Perkraustymas į Angliją nėra pica – nepristatysiu per pusvalandį. Reikia sudėlioti maršrutą, sutvarkyti popierius, suplanuoti keltą. Jeigu kas nors siūlo ypač greitai ir pigiai – čia arba brokeris-šmokeris, arba vairuotojas be draudimo. Mes pervežame reguliariai, bet sąžiningai. Savaitė – realistiškas laikas. Pinigus galima grąžinti, o nervų – ne.

Ar reikia pasirašyti CMR, kai vežate asmeninius daiktus mikroautobusu?

Techniškai – taip, tai vežimo sutarties įrodymas. Praktiškai daugelis to nedaro, ypač jei dirba cash. Mes visada darom, bent paprastą lapą su parašais. Jei kas nors sako, kad tarptautinis perkraustymas be popierių – normalu, nepatikėkit. Buvo situacija, kai klientas pats norėjo be sutarties, o paskui sakė, kad mes pavogėm ketvirtą dėžę. Nei rašto, nieko. Teisme būtume pralaimėję. Dabar net draugams rašome sąskaitas. Ne dėl to, kad nesitikim, o dėl to, kad šitoje veikloje pasimokėm per skaudžiai.

Ką darote, jei kelionė nutrūksta dėl gedimo?

Dar nebuvo taip, kad visai sustotume, bet praėjusią žiemą netoli Lilio sugedo generatorius – šešios valandos pakelėje. Klientas, kurio daiktai bagažinėje, skambinėjo kas pusvalandį, o mes kvietėm pagalbą. Ką galiu pasakyti – toks gyvenimas. Turim partnerių tinklą, kuris perima krovinį, jei labai blogai. Bet saugokitės tų, kurie sako, kad niekada nesigauna – meluoja. Kiekvienam pasitaiko. Svarbu, kaip sprendi, o ne kad viskas būtų tobula.

Pristatymas Anglijoje ir kiti smulkūs, bet svarbūs dalykai

Ar privalau būti namuose, kai atvažiuojate pristatyti baldus?

Taip. Arba ten būna žmogus, kuriam pasitikite. Buvo atvejis – klientė nuėjo į „Tesco“ ir paliko raktą po kilimėliu. Mes keturiasdešimt minučių deginom dyzelį kieme Bristolyje, laukdami. Kuro kainos, žinot, ne juokas. Be to, neprivalom saugoti jūsų namų. Jeigu negalit būti – sutikit su kaimynu. Raktas po vazonu – blogiausia idėja nuo dviračio išradimo. Pristatymo organizavimas Anglijoje yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir pakrovimas.

Kaip vyksta atsiskaitymas – grynaisiais, pavedimu, gal kriptovaliuta?

Šypsausi. Ne, kriptovaliutos nepriimam, nors vienas jaunuolis iš Kauno bandė mokėti eteriumu. Priimam eurais arba svarais sterlingų, pageidautina pavedimu prieš kelionę arba grynaisiais pristatymo metu. Tik grynieji nepatogūs, nes reikia grąžos, o Anglijoje mes ne visada turim lietuviškų monetų. Pavedimas ramiausias. Apmokėjimas už tarptautinį perkraustymą paprastai – pusė avansas, likutis prieš iškrovimą. Jei kas prašo viso mokesčio prieš nepamatęs daiktų – pabėkit.

Ar jūsų vyrai padeda iškrauti baldus ir surinkti juos?

Iškraut iki kambario – taip, jei tai ne aštuntas aukštas be lifto. Surinkti? Oficialiai – ne. Ne Kauno Baldų Tarnyba. Bet jei lovos rėmas iš dviejų dalių ir močiutei nelengva – padedam. Prieš du mėnesius Birmingame praleidom pusantros valandos papildomai, nes senjorai negalėjo pačios. Nepasiėmėm už tai, nors galėjom. Kartais žmogiškumas svarbiau nei instrukcija. Bet jei laukiate baldų surinkimo paslaugos Anglijoje kaip pilnaverčio serviso – geriau išsikvieskit vietinį meistrą. Mes pervežėjai.

Ką daryti, jei naujasis butas yra penktame aukšte be lifto?

Tikrinam iš anksto. Jei standartinė spinta – galim apskaičiuoti. Bet jei pianinas – atskira kalba. Perkraustymas į daugiabutį Londone be lifto kainuoja daugiau, nes reikia dviejų porų rankų ir laiko. Neatsimenu adreso, bet kartą vairuotojas prisiplėšė kelio, nes klientas nutylėjo, kad liftas sugedęs. Nejuokinga. Penktas aukštas su komoda – dar įmanomas, o su stikliniu akvariumu – ne. Pasakyčiau tai tiesiai. Nešioti penkis aukštus be lifto – jau sporto šaką reikia studijuot.

Ar pats galiu važiuoti kartu su mikroautobusu iki Anglijos?

Teoriškai taip, jei yra laisva sėdimoji vieta. O praktiškai – nerekomenduoju. Mašinoje telpa du trys zmones gale, bet ten ankšta, ir kondicionierius ne visada pasiekia. Mes mikroautobusais Anglijos kryptimi vežame reguliariai, tačiau maršrutas ilgas, sustojimai trumpi. Jums bus nepatogu, ir aš nuoširdžiai pasakysiu – verčiau pasiimkite lėktuvą. Buvo atvejis, kai senelis nenorėjo skristi. Ištvėrė iki Doverio, o tada supyko, kad per daug šalta. Neskriaudžiam, bet komforto čia nėra.

Išvada

Nei perkraustymas į Angliją, nei tarptautinis daiktų gabenimas mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti kelias taisykles. Turėkit popierius tvarkingus, nepripildykit dėžių knygų iki peties, ir rinkitės vežėją ne pagal kainą, o pagal tai, ar jis mato jus per ekraną. Jei skaitote tai prieš kelionę – pusė darbo padaryta. O jei jau vėlu – skambinkit, mes mikroautobusais Anglijos kryptimi vežame reguliariai, ir surasim būdą. Sveiki atvykę į naująjį namą.