Mikroautobusais Anglija pasiekiama greitai ir patogiai

Sėdi tu prie kompo, galvoji kaip čia greičiau nusivežti daiktus į Londoną ar Birmingemą, galbūt net visą kambarį. Aš šitoje srityje jau penkioliktą metą – o gal šešioliktą, laikas bėga greitai – ir galiu pasakyti tiesiai: mikroautobusais Anglija pasiekiama greitai ir patogiai, bet tik tada, kai žinai, ant ko sėdi. Daug kas priklauso nuo vežėjo, nuo to, kiek žmonių bus salone, nuo maršruto ir nuo tavo pačio pasiruošimo. Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta realybėje, be rausvų akinių.

Kol dar neišvažiavai

Kiek iš anksto reikia užsakyti vietą mikroautobuse į Angliją?

Maždaug savaitės, dviejų užtenka, jei neplanuoji kelionės liepos pabaigoje ar per Kalėdas. Tada vietos iššluoja kaip šiltos bandelės. Buvę atvejų, kai žmogus paskambina prieš dvi dienas ir klausia, ar yra vietos į Londoną rytoj, o aš tik gūžteliu pečiais. Kartais pasitaiko atšaukimo, tada perkeliu eilėje, bet nereikia tikėtis. Geriausia rezervuoti anksti, ypač jei vežiesi ne tik save, bet ir sofą su dviračiu. Planavimas sutaupo galvos skausmo.

Ar galiu vežtis katę ar šunį mikroautobusu į Angliją?

Gali, bet turi turėti dokumentus. Dabar, kai Anglija nebe ES, taisyklės pasikeitė. Mikroautobusais į Angliją gyvūnai keliauja kitaip nei didžiuosiuose laivuose – juokauju, bet seriai. Reikia paso, skiepų įrašų. Buvęs atvejis, kai klientė atsivežė katiną be mikročipo, pasienyje kilo problemų. Vairuotojas ne veterinaras – jis gali tik palaukti. Tad susitvarkyk dokumentus iš anksto. Gyvūnas turėtų būti narve arba bent saugioje vietoje, nes salone gali būti triukšminga.

O jei mano lagaminas šiek tiek didesnis, nei nurodyta?

Šiek tiek – tai kiek? Jei dvidešimt kilogramų vietoj penkiolikos, dažniausiai akių nepasukinėja, ypač jei neveži dar trijų tokių. Bet jei lagaminas atrodo lyg persikraustymas su baldais, gali tekti primokėti. Vietos bagažui ribotos. Kartą vežiau vaikiną, kuris atsivežė padėkla dėžių – rodos, gabeno elektronikos parduotuvę. Teko perskaičiuoti. Geriausia iš karto pasakyti ką veši. Tada vairuotojas žino, ar tilps viskas, ar reikės antros kelionės. O antra kelionė – brangu.

Kelionės laikas ir kas vyksta kelyje

Kiek realiai trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos iki Londono?

Paprastai nuo dvylikos iki aštuoniolikos valandų. Priklauso nuo to, kur Lietuvoje išvažiuoji, kur Anglijoje išleidžia, kiek sustojimų daroma. Kartais pasienyje eilė nusitempia valandai. Buvęs atvejis, kai keltas iš Calais vėlavo dėl audros, ir mes sėdėjom uoste tris valandas. Klientas pyko, bet ką padarysi – gamta. Vairuotojai stengiasi laikytis grafiko, bet mikroautobusais Anglija pasiekiama greitai ir patogiai tik tada, kai nereikia lėkti per galvas. Greitis ateina iš patirties, o ne iš gazo.

Kur dažniausiai sustojama pavalgyti ir kaip ten su tualetais?

Prancūzijoje, Belgijoje, kartais Vokietijoje. Vairuotojas žino normalias vietas, kur kava geriama, neplaunama. Nors kartais ir ten nuvilia. Tualetais tenka naudotis pakelės stovėjimo aikštelėse – vienos švarios, kitos primena chaosą. Aš pats paprastai nuperku sumuštinių prieš išvažiuojant, nes pakelės kebabai – loterija. Kartą klientas suvalgė kažką Olandijoje ir, na, pasakysiu atvirai, antrą kelionės pusę prisimenu pagal kvapą. Tad rinkis atsargiai. Paprasta taisyklė: jei nelabai skaniai atrodo, greičiausiai neskani ir bus.

Ar tikrai bus patogu sėdėti tiek valandų mikroautobuse?

Palyginti su autobusu ar lėktuvu – dažnai taip, jei neperpildyta. Mikroautobusuose į Angliją sėdynės paprastai minkštesnės, vietos kojoms daugiau nei didžiuosiuose tarpmiestiniuose autobusuose. Bet jei tave įgrūdo į kampą, o šalia sėdi žmogus su dviem lagaminais ant kelių – malonumo mažiau. Buvę ir taip, kad vežėjas sukaišiojo devynis žmones į aštuonių vietų mikriuką. Tada patogumas kaip autobuse per piką. Renkis vietą iš anksto, jei yra tokia galimybė, ir klausk, kiek žmonių važiuos.

Kainos ir kodėl jos tokios

Kiek dabar kainuoja vieta mikroautobuse į Angliją?

Šiais metais – nuo devyniasdešimties iki šimto penkiasdešimties eurų į vieną pusę, priklauso nuo sezono. Šventės, rugsėjis, birželis – brangiau. Jei gabeni daiktus atskirai, kaina skaičiuojama už kubinį metrą. Maždaug šimtas penkiasdešimt–du šimtai eurų už kubą. Bet gali rasti ir už penkiasdešimt, ir už du šimtus. Pigūs pervežimai kartais reiškia seną techniką, be draudimo ar su vairuotoju, kuris nemiega tris dienas. Aš nežinau tiksliai, kaip jie tuos skaičius susideda, bet jei labai pigu, yra priežastis.

Ar galiu mokėti grynaisiais vairuotojui tiesiai?

Kai kurie ima, kai kurie – ne. Mes dažniausiai prašome dalies avanco pavedimu, nes buvo ne vienas atvejis, kai klientas žada sumokėti grynaisiais prie durų, o paskui pamiršta piniginę arba pasiūlo atsiskaityti kitą kartą. Ne, taip neveikia. Degalai perkami už grynuosius, bet ne tik. Jei vežėjas sutinka tik grynaisiais be jokio patvirtinimo – jau įtartina. Normali įmonė duoda sąskaitą arba bent žinutę su numeriu. Be to, grynieji kelyje – rizika vagiui, jei sustoji blogoj vietoj.

Kodėl vienų pervežėjų kainos dvigubai mažesnės nei kitų?

Dažnai todėl, kad jie nemoka mokesčių, neturi licencijų, arba mašina vos varo. Buvęs klientas skambina ir sako: „Radau pervežimą už pusę jūsų kainos.“ Po savaitės skambina vėl: „Jie neatsiliepė ir neatvažiavo.“ Pasitaiko, kad „įmonė“ – tai vieni vartai su telefonu, be adreso. Kaina formuojasi iš draudimo, kuro, mikroautobuso nuomos, muito procedūrų. Jei kažkas iš to išimta, suma krinta, o rizika auga. Aš neturiu galvoje, kad brangiau visada geriau, bet per mažai – signalas.

Kas dedasi su daiktais

Ar mikroautobusu galiu vežtis šaldytuvą ar skalbimo mašiną?

Gali, bet turi pasakyti iš anksto. Buvę, kad klientas įsistumia šaldytuvą, o mikroautobuse jis užima pusę bagažinės. Tada kiti keleiviai žiūri piktai, nes lagaminai netelpa. Paprastai dideli buitiniai prietaisai vežami kaip atskiras krovinys, o ne kaip „neštikinis bagažas“. Vežėjas turi žinoti, kad reikia priemonių užtvirtinimui. Kartą vežėm šaldytuvą, kuris važiavo gulintis – ne, atsiprašau, stovintis, su diržais – kitu atveju jis būtų nuriedėjęs kaip čiuožėjas. Detalės svarbios.

Koks daiktas techniškai yra pats baisiausias vežti?

Dviratis. Rimtai. Ne šaldytuvas, ne sofa, o dviratis. Jis turi vairus, ratus, grandinę, pats nelaiko formos stovėdamas. Reikia atsukti ratą, sulenkti – arba užimti be proto daug vietos. Klientai sako: „O čia gi tik dviratis.“ Taip, bet kai turi tris tokius ir dar lagaminus, tampa galvos skausmu. Kartą vežiau šešis dviračius vienu reisu – atrodo, kad bagažinėje įsikūrė sporto salė. Po to kiekvieną kartą, kai kažkas paklausia apie dviratį, aš automatiškai įsitempiu.

Ar saugu kompiuterį vežtis mikroautobuso bagažinėje?

Saugiau nei lėktuve, bet blogiau nei prie tavęs ant kelių. Bagažinėje temperatūra kinta, būna drėgmės, o mikroautobusai per kampuotus kelius kratosi. Jei kompiuteris originalioje dėžėje su putomis – viskas gerai. Jei tiesiog sulpei į kuprinę ir numetei ant kitų daiktų – rizikuoji. Aš pats savo nešiojamą visada imu į saloną. O jei tai stacionarus PC, geriausia išimti kietąjį diską arba gerai apvynioti antistatine medžiaga. Kitaip gali sulūžti ne tik ekranas, bet ir tavo nervai.

Kaip persivežti asmeninius daiktus, kad jie nesukristų važiuojant?

Naudok kietas dėžes, o ne maišus. Maišai slenka, dėžės stovi. Ant dėžių rašyk, kas viduje. Buvę atvejų, kai klientas supakavo viską į parduotuvių maišus, aš juos sukrautu bagažinėje, po valandos – maišai atsidarę, daktarų receptai ir puodeliai pavilgę. Nors puodeliai turbūt neišgyventų ir dėžėje. Stiklinius daiktus apvyniok drabužiais. Ir atmink: mikroautobuse viskas juda. Jeigu gali ką nors sulaužyti numetęs ant žemės butą bagažinėje, jis sulūš. Buk protingesnis nei maišas.

Ar galiu siųsti tik daiktus, patiems nevažiuojant?

Taip, tai vadinama – oi, kartoju – tiesiog kroviniu be keleivių. Paruoši daiktus, sutari pasiėmimo datą, vežėjas atvažiuoja, pakrauna, pasirašote aktą. Daiktai gabenami į Angliją, o ten pristatomi nurodytu adresu. Svarbu turėti žmogų, kuris priims kitoje pusėje. Buvę, kai siuntėjas pamiršo duoti raktus, o gavėjas buvo darbe. Teko derinti laiką kaip tarp bankininkų. Jei gabeni vertingus daiktus, daryk sąrašą ir nufotografuok. Ne dėl to, kad mes vagys – bet jei kas nutiktų, įrodymų reikia.

Dokumentai ir muitinė

Ar reikia paso važiuojant mikroautobusu į Angliją dabar?

Taip, be abejo. Iki šiol dar susiduriu su žmonėmis, kurie mano, kad į Angliją kaip į Vilnių – sėdai ir važiuoji. Ne, Anglija nebe ES. Reikia galiojančio paso. Jei gabeni krovinius, reikia dar ir sąrašo, kartais – deklaracijų. Vairuotojas paprastai nevykdo muitinės procedūrų už tave, jis tik pristato. Jei nežinai, ką rašyti, pasidomėk iš anksto, nes pasienyje sulaikytas daiktas gali vėluoti visą reisą. O kitų keleivių ant kelio nepaliksi.

Ar vairuotojas padeda tvarkyti muito dokumentus daiktams?

Paprastai ne. Jis vairuoja, kontroliuoja laiką, saugo daiktus. Muitinės brokeriai tvarko dokumentus, jei reikia. Kartais, kai krovinys mažas ir asmeninis, tereikia sąrašo su vertėmis. Bet jei veši naują telefonų partiją parduoti – čia jau verslas, ne asmeniniai daiktai. Buvę, kad klientas paslepia po drabužiais keturis naujus televizorius. Muitininkai rado. Valanda diskusijų, bauda, o mes vėlavome dvi valandas. Vairuotojas turi žinoti, kas vežama. Jei tu nieko nesakai – rizikuoji visi.

Kai kelionėje nutinka keblumų

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja pasiimti daugiau nei dvi valandas?

Skambink ir klausk, ne sėdėk namie ir nekeik oro. Gali būti eilė pasienyje, avarija kelyje, arba gedimas. Buvę atvejų, kai mikroautobusą teko remontuoti pakeliui, ir vėlavimas – ne vairuotojo tinginystė. Bet jei vežėjas nekelia ragelio valandą po sutarto laiko – tada jau neramu. Normalus žmogus atsakinėja į žinutes. Jei neatsako dvigubai ilgiau nei vėluoja – galbūt ieškok atsarginio plano. Blogiausiu atveju žmonės pasiima lagaminus ir važiuoja su kitu reisu. Nekenčiu to sakyti, bet pasitaiko.

Ar buvęs atvejis, kai klientas tiesiog neatėjo pasiimti savo daiktų Anglijoje?

Buvo. Atvežėm į Readingą sofą su spintele, sutarta vieta, laikas. Klientas neatsiliepia tris dienas. Daiktai stovi sandėlyje, vietos nėra, o jis dingęs. Po savaitės prisiskambino – pamiršo, persikraustė į kitą butą. Tokiais atvejais mes kaupiame saugojimo mokestį. Kitą kartą jis norėjo dar pigiau, bet tada jau žinojo: jei sutarta, reikia pasirodyti. Dauguma sąžiningi, bet yra tokių, kurie galvoja, kad mikroautobusas – tai nemokama saugykla. Deja, ne. Laikas – pinigai, o vieta – taip pat.

Kaip atpažinti, kad vežėjas meluoja apie „patogų mikroautobusą“?

Paklausk metų ir modelio. Jei vengia atsakyti – signalas. „Patogus mikroautobusas į Angliją“ kartais reiškia dvidešimt metų senumo trantą, kur neveikia vėdinimas. Buvęs atvejis, kai klientas pasakojo: važiavo su kitu vežėju, salone nešnešė stabdžiai, vairuotojas klijavo juostomis. Aš netikiu, kad taip turėtų būti norma. Paprašyk nuotraukos iš vidaus. Jei jis tikras profesionalas – nufotografuos. Jei siunčia vien parduotuvinę nuotrauką iš interneto – sprendimą priimi pats. Vertink ne žodžius, o tai, ką gali patikrinti.

Žmonės, gyvūnai ir kitos smulkmenos

Ar galiu keliauti su mažu vaiku ar kūdikiu?

Gali, bet apie tai pasakyk registruojantis. Vaikui reikia savo vietos, o kūdikiui – autokėdutės. Kelios valandos pakelyje su vaiku – iššūkis tėvams, bet mikroautobuse gali pasirūpinti, jei reikia, pakeisti sauskelnes normalioje stovėjimo aikštelėje, o ne lėktuvio tualete, kur vietos nulis. Kartą vežėm šeimą su dvyniais – visiems buvo ramiau nei tikėjausi. Vaikai miega, mikroautobusas svyruoja kaip lopšys. Tiesa, kai vienas pradeda verkti, kiti keleiviai greitai prisimena ausų kištukus. Tokia jau kelionė.

Ar mikroautobuse galima rūkyti per sustojimus?

Ne, ne ir dar kartą ne. Net per sustojimus salone rūkyti negalima. Kodėl? Nes kvapas įsigeria į sėdynes, į daiktus, ir kitas keleivis, kuris alergiškas, pradės čiaudėti visą kelią iki Londono. Buvę, kad klientas paslėpė cigaretę, įlipo per dvidešimt minučių paleido dūmą – salone likęs kvapas kentėjo dar šešias valandas. Vairuotojai turi teisę išprašyti tokį žmogų arba nutraukti kelionę. Taip, griežta. Bet jei rūkai – padaryk tai lauke, toliau nuo durų, ir nešiukšlink. Tai pagarba.

Kaip elgtis, jei salone sėdi nemalonus keleivis?

Pirmiausia – nekaitinti situacijos. Pasikalbėk tyliai. Jei nepavyksta, paprašyk vairuotojo pagalbos. Jis yra atsakingas už tvarką, nors jis ne policininkas. Kartais žmonės tiesiog nemoka elgtis viešoje vietoje – kalba garsiai į telefoną, groja muziką be ausinių, valgo kiaušinius, kuriuos vežėsi pusryčiams (taip, tokie dalykai pasitaiko). Vairuotojas gali persodinti, patarti, o blogiausiu atveju – jei kelia pavojų saugumui – išlaipinti kitoje stotelėje. Niekam nepatinka konfliktai, bet jie kainuoja brangiau, jei ignoruoji.

Paskutiniai patarimai prieš sėdant

Koks yra didžiausias svoris, kurį galiu vežtis kaip keleivių bagažą?

Standartiškai – trisdešimt–keturiasdešimt kilogramų. Bet tai labai sąlyginė riba. Jei esi vienas salone ir turi du lagaminus po dvidešimt kilogramų, niekas nepiršta pirštu. Jei esi vienas iš aštuonių, ir visi keturiasdešimt – vairuotojas turi teisę atsisakyti krauti. Yra techninės apkrovos normos. Buvę, kad penki žmonės atsivežė po penkiasdešimt kilogramų – mikroautobusas vos nelipo ant trijų ratų per kalvas. Na, perdedu, bet primetė gerokai. Tad sverk sąžiningai, o jei nežinai – pasversk namuose.

Ką žmonės dažniausiai pamiršta susidėti prieš tokią kelionę?

Įkroviklį, vaistus (ypač jei sergi lėtinėmis ligomis), ir atsargines kojines. Gali nuskambėti kaip trivialu, bet kai sušlampa kojinės per lietų kraunant bagažą – kelionė tampa nepagarbi karinei operacijai. Buvę, kad moteris pamiršo vaistus nuo spaudimo, o jų nebėra pakelės vaistinėse. Teko skambinti į skubios pagalbos numerį. Dar vienas daiktas – vanduo. Taip, galima nusipirkti, bet pirkimas kainuoja laiką. Aš pats visada pasiimu termosą kavos ir buteliuką vandens. Neužima daug, o išgelbsti.

Kodėl kartais geriau daiktus išsiųsti anksčiau nei patį save?

Todėl kad atvykus nereikia laukti. Mikroautobusais Anglija pasiekiama greitai ir patogiai, bet jei tu gauni butą tik nuo pirmadienio, o daiktai atvažiuoja penktadienį – kur juos dėsi? Buvęs pervežimas, kai klientas atskrido lėktuvu, o jo sofa dar buvo kelyje iš Kauno. Jis tris dienas sėdėjo ant grindų. Jei siunti daiktus – pasikalbėk dėl laikino saugojimo arba sinchronizuok datas. Kartais geriau mokėti už vieną dieną sandėlyje, nei kentėti be lovos. Pamirštame tai, kai skubame.

Išvada

Tai va. Mikroautobusais Anglija pasiekiama greitai ir patogiai, jei žinai, ko nori, ir nekimbiji ant pirmo pasitaikiusio pigiausio pasiūlymo. Planuok, klausk, pasitikrink vežėją, ir prisimink, kad kelyje svarbiausia ne tik greitis, bet ir tai, kad visi daiktai atvažiuotų sveiki, o tu pats nepavargęs kaip po maratono. Jei turi dar klausimų – rašyk, skambink. Dirbu jau seniai, atsakysiu kaip draugui, o ne kaip instrukcijų rašytojas. Sėkmės, ir geros kelionės.