Mikroautobusai su papildomu krovinių tvirtinimu į Angliją

Jau koki dvidešimt dvejus metus, kai dirbu tarptautinių perkraustymų rinkoje. Per tą laiką mačiau visko – ir kaip daiktai skrenda per furgono saloną lyg angelai be sparnų, ir kaip klientai Didžiojoje Britanijoje atsidaro duris pilni džiaugsmo, kol pamato sulamdytą veidrodį. Daug kas galvoja, kad mikroautobusas yra tiesiog mažesnis sunkvežimis. Bet ne. Mikroautobusai su papildomu krovinių tvirtinimu į Angliją mane išmokė, kad pati svarbiausia kelio dalis yra ne asfalte, o tada, kai daiktai dar stovi kieme, o vairuotojas galvoja, kaip juos sutalpinti. Nes jeigu spinta gali pajudėti vos kelis centimetrus – ji pajudės. Ir ne į tą pusę, kurios norėsi.

Apie tą tvirtinimą ir kodėl nepakanka "tiesiog sustatyti"

Ar tikrai negaliu tiesiog sustatyti daiktų mikroautobuse, jeigu jie yra dideli ir sunkūs?

Žiūrėk, prieš dvidešimt metų ir aš galvojau, kad jeigu sofos nėra kur dėtis – ji pati ten laikysis. Pamokiau klientas iš Vilniaus, vežėm sekciją į Birmingham. Statinėm ją vertikaliai, nevertikaliai (velniop, horizontaliai, be atramos), prispaudėm kėdėmis priekyje. Prancūzijoje stabdėm dėl avarijos priekyje – sekcija pasisuko kaip ledų ritulio diskas. Bam – kairės pusės durys išorėje pasidarė viduriu. Sunkus daiktas be tvirtinimo yra tik pastatytas daiktas, kuriam vis tiek yra sveikatas, kai atsiranda inercija. O stabdais žmonės Prancūzijoje naudojasi pakankamai staigiai, kartais be jokio perspėjimo. Taigi ne, tiesiog sustatyti nepakanka.

Kas yra tas papildomas krovinių tvirtinimas, kurį minėjai? Ar tai tik lynai?

Lynai... Dieve, tik ne lynai, nebent šieno rulonus vežiesi kaime. Papildomas tvirtinimas – tai pragmatinis daiktų fiksavimas ilgose kelionėse. Turim ratchet tipo juostas su terkšlėmis, kurios išlaiko rimtą tempimą, kartais iki dviejų su trupučiu tonų. Turim tracking barus – metalinius strypus, kurie įsimovę į bėgelius šone, nebeleidžia daiktams slinkti pirmyn ir atgal. Kartais dedami mediniai blokai po ratukais. Ir, aišku, antistatiški apklotai, kampų apsaugos. Jeigu vairuotojas atsivežęs tik seną virvę iš garažo, gali iš karto žinot – nei jis supranta apie saugų pervežimą, nei apie rimtą krovinių tvirtinimo įrangą. Tokių geriau vengti.

Kiek kubinių metrų telpa, ir ar tvirtinimo įranga neišgraužia labai daug vietos?

Standartinis mikriukas, pvz., Iveco Daily ilgu kėbulu, turi rašoma apie penkiolika kubų. Realiai, naudingas tūris su sutvirtinimais – maždaug trylika, gal truputį mažiau. Tas skirtumas svarbus, nes kartais klientai suskaičiuoja tik pagal polietileno maišo plotą. Tvirtinimo bėgeliai ir barai atima vos kelis centimetrus iš šonų, bet kampų apsaugos, paklotai nuo slydimo (ne, ne dirbtinė žolė, o guminiai arba specialūs neslystantys kilimėliai – aha, čia pataisymas) ir susuktos juostos kamputyje suvalgo erdvę. Rekomenduoju visada planuot maždaug dešimt procentų mažiau, nei rašoma kataloge, nes gyvenimas yra ne katalogas.

Ar tiesa, kad krovinys labiausiai kenčia ne važiuojant, o įkraunant ar iškraunant?

Oho, či pataikei į dešimtuką. Ir dar kaip pataikei. Aš jau seniai pastebėjau, kad absoliučiai daugiausia įbrėžimų atsiranda ne autostradoje, o kai krovikai – turiu omenyje tuos, kurie padeda krauti – tempia komodą per slenksčius, kampais, apie laiptus. Ypač Anglijoje, kur siauri keliai, aukšti bordiūrai ir tuoj pat namo sienos šalia vieškelio. Kartą Braitone vyrukas pats nulaužė spintelės koją, kai mes jau buvom padėję ją ant žemės. O mes irgi kalti – gal per daug atsitraukėm ir nepaėmėm situacijos į savo rankas. Bet važiuojant su papildomu tvirtinimu, su terkšlinėmis juostomis, dažniausiai viskas būna ramu, nes krovinys tiesiog negali pajudėti nei į kurią pusę.

Kainos, dokumentai ir kodėl vieni vežėjai taip pigiai veža

Kodėl už tą patį maršrutą Vilnius–Londonas vienas prašo 900, kitas 1500 eurų?

Klausimas, kuris erzina, bet teisingas. Maža kaina dažnai reiškia vieną iš trijų: arba žmogus važiuoja be tinkamo draudimo – aš rimtai, be jokio CMR ar vežėjo civilinės atsakomybės; arba neturi normalios tvirtinimo įrangos, tiesiog numeta daiktus ir tikisi, kad Dievas mato; arba krauna dar tris krovinius iš šoninių skelbimų portalų, kad tik atsipirktų benzinas. Aš nemėgstu šnekėt blogai apie kolegas, bet kas dešimtas mikriukas, kurį matau Calais eilėj, atrodo kaip dokumentų neturintis projektas. O kai tu moki daugiau, dažniausiai moki už ramybę – kad bus tvirtinimas, kad vairuotojas pats atsakys, kad neatsiras staigūs papildomi mokestiai už svorį ar dėl kuro kainos. Deja, taip yra.

Kokie dokumentai reikalingi, kai į Angliją vežu asmeninius daiktus mikroautobusu?

Brexitas viską apsunkino, kad ir kaip bežiūrėsi. Reikia detalios inventoriaus sąrašo – daiktų sąrašo, net jeigu atrodo kvaila rašyti "dešimt porų batų ir senelis elektrinis dremelis". Muitinės tikrinimai reti, bet jeigu jie nusprendžia pasidomėt, o tu sakai "ten asmeniniai daiktai", be sąrašo gali prasidėt valandų valandos vėlavimas. Kartais paklausia piniginių įrodymų, kad tai tikrai tavo daiktai, o ne bandymas kažką parduoti juodojoje rinkoje. O CMR sąskaita... na, oficialiai CMR reikalinga tarptautinėms komercinėms siuntoms. Jei tai perkraustymas, ne visada ten taip kritiškai, bet aš vis tiek darau, nes ramiau. Nežinau, gal dabar jau per daug atvirauju, bet taip yra.

Ar muitinė tikrina, kaip sutvirtintas krovinys mikroautobuso viduje?

Paprastai muitinėiai (o, žodis išsivožiojo – muitininkai) daugiau domisi, ką veži, o ne kaip surakinti daiktai viduje. Bet... ir čia yra svarbus "bet". Jeigu muitinėje arba uoste pastebi, kad daiktai krenta vieni ant kitų, maišosi su maisto produktais ar kažkas atrodo kaip netvarkinga prekyba, gali paklaust. Realiai didžiausia bėda, jeigu tau atidaro dureles Doverio uoste (arba Folkestone'e, prieš Eurotunelį) ir daiktas vos neiškrenta ant pareigūno batų. Tada ir dokumentai, ir tvirtinimas, ir tavo nervai tikrinami vienu metu. Taip nutiktų labai blogai, todėl vidus turi būti tvarkingai sutvirtintas netgi dėl estetikos, o ne tik fizikos.

Ar vežėjo draudimas padengia žalą, jeigu daiktai buvo blogai pritvirtinti?

Šitas klausimas erzina, nes atsakymas – ne, dažniausiai nepadengia, ir daug žmonių to nežino. Jei žala atsirado dėl vežėjo aplaidumo, pavyzdžiui, ant veidrodžio uždėjus dėžę be juostų, o ji nuokalus išbarškino stiklą, draudimo bendrovė gali atsisakyt mokėt. Jie vadina tai "tyčiniu aplaidumu" ar kaip ten teisiškai – šiaip ne taip profesionaliai vadinasi. Todėl kai domiesi mikroautobusais su papildomu krovinių tvirtinimu į Angliją, paklausk ne tik kainos, bet ir apie draudimo sąlygas. Nes blogiau už sulaužytą kėdę yra tik sulaužytą kėdę, už kurią niekas neatsako, o tu dar mokei už vežimą.

Kokių taisyklių reikia laikytis dėl svorio? Ar mikroautobusas gali būti per sunkus?

Maksimali leistina masė su 3,5 tonų kategorija – tai trys su puse tonos bendro svorio. Kai pakraunamas krovinys, kartais tenka pasižiūrėt, kad neperžengtum ribos. Aš pripažįstu, kad pats seniau mažiau į tai kreipdavau dėmesio, bet po to, kai vienam kolegai prie Doverio uždėjo baudą (nežinau, kiek tiksliai, bet tikrai skaudžiai, nes ten fiksuoja ne juokais), aš pradėjau žiūrėt į svorį rimčiau. Kartais klientai patys nežino, kad jų spinta iš ąžuolo sveria beveik pusę tonos, o dar plius dėžės. Vairuotojas atsakingas. Jeigu viršysi, Anglijoj baudos ne pokštai, ir nieks neklaus, ar tu žinojai, nes kam tada mes svarstykles turim.

Technika ir įranga, kurią verta pažinti

Kas geriau – tvirtinimo juostos ar tos metalinės sienelės paletėms?

Juostos ir skersiniai (arba taip vadinami load bars, tracking bars – kaip juos tiksliai išversti lietuviškai, nežinau, gal įtvirtinimo strypai?) naudojami skirtingai. Juostos spaudžia daiktą prie grindų arba šono. O barai yra kaip judri siena – jie neleidžia daiktui pasislinkti pirmyn-atgal. Mano patirtis sako, kad geriausia derinti abu. Ypač kai veži baldus į Angliją mikroautobusu: sofa prispausta juostomis prie sienos, o priekyje stovi baras, kad neslidinėtų per ilgą kelią. Jei tik juostos, gali atsirasti banguojantis judesys. Jei tik baras, daiktas gali pašokti į viršų. Sori už technologinį žargoną, bet taip yra.

Ar tiesa, kad sunkūs daiktai turi stovėti apačioje, o ne prie vairuotojo sienos?

Taip, ir šitas dalykas yra basic, bet aš vis dar matau, kaip kai kurie vežėjai krauna šaldytuvą viršuje ant dėžių, nes "taip paprasčiau iškrauti". Klaida. Gravitacija nelaukia. Kuo sunkiau daiktą, tuo žemiau ir arčiau važiuoklės centro jis turi būti. Idealu – ant grindų, tarp ratų ašių. Kai sunkus krovinys yra aukštai, mikroautobuso stabilumas kelyje keičiasi. Ypač vėjuotą dieną kelyje į Olandiją, kur vėjas vagoja nuo tilto... hei, aš vėl nukrypau, bet esmė ta, kad svorio paskirstymas yra fizika, kurios nesugenai, kaip kad nesugenai ir vėjo. Taigi žemyn ir į centrą.

Ką daryti, jeigu vežu nestandartinius daiktus – pavyzdžiui, dviratį, tapybos drobę ir gyvą augalą?

Kiekvienas daiktas – kaip atskiras asmenybės tipas. Dviratis turi turėti atkirstą kampą, kad nestrigtų ties ratais, ir būtų prispaustas rėmu, o ne stipinais, nes jie nelabai toleruoja šoninio spaudimo. Drobė stovi vertikaliai, kampu į sieną, iš abiejų pusių pridėta minkšto. O augalas... na, augalų aš formaliai nevežioju, nes muitinės gali pykt dėl dirvožemio, bet jeigu ten gėlė keraminiame vazone – rakinu ją taip, kad vazonas neslystų, o patys lapai liktų laisv, be įtampos. Nėra vieno mygtuko "tvirtinti viską" automatiškai. Todėl tarptautinis perkraustymas mikroautobusiuku dažnai atrodo kaip skirtingų sistemų mozaika, bet profesionalui tai normalu.

Koks yra pats pavojingiausias krovinys, kurį žmonės laiko saugiu?

Vestuvių albumai? Ne. Elektronika? Dar ne. Pats pavojingiausias – laisvai stalčiuose palikti daiktai be jokių vidinių tvirtinimų. Komoda, kuri atrodo sunki, bet viduje pilna stiklinių dubenėlių ir peilių rinkinių. Ji stovi užrakinta, bet spintelė gali pasisukti. Stalčiai gali išsuktis. Ir tada to daikto svorio centras pasikeičia. Aš esu matęs, kaip viduje paliktos kėdės peraugo per saloną, nes klientas sakė "jų nereikia tvirtinti, jos minkštos". Išsilaižė viskas – durų panelės, dėžės, net tas pats augalas, kurį paminėjau ankščiau, jei būtų buvęs. Nemalonu matyti.

Ar galiu pats padėti tvirtinti krovinį, ar tai tik vairuotojo darbas?

Priklauso. Jei pats krauni ir nori padėt pridėt kampų apsaugas – prašom, aš netgi skatinu, nes tu žinai, kas viduje brangu. Bet jei manai, kad tavo senas diržas iš gaziko garaže prilygsta profesionaliai 50mm tvirtinimo juostai – geriau nekisti pirštų. Kartą pats klientas užrišo dėžę grandikliu (ačiū jam už entuziazmą), bet kai stabdėm prie degalinės, tas diržas atsitempė kaip styga ir dėžė padarė salto. Tu privalai dalyvaut kaip stebėtojas, bet leisk vairuotojui spręsti, kur ir kuo tvirtinti. Jis vairuoja, jis atsakingas, jis žino, kurioje vietoje kelyje į Angliją dažniausiai tenka staigiai stabdyt dėl eilių.

Kas dedasi kelyje ir realiose situacijose

Ar krovinys gali pasislinkti važiuojant per Alpes arba tiesiog staigiai Prancūzijoje?

Žinoma. Net jei viskas sutvirtinta pagal visus reglamentus, inercija yra negailestinga. Kai leidiesi nuo kalno, o priekyje staigus sustojimas dėl avarijos, krūvis bando judėt pirmyn. Jei tvirtinimo kampas buvo neteisingas – pavyzdžiui, juosta eina ne į priešingą kampą, o tiesiai žemyn – gali atsirasti mikroslinkiai. Prisimenu atvejį prie Liono, kur pusiau tuščia dėžė nuskrido per visą saloną, nes baras buvo per žemai ir po truputį atsilaisvino nuo kelias valandas trukusios vibracijos. Vibracija yra didžiausias priešas ilguose važiavimuose. Todėl kas kelias valandas verta stabtelėt ir peržvelgt akimis.

Ką daryti, jeigu lyjant lietui pakrovos dugnas pasidaro slidus?

Aha, čia geras techninis klausimas. Guminis neslystantis kilimėlis yra būtinybė. Jei jo nėra, drėgmė tarp kartono ir metalinių grindų sukuria vos juntamą slydimo paviršių. Aš kaip ir minėjau – ne dirbtinė žolė, o specialus kilimėlis iš gumos su raštais. Be jo, net sunkūs daiktai gali judėti milimetras po milimetrų. Ypač keltas. Ten bangos, laivas išsiūbuoja... oi, mikroautobusai ten važiuoja keltais arba per tunelį. Bet jei kartais perkeliame krovinį iš denio į keleivinį reisą – ne, velniop, mikroautobusai paprastai važiuoja keleiviniu keltu. Bet jei jis stovi keltu, vanduo ant denio irgi slidina, o ten juk irgi reikia stabdyti antrą kartą.

Ar durelės gali atsidaryti kelyje, jeigu krovinys spaudžia į jas?

Gali, ir aš tai mačiau ne savo, bet kolegos mašinoje. Jis gerai prisegė vidų, bet šaldytuvas buvo milimetras per arti galinių durų, o spynos buvo pavargusios nuo metų naudojimo. Važiuojant per kalnelius, šaldytuvas darydavo taip – bum – ir durelės atsidarydavo porą centimetrų. Taip ne tik temperatūra krenta viduj, jei šalta, bet ir pats krovinys gali pradėti krypti išorėn. Mes dabar visada tikrinam spynas ir statom papildomą bloką prie durų. Jei ne tracking bar, tai bent storas kartono paklotas fiziškai neleis durelėm atsiverti. Nors jei atvirai, aš kartais pamirštu tą bloką pasidėti, tai pats save barinu tyliai mintyse.

Kokia realiausia bėda nutinka Doverio uoste ar prie Eurotunelio įvažiavimo?

Eilės. Bet dėl tvirtinimo? Na, retai kada jie liepia atidaryti, bet jei liepia ir pamato, kad turi penkis lagaminus ant keleivio vietos be jokių diržų – turi problemą. Ne su muitine, o su saugumu. Jų logika paprasta: jei važiuoja mašina, kurioje žmonės... na, mikriuke kartais sėdi ir keleiviai drauge su daiktais? Hmm, čia ne visai mano sritis, nes aš vežu tik daiktus, bet kartais klientas prašo pavėžėt vieną kitą asmenį. Jeigu tas asmuo sėdi po nepastatyta spinta – pareigūnai įsiunta. Be to, realiausia bėda yra laikas. Prisiregistravus vėlai, keltas išplaukia, o tada tavo sutvirtintas krovinys dar pusę parą stovi kieme. Irgi stresas.

Patarimai klientams, kurie dar galvoja

Kaip atskirti rimtą vežėją nuo to, kuris tiesiog turi tuščią furgoną ir laisvą savaitgalį?

Paklausk konkrečiai: kokiomis priemonėmis tvirtins mano krovinį? Jei atsako "bus juostų" – per siaurai. Jei sako "na, numesim į vidų, ten bortai aukšti" – bėk kuo toliau. Rimtas perkraustymas į Angliją mikroautobusu visada apima planavimą: kiek barų, kokių juostų, ar bus apklotai, kaip elgtis su stiklu. Dar vienas ženklas – ar klausia apie daiktų svorį ir matmenis iš anksto. Jei sutinka vežti viską, ko dar nematė, greičiausiai juo rūpi greičiau pasiimt tavo pinigus, nei nuvežt daiktus sveikus. Ne visi tokie blogi, bet daugelis "greitųjų" vežėjų atrodo vienodai – telefonas vienas, pažadai dideli, furgone tuščia ir nesaugu.

Kada verta rinktis ne mikroautobusą, o didesnį furgoną ar sunkvežimį?

Jeigu turi daugiau nei aštuoniolika kubų arba virš dviejų tonų daiktų. Arba jei reikia vežti automobilį drauge. Mikroautobusas yra idealus mažesnėms dviejų-kambarių butų perkraustymams, pavyzdžiui, iš Kauno į Manchesterį. Bet kai veši tris kambarių butą iš Klaipėdos į Londoną, dviejų vaikų žaislus, keturis dviračius ir šunų būdrą... geriau pažiūrėk į 7,5 tonų variantą. Bandyti sutalpinti per daug yra klaida. Tada net geriausias papildomas krovinių tvirtinimas nepadės, nes paprasčiausia nebus kur tos juostos prisegti. Fizika vėlgi laimi. Nors aš pripažįstu, kad kartais pats pasiimu per didelį užsakymą, nes nenoriu paleisti kliento, o tada kankinuosi kaip prakeiktas. Nedarykit taip.

Ar reikia kažkaip paruošti baldus prieš juos pakraunant?

Taip, ir tai žmonės dažnai pamiršta. Stalčiai – išimk daiktus arba pritvirtink lipnia juosta, kad neišslystu kelionės metu. Šaldytuvas – atitirpink ir išvalyk, nes per kelias dienas susidaro pelėsiai (aš nekenčiu to kvapo furgone). Veidrodžiai – apvyniokite kartonu, o ne tik antklode; antklodė apsaugo nuo įbrėžimų, bet ne nuo smūgio per kampą. O dar stiklinės durys – visada nuimk rankenas, jei jos kyšo, nes viduje vienas centimetras lemia, ar kas nenumuš stiklo. Karta vežėm vitriną su stiklu, klientas sakė "ji tvirta", o rankena viduj subraižė visą stalą. Paruošimas yra pusė darbo. Ir žodis "karta" – aš rašau taip, kaip galvau, čia paprasčiausiai taip išėjo.

Koks geriausias laikas krauti mikroautobusą prieš kelionę į Angliją?

Aš stengiuosi visada krauti ryte, jei tik įmanoma. Ne todėl, kad naktį blogai, o todėl, kad šviesoje matai, ar tikrai niekas nekyšo, ar kampas geras, ar aš nepamiršau vienos juostos tarp daiktų. Naktinis pakrovimas prie gatvės žibinto duoda šešėlius, ir tu gali pamanyti, kad daiktas stovi stabiliai, o jis – vos vos ant briaunos, pasiremdamas tik likimo valiai. Ir ryte darom pakartotinę patikrą prieš užvedant variklį. Yra buvę, kad naktį užkrovem teisingai, o pusę septynių ryto pamatai, jog viena dėžė "atsikvėpavo" ir pasistumė porą colių. O važiuojant į keltą 6 ryto, ta papildoma patikra padeda išvengti streso, kai jau visur skubama.

Ką daryti, jeigu atvažiavęs vairuotojas sako, kad netilps ir reikės antrų reisų?

Būna. Ir tai nereiškia, kad jis blogas specialistas ar aferistas. Kartais klientai nemato savo daiktų apimties, o vairuotojas – taip, akim matuoja. Bet jei sutartis buvo dėl vieno mikriuko ir dabar staiga reikia dviejų – pirmiausia nesutik su pirma mintimi. Pažiūrėk, ar galima perpakuoti efektyviau. Ar yra tuščių dėžių, kurios užima orą? Ar galima kojas nuimti nuo stalo? Kartais papildomas tvirtinimas įmanomas tik tada, kai daiktai sudėti glaustai, be tuščio ploto. Bet jei tikrai netelpa visiškai, geriau antras reisas arba nedidelė priekaba, nei rizikuot daiktų saugumu, kišant viską ant priekinių sėdynių. Nors skauda mokėti daugiau, patikėk. Man irgi nesmagu vesti tokį pokalbį, bet sąžinė svarbiau.

Ar yra tokių daiktų, kurių apskritai neverta vežti mikroautobusu į Angliją?

Sprogmenų? Prašau. Grynųjų slėptuvę? Nelegalu. O rimtai – kažkas labai jautraus aukštai arba žemai temperatūrai, be to dar eteriškų tepalų. Ne, velniop. Kvapai. Seni šaldytuvai, kurie tinkamai neparuošti, smirda nežmoniškai, o tų kvapų neatsikratysi net praūžęs per visą Prancūziją. Taip, tai ne visai tvirtinimo tema, bet jei mėšlas išsiliejęs ant grindų, tai irgi slidi situacija. Geriau nevežti higienos reikmių be sandarių dangčių. Ir vaikų pripučiamų baseinų su vandeniu – mačiau, kaip tą vandenį bandė kažkur išpilstyti po dangtį. Tai... nu, nerekomenduočiau. Nors juokinga prisiminus.

Taigi, mikroautobusai su papildomu krovinių tvirtinimu į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikalauja rankų, galvos ir šiek tiek sąžinės. Dviejų dešimtmečių patirtis sako, kad klientai nepamiršta ne kainos, o to momento, kai atidaro duris Londone ir viskas sveika. Nepasitikėk vien reklama – paklausk apie juostas, barus ir draudimą. O jei vežėjas į tai žvilgsčioja atlaidžiai – palaimink jį išeiti, bet pats rinkis kitą. Tavo daiktai to verti.