Mikroautobusai siuntoms į Londoną – patikimas pasirinkimas

Įvadas

Per dvidešimt ketverius metus perkraustymų versle jau nebebūnu nustebęs beveik dėl nieko. Žmonės vis klausia to paties, tik kiek kitaip suformuluoja. Dabar populiausia tema – mikroautobusai siuntoms į Londoną. Atrodo, kad tai tokia lipni etiketė, kurią visi kabina ant visko, kas mažesnio nei vilkikas. Bet realybėje tai dažniausiai pats praktiškiausias variantas žmonėms, kurie siunčia buto arba kairiojo kambario turinį. Privažiuojame prie durų, susikrauname ir vežame. Ne visada tobulai, ne visada be streso, bet su daiktais stengiamės elgtis kaip su savo. Šiandien bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man sako klientai vėlai vakare telefonu.

Pirmiausia – apie kainą ir vietą automobilyje

Kiek kainuoja mikroautobusas siunčiant daiktus į Londoną?

Čia klausimas, kurį girdžiu kasdien. Atsakymas prasideda nuo "priklauso nuo daug ko". Kaina skiriasi pagal tai, kiek kubinių metrų užima daiktai, nuo kurios Lietuvos vietos vežame ir ar reikia pagalbos kraunant. Jei siunčiat du lagaminus ir dviratį, mikroautobusas siuntoms į Londoną gali kainuoti kelis šimtus. Jei pilnas automobilis baldais – visai kita suma. Skaičiuojame tiksliai, kai pamatome daiktų sąrašą arba nuotraukas. Nemėgstu spėlioti tusčiai, nes tada kažkas iš mūsų nusivilia.

Ar tikrai mikroautobusas yra pigiau nei didelis vilkikas?

Ne, ir čia daug kas apsimeta, kad mikroautobusas bus pigesnis. Didelis vilkikas, važiuojantis pilnas, vienam kubui atsieina pigiau. Bet jei jūsų siunta užima tik ketvirtadalį mašinos, mokate už tuščias vietas. O mikroautobusas – tarsi taksi jūsų daiktams. Mokate už užimamą erdvę. Jeigu turit devyniasdešimt dėžių, vilkikas tiesiog neprasmingas. Mes dažnai vežame kombinuotai – kelių klientų daiktai sutelpa kartu, bet kiekvienas moka už savo dalį. Tada ir atsiranda ta ekonomija.

Kaip man sužinoti, kiek vietos užims mano siunta?

Realiai, kubų skaičiuoklė paprasta, bet žmonės jos bijo. Aš pats retkarčiais perskaičiuoju du kartus. Kartono dėžė 60x40x40 cm – tai maždaug 0,1 kubinio metro. Dešimt tokių – jau kubas. Jūs nufotografuojat kampą su daiktais, ir aš akimis pasakau apimtį. Būna, kad apsirikstu (nors stengiuosi) – tada koreguojam kainą vietoje, jei daiktų daugiau ar mažiau. Geriau šiek tiek pataikyti į didesnę pusę, nei vėliau spausti daiktus į mažesnę mašiną.

Pakavimas, pakėlimas ir tie užmiestyje

Ar galiu kišti daiktus tiesiog į maišus?

Oi, ne. Maišai yra blogiausias variantas. Ypač tie juodi sunkiems kroviniams skirti. Atrodo kaip maišelis bulvių. Kraunant mikroautobusą reikia, kad daiktai sudėti kaip tetrisas, stabiliai. Maišai griuvėsi pavidalo neišlaiko. Kartais klientai pyksta, kad reikalaujame dėžių, bet paskui padėkoja, kai pamato, kad niekas nesubraižyta per kelionę. Jei labai nenorite dėžių, daiktai turi būti tvirtai suvynioti bent į burbulinę plėvelę.

Reikia man patiems krauti daiktus į mikroautobusą?

Žiūrėkit, mes nesame stebukladariai. Jei penktas aukštas be lifto – arba jūs padedate, arba mokate papildomai. Įprastai, jei pirmas aukštas arba yra liftas, vairuotojas padeda pakrauti. Mikroautobusai siuntoms į Londoną važiuoja dažniausiai su vienu žmogumi. Daugiau rankų neatsiras. Tai jei pasakot, kad ten šaldytuvas su skalbimo mašina, o laiptinė siaura – teks padėti. Kartą pats tempiau sofą, nes vairuotojas buvo vienas. Nugara priminė tą savaitę.

Ką daryti, jeigu turiu labai didelį šaldytuvą, o butas aukštai?

Realiai tai košmaras, bet įmanoma. Didelis šaldytuvas per senas laiptines nepralenda, ypač jei viršutinė šaldymo kamera. Matėm visko. Buvo Šiauliuose – penktas aukštas, šaldytukas dvidešimt metų senumo, svėrė kaip velnias. Laiptinė siaura kaip būdelė. Teko leisti lynais per langą. Ne, mikroautobusas nepasikraudavo to, bet pats krovimas... Geriau parduokite seną šaldytuvą ir nusipirkite Londone. Jei labai reikia, samdykite autokrautuvą. Brangu, bet nervai svarbiau.

Ar paimsite siuntą iš kaimo, ar tik iš Vilniaus centro?

Privažiuojame ir į kaimus. Tai vienas pliusų prieš didelius vilkikus. Bet kuo toliau nuo Vilniaus ar Kauno, tuo brangiau. Ne dėl to, kad pikti, o dėl laiko ir degalų. Kartais žmonės stebisi, kodėl iš Zarasų kaina kitokia nei iš Kauno. Na, toli tenka. Buvo klientė kelių kilometrų atstumu nuo asfalto. Atvažiavom, bet sniegas buvo iki pusės ratų. Laimei, mikroautobusas lengvesnis nei vilkikas, tai išsikapstėme. Bet tokios ekstremalios situacijos pasitaiko.

Kelionės trukmė ir maršrutai

Kiek dienų užtrunka transportuoti siuntą mikroautobusu į Londoną?

Greičiausiai dvi, daugiausia keturios – jei nereikia kur nors užsukti pakeliui. Maršrutas nėra tiesus kaip lazeris. Paimam daiktus Kaune, paskui Klaipėdoje, tada per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją arba Olandiją. Na, iš kur keltas. Ne, mikroautobusas keltu neplaukia, važiuoja per Eurotunelį arba keltą iš Calais. Į Londoną paprastai įvažiuojame per pietrytinį kampą. Jei norite žinoti tikslią dieną, klauskite prieš užsakinėdami, nes grafikai keičiasi. Nepatinka žadėti, ko negaliu garantuoti.

Ar vairuotojas važiuoja tiesiai pas mane, ar dar į kažką užsuka?

Važiuoja tiesiai į Londoną, bet ne tiesiai iš jūsų kiemo į butą vienu ypu. Būna sustojimų degalinėse ir poilsio zonose. Dažnai vežame grupuotą siuntą – kelių žmonių daiktai vienoje mašinoje. Tada pristatome eilės tvarka. Jūsų dėžės gali būti pakrautos giliai viduje. Kartais klientas pamanau, kad mikroautobusas važiuoja tik dėl jo. Deja, retas užsisako pilną keturių kubų krovinį vienas. Tai lyg taksi su dalijimosi funkcija, tik daiktams.

Ar galima siųsti daiktus, jei pats neišvažiuoju kartu?

Žinoma, dažniausiai taip ir būna. Jūs Lietuvoje, daiktai važiuoja pas jus į Londoną. Mikroautobusai siuntoms į Londoną nereikalauja, kad siuntėjas keliautų kartu. Reikia tik žmogaus, kuris perduoda daiktus išvykimo vietoje, ir žmogaus, kuris priima atvykimo vietoje. Dokumentus galima sutvarkyti be jūsų buvimo. Tik nepamirškite pasirašyti perdavimo akto. Kartais žmonės palieka raktus kaimynui. Patogu, kai visi suaugę ir pasitiki vieni kitais.

Ar vežate ir atgal iš Londono į Lietuvą?

Taip, vežame ir atgal. Londonas–Vilnius, Londonas–Kaunas, dažnai su pilnu kroviniu abiem kryptimis. Jei norite grįžtančios siuntos, kaina tokia pati logika – priklauso nuo apimties. Žmonės grįžta, perveda balus, emigruoja atgal... Deja, deimigr... (na, grįžta namo). Mikroautobusas turi grįžti tuščias arba pilnas, mums abu variantai tinka. Tik iš anksto pasakykit, nes vietą reikia planuoti. Dažnai atgal vežame tiek baldų, kiek atvežėm prieš savaitę. Ciklas toks.

Kas vyksta kelyje – gedimai ir kitos smulkmenos

Kas bus, jei mikroautobusas sugedus kelyje į Angliją?

Tai gyvenimas. Mašinos retai genda, bet pasitaiko. Praėjusį rudenį – sankaba, Opel Vivaro. Teko kviesti techninę pagalbą Belgijoje. Perkraustymas į Londoną išsitampė per tris dienas vietoj vienos. Bet daiktai buvo saugūs, persikrovėm į kitą mašiną Briuselyje. Tai nėra pasaulio pabaiga. Svarbiausia turėti draudimą ir žinoti vietinius servisus. Klientui davėme nuolaidą už vėlavimą. Ne viskas būna tobula, bet viską išsprendžiame.

Ar pasitaiko, kad daiktai dūžta per vežimą?

Pasitaiko. Ypač jei pats klientas supakavo į maišus ir prigrūdo stiklo. Mikroautobusai važiuoja greitkeliais, bet būna duobių ir staigių stabdymų. Aš visada sakau – jei girdite tą skambėjimą bagažinėje, kažkas nepakankamai apsaugota. Turim antklodžių, diržų, bet kartais apsižioplinama. Teko vežti veidrodį, kuris neatlaikė nors buvo suvyniotas. Klientas piktinos, bet kai pamatė, kad deklaravo jį kaip patalynę... Sunku kaltinti vežėją. Pakuokite tvirtai.

Ar visada atvažiuoja tas pats automobilis, kurį matiau nuotraukose?

Ne visada. Kai kurios įmonės rodo gražių VW Caravelle nuotraukas, o atvažiuoja dvidešimt metų senumo Mercedes su rūdžių taškais. Sakau atvirai – jei aš žadu konkrečią mašiną, ji ir atvažiuos. Bet rinkoje yra visko. Kartais pasikeičia dėl gedimo. Jei matot, kad automobilis neatitiko sutarties, fotografuokite ir reikalaukite paaiškinimų. Patikimas pasirinkimas renkantis vežėją dėl siuntų į Londoną vertas daugiau nei pigesnis variantas su neaiškia mašina. Registruokit numerius.

Popieriai, muitai ir draudimai

Kaip elgtis, jei muitininkai užduoda per daug klausimų?

Oi, čia po Brexit viskas pasikeitė. Anksčiau – pasas ir varyk toliau. Dabar – deklaracijos, CMR, sąskaitos. Jei muitininkai klausinėja, svarbiausia turėti teisingus popierius. Kartais klausia, kodėl vežate devynis tokius pačius kompiuterius. Reikia atsakyti tiesiai – tai asmeninės prekės, ne pardavimui. Būna išgąsdina, bet tikrai nežinau visų atsakymų šimtu procentų, ten taisyklės keičiasi kaip oras. Geriausia patikėti tai žmonėms, kurie tvarko dokumentus kasdien. Paklauskite mūsų prieš pakraunant.

Ar reikia mokėti muito mokestį siunčiant daiktus į Londoną dabar, po Brexit?

Taip, gali tekti. Jei siunčiate naujus daiktus arba prekes pardavimui, Didžioji Britanija dabar yra trečioji šalis. Jei asmeniniai daiktai, deklaruojami kaip perkraustymo dalis, paprastai muito nemokate, bet gali reikėti įrodyti, kad tai naudoti daiktai. Sakome klientams – nepirkite naujų daiktų su etiketėmis ir nevežkite prekių verslui be EORI. Tada iškyla nemalonumų. Kaina gali šokti. Geriau pasitikrinti HMRC taisykles, nors ten puslapis toks, kad velnias pasiklys.

Kokie popieriai reikalingi, kad siunta praeitų muitinę sklandžiai?

Dažniausiai pakanka inventoriaus sąrašo, CMR dokumento ir asmens dokumento kopijos. Jei perkraustymas, reikia patvirtinti, kad daiktai naudoti ilgiau nei šešis mėnesius. Kartais prašo nuomos sutarties kopijos, bet tai retesni atvejai. Susidarome paketą muitinei. Jeigu pamirštate popierių – gali tekti stovėti pasienyje. Buvo Doveryje, kai klientas pametė pasą. Stovėjom tris valandas. Popieriai yra pusė darbo, neverktų jų vengti arba delsti.

Ar galiu siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą dešrą?

Dešra... Žmonės mane piktina su dešromis. Ne, negalima. Ypač mėsos produktai, pienas, kiaušiniai. Po Brexit britų muitinė žiūri į maistą kaip į invaziją. Kartais praslysta sausainiai ar arbata, bet rūkyta dešra ar varškės sūreliai – atiduos pasieniečiams. Jau geriau išsimokykite receptą ir pagaminkite Londone. Šokoladą vežam be problemų. Nesiunčkit maisto, nebent konservai be mėsos. Ir net tada – šansas, kad patikrins ilgiau.

Kas atsitiks, jei deklaruoju mažesnę vertę savo baldams?

Tai neteisėta. Punktas. Ir dar blogiau – jei pasieniečiai sugalvos tikrinti, o jūsų IKEA sofa realiai kainavo keturis šimtus, o jūs prirašėte penkiasdešimt, laukit problemų. Mes, kaip vežėjai, kartais nežinom, ką klientas deklaravo, bet jei sužinom, kad meluojama – atsisakom vežti. Mikroautobusu gabenant daiktus į Londoną reikia sąžiningumo, nes patikrinimų pasitaiko. Vienas pažįstamas vežėjas gavo baudą, nes klientas slėpė cigaretes tarp dėžių. Nejuokinga.

Kodėl taip skiriasi kainos ir kaip nepasimauti

Kodėl viena įmonė prašo aštuonis šimtus, o kita du tūkstančius?

Klausimas į dešimtuką. Aštuoni šimtai prieš du tūkstančius – čia arba juoda rinka, arba klasė. Pigiausi variantai dažnai reiškia, kad vairuotojas laiko pinigus kišenėje be čekio, be draudimo, be kasos aparato. Arba mašinos metalo lauko vertės. Brangesni – su pilnu servisu, draudimu, sutartimi. Ne visada brangus = geras, bet jei kaina atrodo kaip kelionės bilietas autobusu, tikėkitės ir autobusiškos kokybės. Mūsų darbas, draudimas ir degalai kainuoja realius pinigus.

Ar reikia pasirašyti sutartį, net jeigu siunta maža?

Taip, net ir už mažą siuntą. Ypač jei siunčiate baldus ar techniką. Sutartyje turi būti aiškus daiktų sąrašas, kaina, atsakomybės ribos. Kartais žmonės sako "o kam čia tie popieriai, juk draugas rekomendavo". Tada dingsta daiktas ir prasideda isterija. Draugas neatsakys už jūsų sofą. Esu matęs, kaip be sutarties liko kažkokie antikvariniai daiktai beprocedo... (arba beprocesio?) – teko aiškintis teisme dėl žodinių pažadų. Pasirašykit. Tai apsaugo abu.

Ar saugu mokėti visą sumą prieš kelionę?

Čia rizikinga zona. Dalis sumos prieš – normalu, kad užsitikrintumėte vietą ir mes nusipirktume degalų. Bet jei prašo visos sumos prieš pikapą – aš to nedaryčiau. Buvo istorijų, kai žmonės sumokėjo viską, o vežėjas pradingo kaip dūmas. Yra tokių "agentūrų", kurios surenka pinigus, o po to aiškina, kad mašina sugedo. Tada negaunate nei daiktų, nei pinigų. Mes imame trisdešimt procentų iš anksto, likęs atsiskaitymas pristatymo metu. Tai sąžininga.

Sofos, dviračiai ir durų neatsidarymas

Galima vežti dviratį mikroautobusu į Londoną visiškai neardant?

Dviratis keliauja puikiai, bet neardyti – geriau pagalvokit. Jei nulenksite vairą ir nuimsite pedalus, užims perpus mažiau vietos. Mikroautobusai siuntoms į Londoną važiuoja kampu kampą, tai kiekvienas centimetras svarbus. Jei dviratis brangus, aš asmeniškai vyniočiau į antklodes. Kartą vežėm dviratį, kurio rėmas buvo anglinis. Įmetėm tiesiai, bet pro duris netilpo... atsukom pedalus, viskas gerai. Bet vietos reikia skaičiuoti.

Ar galiu siųsti keturių metrų sofą – ji netelpa pro duris?

Čia klasika. Keturi metrai – tai ilgis, kuriuo nebetelpa standartiniai mikroautobusai. Maksimalus vidus dažniausiai trys su trupučiu. Jei sofą galima ardyti – super. Jei ne – reikės didesnės mašinos. Bet klausimas ne tik transportas, o ir laiptai Londone. Ten butai seni, angliški laiptai spiraliniai. Atsiuntėm kartą tokią sofą... klientas nepasakojo, kad durų angos kaip gėlių vazonas. Teko lipti per balkoną. Kaina dvigubai išaugo, nervai irgi. Pamatuokit viską – ir Anglijos bute.

Ką daryti, jeigu siunta atvažiuoja, o aš esu darbe ir negaliu priimti?

Skambučiai iš darbo: "Aš ne namie, o jūs jau prie durų!" Pasitaiko. Geriausia – suderinti dieną tiksliai prieš savaitę ir dar pranešti dieną prieš. Jei vis tiek nutinka, vairuotojas palieka daiktus saugioje vietoje, jei sutariame, arba nuveža į saugomas patalpas Londone. Tai kainuoja papildomai. Kartais kaimynas sako "aš paimsiu", bet be pasirašymo – jūsų rizika. Patarčiau planuotis kaip su chirurgo vizitu. Mikroautobusai nepasilieka dienoms, jie turi grįžti. Susitvarkykite laiką.

Išvada

Bendrai, mikroautobusai siuntoms į Londoną yra realus, gyvas pasirinkimas, ne tik graži antraštė skelbimuje. Reikia skaičiuoti apimtis, paklausinėti apie visas smulkmenas ir nepasiklysti tarp labai pigaus pasiūlymo be popierių ir sąžiningo varianto su sutartimi. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad geriausi klientai yra tie, kurie klausia daug, net jei klausimai atrodo keisti ar juokingi. Rašykit, skambinkit, klauskit – jūsų daiktai nusipelnė saugios kelionės, o jūs ramios galvos.