Mikroautobusai kroviniams į UK – draudimas įskaičiuotas

Per dvidešimt keturi metus šitame versle (hm, nors pagal metus gal dvidešimt treji, nebežinau, skaičius jau nebe pirmos jaunystės) teko vežti visko – nuo vienos dėžės su dokumentais iki pilnų dviejų kambarių butų. Dažniausiai pirmas klausimas, kurį gaunu žinute arba telefonu: „O draudimas įskaičiuotas?“ Taip, dažniausiai įskaičiuotas, bet čia yra niuansų, kuriuos vertėtų suprasti prieš patikint savo daiktus vairuotojui. Šitame tekste bandysiu atsakyti į tikrus klausimus, kurie kyla žmonėms, siunčiantiems krovinius mikroautobusais į Angliją. Ne pagal vadovėlį, o taip, kaip paaiškinčiau kaimynui prie vartų.

Apie tą draudimą ir ką gauni už kainą

Ar draudimas tikrai įskaičiuotas į kainą, ar tai tik rinkodaros gudrybė?

Taip, tikrai įskaičiuotas – jei kalbame apie normalių, o ne šposų, įmonių paslaugas. Aš dirbu su partneriais, kurie veža kas savaitę, ir pas juos CMR draudimas arba krovinio draudimas tiesiog eina kartu su maršrutu į Londoną, Birmingamą ar Mancesterį. Kaina, kurią pasakau telefonu, yra galutinė be jokių paslėptų eurų. Bet sakau jums kaip žmogus, matęs visko: yra tokių, kurie paskui prirašo „apdraudimo mokestį“ – tada žinokite, kad tai ne mano žmonės. Jei kas nors prašo papildomai, paprašykite paaiškinimo raštu.

Ką reiškia, kad draudimas įskaičiuotas? Kas apdrausta?

Tai reiškia, kad jei mikroautobusas pakliūna į avariją, nudega arba apvagiama stovint pakeliui, jūsų daiktai apdrausti pagal krovinio vertę. Standartiškai tai būna iki kažkokios sumos, pavyzdžiui, dviejų ar trijų šimtų tūkstančių eurų ant visos mašinos. Jūsų sofa, šaldytuvas, dėžės su drabužiais – viskas, kas užrašyta važtaraštyje. Bet jei vežate daiktus, kurių nepaminite, pavyzdžiui, slapta po sėdyne įsidėjote auksinį žiedą, tai čia jau problema. Draudimas galioja tam, kas oficialiai deklaruota, ir ne centu daugiau.

Kiek verti mano daiktai, jei sudegs mikroautobuse?

Klausimas baisus, bet teisingas. Draudėjas žiūri į sąrašą. Jei rašėte, kad turite buitinę techniką už 500 eurų, tai apie tiek ir gausite. Ne daugiau. Todėl rašykite sąžiningai, nors ir norisi sumažinti vertę dėl baimės, kad kažkas pavogs. Buvo atvejis – klientė iš Klaipėdos nurodė seną viryklę už 50 eurų, o tai buvo praktiškai nauja „AEG“ vertės 800. Kai mikroautobusui sugedo elektros sistema ir nukentėjo dalis krovinio, gavo tuos 50. Liūdnas atvejis. Rašykite tiesą.

Ar galiu papildomai apdrausti seną sofą ar tai jau juokas?

Galite, bet ar verta? Draudimo bendrovės kartais juokiasi, bet mes rimtai. Jei sofa sena, jos vertė maža, o papildomas draudimas kainuoja brangiau nei pats baldas. Kita vertus, jei tai antikvarinė komoda iš senelės namų Druskininkuose, tada kalba visai kita. Būna, kad klientai prašo individualaus įpakavimo ir atskiros deklaracijos. Aš asmeniškai tokius daiktus vežu atsargiau, bet standartas yra standartas. Jei vertė didelė, pasakykite – surasime variantą be streso.

Kaip vyksta pats pervežimas į UK

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Vilniaus iki Londono?

Na, jei viskas idealu – apie dvi paras. Bet idealu būna retai. Įprastai išvažiuojama trečiadienį ar ketvirtadienį vakare, penktadienį krovinys jau turėtų būti vietoje. Kartais Prancūzijoje ar Belgijoje sustoja muitinė, kartais keltas vėluoja dėl audros. Realiai 3–4 dienos. Buvo savaitė, kai vairuotojas Valdukas (taip, tikrai Valdukas) įstrigo Calais eilėje beveik para dėl streiko. Tada terminas išsitąsė iki šešių dienų. Tokia jau logistika – ne visada saldi.

Ar vairuotojai pakrauna patys, ar turiu turėti savo žmonių?

Dauguma vairuotojų padeda, bet „padeda“ nereiškia, kad jie darys visą darbą už jus. Jei pervežate baldus iš penkių kambarių namo Kaune, tikrai nepakaks dviejų rankų. Mažesniuose maršrutuose, kai vežate tik dėžes, paprastai vairuotojas pats susikrauna, jei daiktai prieinami ir supakuoti. Bet jei reikia nešti iš penkto aukšto be lifto, ten jau diskusija atskira. Aš paprastai sakau: turėkite vieną pagalbininką, jei ne Londone, tai bent jau Vilniuje kraunantis, nes laikas – pinigai.

Ar mikroautobusai kroviniams į UK važiuoja kiekvieną savaitę?

Taip, kiekvieną. Bent jau tie, su kuriais dirbu aš. Yra reguliarūs reisai: išvykimas iš Lietuvos antradienį–trečiadienį, grįžimas savaitgaliais. Kartais net du kartus per savaitę, jei pakankamai užsakymų. Žiemą prieš Kalėdas būna tikras chaosas, tuomet vairuotojai važiuoja ir pirmadieniais, ir sekmadieniais. O tai primena – jei planuojate siųsti krovinius į Angliją gruodį, užsirašykite bent mėnesiu į priekį. Tada galite sėdėti ramiai ir nestresuoti.

Ar galiu atsiimti daiktus ne Londone, o kitur, tarkim Birmingame ar Braitone?

Žinoma. Londras yra populiariausias taškas, nes ten daugiausia lietuvių, bet mes vežame ir į Edingburgą, ir į Liverpilį, ir į tuos mažesnius miestelius šalia Divelio. Kaina gali šiek tiek kisti, bet nežymiai. Kartais, jei maršrutas toks, kad vairuotojas važiuoja pro Kembridžą, galima sutarti dėl iškrovimo kelyje. Tik reikia žinoti adresą iš anksto, nes pasukti į siaurą kaimo kelią su pilnu mikroautobusu kroviniais – tas pats kas su karieta į balą. Tiksliai planuokite.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja pusdienį – skambinti ir barti?

Nereikia barti. Skambinti – taip, bet be streso. Vėlavimai pasitaiko: keltai, eilės, gedimai. Kartais vairuotojas pats skambina anksčiau ir perspėja. Buvo nutikę, kad patikimas vyras tiesiog užsnūdo poilsio zonoje Prancūzijoje, nes pavargo (nors pagal taisykles negalima, bet žmogus yra žmogus). Avarijos atveju draudimas, žinoma, taikomas, bet vėlavimas nėra draudiminis įvykis. Tiesiog reikia suprasti, kad 2000 kilometrų nėra tas pats, kas nuvažiuoti į Šeškinės turgų. Kantrybės.

Kas gali nepasisekti (ir kaip apsisaugoti)

Ar pasitaiko įmonių, kurios sako, kad draudimas įskaičiuotas, o iš tikrųjų jo neturi?

Deja, taip. Per tuos metus esu matęs tokių „verslininkų“, kurie pasiima krovinį, užima pinigus, o kai įvyksta bėda, paaiškėja, kad draudimas buvo tik gražus žodis. Paprastai tai vienvėriai su senais automobiliais, be licencijų. Patikrinkite, ar įmonė turi EU licenciją, ar važtaraščiai rašomi tvarkingai. Jei kaina žemiau rinkos dvigubai – tai jau signalas pervežimui į Britaniją rinktis ne ten. Aš nekenčiu apie tai kalbėti, bet geriau perspėti, nei vėliau verkti dėl dviračio, kuris dingo kažkur prie Doverio.

Kas būna, kai daiktai pervežami be tinkamos fiksacijos?

Tada būna taip: mikroautobusas kerta kalnelį, dėžė pamojuoja ir sofos kampas suskalambija į šaldytuvo dureles. Draudimas, nors ir įskaičiuotas, gali nepadengti, jei įrodoma, kad tai neišvengiamai dėl blogo pakavimo. Vairuotojai dažnai veža dešimtis užsakymų ir ne visada gali skirti valandą kiekvienai dėžei fiksuoti. Todėl fotografuokite iškrovimo procesą patys. Buvo situacija, kai klientas pats sudėjo daiktus ant grindų Londone, o po savaitės skambina, kad kažkas sulūžę. Nuotraukų nebuvo – ir ginčas bevaisis. Amžina istorija.

Ar teko matyti, kad pervežėjas prarado pusę krovinio dėl nepriklausomų priežasčių?

Taip, buvo vienas atvejis. Ne mano mikroautobusas, bet kolegos. Jie važiavo iš Varšuvos į Londoną per Belgiją, sustojo degalinėje, o kol vairuotojas valgė sumuštinį, kažkas atrakino puspriekabę ir išnešė dalį elektronikos. Draudimas padengė, bet procesas truko tris mėnesius. Tokių dalykų pasitaiko. Aišku, tai reta, bet ne nereali serialų fantazija. Todėl aš savo klientams visada sakau: vertingesnius daiktus vežkite atskirai arba praneškite, kad reikia sustiprintos apsaugos. Nėra draudimo nuo visko, net jei formaliai jis yra.

Kodėl kai kurie klientai lieka nepatenkinti, nors viskas buvo padaryta tvarkingai?

Nes lūkesčiai buvo kiti. Žmogus galvoja, kad mikroautobusas – tai kaip taksi tiesiai iki svetainės durų per 24 valandas. Realybėje tai bendrasis krovinys, kurį reikia sudėti su kitais siuntiniais. Kartais žmonės pyksta, kad daiktai atvežti penktadienio vakarą, nors norėjo ketvirtadienį ryte. Aš suprantu, jie jaudinasi. Tada bandau paaiškinti, kad draudimas įskaičiuotas ir daiktai saugūs, bet terminą galėjo paveikti oras. Ne visada tai padeda, bet būna ir taip. Emocijos logistikos nesureguliuosi.

Ką reiškia, kai įmonė sako "viskas apdrausta", o smulkmėje parašyta kitaip?

Tai reiškia, kad reikia skaityti smulkiuosius šriftus. Aš pats esu matęs sutarčių, kur stovėjo gražus sakinys „krovinys apdraudžiamas“, o žemiau – išimtys: neapdraudžiama netinkamai supakuota technika, neapdraudžiama stiklas, keramika. Tada klientas gauna 0 eurų už dūžusią veidrodinę spintą. Todėl prieš pasirašydami bet ką, paklauskite: „O kas nėra apdraudžiama?“ Tai labai svarbus klausimas. Aš savo klientams duodu trumpą raštišką patvirtinimą – aiškiai, be velnių. Jokių žvaigždučių niekur nėra.

Dokumentai, muitinė ir daiktų ruošiimas

Ar reikia ką nors mokėti muitinei, jei vežu asmeninius daiktus į UK?

Po Brexito taisyklės pasikeitė. Dabar asmeniniai daiktai, jei jie jūsų naudoti bent šešis mėnesius ir jei siunčiate juos dėl persikėlimo, dažniausiai įforminami kaip įsikėlimo krovinys. Mokesčių neturėtų būti, bet popierių reikia tvarkingai padaryti. Jei bandysite vežti visiškai naują neišpakuotą televizorių kaip „naudotą daiktą“, muitinė gali įtarti bandymą įvežti prekybinį krovinį. Buvo atvejis, kai Panevėžio vaikinas ant to sukliuvo – teko mokėti PDV. O jis galvojo, kad viskas nemokamai ir kad draudimas įskaičiuotas padengs. Ne, čia jau muitinė.

Kokių popieriukų reikia, kad daiktai prasilenktų pro muitinę be problemų?

Reikia sąrašo daiktų anglų kalba, jūsų asmens dokumento kopijos, kartais darbo sutarties ar NT įsigijimo dokumento UK, jei įsikraustote. Ir dar vienas dalykas – forma, kurią pildo vairuotojas (taksacinė ar kitokia deklaracija). Čia jau logistikos skyriaus darbas. Nors, tiesą sakant, po 2024 metų pradžios dalis elektroninių sistemų pasikeitė... hm, tiksliai nepasakysiu, kaip ten dabar su ta nauja ES importo platforma, nes taisyklės pajudėjo, bet mūsų vairuotojai tvarko tai kasdien. Tad jums nereikia galvoti – jie žino.

Ar galiu vežti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą lašišą?

Oho, klausimas. Aš suprantu, norisi iš Lietuvos atsivežti skanaus rūkyto ką nors, bet UK muitinė žiūri į maistą griežtai. Yra draudžiami pieno produktai, mėsa, kiaušiniai – neįsivešite šuns su dešra. (Nors, sakau, dešra – o ne šuo, aišku.) Dėl žuvų... nežinau, galima nešlifuotais kiekiais, bet aš paprastai patariu: nevežkit. Jei norite problemų muitinėje ir šuns lašišoje tikrinimo – prašom. O jei ne – geriau palikite Skalvijos parduotuvėje Vilniuje. Ten jūs ją ir taip greitai suvalgysite.

Ką daryti su augalais – ar galima vežti į Didžiąją Britaniją mikroautobusu?

Augalai... šita vieta manęs erzina, nes taisyklės šokinėja kaip katinas ant karštų lašinių. Maždaug žinau, kad kambariniai augalai su specialiu fitosanitariniu liudijimu galima, bet ne visi. Jei tai tik du vazonai pakeliui į Braitoną, muitinė gali neužkibti, o gali ir užkibti. Aš asmeniškai vežu retai augalus – per riziką. Buvo klientė, vežusi fikusą. Praėjo, bet tai buvo prieš Brexito griežtinimą. Dabar... tikrai nežinau, ar verta rizikuoti dėl vijoklio. Palikite kaimynei, bus ramiau abiem pusėm. Rimtai.

Ar reikia sudarinėti daiktų sąrašą lietuviškai ar angliškai?

Angliškai. Taškas. Nors sakau – kartais priimame ir lietuvišką, bet tada darbuotojai turi versti, o tai vėlavimas. Geriau parašykite patys arba paprašykite pagalbos. Sąraše nereikia miniatiūriškai aprašyti kiekvienos kojinės. „Drabužiai – 5 dėžės, buitinė technika – 2 vnt.“ Užtenka. Aš paprastai duodu šabloną, kurį žmonės užpildo per pusvalandį. Svarbiausia – nenuvertinti sąmoningai. Muitininkai nekvaili; jei mato 50 televizorių po 10 eurų, šypsosis paryškintomis akimis. Ir dėkite ant popieriaus dieną.

Kainos ir praktinės smulkmenos

Kiek kainuoja pilno mikroautobuso pervežimas daiktams į Mancesterį?

Priklauso nuo sezono, savaitės dienos ir to, kiek turite daiktų. Pilnas mikroautobusas, tarkim Mercedes Sprinter ar panašus, talpinantis apie 15–20 kubinių metrų, iš Lietuvos į Mancesterį su draudimu įskaičiuotu kainuoja nuo 1200 iki 1800 eurų. Žiemą pigiau, prieš rugsėjo pirmąją – brangiau, nes visi skuba. Dalinis krovinys (kai dalijatės su kitais) kainuos pagal kubus. Kartais žmonės veža tik šaldytuvą ir keturias dėžes – tada jie moka už du kubus. Norite tiksliai? Rašykite, pasakysiu pagal dieną ir kryptį.

Ar galiu pakuoti daiktus į maišus, ar būtinai dėžės?

Galite į maišus, bet aš nepatariu. Maišai plyšta, juose nėra formos, daiktai voliojasi kaip krevetės laive. Dėžės yra standartas. Jei jau maišai – tik tie stori statybiniai. O geriausiai – dvigubos kartoninės dėžės su burbuline plėve. Kartais žmonės taupo 10 eurų ant pakavimo, o paskui gauna sulamdytą visą gyvenimo nuotraukų albumą. Draudimas, nors ir įskaičiuotas, dažnai nedengia mechaninių pažeidimų dėl blogo pakavimo. Tai irgi viena iš tų išlygų, apie kurias kalbėjau anksčiau nepasisekusių atvejų skyrelyje. Nepykite ant manęs.

Ar mikroautobusai kroviniams į UK turi šildymą žiemos metu – mano skystis šampūnas nesušals?

Ha, geras klausimas. Mikroautobusai kroviniams dažniausiai turi tik bazinę kabinos šilumą. Krovinių skyrius šildomas ne visada – ten nėra radiatorių kaip namuose. Bet žiemą temperatūra viduje nenukrenta žemiau nulio dėl to, kad mašina važiuoja. Jei šampūnas ar skystas muilas – nesusals. O jei vežate vandenį buteliuose ar dažus – gali. Todėl skystis dažai ir vaškas žiemą keliauja atsargiai. Aš būčiau ramus dėl šampūno, bet dėl augalų (vėl jie!) – ką jau kalbėti. Geriau nevėžti žiemą orchidėjų.

Ar galiu vežti benzininį pjūklą – jis pavojingas krovinys?

Taip, bet. Pjūklas yra pavojingas tada, kai jame likęs benzinas. Tuščias, išvalytas, be kuro – galima. Su kuru – problemos. Yra ADR taisyklės, o mūsų mikroautobusai kroviniams į UK paprastai nėra sertifikuoti pavojingiems kroviniams vežti. Kartais vairuotojas pasiima mažą kanistrą, bet oficialiai negalima. Buvo atvejis, kad klientas Kaune įkišo benzininį trimerį su pilnu baku. Pamatėm tik kelyje, teko tvarkytis. Galėjo baigtis bauda muitinėje. Tai apie pjūklą – išpilkite kurą, uždarykite į dėžę, nurodykite sąraše aiškiai.

Ką reiškia, kad kaina galutinė, kai draudimas įskaičiuotas – jokių staigmenų?

Tai reiškia, kad suma, kurią pasakiau pirmadienį telefonu, bus tokia pati, kai atsiimsite daiktus Kroidone ar kur ten. Jokių papildomų mokesčių už degalus, muitinę, draudimą, kelių rinkliavas. Aišku, jei pasiūlysite vairuotojui dar užsukti pas tetą į Notingemą be iš anksto sutarto maršruto – tada kaina kitokia. Standartinė kaina galutinė galioja sutartam maršrutui ir sutartam kiekiui. Pakeitimai = derėjimasis. Bet taip ir turi būti. Nemėgstu apskaitos šokinėjimo. Ką pasakiau, tą pasakiau.

Jei jau dirbi dvidešimt metų, kodėl kaina skiriasi pas skirtingus pervežėjus?

Kaina priklauso nuo daugybės dalykų: mašinos amžiaus, degalų sąnaudų, ar dirba pagal čekį, ar be, ar yra draudimas tikras, ar popierinis, ar vairuotojas miega kabinoje ar viešbutyje (tai įtakoja maršruto greitį). Pigiausias variantas dažnai reiškia: senas mikroautobusas, pervargęs vairuotojas, jokio draudimo. Brangesnis variantas – naujesnė mašina, draudimas įskaičiuotas, galimybė sekti krovinį. Aš neprašau pasirinkti mane vien dėl to, kad esu laimingas. Bet prašau vertinti ne tik kainą, nes už mažą kainą kartais sumokima dvigubai. Tikrai taip nutinka.

Išvada

Mikroautobusai kroviniams į UK – draudimas įskaičiuotas, ir tai turėtų būti standartas, o ne prabanga, kurią reikia primokėti atskirai. Per tiek metų supratau, kad pigiausias pasiūlymas retai kada yra geriausias, nes kažkur visada slypi kompromisas. Saugūs daiktai, tvarkingi popieriai ir žmogus kitame laido gale, kuris atsiliepia be automatinių atsakiklių – tuo aš tikiu ir tai siūlau. Jei planuojate siuntimą į Angliją, rašykite arba skambinkite. Atsakysiu tiesiai, be šablono. Sėkmės kraustantis ir pakuojantis.