Mikroautobusai į Angliją – visada laiku ir saugiai

Mikroautobusai į Angliją – visada laiku ir saugiai. Šitą frazę galima išvysti daug kur, bet aš tiek metų vežioju krovinius ten ir atgal, kad žinau – realybė šiek tiek kitokia. Ne tai, kad vėluojam kiekvieną kartą, bet... būna. Būna ir slidžios kelio atkarpos, ir klientai, kurie „pamiršta“ paminėti, kad turi sofą, kuri neišlenda pro duris. Šitame tekste tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda kas savaitę. Jokių pažadų iš aukso, tik tai, ką žinau iš dvidešimt metų kelyje.

Kainos, datos ir užsakymo chaosas

Kiek maždaug kainuoja nugabenti daiktus į Londoną mikroautobusu?

Nėra vienos kainos. Jeigu užpildai visą mikroautobusą, dažniausiai tai kainuoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Dalinis krovinys, aišku, pigiau. Vieną kartą klientei iš Šiaulių pavyko sutalpinti daiktus į laisvą kampą salone – sumokėjo keturis šimtus. Bet tai buvo sėkmė, ne kasdienybė. Geriau paskambinti ir pasakyti, ką tiksliai turite, nei spėlioti pagal skelbimą. Nes jei per mažai sumokate, galų gale galite likti be daiktų arba su labai piktu vežėju, kuris meta juos kieme ir važiuoja toliau.

Ar brangiau jei važiuoju ne iš Vilniaus, o iš kito miesto, tarkim Panevėžio?

Brangiau nebūtinai. Jeigu mūsų mašina tuo metu renka krovinius Klaipėdoje ir tu esi Klaipėdoje – gali net pigiau gautis. O jei esi Rokiškyje, o mašina Kaune – teks primokėti už privažiavimą. Kartais sudarome maršrutus su keliais klientais, tada kaina vienam krinta. Kartais nepavyksta. Jeigu gyveni kaime – sutarkite išvežimą iki artimiausio miesto. Nes žiemą į kiemą kartais neįvažiuosi be traktoriaus, o mikroautobusas nėra visureigis, kad temptųsi per pusmetrį sniego.

Ar reikia užsakinėti mikroautobusą į Angliją prieš mėnesį, ar užtenka savaitės?

Idealu – prieš mėnesį. Realu – užtenka savaitės, jei nesi išrankus dėl datos. Būna, kad skambina „rytoj reikia“ ir kartais pavyksta surasti laisvą langą, bet tada kaina kitokia. Žmonės galvoja, kad mikroautobusai į Angliją stovi kieme kaip taksi ir laukia skambučio. Ne, jie važiuoja maršrutais. Darbotvarkė derinama. Savaitės vidurys geresnis, o prieš šventes – be šansų. Planuokite kaip žmonės, ne kaip stebuklų laukėjai. Aš patarčiau bent dvi savaites, tada ramu visiems.

Ar aš pats galiu važiuoti kaip keleivis kartu su savo daiktais mikroautobuse?

Taip, dažniausiai galite važiuoti kaip keleivis. Tik reikia suprasti, kad sėdynės salone ne visada būna tokios patogios kaip turistiniame autobuse – dažnai sėdite tarp daiktų priekyje. Kartais klientai įsivaizduoja kelionę kaip pasivažinėjimą. Ne, tai darbinė transporto priemonė. Jei turite nugaros problemas – geriau skristi lėktuvu ir susitikti daiktus Anglijoje. Bet jei norite sutaupyti ir prižiūrėti krovinį – prašom, važiuojam drauge. Tik nepamirškite dokumentų, nes pasienis gali paklausti, kiek laiko planuojate būti.

Kaip ten važiuojama – kas kelyje ir pasienyje

Kiek realiai trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos iki Anglijos?

Dvi–trys dienos, jeigu viskas gerai. Būna ir greičiau su dviem vairuotojais, kurie keičiasi. Būna ir keturios, jeigu keltas vėluoja arba eilės prie uosto. Kartą Belgijoje dėl didelės avarijos užstrigom penkioms valandoms. Klientai skambino kas pusvalandį. Suprantu jaudulį, bet mes nekontroliuojam visko kelyje. Paprastai sakau – skaičiuokit tris dienas. Jeigu greičiau – šventė. Tokia jau logistika, nieko čia nepadarysi.

Ar daiktai tikrai saugūs, jei vairuotojas turi miegoti kur nors pakeliui?

Dažniausiai taip, daiktai saugūs. Mašina užrakinta, vairuotojas miega netoliese. Per dvidešimt metų buvo visko. Vieną kartą Prancūzijoje kažkas bandė pakratyti dureles, bet nieko neatidarinėjo. Kitą kartą klientas paliko piniginę su dviem šimtais eurų – rado kitą dieną ant sėdynės. Bet jei vežate vertingus daiktus – geriau per draudžiamąjį kurjerį. Ne kiekviena įmonė atlygins auksinius salierus, jei kas nutiktų. Būna ir tokių vežėjų, kurios apskritai pradingsta su daiktų likučiu.

Kokių popierių reikia asmeniniams daiktams ir ar čia sudėtinga po Brexit?

Mhm, čia mano silpnoji vieta, nes muitininką turime atskirai, bet kiek aš suprantu – asmeniniams naudotiems daiktams reikia CMR lapo ir sąrašo anglų kalba. Nauji daiktai deklaruojami kitaip. Po Brexit viskas pasikeitė. Alkoholis, maistas, tabakas – atskiros taisyklės. Geriausiai pasitikslinti prieš kelias savaites, nes aš galiu klysti dėl smulkmenų. Tos taisyklės keičiasi dažniau nei oras pavasarį. Neseniai vėl kažką patikslino, tai netgi mūsų perėmėjas nustebo.

Kas bus jei muitininkai nusprendžia patikrinti būtent mano krovinį?

Užtruksite. Paprastai patikra trunka pusvalandį, bet jei sugalvoja atidaryti visas dėžes – gali užtrukti ir tris valandas. Turėjau klientą, kuris vežė tūkstantį knygų be sąrašo. Muitininkas pamatė krūvą ir išrausė viską. Mes pralaimėjome grafiką, jis – popietę. Niekas nepyko – tokia tvarka. Bet jeigu turite tvarkingą sąrašą ir nieko neleistino – išvažiuosite be problemų. Tik su vėlavimu.

Kas telpa ir kas neįperkama

Ar tilps sofos, skalbimo mašina ir dvidešimt dėžių į standartinį mikroautobusą?

Standartinis mikroautobusas – apie penkiolika–septyniolika kubinių metrų. Jei sofa ne kampinė ir daiktai mąstingai sukrauti – tilps. Bet jei pridėsite dar šaldymo spintą, o kampinė sofą primena mažą drambliuką – tada jau nebe. Kartais skambina ir sako „ten tik trys daiktai“. Atvažiuoji, o kiekvienas jų kaip tūta. Geriau išmatuoti ir nufotografuoti. Tada aš pasakysiu tiksliai. Sutaupysite nervų man ir sau. Būna, kad žmonės pyksta ant mūsų, o mes net neįvažiavę pro duris.

Ar galiu vežtis augintinį kartu su baldais mikroautobuse į Angliją?

Galite, bet augintinis turi turėti skiepus, pasą ir jūs turite važiuoti kartu. Šuns ar katino negalima palikti vieną su baldais be priežiūros. Be to, jei katinas rėkia kiekvieną kilometrą – vairuotojui bus pragaras. Geriau gyvūnams skirtas transportas arba bent jau narvas. Aš asmeniškai stengiuosi nesiūlyti tos paslaugos gyvūnams, nes dvidešimt valandų kelyje gyvam padarui yra pakankamai didelis stresas. Jums irgi bus lengviau be to galvosūkio, kai rūpinsitės vien tik baldais.

Ar leidžiama vežti maisto produktus, prieskonius ir vyno butelį?

Po Brexit tai tapo minų lauku. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – draudžiama paprastoms siuntoms. Prieskoniai supakuoti gal ir praslys, bet ne visada. Vynas – ribotai ir deklaruotinai. Aš labai nenorėčiau būti vairuotoju, prie kurio randasi dešimt kilogramų rūkytos šoninės. Ne visi muitininkai atlaidūs. Patarimas – nevežkit šaldytuvo turinio. Asmeniniai daiktai ir baldai – taip. Būna baudžiamųjų situacijų. Tikrai neverta rizikuoti dėl keleto dešrelių ir sūrio gabalėlio.

Pinigai, sutartys ir kaip nepasimesti

Kodėl vieni pervežėjai prašo 500 eurų, o kiti 1200 už tą patį maršrutą?

Klausimas taiklus. Penki šimtai dažnai reiškia juodą vežimą: be draudimo, be mokesčių, vairuotojas be aiškaus poilsio. Kaina yra didesnis ne todėl, kad kiti nori pasipelnymo, o todėl kad licenzijos, draudimas ir normalūs žmonės kainuoja. Aš žinau kelias įmones, kurios pradingo su numeriu pasiėmusios avansą. Reali problema. Pigiausia – ne visada blogiausia, bet kai tavo daiktai įstrigę tarp Ostendės ir niekur – labai norėsit kontaktų, kurių nebeturite. Ir skambinsite vėl iš pradžių.

Ar verta mokėti visą pinigų sumą iš anksto už mikroautobusą į Angliją?

Ne. Ne. Ir dar kartą ne. Aš neimu šimto procentų prieš tai, nes tai kvailybė. Įprasta – trisdešimt keturiasdešimt procentų avansas, likutis kurstant. Jei kas nors prašo visko iš anksto – didelė rizika. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo ir numeris išjungtas. Kartais net ne Anglija jų maršrutas, o artimiausia kebabinė. Avansas saugo abu puses. Pilnas mokėjimas – tik jei pažįsti vežėją dešimt metų ir matėi jo vaikus augant. Tada galima ir už gero oro sumokėt.

Ką daryti jei atvykus surinkti daiktų paaiškėja, kad jų dvigubai daugiau nei sakei telefone?

Na, čia mano „mėgstamiausia“ bėda. Skambina žmogus, sako: „tik keturios dėžės“. Atvažiuoji, o ten keturios dėžės, dvi komodos, šaldiklis ir kažkas dar rūsyje. Tada tenka spręsti – ar mikroautobusas jau prikimštas kito krovinio gabalėlio (taip, būna, kad vežame po kelis), ar yra vietos. Jeigu netelpa – liekam antram reisui arba mokat daugiau už antrą mašiną. Mes ir taip klausinėjam tris kartus, bet žmonių atmintis selektyvi (na, ir mano atmintis ne iš gerosios pusės, bet čia mano darbo specifika). Būna anekdotiškai.

Ar reikia atskiro draudimo vežant baldus mikroautobusu į Angliją?

CMR konvencija jau suteikia bazinę apsaugą. Bet jei vežate vertingą paveikslą ar antikvarinę spintą – papildomo draudimo nepakenks. Aš asmeniškai manau, kad paprasti baldai ir drabužiai papildomai neverti. Elektronika, kolekcijos – verta. Bet čia tik mano nuomonė (ir aš ne draudimo agentas, tai galiu klysti). Kai kurios įmonės apskritai neturi CMR. Tada jei mašinai kas nutiktų – jūs liksit prie suskilusios geldos, o daiktai – niekieno. Klauskit prieš perkant paslaugą.

Kas vyksta ten, Anglijos gale

Ką reiškia durų iki durų paslauga realybėje, o ne reklamoje?

Reklamoje – pasaka. Realybėje – sudėtingiau. Pasiimam prie tavo durų, paliekam prie tavo durų. Bet jei gyveni penktam aukšte be lifto – tada „durų“ kaip ir nėra, nes vairuotojai nėra Samsonai. Paprastai tai reiškia žemutinį laiptinės aukštą. Už papildomą mokestį galima nešti ir aukščiau, bet reikia tartis prieš. Kartais klientai supranta kitaip, būna nesmagių pokalbių laiptinėje. Aišku, mes viską išsiaiškinam prieš tai – bet faktas toks, kad devynaukščiai su laiptais yra iššūkis, o ne reklaminis žodis.

Ar privažiuosite prie pat namų Birmingeme, jei ten labai siaura gatvė?

Kartais neprisiglauname prie paties slenksčio. Jeigu gatvė siaura kaip adatos ausis, o medžiai abipus – tenka surinkti daiktus prie pagrindinės gatvės. Arba atvažiuojame su mažesniu furgonuku, persikrauname į didįjį mikroautobusą – bet tai jau papildomos išlaidos. Geriausia aprašyti gatvę: „vienpusis eismas, šimtametė liepa vidury“. Mes prisitaikome, bet neturim magiškos galios sutrumpinti mikroautobuso. Būna, kad klientai pyksta – bet aš nekaltas dėl XIX a. urbanistikos. Tiesiog pasakau iš karto, kai matau adresą.

Ar galite pristatyti į Notingemą, Mančesterį, ar tik į Londoną?

Ne tik Londoną. Buvęs Liverpulyje, Birmingeme, Leisteryje, Kardife, netgi Braitone. Kainos nuo Londono iki tolimesnių taškų skiriasi dėl degalų. Kartais, jei labai toli, paliekame Londone centro saugykloje per parą, o toliau – vietinis pervežimas. Bet tiesiogiai irgi galima, jei laikas ir maršrutas susidėlioja protingai. Užsakykite laiku. Anglija didelė, bet mikroautobusai į Angliją važiuoja ir į šiaurę, ir į pietus, ir į vidurį. Ne tik į vieną IPS kodą.

Jeigu aš pats nevažiuoju, kaip būsiu tikras, kad daiktai tikrai pasieks Angliją?

Čia pasitikėjimo reikalas. Geriau važiuoti pats, jei galite. Jei ne – rinkitės įmonę, kuri siunčia nuotraukas iš pakrovimo, turi normalų telefoną, o ne tik WhatsAppą su keistu profilio paveikslėliu. Aš siunčiu nuotrauką supakuotos mašinos. Darome vaizdo įrašus kai reikia. Dar pagauta mintis, kad reikėtų rodyti tapatybės dokumentus vairuotojui kiekvieną kartą, bet tai jau per didelis biurokratizmas šiam verslui. Svarbiausia – stipri rekomendacija arba realios apžvalgos internete, ne ten perkami komentarai.

Pavojai, apgavystės ir kaip išlikti sveiku protu

Kaip atskirti normalų pervežimą nuo aferistų skelbimuose „mikroautobusai i anglija pigiai“?

Pirmas ženklas – kai skelbime vien raidės ir „pigiai, greitai“. Normalus vežėjas turi svetainę, sutartį, sąskaitą faktūrą, o ne tik Messenger žinutę. Aš žinau du atvejus, kai žmonės sumokėjo avansą, o vežėjas „pamiršo“ maršrutą. Vienas iš jų apskritai neturėjo CMR. Jei kaina kelia įtarimą – klauskite, kodėl taip pigu. Nebijokit pasirodyti įtartinu klientu – tai jūsų daiktai ir jūsų nervai. Aferistai mėgsta skubumą, paskutinę minutę ir žmones, kurie neklausia.

Ar tikrai visada važiuojama laiku, kaip rašo pavadinime?

Aha, pagavot. Aš pats sugalvojau tą pavadinimą dėl Google (toks jau darbas). Bet jei visiškai atvirai – stengiamės labai, bet negarantuoju, kad keltas nesugęs ar Doverio uoste nebus eilės. „Visada“ yra marketinginis žodis. Realybė – beveik visada jei dangus nekrenta. Pernai iš dvidešimt penkių reisų du vėlavo dėl objektyvių priežasčių. Tai jei labai skubu – planuokit su dienos atsarga. Atleiskit už atvirumą, bet meluoti nenoriu. Net ir geriausi vairuotojai neturi laiko mašinos.

Ar reikia išrinkti baldus prieš vežimą, ar tai jūsų darbas?

Iškart pasakysiu – išrinkti reikia prieš atvažiavimą. Aš ir mano vyrai nesinešiojam suktukų fabriko. Jei lova neišardoma – neįnešim pro duris. Kartais atvažiuojam, o spinta, atrodo, prikaltą prie sienos. Tai ne mūsų darbas ardyti jūsų sienas. Viską, kas išardoma, išrinkite prieš. IKEA baldai ypač neklauso vieno žmogaus, bet jūs dviese ar trise įveiksite. Tada mes jau supakuosim ir pakrausim. Ir nereiks laukti dviejų valandų ties jūsų laiptine.

Ką daryti jei naujieji namai Anglijoje dar neparuošti priimti daiktų, o jau išvažiavome?

Būna, žinoma. Nuomos sutartis baigiasi anksčiau negu nauji namai paruošti. Mes turim partnerių saugyklas Londone ir aplink. Savaitė saugojimo nekainuoja milijono, bet ir nemokamai niekas nedirba. Planuokitės visas datas. Nes jei daiktai atvažiuoja, o jūsų naujų namų savininkas dar neišvalė buto – mikroautobusas nestovės kieme savaitę. Būna tokių istorijų. Teksto pabaigoje pasakysiu tiesiogiai – derinkite visas datas, kitaip gausis papildomų išlaidų, kurių niekas neplanavo.

Ar geriau pakuoti daiktus pačiam ar užsisakyti pas jus pakavimo paslaugą?

Jeigu turite laiko – pakuokit patys, sutaupysite. Bet profesionalai supakuos taip, kad išgyventų ir kietesnį smūgį kelyje. Mes atvežam dėžes, burbulinę plėvelę, kartono lakštus. Kartais žmonės atiduoda daiktus sulankstytuose maišuose iš turgelio – po dviejų dienų kelyje viduje žalumynai. Jūsų pasirinkimas. Aš pats savo daiktus namie pakuoju prasčiau nei mūsų vaikinai darbe (tiesiog faktas, jie tikri ekspertai čia). Jeigu brangi technika – geriau patikėkit mums, o sau palikit emocinę paramą.

Išvada

Mikroautobusai į Angliją tikrai yra patogiausias variantas, kai reikia nugabenti daugiau nei lagaminą, bet mažiau nei visa fabriko gamyba. Nenagrinėsiu čia, ar visada viskas laiku – tas žodis „visada“ labiau iš vilties nei iš statistikos, ypač kai kalbam apie kelius ir pasienius. Bet saugiai ir sąžiningai dirbame jau seniai. Jei kiltų klausimų – skambinkite ar rašykite. Geriau dešimt minučių pokalbio dabar nei dešimt dienų streso dėl blogai suplanuoto pervežimo. Sėkmės kraustantis.