Mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją be problemų

Dirbu tarptautinių perkraustymų... oi. Tarptautinių pervežimų – na, ir taip, ir taip, iš esmės vienas kitą raugina. Jau tikriausiai kažkur 22 metai, gal 23, per daug nebeskaičiuoju, juk ne pensijai ruošiuosi. Pastaruoju metu labai daug žmonių rašo dėl mažesnių siuntų. Ne visiems reikia didelio vilkiko. Kartais tai vienintelė sofa ar trys dėžės su knygomis. Tada žmonės klausia: o kaip čia viską išsivežti be galvos skausmo? Na, mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją be problemų tikrai įmanomas, jei žinai, ką darai. O aš žinau. Na, gerai – žinau pakankamai, kad galėčiau patarti. Štai kas svarbiausia.

Kaina ir kaip viskas prasideda

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Londoną?

Sunku pasakyti iš akies, bet mažas krovinys dažniausiai svyruoja tarp 300 ir 600 eurų, priklausomai nuo miesto Lietuvoje. Jei iš Vilniaus – logiška, kad pigiau negu iš Klaipėdos, bet skirtumas nebūtinai didelis, nes dažnai važiuoju per Kauną. Vertėtų neužsikabinti ant pigių skelbimų. Buvo atvejų, kai klientas sumokėjo pusę kainos internetu, o vairuotojas dingo kaip į vandenį. Taip kad – reali kaina, realus žmogus su mašina, ir jei reikia – sutartis raštu. Aš asmeniškai duodu sąskaitą faktūrą. Nieko nedegu po apsiaustu.

Ar galima vežti tik vieną baldą ar tai kvailai atrodo?

Ne, nėra kvaila. Aš vežu ir vieną komodą, ir keturias palanges. Mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją dažnai ir prasideda nuo to, kad kam nors reikia pervežti būtent vieną stiklinę vitriną ar minkštą kampą. Mikroautobusas tam idealus, nes nereikia mokėti už tuščią vietą. Prieš mėnesį vežiau vieną senovinį fotelį iš Panevėžio į Birmingemą. Klientė labai jaudinosi, kad nuvešiu vieną daiktą, bet viskas atvyko sveikai. Taigi – jokio minimumo kiekiui.

Ar reikia mokėti viską iš karto ar galima dalimis?

Paprastai imu trisdešimt procentų užstatą, kad žinotumėte, jog laikas jūsų. Likutis – prieš pat pristatymą arba grynaisiais, kai įkraunam. Kartais klientai prašo atsiskaityti tik po to, kai daiktai jau atvežti. Aš sutinku, jei tai mano pažįstamas, bet pirmą kartą – atleiskit, taip nebus. Matytės visokių. Karta buvo toks ponas Šiauliuose, pažadėjo sumokėti kitą dieną, o jo telefonas staiga tapo nebepasiekiamas, lyg būtų nuskendęs jūroje. Dėlto avansas yra šventas, o dalimis mokėti galima, bet ne paskutinę minutę.

Kaip supakuoti ir nepamesti proto

Kaip supakuoti, kad daiktai nesudūžtų kelyje?

Karta vežiau dėžę su stikliniais praustuvais. Klientas supakavo į... laikraščius. Ne į putų plėvelę, o į "Respubliką" 2018 metų. Nu, atvažiavus į paskirties vietą – trys šukės. Gerai, kad nebuvo brangu, bet vis tiek nemalonu. Reikia dvigubų dėžių, lipnios juostos per vidurį, ir tarp daiktų – antistresinės plėvelės arba bent jau senų drabužių sluoksnio. Kartono dėžė turi būti tokia, kad tu pats galėtum ant jos atsisėsti. Jei neatlaiko tavo svorio – kaipgi ji atlaikys kelią iki Londono?

Ar man pačiam reikia kelti daiktus į mašiną, ar jūs pasirūpinsit?

Jei gyvenate pirmame aukšte – aš pats. Antrame be lifto – padėsiu, bet nešti penkias dėžes aukštyn į mikriuką vienas nepasinersiu. Turiu rankas, bet ne arklio stiprumą. Dažniausiai kibinu kartu su klientu arba jis turi pažįstamų, kurie padeda. Jei tai biuras – dažnai ten ir liftas, ir pagalbininkų savaime atsiranda. Svarbiausia – pasakyti iš anksto. Vakar paskambinote, o rytoj išvažiavimas? Na, bus ką mokytis. Bet rimtai – jei dvidešimt kilų, galiu pats. Šimtą – jau nebejuokaujam.

Vežate tik dėžes ar imat ir beformius daiktus?

Imu ir beformius, bet tai gyvenimo rizika. Kartą vežiau dviratį be dėžės. Tik prirakintą. Pravažiavom per Lenkiją vardan Dievo, niekas nepavogė – stebuklas. Bet geriau jau suvynioti į celofaną ar apklijuoti kampams apsaugas. Baldai be pakavimo braižosi. Mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją be problemų įmanomas tik jei daiktai bent kiek supakuoti. Arba jei jie tiesiog metaliniai ir jiems nerūpi. Bet jei mediniai – bent jau pledą užmeskit, nes kitaip atvažiuoja su randais.

Popieriai, muitai ir visi biurokratai

Kokie dokumentai reikalingi po to Brexit'o?

Ai, čia mano silpnoji vieta – biurokratijos末端. Hmm... žinau tiksliai, kad reikia sąrašo su daiktų vertėmis. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, perkraustymo metu – muito, rodos, nėra, jeigu daiktai naudoti seniau nei pusę metų. Ar daugiau nei šešis mėnesius? Na, tikriausiai taip, bet čia jau muitininkas sprendžia, aš ne buhalteris. Reikia pateikti packing list lietuvių ir anglų kalbomis. O dėl PVM – čia nebe mano teritorija geriau pasitikrinkit su agentu. Jei perkraustymas – paprasčiau negu atrodo, bet popierių paruoškit tvarkingai, kaip mokykloje kontroliniam.

Ar galiu įmesti butelį vyno ar keletą augalų krūvai?

Ne. Absoliučiai ne. Vienas butelis vyno muitinėje gali virsti bauda, o augalai – visokios fitosanitarijos sertifikatų košmarmaras. Aš net negalvoju apie tai. Buvo toks atvejis, kai kitos įmonės klientas prisikrovė pomidorų daigų po džemperiais Doverio uoste. Muitininkas neatrodė sužavėtas. Pradėjo klausinėti, o ten – dejuoji. Rimtai, yra įmonių, kurios sako "ai, įmeskim, niekas nepamatys". Melas. Ne tik kad nemeluosiu, bet ir neišsiųsiu. Mažas krovinys dar nereiškia, kad slepiam draudžiamas smulkmenas.

Ar dažnai tikrins muitinėje kiekvieną dėžę?

Ne kiekvieną. Bet jei važiuojate keltu iš Dunkerko ar Doverio, tikrinimas atsitiktinis. Kartais prašo atidaryti dvi dėžes, kartais – tiesiog pamoja pro langą. Priklauso nuo šuns nuotaikos, atleiskit, nuo pareigūno. Jeigu dokumentai tvarkingi, o jūs nevežat priešais draudžiamų audinių ar dezodorantų pardavimui... vau, ką aš šneku, jei nevežat draudžiamų daiktų, tikrinimas trunka penkias minutes. Rašau, nes pats stovėjau eilėje keturiasdešimt minučių su vyru, kuris pripakavo baliklių pardavimui. Pamoka visiems.

Kelionės realybė

Kiek laiko trunka kelionė mikroautobusu iki pat Anglijos?

Iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tada keltas per Lamanšą arba tunelis. Apie dvi su puse paros vairavimo, jei du vairuotojai keičiasi. Jei vienas – pertraukos privalomos, tada tris. Priklauso ir nuo oro. Kartą per Kalėdas snigo Belgijoje trisdešimt valandų. Prisimenu, kaip stovėjom kelyje, valgėm sumuštinius, o klientas panikavo, kad nepateks į butą Londone. Patekom. Tik penkiom valandom vėliau. Realybė tokia – dažniausiai trys–keturios parasos iki jūsų durų.

Ar visada važiuojama tiesiai per Lenkiją ir Vokietiją?

Paprastai taip, nes tai greičiausias kelias. Nors kartais, jei reikia paimti dar vieną siuntą Slovakijoje, aplenkiu per Čekiją. O vieną kartą važiavau pro Olandiją, nes reikėjo paimti paveikslą iš kliento Hagoje. Buvo gražūs vėjo malūnai. Anglija (na, JK, atsiprašau – visi taip sako, bet oficialiai Jungtinė Karalystė, žinot, ką turiu omenyje) yra sala, todėl vis tiek reikia kelti arba važiuoti tuneliu. Maršrutas priklauso nuo to, kur paimtas krovinys ir kur bus pristatytas. Mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją reikalauja lankstumo, o ne šablono iš vadovėlio.

Ar mikriukas ištemps tokį atstumą be gedimų?

Modernūs Ford Transit ar Mercedes Sprinter yra arkliai. Mano suk ratą apie 400 tūkstančių kilometrų – vistiek traukia kaip tankas. Žinoma, padarau techninę prieš kiekvieną tolimą reisą, patikrinu padangas, tepalus. Nors vieną kartą Vokietijoje apturėjau bėdą su aušinimu. Teko statyti pusvalandžiui ir pauostyti antifrizą. Bet štai ką pasakysiu – su mikroautobusu mažiau rizikos stringti negu su vilkiku, nes detalės pigesnės, remontas greitesnis, o į senus kiemus įvažiuoji be problemų. Dažniausiai tereikia orą padangose papildyti.

Ar aš galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Jei yra laisvų sėdimų vietų – prašom. Kartais žmonės taip ir daro, ypač jei perveža asmeninius daiktus, nori patys palydėti. Tuomet kelionė tampa tokiu mikroautobusų taksi. Tik reikia pasitarti iš anksto, nes jei mikriukas jau pilnas, jūs ant stogo nepasisėdėsite. Hulluose labai drėgna. Aš neprieštarauju, net smagiau – yra su kuo kalbėtis pro pasų kontrolę. Tik nepamirškit kelionės dokumentų savo, nes kitu atveju aš per Lamanšą pravažiuosiu, o jūs – ne.

Kas jei kelyje atsitiks kokia bėda – avarija ar kas?

CMR draudimas dengia krovinį, nebent pats susitupėjot ir supakavot kampą taip, kad jis pats ant savęs užgriuvo. Bet jei dėl mano kaltės – draudimas mokės. Reali istorija: pernai ties Hannoveriu sprogo padanga ant priekabos. Krovinys liko sveikas, bet mes vėlavome šešias valandas. Klientas ūbavo telefonu. Suprantu jį, jis nervinosi. Tačiau žala buvo minimali. Mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją be problemų ne visada eina pagal grafiką – svarbu, kad dėl gedimų nepražūtų jūsų daiktai. Aš visada turiu atsarginį planą.

Anglija – pristatymas ir vietiniai mokesčiai

Pristatote tik prie namų durų, ar padedat įnešti ir į vidų?

Priklauso. Jei pirmas aukštas – be problemų. Jei devintas be lifto – na, draugai, aš turiu stuburą tik vieną. Paprastai kainoraštyje aiškiai parašyta: iki durų. Bet jei matau, kad moteris viena, o šaldytuvas – na, padėsiu. Tai žmogiška. Tik nepasikliaukite tuo kaip taisykle. Kartą nešiau sofą į trečią aukštą Londone, laiptai spiraliniai, siauri kaip pašto dėžutė. Prisiekiau sau – daugiau niekad. Bet prisiekiau jau trečią kartą. Kitaip sakant, jei sudėtinga – perspėkit.

Ar Londonas kažkaip ypač brangus pristatymui dėl tų mokesčių?

Londonas yra... brangus viskam. Jei pristatai į centrą – ULEZ mokestis, congestion charge. Tai nėra milijonai, bet penkiolika–dvidešimt septyni svarai čia ir ten susideda. Aš juos įskaičiuoju į kainą iš karto, kad nereikėtų prie vartų kolekcionuoti monetų. Kartais klientai sako "o gal galime į Hillingdoną, ten pigiau?" Taip, ten kitas pašto indeksas. Bet jei reikia į Islingtoną – mokam. Tai ne mano sugalvota rinkliava. Priešais mane Londone miestas nesisveikino, tiesiog nuleidžia šlangą.

Ar vežate ir į Birmingemą, Mančesterį, ar tik į Londoną?

Ne tik Londoną. Į Readingą, Birmingemą, Liverpulį, Braitoną – kur reikia. Kainos šiek tiek kinta, nes iš Doverio ar Folkestono iki Mančesterio dar pora šimtų mylių. Degalai. Bet mikroautobusui tai ne katastrofa. Kartais pigiau sukomplektuoti kelis mažus krovinius į vieną reisą – paimu Klaipėdoje, išleidžiu Londone, tada į Birmingemą. Taip optimizuoju maršrutą. Mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją dažniausiai suplanuojamas pagal logistiką, o ne pagal geografiją iš vadovėlio. Kur jūs – ten ir aš.

Ką darysit, jei gavėjas neatidarys durų?

Skambinu. Paskui dar kartą. Jei tikrai nieko neatsiliepia – bandau su kaimynu arba palieku įspėjimą. Jūsų daiktai nėra šiukšlės, kad palikčiau kieme. Bet jei tai verslo pristatymas ir laikas aukso vertės – sąskaita už saugojimą. Buvo atvejų, kai žmonės pamiršta, kad siunta atvažiuoja, nors rašiau žinute prieš dieną. Aš barzdos neauginu sėdėdamas kieme be reikalo. Kita karta pateikiau sąskaitą už laukimą. Rytoj reikia naujo kliento, o mano laikas irgi turi savo kainą.

Gyvūnai, sekimas ir kitos smulkmenos

Ar galima prikrauti šalia krovinio ir katės, pavyzdžiui?

Techniškai galima, bet aš nenoriu. Katėms reikia veterinarinių pasų, mikroschemų, o man akys braižo, kai gyvūnai stresuoja mašinoje. Jie inkšia, be to jei palaidi – gali pabėgti, kai atidarau duris Doverio terminale. Radau kitą transporterį, kuris specializuojasi būtent gyvūnuose. Kam išradinėti dviratį? Jūsų sofai ir katei nėra vietos vienoje mašinoje, nebent katė įpratusi sėdėti ant panelės. Ir vėlgi – dokumentai. O man jų per akis ir taip.

Kaip sužinoti, kur dabar yra mano krovinys – yra kokia programa?

Programų nėra, turiu telefoną. Rašau WhatsApp žinutes: "Važiuoju pro Belgiją", "Keltas vėluoja", "Po dviejų valandų pas jus". Kai kuriems tai atrodo neprofesionalu – tegu atrodo. Aš vairuoju su dviem rankomis, ne programuoju. Jei norite GPS koordinates realiu laiku, yra specialios įmonės su brangiais tarifais. Aš – senasis stilius, bet žinutės visada atsiunčiu. Kartais pamirštu, nes einu gerti kavos arba einu tikrinti padangas, bet paskui atsiprašau ir parašau kur esu. Žmonės gi supranta gyvą kontaktą.

O jei dėžė kur nors pasiklys – ar nutinka taip?

Labai retai. Bet yra buvę. Kartą mano kolega uždarė mikroautobuso duris per greitai, dėžė su batais liko Kaune prie sandėlio. Pamačiau tik kitą dieną. Batų savininkas nelabai pyko, juokinga istorija. Bet rimtai – darau sąrašus. Kiekviena dėžė pažymima. Stambios įmonės irgi pameta konteinerius jūroje, taigi ne aš vienas. Svarbu, kad aš prisiimčiau atsakomybę ir surasčiau. Kol kas visus daiktus – suradau, bet nervų kainavo. Visada patikrinkite sąrašą prieš pakrovimą.

Ar mikroautobusas tikrai geriau už didelį vilkiką mažam kroviniui?

Žinoma. Vilkikas kainuoja brangiau, ilgiau kraunasi, negali įvažiuoti į senus kiemus Londone ar Birmingeme. Mikroautobusas – greitesnis, lankstesnis. Nereikia perkrauti į terminalą ir laukti konsolidacijos savaitę. Jūsų dėžės sėdi vienoje mašinoje nuo Lietuvos iki Anglijos. Be to, maži keliai, žaliųjų zonų mokesčiai – vilkikas ten neretai neįleidžiamas. Jei krovinys nedidelis – tikrai mikriukas. Aš sakau ne todėl, kad pats tokį turiu, o todėl, kad logiškai mąstau dvidešimt metų. Sutaupysite ir nervų, ir pinigų.

Ar verta pirkti papildomą draudimą brangiems daiktams?

Hmm... čia sudėtinga. CMR standartas dengia apie 8–10 eurų už kilogramą. Jei vežate aukso vertės paveikslą, tai bus juokinga suma. Papildomą draudimą galiu padaryti, bet kaina... na, atleiskit, tiksliai dabar nepasakysiu, reikia skambinti agentui. Man rodos apie 5 eurus už kiekvieną tūkstantį vertės? Ne, gal 3,50... Mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją be problemų įmanomas ir be kasko tipo draudimo, bet jei daiktas – senelio komoda iš devyniolikto amžiaus, aš siūlyčiau apdrausti. Pasitarkime individualiai, kai atsiųsit sąrašą.

Ar galima skubiai išsiųsti, jei rytoj reikia?

Jei laiko zonos sutampa ir mikriukas tuo metu yra Kaune, o jūs irgi Kaune – gal išeis. Bet jei skambiat šiandien pavakary, o mano mašina Rygoje... na, teks palaukti. Skubių pristatymų nesiūlau kaip standarto, nebent turim laisvą maršrutą. Realiai – planuokitės savaitę į priekį. Aš ne stebukladarys, o vairuotojas. Nors buvo atvejis, kai pavyko kitą dieną, nes buvau Panevėžyje, o klientas ten pats. Bet Anglija toli – laiko reikia bent jau trims dienoms kelyje.

Ką išvis svarbiausia žinoti pirmą kartą vežant daiktus į Angliją?

Neprašykit nugabenti visko, ko patys nepriimtumėte nešdami per lietų. Turėkit išeities planą. Pasitikrinkit adresą – ten Anglijoj pašto indeksai yra keisti, viena raidė klysta ir aš važinėju po kaimą valandą. Ir nepirkit pigiausios pasiūlos – permokėsite dvigubai taisydamas klaidas. Mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją be problemų turi vieną taisyklę: tvarka iš jūsų pusės ir sąžiningumas iš mano. Jei abu turim – viskas bus gerai. Jei ne – na, aš vis tiek bandysiu padėti, bet nervai bus kitokie nei galėjot tikėtis.

Išvada

Na ką, tiek žinių iš mano galvos. Ne viskas tobula, bet iš gyvenimo. Mažų krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją be problemų tikrai įmanomas – aš tai darau jau du dešimtmečius ir dar nenuvažiavau į pasaulio kraštą, nors kartais arti buvo. Svarbu rinktis ne kainą, o žmogų, kuris neprapuls su jūsų sofa. Rašykite, skambinkite, klauskit. Kartais atsakau iškart, kartais – kai sustoju degalinėje. Bet atsakau. Sėkmės kraustantis.