Mažų daiktų pervežimas į Angliją mikroautobusais be problemų

Įvadas

Jei planuoji pervežti mažus daiktus į Angliją mikroautobusu, tikriausiai turi milijoną klausimų. Kiek tai kainuos? Ar reikia kokio dokumentų? Ar tikrai viskas taip paprasta, kaip sako pervežimo įmonės? Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo visiškai sklandžių pervežimų iki tikrų košmarų, kai žmonės supranta, kad kažką praleido arba kad įmonė, kurią pasirinko, išvis neegzistuoja. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje mano mažoje pamokėlje) papasakosiu, kaip viskas veikia iš tikrųjų, kokius klausimus sau turėtum užduoti prieš pasirašydamas bet kokią sutartį, ir kaip nepakliūti į nemalonias situacijas. Pradėkime.

Ką reikia žinoti prieš užsakant pervežimą

Ar man tikrai reikia mikroautobuso, ar užtektų siuntos?

Na, čia viskas priklauso nuo to, kiek tu turi daiktų. Jei kalbame tik apie kelis dėžutes, galbūt verta pasidomėti siuntų tarnybomis – jos kartais būna pigesnės, ypač jei neskubi. Bet čia yra vienas bet: siuntų tarnybos dažniausiai turi savo dėžutes, savo svorio limitus, ir gali būti keblu susitvarkyti su muitinės dokumentais, jei niekada to nedarai. Mikroautobuso privalumas tas, kad tu dažniausiai moki už visą automobilį, o ne už kilogramus, ir gali sudėti viską, ką nori, į vieną vietą. Kartais žmonės man sako – "turiu tik kelis lagaminus", o po dviejų pokalbių paaiškėja, kad ten yra ir baldų, ir buitinės technikos. Taip kad pirmiausia susirašyk viską, ką nori vežtis, ir tada spręsk.

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo krovininio automobilio?

Mikroautobusas paprastai talpina iki 10–15 kubinių metrų, priklausomai nuo modelio. Tai tinka, jei turi buto ar mažo namo turto. Krovininis automobilis (didelis vilkikas) jau skirtas didesniems kroviniams – nuo 20 kubinių metrų ir daugiau. Dažniausiai žmonės, kurie veža tik mažus daiktus, renkasi mikroautobusą, nes tai pigiau ir greičiau suorganizuoti. Bet jei turi, tarkim, keturis kambarius su visais baldais, tada jau reikia didesnės mašinos. Čia aš visada sakau klientams – geriau pasakyk man, ką turi, nei bandyk pats spręsti, kas tinka. Aštuonerius metus dirbu ir vis dar kartais nustebuu, kai žmogus sako "tik kelis daiktus", o po to išsitraukia sąrašą su virtuvės stalu, keturiais krėslais ir dar kokia nors spinta.

Ar galiu pats vairuoti mikroautobusą į Angliją?

Gali, bet čia yra keli dalykai, kuriuos reikia žinoti. Pirma, jei esi Lietuvos pilietis ir nori dirbti vairuotoju JK, tau reikia atitikti tam tikrus reikalavimus – turi turėti JK darbo leidimą arba teisę dirbti. Antra, pats pervežimas kaip verslas reikalauja licencijų, draudimo, ir t.t. Bet jei tu tiesiog nori išsinuomoti mikroautobusą ir pats parsivežti savo daiktus – taip, tai įmanoma. Tiesiog pasidomėk nuomos sąlygomis, kuro sąnaudomis (benzinas JK brangesnis nei Lietuvoje), ir kur galėsi palikti mikroautobusą grąžinti. Dar vienas dalykas – jei vežiesi daiktus, kurie priklauso tau asmeniškai, tai nėra verslo veikla, bet jei vežiesi kitų žmonių daiktus ir už tai imi pinigus – čia jau kita istorija. Čia aš pats nesu 100% tikras dėl visų naujausių taisyklių, nes jos keičiasi, tai geriau pasitikrinti oficialiuose šaltiniuose.

Kiek laiko užtrunka pervežimas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai kelionė trunka nuo 24 iki 36 valandų, priklausomai nuo maršrutto ir oro sąlygų. Jei važiuoji per Vokietiją, Olandiją ir persikeli keltu ar tuneliu, gali būti greičiau. Bet čia reikia turėti omenyje, kad tai nėra tiesiog važiavimas – reikia sustoti pailsėti, nes vairuotojas privalo laikytis darbo ir poilsio laiko taisyklių. Jei užsakai pervežimą su įmone, jie dažniausiai pasako tikslų laiką, bet visada verta turėti keletą dienų rezervo. Aš pats buvau situacijoje, kai klientui sakiau "bus per dvi dienas", o dėl streiko keltuose užtruko dar vieną dieną. Taip kad visada geriau planuoti su laiko rezervu.

Dokumentai ir teisiniai dalykai

Kokius dokumentus reikia turėti pervežant daiktus į Angliją?

Pagrindiniai dokumentai yra: asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID kortelė), vairuotojo licencija, jei pats vairuoji, ir transporto priemonės dokumentai. Jei naudojiesi pervežimo įmonės paslaugomis, jie paprastai pasirūpina krovinio dokumentais – tai vadinama CMR konvencijos dokumentu, kuris nurodo, kas vežama, iš kur ir į kur. Bet čia yra svarbus dalykas: jei vežiesi daiktus, kurie yra nauji ir komercinės vertės, gali prireikti sąskaitos faktūros arba prekių deklaracijos. Jei vežiesi savo asmeninius daiktus, paprastai pakanka sąrašo, ką veži. Bet čia aš pats kartais susipainioju, nes taisyklės keičiasi, ypač po Brexit. Geriau visada pasitikslinti su įmone arba muitinės atstovu.

Ar po Brexit pasikeitė pervežimo taisyklės?

Taip, ir čia reikia būti atsargiam. Po Brexit JK yra nebe ES narė, tai reiškia, kad vežant daiktus reikia muitinės deklaracijos. Tai nėra labai sudėtinga, bet reikia užpildyti tam tikrus dokumentus. Daugelis pervežimo įmonių šią dalį tvarko už tave, bet verta iš anksto paklausti, ar įmonės kaina apima muitinės dokumentus, ar tai bus papildomas mokestis. Aš pats pirmaisiais mėnesiais po Brexit jaučiausi kaip žmogus, kuris mokosi naują žaidimą – viskas buvo nauja ir painu. Dabar jau geriau, bet vis dar kartais pasitaiko naujų taisyklių. Taip kad jei įmonė sako "viskas bus gerai, nesijaudink" – gerai, bet vis tiek pasidomėk, kas konkrečiai bus tvarkoma.

Ar reikia draudimo pervežimo metu?

Būtina. Čia aš niekada nesakau klientams "galite ir be draudimo". Net jei pats nuomuoji mikroautobusą, paprastai draudimas yra įtrauktas į nuomos kainą, bet verta patikrinti, ką jis apima. Jei naudojiesi pervežimo įmonės paslaugomis, jie privalo turėti krovinio draudimą. Bet čia yra vienas dalykas – daugelis įmonių siūlo tik minimalų draudimą, kuris gali padengti tik dalį žalos. Jei veži brangius daiktus, verta pasidomėti papildomu draudimu. Aš pats turėjau situaciją, kai klientui trūko televizorius, ir draudimas padengė tik pusę jo vertės. Po to aš visada sakau – geriau išleisti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiai.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas nutinka?

Pirma, saugok visus dokumentus – CMR waybill, sąskaitas, nuotraukas daiktų prieš pervežimą. Antra, jei kas nors nutiko, nedelsiant susisiek su pervežimo įmone ir dokumentuok situaciją – nuotraukos, video, kas galima. Trečia, jei žala didelė, gali prireikti policijos ataskaitos. Čia aš visada sakau – geriau būti paranojiškam ir viską filmuoti, nei po to bandyti įrodyti, kad kažkas buvo sugadinta pervežimo metu. Vienas mano klientas visada filmuoja, kaip krauna daiktus į mikroautobusą, ir aš tai laikau puikia praktika.

Kainos ir kaip nepermokėti

Nuo ko priklauso pervežimo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: atstumas (žinoma), krovinio dydis ir svoris, pervežimo laikas (ar skubiai reikia), ir ar naudoji pilną mikroautobusą ar tik dalį. Daugelis įmonių siūlo pilno mikroautobuso kainą, bet jei turi mažai daiktų, gali būti pigiau naudotis dalinio krovinio paslauga – t.y. tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais. Čia yra vienas dalykas – dalinio krovinio atveju daiktai gali ilgiau užtrukti, nes reikia laukti, kol bus užpildytas visas mikroautobusas. Bet kaina kartais būna žymiai mažesnė. Aš pats visada siūlau klientams pasverti – ar greitis svarbesnis, ar pinigai.

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Čia labai priklauso, bet jei kalbame apie vidutinį mikroautobusą (10–15 kubų), kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo įmonės ir sezono. Vasarą, ypač rugpjūtį, kainos būna aukštesnės, nes daugelis žmonių kraustosi prieš mokslo metus arba po jų. Žiemą gali būti pigiau, bet čia jau kitas rizikos faktorius – oro sąlygos. Aš visada sakau – jei gali, planuok iš anksto ir užsakyk pervežimą bent pora savaičių prieš norimą datą. Taip gausi geresnę kainą ir daugiau pasirinkimo.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia labai subtilus klausimas. Pigiausias nebūtinai blogiausias, bet dažnai būna priežastis, kodėl jis pigus. Gali būti, kad įmonė neturi pakankamai patirties, arba naudoja prastesnės kokybės transportą, arba tiesiog nori pritraukti klientus, o po to papildomai ims pinigus už kažką kita. Aš pats rekomenduoju žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į įmonės atsiliepimus, kiek laiko ji veikia, ar turi aiškią adresą ir kontaktus. Jei įmonės interneto svetainė atrodo kaip 2005 metų, o kontaktai tik el. paštas – verta susimąstyti. Vieną kartą pats susidūriau su įmone, kuri siūlė pervežimą per pusę kainos, o pasirodo, kad jie neturėjo net savo mikroautobusų – tiesiog surinkę klientus, perdavė kitai įmonei ir dar pridėjo savo maržą. Tai nėra blogai savaime, bet kartais ta grandinė būna ilgesnė nei reikia.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, ypač jei turi didesnį krovinį arba jei naudojiesi paslauga ne pirmą kartą. Daugelis įmonių turi nuolaidų nuolatiniams klientams, arba jei užsakai pervežimą ne sezono metu. Bet čia reikia žinoti, kur yra riba – jei per daug deriesi, gali gauti paslaugą, kuri bus prastos kokybės. Aš pats visada sakau – geriau mokėti šiek tiek daugiau ir gauti gerą paslaugą, nei bandyti sutaupyti ir po to turėti problemų.

Kas vyksta perkraustymo dieną

Kaip viskas vyksta dieną, kai kraunasi daiktus?

Paprastai atvažiuoja mikroautobusas nurodytu laiku, ir žmonės pradeda krauti daiktus. Čia yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti: pirma, pasidaryk nuotraukas visko, ką krauni, antra, pasirašyk sąrašą su įmonės atstovu – ką kraunate, kiek dėžių, bendras kiekis. Trečia, jei turi brangesnius daiktus, būtinai pažymėk tai atskirai. Vienas mano klientas vežė senelio rankinį laikrodį, kuris buvo vertas kelių tūkstančių, ir labai gerai, kad jis iš anksto įspėjo ir mes sudarėme atskirą dokumentą. Po to viskas buvo gerai, bet jei nebūtų to padaręs, galėjo būti problemų.

Ką daryti, jei kraunant paaiškėja, kad daiktų daugiau nei planavau?

Tai nutinka dažniau, nei manai. Žmonės kartais pamiršta, kiek daiktų iš tikrųjų turi, arba randa dar kažką sandėlyje. Čia yra keletas variantų: jei yra vietos mikroautobuse, dažniausiai galima susitarti dėl papildomo mokesčio, jei ne – reikės arba palikti kažką, arba užsakyti antrą pervežimą. Geriausia iš anksto būti sąžiningam su savimi ir su įmone – pasakyk, kiek tikrai turi, ir tada bus aišku, ar tas mikroautobusas tinka. Aš pats kartais matuoju žmonių daiktus jų namuose prieš pasiūlydamas sprendimą, nes žodžiu sunku suprasti, kiek vietos užims tas senas fotelis arba dėžė su knygomis.

Ar galima stebėti pervežimą realiu laiku?

Daugelis šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą, tai reiškia, kad gali matyti, kur šiuo metu yra tavo daiktai. Tai labai patogu, ypač jei pervežimas trunka kelias dienas. Bet čia yra vienas dalykas – ne visos įmonės tai siūlo, ir ne visos, kurios siūlo, daro tai nemokamai. Vertėtų iš anksto paklausti, ar yra tokia galimybė, ir ar ji įtraukta į kainą. Aš pats visada rekomenduoju rinktis įmones su GPS sekimu, nes tai suteikia ramybės.

Ką daryti, jei pervežimas užtrunka ilgiau nei planuota?

Pirma, susisiek su įmone ir sužinok priežastį. Gali būti eismo problemų, oro sąlygų, arba techninių problemų su transportu. Antra, jei tai dėl įmonės kaltės, gali būti kompensacijos, bet tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Trečia, jei tai dėl force majeure (pvz., blogas oras), čia jau niekas nekaltas. Aš visada sakau klientams – turėkite planą B, ypač jei pervežimas sutampa su kažkuo svarbiu (pvz., naujo darbo pradžia, buto raktų perdavimas). Geriau turėti keletą dienų rezervo nei skubėti ir stresuoti.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas dažniausiai nutinka negerai per pervežimus?

Na, pirma ir labiausiai paplitusi problema – žmonės nesupakuoja daiktų tinkamai. Dėžės su lūžtančiais daiktais nėra išklotos, stiklas nėra apsaugotas, baldai nėra išardyti ir neuždengti. Po to kaltinama pervežimo įmonė, bet iš tikrųjų problema buvo pradžioje. Antra problema – netikėti mokesčiai, kurie nebuvo aptarti iš anksto. Trečia – prasta komunikacija su įmone, kai niekas neatsako į žinutes arba neinformuoja apie pokyčius. Ketvirta – kartais tiesiog pasitaiko nelaimingų atsitikimų, ir čia jau reikia turėti draudimą. Aš pats per tuos aštuonerius metus mačiau viską – nuo to, kad žmogus pamiršo, kad vežėsi brangų kompiuterį, iki to, kad mikroautobusas pateko į avariją ir visas krovinys buvo sugadintas. Taip kad geriau būti pasiruošus.

Kaip tinkamai supakuoti mažus daiktus?

Pirma, naudok tvirtas dėžes – ne tas, kurias gauni iš parduotuvės nemokamai, nes jos dažniausiai per silpnos. Antra, kiekvieną dėžę užpildyk iki galo, bet neper daug – jei per daug pripildysi, ji gali išsiskirti. Trečia, naudok burbulinę plėvelę, popierius arba audinius tarp daiktų. Ketvirta, sunkius daiktus dėk į mažesnes dėžes, o lengvus – į didesnes. Penkta, visada pasirašyk ant dėžių, kas jose yra, ir ar jos lengvos, ar sunkios. Aš pats visada sakau – jei tu pats nežinai, kaip supakuoti, gali paprašyti įmonės, arba pasižiūrėti YouTube video, jų ten pilna.

Ką dėl labai trapių daiktų?

Trapius daiktus reikia supakuoti ypač atsargiai, ir aš visada rekomenduoju naudoti specialias dėžes su atskirais skyriais, arba tiesiog labai daug burbulinės plėvelės. Jei turi brangius trapius daiktus, pvz., stiklo dirbinius, keramiką, verta pagalvoti apie profesionalų pakavimą. Kai kurios pervežimo įmonės siūlo pakavimo paslaugas, ir nors tai kainuoja papildomai, dažnai verta investuoti. Vienas mano klientės vežėsi močiutės porceliano servizą, kuris buvo labai brangus šeimai, ir mes kartu su ja labai atsargiai viską supakavome. Po to ji pasakė, kad gaila būtų buvę, jei kas nors būtų nutikę. Taip kad čia tikrai verta skirti laiko ir pastangų.

Kaip elgtis su labai dideliais daiktais, jei kalbame tik apie "mažus" pervežimus?

Na, čia jau priklauso nuo to, ką laikome "mažais daiktais". Jei turi didelį šaldytuvą arba skalbyklę, tai jau nėra maži daiktai, ir reikia atitinkamo transporto. Bet jei kalbame apie mažus baldus, pvz., kėdes, mažus stalus, juos galima vežti mikroautobuse, jei tinkamai paruoši. Svarbiausia – išardyti, ką galima išardyti, ir apsaugoti paviršius. Aš pats visada sakau – geriau paklausti įmonės, ar jie gali tokį daiktą pavežti, nei po to stovėti ir galvoti, kaip jį sutilpti.

Pasirinkimas ir įmonės

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Čia yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: pirma, įmonės amžius ir patirtis – jei veikia jau keletą metų, tikriausiai kažką daro gerai. Antra, atsiliepimai – bet čia reikia būti atsargiam, nes atsiliepimai gali būti sukurti. Trečia, ar įmonė turi aiškią buveinę, kontaktinį telefoną, ar atsako į žinutes. Ketvirta, ar siūlo sutartį – jei siūlo tik žodinį susitarimą, verta susimąstyti. Penkta, ar aiškiai pasako, kas įtraukta į kainą, o kas ne. Aš pats visada sakau – jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Vieną kartą pats susidūriau su įmone, kuri žadėjo pervežimą per pusę kainos, ir žinote, kuo tai baigėsi? Klientai laukė mikroautobuso tris valandas, o po to paaiškėjo, kad įmonė išvis neturi tiek mašinų.

Ką daryti, jei įmonė neatsako į žinutes?

Pirma, bandyk skambinti telefonu, o ne tik rašyti žinutes. Antra, jei neatstoja, galbūt tai ženklas, kad reikia rinktis kitą įmonę. Bet čia yra vienas dalykas – kartais įmonės būna užsiėgusios sezono metu, tai nereiškia, kad jos blogos. Aš pats kartais neatrašau iškart, nes būnu keliuose objektuose vienu metu. Bet jei per kelias dienas niekas neatsako – tada jau kita istorija. Geriau turėti keletą įmonių kontaktų, jei su viena nepavyksta susisiekti.

Ar verta naudotis mažomis, vietinėmis įmonėmis, ar geriau rinktis dideles?

Vieni sako, kad didelės įmonės patikimesnės, kiti mėgsta mažas,nes ten asmeniškesnis požiūris. Aš manau, kad tai priklauso nuo konkrečios įmonės, o ne nuo jos dydžio. Maža įmonė gali būti labai patikima, o didelė – galvoti, kad klientų tiek daug, kad vienas mažiau nesvarbu. Geriausia žiūrėti į konkrečius atsiliepimus ir patirtį, o ne į dydį. Aš pats dirbu vidutinės įmonės, ir mums svarbu kiekvienas klientass, nes mes neturime tiek resursų, kad galėtume sau leisti prarasti klientus.

Ką daryti, jei pervežimas buvo nesėkmingas?

Pirma, dokumentuok viską – nuotraukas, video, korespondenciją su įmone. Antra, susisiek su įmone ir pateik pretenziją raštu. Trečia, jei įmonė neatsako arba nepriima atsakomybės, gali kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba teismą, jei suma didelė. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Dažniausiai įmonės nori išspręsti problemą, nes joms svarbi reputacija. Aš pats esu matęs, kaip įmonės atiduodavo pinigus atgal arba siūlydavo kompensaciją, kad tik klientas nepaliktų blogo atsiliepimo. Taip kad kartais verta priminti apie tai.

Praktiniai patarimai ir gudrybės

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Geriausia planuoti iš anksto – bent kelios savaitės prieš norimą datą. Jei pervežimas reikalingas dėl darbo pradžios arba mokslo metų, planuok dar anksčiau. Vasara yra pats brangiausias laikas, nes daugelis kraustosi rugpjūtį. Jei gali, rinkis pavasarį arba rudenį – kainos paprastai žemesnės, ir lengviau gauti norimą datą. Aš pats visada sakau savo klientams – jei žinai, kad reikės pervežimo, nesigailėk laiko ir užsakyk iš anksto. Po to visi miega ramiau.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Yra keletas būdų: pirma, jei turi laiko, rinkis dalinį krovinį – tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių, ir moki tik už savo dalį. Antra, jei pats gali pakrauti ir iškrauti daiktus, sutaupysi darbo sąnaudų. Trečia, jei turi galimybę, vežk ne sezono metu. Ketvirta, palygink kelių įmonių kainas, bet ne tik pagal kainą – žiūrėk ir į paslaugų kokybę. Penkta, jei turi draugų, kurie galėtų padėti krauti, pasinaudok jų pagalba – taip greičiau ir nemoki papildomai už darbininkus. Aš pats visada siūlau klientams pagalvoti, kur jie gali sutaupyti, o kur neverta taupyti – pvz., ant draudimo tikrai neverta taupyti.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima, prieš užsakant?

Pirma, paskambink ir pakalbėk – jei jie atsako į klausimus aiškiai ir konkrečiai, jau geras ženklas. Antra, paprašyk nuorodų į kitus klientus, arba pasižiūrėk atsiliepimus internete. Trečia, pasidomėk, ar jie turi licencijas ir draudimą. Ketvirta, jei gali, atvažiuok į jų biurą ir pasikalbėk asmeniškai. Penkta, jei jie nori viską sutvarkyti tik žodžiu ir nesiūlo sutarties, tai jau blogas ženklas. Aš pats visada sakau – jei jaučiu, kad kažkas negerai, geriau ieškoti kitos įmonės, nei po to gailėtis.

Ką daryti, jei turiu labai specifinių daiktų?

Jei turi daiktų, kurie reikalauja ypatingos priežiūros – pvz., muzikos instrumentai, meno kūriniai, senoviniai baldai – verta ieškoti įmonių, kurios specializuojasi tokio tipo pervežimuose. Jos paprastai turi reikiamą įrangą ir patirtį. Paprasta pervežimo įmonė gali neturėti reikiamų priemonių, ir nors jie norės padėti, rezultatas gali būti prastas.