Logistikos sprendimai į Angliją su patikima sekimo sistema

Dirbu šitame versle jau... na, gal kai kam atrodo per ilgai. Dvidešimt treji metai tarptautinių perkraustymų. Klientai dažniausiai klausia ne tik kainos – jie nori žinoti, kur jų daiktai. Ypač jei veža visą butą iš Vilniaus į Birmingamą. Logistikos sprendimai į Angliją su patikima sekimo sistema – tai ne šiaip mada. Tai būtinybė. Aš pats esu matęs, kaip žmonėms dreba rankos, kai savaitę nieko negirdi. Geras sekimas yra ramybė. O blogas sekimas – tik dar viena galvos skausmo priežastis. Šiandien papasakosiu, kaip yra iš tiesų, be saldžios reklamos.

Apie tą sekimą išvis

Ar tikrai galiu realiu laiku matyti savo krovinį važiuojantį į Londoną?

Taip, bet čia yra vienas didelis bet. Realus laikas reiškia, kad atnaujinimas vyksta kas kelias minutes, o ne kas sekundę kaip pas kokį droną. Tu matai tašką žemėlapyje – jei mašina juda, žinai, kad ji jau ties Kauno aplinkkeliu arba dar plaukia keltu iš Kaleto. Kartais žmonės galvoja, kad matys lyg koks šnipas kaip krovinys atsidaro duris, bet ne, taip neveikia. Aš turėjau klientą iš Kauno, kuris skambino kas pusvalandį ir pyko, kad mašina nepasistūmėjo nuo vienos vietos. Pasirodo, vairuotojas turėjo privalomą poilsį prie Klaipėdos. Sistema rodė tiksliai, kad stovi. Tai visiškai normalu ir netgi gerai – reiškia, vairuojama saugiai.

Ką daryti, jei programa rodo, kad mašina stovi jau tris valandas?

Nieko per daug tokio – ji tikriausiai valgo. Mašina, turiu galvoje, ne programa. (nors programa irgi gali užstrigti) Dažniausiai tai yra privalomas poilsis arba muitinės patikra. Buvo toks atvejis praėjusią žiemą: sistema parodė, kad vilkikas stovi pakeliui į Olandiją jau ketvirtą valandą. Klientė išsigando, kad gal pavogė. Paskambinau vairuotojui – užtruko dokumentų patikra pasienyje. Kartais sistema neatnaujina taip greitai ir rodo seną koordinatę. Palauk pusantros valandos, o tada skambink. Nors jei stovi dešimt valandų – jau reikia kelti aliarmą.

Ar sekimo sistema veikia ir tada, kai krovinys yra keltas kelyje į Angliją?

Žinai, čia yra vienas toks techninis niuansas. Keltai turi savo GPS, bet tavo krovinys – jis konteineryje arba puspriekabėje, kuri laikoma keltuve. Pati sekimo dėžutė yra kabinoje arba ant vilkiko. Tai jei vilkikas nuvažiuoja į keltą kur galui, signalas gali šokinėti. Pamenu, klientas skambino lyg apie paskutinį teismą – sako, mano daiktai plaukia atgal į Prancūziją! Pasirodo, sistema rodo keltą, bet žemėlapyje atrodo lyg juda pirmyn atgal. Kai išlipi Doverio uoste, viskas susitvarko. Būna ir taip, kad porą valandų nėra jokio signalo – keltas yra plieno dėžė, betonas slopina.

Kuo skiriasi GPS sekimas nuo to, ką matau tame kliento portale?

Ech, čia dažnai susipainioja. GPS sekimas – tai technologija. O portalas – tai gražus langas į tą technologiją. Portalas tau rodo „jūsų krovinys kelyje“, o už to slypi tiek signalų apdorojimas, tiek kartais pora valandų delsa. Kai kurios įmonės naudoja ne GPS, o mobiliųjų bokštų trianguliaciją – tada tikslumas būna kaip prieš dešimt metų. Būna, kad portalas rašo „pristatytas“, o tau dar niekas neatidarė durų. Kodėl? Nes vairuotojas paspaudė mygtuką per anksti, norėdamas baigti maršrutą. Arba sistema suprato neteisingai. Aš patikimumo labiau pasitikiu tiesioginiu skambučiu vairuotojui nei žaliai šviečiančiu grafiku portale.

Kainos, laikas ir kaip viskas varo

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Bristolį su pilnu sekimu?

Žiūrėk, čia kaip su automobilio remontu – priklauso. Jei veži vieno kambario daiktus iš Vilniaus į Bristolį, gali gauti pasiūlymą nuo keturių šimtų iki šešių penkiasdešimt eurų. Su sekimu paprastai neprikapsi daug – dešimt, penkiolika eurų, jei įmonė profesionali. Kartais sekimas jau įskaičiuotas. O kartais kai kas bando užmesti ant kainos dar dvidešimt eurų už „premium tracking“, kuris yra tas pats GPS, tik su gražesne spalva ekrane. Klientas kartą pasakojo, kad kitur jam už tokį pat sekimą paprašė trisdešimt eurų. Tai aš jam pasakiau – rinkis normalią įmonę, ne tą, kuri viešai skelbia tik pigiausius skelbimus. Svarbiausia, kad sekimas būtų, o ne kiek jis kainuoja atskirai.

Ar galiu sutaupyti, jei atsisakysiu sekimo sistemos?

Na, galima, bet kam to reikia? Tai kaip pirkti mašiną be stabdžių – gal ir nuvažiuosi, bet jausiesi baisiai. Aš mačiau atvejį prieš kokius septynerius metus, kai vyras nusprendė sutaupyti dvylika eurų ir pasirinko pervežimą be sekimo. Mašina dingo. Ne, rimtai – dingo be žinios trims savaitėms. Paaiškėjo, kad vežėjas perdavė kitam, o tas kitas – dar kitam. Galų gale suradome viską Mančesterio sandėlyje, nes atsitiktinai pažinojau tą žmogų. Jei būtų buvęs GPS, mes būtume matę, kad mašina nusuko ne ten. Sutaupyti šimtą ar du eurus prarandant ramybę – ne verta. Nebent tau veža pigias knygas, tada gal ir ok.

Kodėl vieni vežėjai siūlo sekimą nemokamai, o kiti papildomai apmokestina?

Čia viskas apie įmonės mentalitetą. Tie, kurie įkalka sekimo mokestį atskirai, dažniausiai bando žaisti su kaina – rodyti mažesnę bazinę sumą ir pridėti priedus. Tai sena kaip pasaulis marketingo gudrybė. O normalios įmonės tiesiog įtraukia į bendrą logistikos sprendimą. Nemokamai niekas neduoda – viskas kažkur įskaičiuota. Bet kai nematai atskiros eilutės sąskaitoje, psichologiškai lengviau. Aš asmeniškai mieliau matau vieną skaičių: štai kainuoja Vilnius–Londonas, sekimas įskaičiuotas, draudimas irgi. Tada nėra pokalbio „o dar sumokėkite už tai, kad žinotumėte, kur yra jūsų lova“. Kas čia per paslauga be tokios informacijos?

Kiek laiko rodo sistema – nuo paėmimo iki pristatymo durų Anglijoje?

Standartiškai – visą maršrutą. Nuo tos akimirkos, kai užkrauna Vilniuje, Roterdame arba Varšuvoje, iki kol atidaromas krovinys Londone. Bet yra niuansas: kai kurios sistemos „miega“, kai mašina stovi kur nors nakčiai. Jos taupo bateriją. Tai gali pamatyti, kad vakar rodė besikeliant Klaipėdoje, o šiandien ryte – jau Kaune. Kur buvo tarpinis laikotarpis? Nežinia. Karčios patirties klientas skundėsi, kad jo krovinys tiesiog „persokdavo“ Vokietiją. Pasirodo, vairuotojas važiavo naktį, o sistema atsinaujino tik rytą. Tai toks reliatyvus realus laikas, jei taip galima pavadinti.

Kas realiai darosi kelyje

Ar vairuotojai žino, kad aš žiūriu, kur jie važiuoja?

Žinoma, kad žino. Ir kai kurie jų tai vadina „šnipinėjimu“. Buvo toks atvejis pernai – vairuotojas tiesiog atjungė dėžutę, nes jam nepatiko, kad klientas skambinėjo kas dvi valandas. Tada trisdešimt valandų sistema rodė paskutinę žinomą vietą prie Frankfurto. Mes išsigandome, klientas išsigando. Bet krovinys buvo saugus – vyras tiesiog nenorėjo, kad matytų, kur jis valgo pietus. Dabar normaliose įmonėse vairuotojai žino, kad sekimas yra standartas, bet aš visada sakau: neskambinkite kas valandą. Jie ir taip pavargę nuo kelio. Palikite stebėti tik tuomet, kai tikrai neramu.

Kas būna, jei sistema užstringa ir parodo, kad mašina yra Prancūzijoje, nors ji jau Dovere?

Tai klasika. Kartais signalas „kabina“ ant senos bokšto stoties ir rodys tą patį tašką keletą valandų. Vieną kartą klientas beveik pravirko – sako, mano krovinys grįžta atgal! Aš pažiūriu – tikrai, rodo netoli Paryžiaus. Paskambinu vairuotojui, o jis jau eilėje prie Doverio uosto. Kartais gelbsti paaiškinti, kad keltas nuo Kaletos iki Doverio trunka apie pusantros valandos ir per tą laiką gali matyti keistą šokinėjimą. Sistemoms reikia laiko atsinaujinti. Aišku, būna ir gedimų, tada reikia skambinti vežėjui tiesiogiai. Gerai, kad jis ne austras, nes su tais iš Austrijos kartais būna sudėtinga dėl kalbos (turiu galvoje – kai vairuotojas nepasiruošęs bendrauti angliškai).

Ar buvęs atvejis, kai sekimas išgelbėjo krovinį nuo vagystės?

Eee... tiesą sakant, buvę, bet ne viskas taip holivudiškai. Buvo pervežimas į Angliją su brangia technika – fotoaparatai, objektyvai. Sistema parodė, kad mašina nusuko nuo autostrados į kažkokį mišką netoli Miuncheno. Mes paskambinome vairuotojui, o pasirodo – jis varytas, ne mašinos. Jis norėjo sutrumpinti kelią per vietą, kurioje buvo sunku pravažiuoti. Tai ne vagystė, bet galėjo baigtis blogai. Tikras vagystės atvejis man asmeniškai nebuvo, bet kolega pasakojo, kad Anglijoje, netoli Birmingemo, tokie dalykai pasitaiko. Sekimas leidžia greičiau reaguoti, bet jis nėra šarvas. Tik draustis padeda, jei jau visai blogai.

Ką reiškia, kai sistema rodo „customs hold“ – ar man skambinti?

Hold – tai sustabdymas. Muitinė kažko nežino, nežino arba tiesiog tikrina. Tau skambinti į muitinę? Nelabai turėsi kam – jie su fiziniais asmenimis dažniausiai nesikalba. Geriau skambinti vežėjui arba jo muitinės tarpininkui. Buvo situacija prieš du mėnesius: sistema rodė „customs hold“ prie Doverio. Klientas išsikėlė stresą, skambino visiems. Pasirodo, trūko vienos POP eilutės dokumente. Tarpininkas tai sutvarkė per pusdienį. Kartais hold trunka penkias minutes, kartais – tris dienas. Anglijos muitinė po Brexit (nors oficialiai tai ne Brexit, o nauji eksporto reikalavimai, bet visi taip vadina) tapo jautresnė. Aš tiksliai visų procedūrų nežinau, todėl geriau, kad tavo logistikos partneris tai žinotų.

Ar galiu paskambinti vairuotojui tiesiogiai? Turiu jo numerį?

Uždraustas vaisius visada saldžiausiai skamba, ar ne? Techniškai numeris kartais yra ant transporto lapo, bet aš nerekomenduočiau. Vairuotojai turi vairuoti. Dauguma normalių firmų turi dispečerį, kuris sujungia. Aš turėjau klientą, paskambino vairuotojui vidury nakties pagal mūsų laiko juostą, nes pamatė, kad jis prie sunkvežimio Anglijoje. O vairuotojas miegodamas paliko telefoną garsiai. Buvo nepatogu. Be to, vairuotojai ne visada žino visą situaciją – kodėl stovi, kokie dokumentai. Jis tik vairuoja. Kartais jie dar ir nepakankamai kalba angliškai. Skambink tam, kas organizavo pervežimą. Jie gal ir nemiegos ramiau, bet tai yra jų darbas.

Kai viskas eina ne taip

O jei mano daiktai dingo, bet sekime viskas rodėsi tvarkingai?

Tai blogiausias scenarijus. Būna, kad sekimas rodo, jog mašina pasiekė paskirties vietą, o daiktų – nėra. Kodėl? Nes kas nors nutempė puspriekabę naktį ir paliko vilkiką. Arba pristatė į kitą adresą. Kartais dėl buhalterinės klaidos tavo daiktai iškeliauja visai į Liverpulį, nors tu gyveni Braitone. Čia jau ne sekimas kaltas, o žmogiškas faktorius. Sistema parodė, kad mašina atvažiavo. Tai tiesa. Bet kas buvo iškrauta ir kur – sistema to nerodo. Todėl labai svarbu pasirinkti ne tik logistikos sprendimą su sekimo sistema, bet ir patikrinti, ar įmonė turi draudimą, ar realius atsiliepimus. Pigiausia – ne visada geriausia, kartais tai pavojaus signalas.

Kodėl kai kurios įmonės išvis nesuteikia jokio sekimą?

Todėl, kad jos arba labai mažos, arba šiaip nenori, kad ką nors sužinotum. Dažnai tai būna tarpininkai be nuosavo autoparko – jie užsako paslaugą iš kažko kito, o tas kažkas neduoda prieigos. Arba neturi techninės galimybės. Buvo toks atvejis – klientas surado įmonę per socialinį tinklą, kaina žemiau rinkos trečdaliu. Paklausiau, o sekimas? Jie atsakė: sekimas bus, atsiųsime SMS. Realiai tai reiškia, kad kas penkias valandas gausi žinutę „vaziuojam“. Tai nėra sekimas. Tai yra liūdesys. Tokios firmos dažniausiai dingsta po poros mėnesių arba pakeičia pavadinimą. Aš stengiuosi tokių vengti kaip maro.

Ar buvę, kad pats buvote apgautas dėl sekimo?

Nedrįsčiau sakyti apgautas... gal labiau apmulkintas. Buvo užsakymas iš Druskininkų į Notingamą. Vežėjas pasiūlė „moderniausią sekimo sistemą“. Sakė, bus nuoroda. Aš perdaviau klientui. Sistema veikė... pirmąją dieną. Antrąją – juodas ekranas. Paskambinau vežėjui, o jis išjungė telefoną. Krovinys atvažiavo laiku, bet klientas tas dvi dienas prakvailino be miego. Aš paskui dar savaitę atsiprašinėjau. Pasimokiau: jei negali pats pasitikrinti sistemos veikimo prieš parduodant – neparduok. Dabar patikrinu kiekvieną naują partnerį asmeniškai. Kartais net du kartus. Patirtis kainuoja brangiai, ypač kai tai tavo reputacija.

Ar tiesa, kad pigūs pervežimai į Angliją dažnai neturi normalaus sekimo?

Deje, taip. Jei matai kainą, kuri skamba kaip klaida – tai greičiausiai ir yra klaida, arba kažkas gaus tave. Pigūs pervežimai dažnai vyksta su senais vilkikais, kurie neturi integruotų sistemų, arba per trečias rankas. Mano draugas kolega bandė taupyti ir pasirinko „ekonominį variantą“ į Rydingą. Mašina be sekimo, be draudimo dokumentų. Daiktai atvažiavo sulamdytais kampais, nes vežėjas sumetė kartu su statybinėmis medžiagomis. Sistema būtų leidus tai pamatyti? Nebūtinai, bet jei įmonė neskiria lėšų sekimui, ji neskiria ir normalaus pakavimo, ir draudimo, ir elementaraus kultūringo bendravimo. Tai ne taisyklė, bet statistiškai labai dažna praktika. Būkite atsargūs.

Muitinė ir popieriai

Ar sekimo sistema rodo ir muitinės dokumentų būseną, ar tik mašinos vietą?

Paprastai – tik vietą. Bet yra aukštesnio lygio portalai, kur integruojasi ir muitinės deklaracijos. Tai jau brangesnis sprendimas, dažniau naudojamas verslo logistikoje, o ne perkraustant sofą į Angliją. Paprastam klientui paprastai duoda mašinos stebėjimą ir tiek. Muitinės statusą sužinai tik tada, kai vežėjas parašo arba paskambina. Buvo projektas, kai klientas vežė įmonės archyvą – ten jau buvo pilnas integruotas portalas ir matėme EORI numerio tikrinimą, mokesčius. Bet tai kainavo atitinkamai. Daugumai pakanka žinoti, kad mašina kirto Lenkiją ir netrukus bus Vokietijoje. Dokumentai – atskira opera.

Kiek laiko daiktai gali užstrigti muitinėje prie Anglijos sienos?

Po Brexit sienos tapo ne permatomos, o kietos kaip sienos. Eilės pasitaiko, ypač penktadieniais ir prieš šventes. Standartiškai, jei dokumentai tvarkingi, krovinys praeina per kelias valandas. Bet būna išimčių – pavyzdžiui, jei sistema parodo „additional inspection“, tai gali užtrukti nuo dienos iki trijų. Kartais muitininkai tiesiog nusprendžia patikrinti dešimtąją dalį krovinių. Jei tavo dėžė pateko į tą dešimtąją dalį – sveikinu, tu laimingasis. Laimingas todėl, kad truks ilgiau, bet viskas bus legalu. Buvę atvejų, kad artimieji skambina beviltiškai per Kalėdas. Tada nieko nepadarysi – muitiniai irgi turi teisę švęsti.

Ar reikia mano pusės veiksmų, kai sistema parodo „awaiting clearance“?

Dažniausiai – ne. Tai reiškia, kad laukia tvarkymo. Bet jei reikia papildomų popierių, tada vežėjas pats paskambins. Tu nieko nedaryk, tik nepradėk planuoti pristatymo į tą pačią dieną. Aš paprastai sakau: pridėk dieną prie numatytos datos, jei matai „awaiting clearance“. Yra niuansas – jei veši ką nors daugiau nei asmeninius daiktus, pavyzdžiui, ginklus (nors kas gi veža ginklus persikraustymo metu?), tada gali prireikti licencijų. Arba jei veži augalus – atrodo, kad dėl to Anglija gana priešiška. (taip, šie auginiai tikrai problematiški) Šiaip, geriau ramiai pasiimk puodelį arbatos ir palauk. Anglijas muitiniai dirba savo tempu.

Paskutiniai patarimai prieš važiuojant

Ar verta patiems pakrauti daiktus, ar verčiau palikti krovikams?

Jei tau nekainuoja sveikata ir turi tris draugus, kurie skolingi tau už gimtadienį – gali krauti pats. Bet žinok: profesionalūs krovikai pakrauna taip, kad daiktai nesijuda pervežimo metu. Sistema rodys, kad mašina važiuoja gražiai, bet jei viduje viskas bilda – sekimas to nepasakys. Buvo klientas, pakrauna pats, sutaupė šimtą eurų. Atidarius Birmingame, indauja buvo tragiškos būklės. O kaltinti vežėjo negalėjo, nes pats pakrovė. Aš asmeniškai pats net savo daiktų ne visada kraunu idealiai, o jau keturiolika metų matau, kaip kiti krauna. Pasitikėk žmonėmis, kurie tai daro kasdien.

Kaip pasiruošti pakuojant, kad sekimo sistema neturėtų ką rodyti blogo?

Geras klausimas. Sistema rodys, kad važiuojama tvarkingai, bet jei dėžėse chaosas, pats kentėsi. Naudok dvigubas dėžes, lipnią juostą – ir ne bet kokią, o rimtą, storą pakavimo. Aš matau, kad žmonės kartais įmeta puodą be popieriaus – tada puode likusios trys šakutės ir viskas. Kuo tvarkingiau supakuota, tuo mažiau streso. Sistema nekontroliuos tavo dėžių vidų, bet jei mašinoje reikės perkraustyti kelyje ir vairuotojas atidarys puspriekabę – norėsi, kad tavo daiktai neatrodytų kaip išnarstytas šiukšlynas. Etiketes klijuok ant viršaus ir šono. Rimtai, tai sutaupo laiko.

Koks dažniausias klausimas, kurį gaunate iš klientų apie sekimo sistemas į Angliją?

„Kodėl mano krovinys stovi?“ Tai absoliutus hitas. Sakau visiems: jei mašina stovi, tai nebūtinai blogai. Vairuotojas pavalgo, pasiėmė dušą arba miega, kaip privalo pagal įstatymus. Antras populiarus: „ar tikrai čia mano mašina?“ Taip, čia tavo, jei numeriai sutampa. Trečias – „kodėl sekimas rodo, kad jis vis dar Lietuvoje, o jūs sakėte, kad jau išvažiavo?“ Dažniausiai todėl, kad žmogus pirmą kartą atsidarė nuorodą dar sekmadienį, o sistema atsinaujino tik pirmadienį ryte. Tada jis mano, kad dvi dienas niekur nevažiuota. Kartais sekimas vėluoja, bet krovinys – ne. Nebent vairuotojas tikrai dar iš Lietuvos neišvažiavo, tada bėda.

Jei gyvenu kaime prie Mančesterio, ar sekimas taip pat tikslus kaip Londone?

Čia pats sau priešąs, jei galvoji, kad kaime blogiau. Tikslumas priklauso ne nuo miesto dydžio, o nuo mobiliojo ryšio. Anglijos kaimai kartais turi geresnį 4G nei kai kurios Londono zonos. Bet buvo toks reidas – klientė gyveno kaime prie Oldhamo, o mobilus ryšys ten vos pagaudavo. Sistema parodė, kad mašina „paskutinį kartą matyta“ prie Mančesterio centro ir tyla. Vairuotojas pasiklydo kaimo keliuose pusvalandžiui, o mes panikavome. Galiausiai viskas baigėsi gerai. Tiesiog Anglijoje, ypač šiaurėje, kai kurie kaimai yra labai užtikrinti savo privatumu. Sekimas juose gali strigti. Bet vilkikai vis tiek suranda, nes vairuotojai naudoja navigaciją. Svarbu, kad tu pats būtum telefono pasiekiamas pristatymo metu.

Ar galima sekti atskirus daiktus dėžėse, ar tik visą sunkvežimį?

Technologiškai galima – yra RFID žymės, QR kodai. Bet praktiškai, kai vežiesi asmeninius daiktus į Angliją, niekas taip nedaro. Sekama visą transporto priemonę. Jei nori sekti kiekvieną dėžę, turi tai organizuoti pats, bet tai brangu ir nepraktiška. Mano nuomone, pervežimams į Angliją su patikima sekimo sistema pakanka žinoti, kur yra mašina. Aš esu turėjęs klientą, kuris norėjo įdėti GPS siųstuvą į senelės porceliano spintą. Sutikau padėti, bet tai buvo perteklinis saugumas. Sistema neapsaugos nuo to, kad dėžė nukris viduje, bet apsaugos nuo to, kad mašina nepasimes. Rink savo kovas.

Išvada

Va, papasakojau geriau nei kolegai prie kavos, nors ir ne visai idealiai. Logistikos sprendimai į Angliją su patikima sekimo sistema – tai ne raketa, bet be jų dabar nebeįsivaizduoju normalaus perkraustymo. Rinkis vežėją ne pagal gražiausią svetainę, o pagal tai, ar jie atsako telefonu, kai skambini paryčiais. Ir nepamiršk: sekimas turi raminti, o ne kelti dar daugiau klausimų. Sėkmės keliaujant daiktams. O tau – gero streso minimumo ir greito apsikraustymo.