Logistikos sprendimai į Angliją 24/7 – kaip tai iš tiesų veikia

„Logistikos sprendimai į Angliją 24/7“ skamba kaip iš reklaminio lankstinuko, bet realybė kiek kitokia. Aš šitoje srityje – tarptautiniai perkraustymai – laipioju jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti: Anglija yra atskiras pasaulis. Ne todėl, kad kanalo kirtimas sudėtingas, o todėl, kad ten viskas prasideda nuo dešinės eismo pusės, keistų adresų formatų ir klientų, kurie pamiršta, kad jų naujas butas yra trečiame aukšte be lifto. 24/7 paslauga ne visada reiškia, kad vairuotojas pristatys vidury nakties. Dažniau tai reiškia, kad žmogus yra budintis, kad sudėliotų maršrutą arba sutvarkytų muitinės popierius tada, kai jums patogu skambinti po darbo.

Pradžia, kuri visada užtrunka ilgiau, nei planuoji

Kada reikia pradėt galvot apie perkraustymą?

Dėl kada pradėt – geriausia bent prieš tris keturis mėnesius, ypač jei renkatės vasarą. Tada visi važiuoja, ir geri vairuotojai yra užimti. Aš esu matęs situacijų, kai klientas skambina pirmadienį, o išvažiuot nori trečiadienį. Galima? Kartais taip, jei pasitaiko tuščias maršrutas atgal, bet tai ne taisyklė, o atsitiktinumas. Planuokit anksti, tada ir kaina bus ramesnė, ir nervai mažiau kibs prie gomurio. Nenorėsi gi prieš pat išvažiavimą lakstyt po parduotuves ieškot dėžių. (Ai, šiaip „Ikea“ dėžės yra geros, bet ne visos.)

Ar galiu paskambint šiandien ir rytoj jau važiuot?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai kaip loterija. Aš turėjau klientę iš Kauno, kuri skambino ketvirtadienį vakare, o penktadienį ryte jai reikėjo būti Birmingame. Mes sugalvojome – išsiuntėm vilkiką, kuris grįžo tuščias iš Londono. Bet tai kainavo dvigubai, nes pervažiavimas tuščias – tai jūsų kišenė. Paprastai taip greitai nebūna. Jei kas nors žada kitą dieną – gerai pasiklauskite, ar tikrai turi mašiną, ar tik renka krovinius ir dar laukia antro. Būna tokių istorijų, kai žmonės sėdi tarp daiktų dar savaitę.

Ar būtina apžiūrėt butą prieš pateikiant kainą?

Žinot, kai kurios firmos važiuoja apžiūrėt, bet aš asmeniškai to nedarau jau kokią dešimtmetį – per daug laiko suėda. Mes siunčiam anketą, prašom nuotraukų, ir dažniausiai to pakanka. Bet buvo atvejis, kai klientas nufotografavo kambarį iš gero kampo, o ten buvo... trys kambariai, ne du. Ir dar rūsys pilnas. Tada jau kaina pasikeičia, nes mašina neatitinka. Tai jei turit kažką neįprasto – pasakykit iš karto. Gražinti papildomą vilkiką į Klaipėdą, nes neišeina sutalpinti – brangus malonumas. Apžiūra nėra blogai, tiesiog dabar viskas daroma greičiau.

Kiek laiko prieš reikia užsisakyt logistikos sprendimus į Angliją?

Minimaliai – savaitė ar dvi, bet idealu – mėnuo. Ypač jei renkatės pilną paslaugą su pakavimu. Aš sakau visiems: kuo anksčiau, tuo ramiau. Logistikos sprendimai į Angliją 24/7 nereiškia, kad visada turim tuščių vilkikų pakabinę. Kartais turim, kartais ne. Žiemą galima ir per savaitę susitvarkyt, vasarą – net du mėnesiai gali būti per mažai. Prisimenu birželį, kai turėjom eilę iki liepos vidurio. Klientai pyksta, bet ką padarysi – vilkikų skaičius ribotas, o vairuotojų dar mažiau, nes daugelis išėjo į kitą darbą. Taip kad skambinkit anksti.

Kainos. Čia visi klausia to paties

Kiek kainuoja perkraustymas iš Vilniaus į Londoną?

Oi, šitos klausimas. Iš Vilniaus į Londoną pilnas vilkikas – nuo 900 iki 1600 eurų, priklausomai nuo sezono, savaitės dienos ir to, kiek daiktų. Dalinis krovinys gali kainuot 400-700. Bet žinokit, aš tiksliai nepasakysiu be apžiūros. Buvo atvejis, kai klientas sake „man tik sofa ir šaldytuvas“, o išėjo keturi kubai daiktų. Kaina aišku šoko. Kita vertus, jei vežatės tik lagaminus, gal ir per 300 įtilpsit. Bet Anglija toli – kelionė trunka, kuras brangus. Jei matot kainą 200 eurų už pilną butą – tai arba apgaulė, arba jūsų daiktai atsidurs kažkokiam sandėlyje nežinia kiek laiko.

Kodėl viena įmonė prašo 800, kita – 2800 eurų už tą patį?

Nes skirtingi verslo modeliai. Pigioji įmonė gali sukišti jūsų daiktus su dar penkių žmonių kroviniais, važiuos mėnesį, vilkikas bus senas. Brangesnė – privatus reisas, naujesnė mašina, pilnas draudimas. Aš nesakau, kad pigus nepavyksta, bet aš mačiau, kaip klientas sumokėjo 600 eurų, o daiktus gavo po trijų savaičių, dar su sulamdytu šaldytuvu. Tada jis sumokėjo dar 400 teisininkui. Kartais sutaupymas yra brangiausias sprendimas. Yra ir vidurio variantų, bet reikia skaityt sutartį. Kai kurios įmonės apskritai neturi licencijų – tik veža „draugiškai“. Aš tokios nelaikyčiau.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos man nepasakys?

Pas mus – ne. Bet rinkoje pasitaiko. Dažniausiai tai papildomi mokesčiai už keltą, degalinę arba muito procedūras, kurių niekas nepatikslino. Aš visada sakau: jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikėkitės staigmenų. Realiai papildomai galite mokėti tik jei keičiasi paslaugų apimtis – pvz., reikia nešėjų, bet jų nebuvo užsakyta. Arba jei neįspėjat, kad namas be lifto. Vieną kartą klientas pamiršo pasakyt, kad jo butas penktame aukšte Londone. Vairuotojai dirbo papildomą pusdienį, teko primokėti. Tai kodėl tapo ant vairuotojų? Nes jie turi teisę prašyti.

Ar mokėti mažiau reiškia blogesnę paslaugą?

Ne visada, bet dažnai taip. Yra jaunų įmonių, kurios deda mažas kainas rinkai prisivilioti. Kartais pasiseka. Bet jei kaina yra akivaizdžiai žemiau rinkos vidurkio, pagalvokite, kaip jie sumažina sąnaudas. Ar nedraudžia? Ar vairuotojas neturi poilsio valandas? Ar mašina išvis techniškai tvarkinga? Aš per savo karjerą esu matęs vilkiką, kurio padangos buvo... nu, geriau jau nepasakosiu. Buvo labai slidžiai. Anglijos keliai yra kitokie, ten viskas greičiau ir intensyviau. Nenorėtumėt, kad jūsų sofa atsidurtų ant M1 šalikelės.

Daiktai, popieriai ir kitos bėdos

Ar mano daiktai bus saugūs pervežimo metu?

Jei pakuojate normaliai – taip. Mes naudojame diržus, antklodes, kartais dėžės sustatomos taip, kad neslystų. Bet jei įmetėte stiklinį šviestuvą į maišą su batais – ne, nebus saugūs. Aš visada sakau: arba pakavimą darykit rimtai, arba sumokėkit profesionalams. Buvo atvejis, kai klientas pats supakavo viską į spaudinius iš laikraščių. Atvažiavus į Mančesterį paaiškėjo, kad rašalas iš juodžiausio „Times“ atspausdino ant balto fotelio. Draudimas tokio dalyko nepadengia, nes tai pakuotės klaida. Dėl stiklo – dėžės turi būt su užrašu „stiklas“, kitaip niekas nežino.

Kokių daiktų negalima vežti į Angliją?

Standartiniai draudžiami: ginklai (aišku), sprogmenys, lengvai degūs skysčiai – lakai, dažai dideliam kiekyje. Taip pat maistas – ypač mėsa, pieno produktai, nes Anglija turi griežtas taisykles. Aš turėjau klientą, kuris bandė vežtis šaldytuvą pilną dešros ir sūrio. Muitinėje tai atidarė, išmetė pusę, dar baudą vos neparašė. Tai žinokit – tuščias šaldytuvas arba ne visai tuščias. Be to, augalai kai kurių rūšių irgi nepraėjo. Vaistai – geriau su savimi lagamine, o ne vilkike. Čia ne mes taip norim, o taisyklės pasienyje. O dėl alkoholio... minimalūs kiekiai gal ir praeitų, bet kam rizikuot?

Ar reikia daiktų sąrašo ir ką daryti, jei kažko neįrašau?

Taip, ir jis turi būti palyginti tikslus. Ne dėl mūsų tinginystės, o dėl muitinės ir draudimo. Jei yra sąrašas – lengviau įrodyt, kad dalis dingo, jei dingo. Buvo toks atsitikimas, kai klientas sakė: „pas mane ten trys dėžės ir dviratis“. Atvykus paaiškėjo, kad dviračiai – du, o dėžes – trylika. Mes tilpom, bet jei nebūtų tilpę? O jei pamiršote kažką įrašyti – ne tragedija, bet perskaitykit sąrašą prieš pasirašydami. Kartais žmonės prisimena tą vieną senelio laikrodį tik tada, kai jau vilkikas užrakintas. Tada jau vėlu. (Ai, nors galima atidaryt, bet kainuoja papildomai.)

Ar reikia muitinės dokumentų persikraustant iš Lietuvos?

Iš Lietuvos į Angliją dabar jau ne ES, tai taip, reikia. EORI numeris, eksporto deklaracija, kartais importo. Mes tai tvarkome už jus, bet dokumentai turi būti teisingi. Aš nesu muitinės agentas, tiksliai visų kodų nežinau mintinai – ten yra žmonių, kurie tai daro 24/7, kai mano vairuotojai jau miega. Bet žinokit: jei kažkas negerai su popieriais, jūsų daiktai gali stovėti Doverio uoste arba Calais uoste dienų dienas. Vieną kartą klientas nurodė blogą prekės kodą „sofa-lova“ ir muitinė sukėlė klausimų. (Ai ne, sofos-lovos visgi lankstosi, tada tinka, bet kodas buvo kitas – nebebenurodysiu, kad nesuklaidinčiau.)

Kaip tvarkotės su augintiniais pervežimo metu?

Augintinius mes nevežam – tam yra specializuotos tarnybos. Katės, šunys – jie turi turėt pasus, skiepus, mikroschemas. Aš tik kartą vežiau auksinę žuvelę, bet tai buvo atskiras ir labai keistas atvejis. Paprastai – ne. Jei kraustotes, augintiniui reikia atskiro planavimo. Anglijai reikia specialaus pasižymėjimo, jei iš trečių šalių, o dabar Lietuva anglams lyg ir trečioji šalis dėl Brexit. Geriau pasitikrinkit veterinarijos klinikoje pas mus ir tada ten. O jei bandysit įkišt į bagažinę – žinokit, jie tikrins. Vairuotojai atsako, jei kas gyvas slėpsis tarp dėžių.

24/7 etiketas ir kas tiksliai veikia naktį

Ką reiškia 24/7 logistika – ar vairuotojas tikrai dirba naktį?

Tai nereiškia, kad vairuotojas įvažiuos į kiemą 3 valandą nakties. reiškia, kad mūsų biuras budi visą parą. Vairuotojai vairuoja pagal tacho – jie negali dirbti be poilsio. Bet jei reikia, kad pristatymo metu būtų išvengta spūsčių – mes galim paskaičiuot laiką. Kartais žmonės galvoja, kad 24/7 reiškia stebuklus. Ne. Tai reiškia, kad aš galiu jums atsakyt į žinutę 23 val., kai pagaliau nusprendėt, kurią spalvą sofos norit. Nors aš ir pavargęs tada būnu.

Ar galiu skambint 2 val nakties, jei mane apeina nerimas dėl siuntos?

Galit, bet ar aš atsakysiu – kitas klausimas. Mūsų budintysis atsako į skubius skambučius, bet jei skambinsit paklaust, ar dėžės turi būt rudos ar baltos – gausit mandagų atsakymą rytoj. Aš pats kartais pasiimu naktines pamainas, kai trūksta žmonių. Buvo atvejis, kai klientas pamest raktus nuo naujo buto Bristolyje vidury nakties. Tai tada skambutis buvo pateisinamas – mes sukoordinavom rakininką per mūsų partnerius. Bet jei tai tiesiog nerimas... atsigert arbatos, pažiūrėkit filmą, paskambinkit ryte. Naktį logistikos sprendimai į Angliją vyksta be telefoninių terapijų sesijų.

Ar galima pristatymą padaryt savaitgalį?

Anglijoje dažnai galima, bet brangiau. Šeštadieniais dalis sandėlių nedirba, dalis dirba. Sekmadieniai – retai, bet jei privatus namas, tai galima. Šventinės dienos – beveik ne, nes tie, kurie dirba, ima dvigubą ar trigubą atlygį. Aš turėjau pristatymą Kalėdų vakarą – klientas labai skubėjo. Sumokėjo gerokai virš normos, bet vairuotojas gavo premiją ir aš gavau butelį viskio. Tačiau tai nėra taisyklė, o ekstremali situacija. Jei planuojat kraustytis – nepirkite bilieto į koncertą tą patį savaitgalį. palikit laiko atsargai. Nors žmonės visada skuba.

Kas jei atvažiavus į vietą manęs nėra namie?

Tada vairuotojas arba palaukia (jei sutarta), arba važiuoja į artimiausią pertraukos aikštelę skaičiuot mokestį už laukimo laiką. Standartiškai – mes įspėjam prieš dieną ar dvi dėl tikslaus laiko. Bet būna, kad lėktuvas vėluoja, arba jūsų vyras pamiršo, kad reikia parsivežt vaikus iš mokyklos. Paskutinį kartą Londone turėjom stovėt dvi valandas, nes klientas užsisėdo susitikime. Sumokėjo už laukimo laiką, bet aš pats suprantu – gyvenimas. Svarbu tik pasakyti iš anksto, jei žinot, kad vėluosit. Nebent sugedo telefonas, tada jau nieko nepadarysi.

Kas dažniausiai stringa ten, Anglijoje

O jei naujas namas siauroj gatvėj ir vilkikas neįvažiuoja?

Tada naudojam mažesnę mašiną – furgoną. Tai vadinama perkrovimu. Kaina padidėja, nes reikia dviejų transporto priemonių. Buvo atvejis Brighton'e – graži vila, bet vilkikas netilp nei atvažiuot. Mes turėjom perkrauti ant mikroautobuso. Klientas pravirko iš nervų, bet aš pasakiau – žinot, geriau taip, nei bandyti įstumti vilkiką pro tarpą, kurio nėra. Anglijoje daug senų rajonų, ypač šiaurės vakarų Londono gatvės siauros kaip koridoriai. Aš kartais pats stebiuosi, kaip ten žmonės gyvena. Tai jei jūsų adresas su „mews“ gale – praneškite iš anksto.

Ar verta vežtis baldus, ar geriau viską pirkti vietoj?

Priklauso. Jei IKEA komoda – palikit, neveškit. Jei antikvarinis stalas iš senelės – vežkite. Anglijoje baldai yra ir pigūs, ir brangūs, priklauso nuo lygio. Dalis klientų nuveža, paskui supranta, kad butas ten mažesnis ir niekur netelpa ta komoda. Tada parduoda „Gumtree“. Aš asmeniškai siūlau: vertingus, emocionalius, gerus – vežkit. Blizgančius, didelius, neaiškios vertės – pagalvokit. Viena klientė vežė didžiulę spintą, o naujame name lubos buvo žemesnės. Spinta liko kieme. Gerai, kad ne lietingą dieną, bet vis tiek. Skaičiokit kubus ir matuokit duris.

Kaip elgtis jei kaimynai Londone neleidžia statyti mašinos kieme?

Oooo, tai jau atskira tema. Anglijoje parkavimas – šventas reikalas. Jei užimsite kaimyno vietą, gausite ne tik pyktį, bet ir gali policija atvažiuot. Mes visada stengiamės gauti leidimą savivaldybės, bet tai ne visada įmanoma tuo pačiu metu. Vieną kartą vairuotojas pastatė ant dvigubų geltonų linijų penkioms minutėms – bauda 130 svarų buvo reali. Klientas pyko ant mūsų, bet aš pasakiau: aš nemoku jūsų kaimynų. Geriausias variantas – jūs iš anksto sutarkit su kaimynais arba rezervuokit vietą. Ypač tuose rajonuose, kur gatvės kaip koridoriai ir mašinos stovi bamperis prie bamperio.

Ar reikia draudimo? Ar jūsų įmonė apdraudžia?

Taip, turim CMR draudimą, bet jis turi limitus. Jei jūsų paveikslas vertas 15 000 eurų – turite apie tai pasakyti. Standartinė vertė yra apie 10 eurų už kilogramą. Tai jei turit auksą – pasakykit. Aš mačiau situaciją, kai klientas vežė senovinį kilimą, vertą... nežinau, kiek, bet daug. Paaiškėjo, kad jis to nepaminėjo, o draudimo kompanija atsisakė mokėt, nes nebuvo deklaruota. Su naujais daiktais – kitaip, ten galioja kitos sąlygos. Geriau permokėt už pilną draudimą, nei paskui verkstelėt. Aš pats už savo daiktus drausčiau papildomai, jei kraustyčiausi. o tuo labiau į užsienį.

Kas jei per pristatymą pastebiu, kad baldas sulūžęs?

Būtinai užrašykit aktą. Be akto – jokia draudimo kompanija neims bylos. Aš visada sakau klientams: nebijokit, atidarykit dėžes, patikrinkit. Jei vairuotojas skuba – pasakykit, kad sau ramiai. Buvo atvejis, kai fotelis buvo įbrėžtas. Klientas nepasakė nieko, pasirašė, o paskambino po trijų dienų. Atsakymas buvo: atsiprašom, bet nebeturim faktų. Skaudu, bet taip yra. Kitas kartais sako – o ten gal jau buvo įbrėžimas. Todėl tikrinkit vietoje, fotografuokit. Net jei vairuotojas pavargęs ir nori namo. Jis gali palaukt dešimt minučių, aš moku algą.

Kiek trunka kelionė iš tikrųjų?

Iš Lietuvos – 2-4 dienos, priklausomai nuo to, kuriai Anglijos daliai. Į Londoną greičiau, į Škotiją – lėčiau. Aš galvoju... į Niuikaslą turbūt trys dienos reikia, bet priklauso nuo apkrovos. Jei dalinis krovinys, gali būti ir savaitė, nes sustojam pakeliui pakrauti. Vieną kartą vilkikas strigo Prancūzijoje dėl streiko – klientas laukė 5 dienas. Aš pats iš nevilties jau galvojau siųst antrą mašiną. Bet to negali numatyti. Oras, eismo įvykiai, muitinės – viskas daro įtaką. Tai jei jums sako, kad tiksliai bus antradienį 14:00 – galit tiesiog juoktis. Bus antradienis arba trečiadienis, tikriausiai ne pirmadienis.

Ką patartum žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į Angliją?

Pirmiausia – kvėpuokit. Antra – mėtikit lauk pusę daiktų. Trečia – skaitykit sutartis. Ketvirta – nemanipuliuokit vairuotojais kaip vergais, jie irgi žmonės. Ir dar: Anglija ne Marsas, bet ten viskas kitaip – jungikliai, kiemo taisyklės, arbatos kultūra. Dėl logistikos – rinkitės ne pagal kainą, o pagal jausmą. Jei ausis čiaudėjusi, kai kalbat su operatorium – eikit kitur. Aš per dvidešimt metų supratau, kad geriausi klientai yra tie, kurie klausia daug, o blogiausi – kurie nieko nesako ir tada stebisi. Tai būkit kantri, atviri ir nepirkite bananų į priekabą – jie supus.

Išvada

Logistikos sprendimai į Angliją 24/7 yra ne tai, kaip atrodo reklamoje. Tai darbas, reikalaujantis plano, kantrybės ir žmonių, kurie žino kelią ne pagal navigaciją, o pagal patirtį. Aš nesakau, kad viskas bus tobula – butai siauri, orai blogi, kaimynai pikti. Bet jei viską sudėliosite iš anksto, pasirinksite rimtus partnerius ir nepamesite humoro jausmo – daiktai atvyks, jūs įsikursit, o po metų juoksitės apie tai, kaip verkėt prieš pristatymą. Sėkmės kraustantis.