Logistikos sprendimai Anglijos kryptimi – siuntiniai artimiesiems: praktinis vadovas be saldžių melų

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, o turbūt net daugiau, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės susiduria su tuo pačiu stresu kiekvieną kartą. Anglija – ne kaip anksčiau. Nuo tada, kai įvyko „Brexit“, pasienio kontrolė tapraukė kaip kietas sūris, o muitinės darbuotojai tampa vis griežtesni. Dažnai gaunu skambučius: „O gal galima greitai?“ arba „Ar tai tikrai brangu?“. Suprantu, kai siunčiate dovanas vaikams, maistą tėvams ar įrangą verslui, norite, kad viskas vyktų sklandžiai. Tačiau realybė tokia, kad logistikos sprendimai Anglijos kryptimi – siuntiniai artimiesiems reikalauja kantrybės ir labai tikslumo. Čia nebe tie laikai, kai užkraudavai krepšį į mikroautobusą ir važiuodavai per bruoželį be sustojimo. Dabar reikia mokėti užpildyti deklaraciją ir suprasti, ką drąsiai galima vežti, o kas gali baigtis dideliu nuostoliu.

Kaip viskas prasideda ir dokumentų chaosas

Ką reikia daryti pirmiausia, kai nusprendžiu siųsti daiktus?

Pirmiausia – neskubėk. Dažniausiai žmonės susiranda dėžę, užmuša ją lipnia juosta ir tik tada galvoja „oi, o kaip dabar ją nuvežti?“. Tai blogas pradžios variantas. Privalai žinoti tikslų siuntinio svorį ir matmenis, ne „apie“, o tiksliai. Vairuotojai turi savo grafikus, jei pasakysi, kad dėžė sveria 10 kg, o ji atsimuš 30 kg, jis tiesiog nenusiplauks tave ir atliks dėžę sandėlyje. O tada tas logistikos sprendimai Anglijos kryptimi – siuntiniai artimiesiems tampa kur kas brangesni dėl papildomų krovos darbų. Susirink visus duomenis, išmatuok viską ir tik tada kreipkis į vežėją.

Ar tikrai reikia tokios detalaus inventoriaus sąrašo?

Tikrai. Galvoji, kad „maistas“ arba „drabužiai“ pakanka? Nieko panašaus. Muitinės reikalauja, kad būtų nurodyta, kas tiksliai yra viduje, kokio tai svorio ir net kokia yra prekės vertė. Turiu omenyje, jei siunti batus, parašyk „batai, odiniai, 42 dydis, 2 vnt.“, o ne tiesiog „rūbai“. Vieną kartą klientas parašė „dovanos“, o muitininkas atidarė ir pamatė vaikišką automobilį su elektros varikliu. Buvo problema, nes nebuvo nurodyta, kad tai yra transporto priemonė su akumuliatoriumi. Detalus sąrašas tavo draugas.

Kiek laiko užtrunka visa ši procedūra?

Nebūk nusivylęs, jei nesiseka iš karto. Įprastai, jei visi dokumentai tvarkingi, siunta nueina per 2–3 darbo dienas iki sandėlio Lietuvoje arba Anglijoje. Bet jei reikia tvarkyti custom procedūras, gali užtrukti ilgiau. Pats transportas užima maždaug 3–4 dienas vieną kryptį. Žinoma, yra ir greitųjų variantų, kai veža keliais vairuotojais ir nekelia lankyti parduotuvių, bet tai kainuoja kaip nupirkta sparnas. Geriau planuok savo siuntą bent savaitę iki to, kai ji turi pasiekti gavėją.

Ar galiu pasitiki tą pačią siuntą sandėlyje?

Nebent dėl specialių aplinkybių. Esantys terminalai dirba kaip tikros gamyklos – viskas judi konvejeriu. Jei nori uždėti kažką papildomai į jau uždarytą dėžę, turėsi ją atidaryti, o tai kainuoja pinigus už laiką. Be to, jei dėžė jau buvo išmatuota ir įvedta į sistemą, pakitus svoriui, gali kilti problemų su muitine, nes jos nekenčia, kai skiriasi deklaracijos duomenys nuo realybės. Geriau viską susidėti iš karto.

Kokia apytikslė kaina, kuria turiu orientuotis?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant sienos. Viskas priklauso nuo degalų kainos (kaip ir visur), o taip pat nuo to, kiek yra laisvų vietų krovininiame automobilyje. Įprastas siuntinio (pvz., 30 kg) vežimas gali kainuoti nuo 50–70 eurų, o jei jau kalbame apie paletę, tai skaičiai svyruoja nuo 150 iki 250 eurų. Logistikos sprendimai Anglijos kryptimi – siuntiniai artimiesiems nėra pigi pramoga, ypač jei skubai. Turiu omenyje, kad „skubos“ mokestis dažnai sudaryja net 30 proc. galutinės sumos.

Ar brangiau nei prieš 5 metus?

Be abejo. Tiesa, prieš penkerius metus mes tiesiog važiavome be jokių muitinių procedūrų, todėl buvo pigiau. Dabar įsileisti į Angliją turi sumokėti tam tikrus mokesčius už įvežimą (IPR mokesčiai), o tai prideda prie kainos. Taip pat ir dokumentų tvarkymas dabar kainuoja, nes jį turi daryti brokeris. Taigi, taip, brangiau, bet bent jau aišku, kas vyksta, o ne taip, kad dėžė dingsta tyliomis.

Ar galiu išsiveržti be brokerio?

Jei esi fizinis asmuo ir siunti nedidelę dovaną, dažnai kurjeriu (pvz., DHL arba LP Express) galima išsiverčiant be jokio brokerio, nes jie turi savo sistemas. Bet jei siunti didesnį siuntinį arba dalinį krovinią, tada be tarpininko (brokerio) bus tiesiog neįmanoma gauti leidimo praeiti sieną. Angliška muitinė nekalba su vairuotoju, ji kalba su brokeriu, kuris užpildo formą.

Ar reikia EORI numerio?

Tai klausimas, kurį girdžiu retai, nes niekas apie jį nežino. Jei esi įmonė, EORI numeris yra privalomas, be jo nepraslys nei viena customs procedūra. Fiziniams asmenims jis taip pat rekomenduojamas, jei siunčiate daug daiktų arba dingesnius daikus, nors dažnai kurjeriai naudoja savo „numatytuosius“ numerius. Bet jei nori pilnos kontrolės, gauk jį – tai nemokama ir padaryta per internetą.

Muitinės, bruoželiai ir realios problemos

Kas vyksta tiesiai ties bruoželiu?

Eikime tiesiai į gyvenimą. Vairuotojas atvažiuoja prie bruoželio, paima bilietą (kaip ir tu važiuodamas į Vilnių), laukia eilėje. Kartai tai trunka valandą, kartai penkias. Būna taip, kad vairuotojas praleisti jo negali, nes trūksta kokio nors lapelio, turi užeiti į tą garsiąją „kabiną“ ten aiškintis. Pavogtas laikas – tau pinigų nuostolis, nes vairuotojas dirba valandomis, o ne už fiksą.

Ar dažnai tikrina siuntas?

Statistiškai ne, kas tikrina. Bet jei taip atsitiks – būk pasiruošęs. Tarkime, siunti maistą arba kosmetiką. Muitininkas gali pamatyti deklaracijoje „kūdikių milteliai“ ir pasakyti „atidaryk“. Vieną kartą buvo situacija, kai vairuotojui reikėjo išpakuoti visą furgoną, nes buvo įtarta, kad prekės yra pavojingos. Nuvargojo visi. Taigi, deklaracija turi atitikti realybę 100 proc.

Kas, jei pamiršiu parašyti ką nors svarbaus?

Tada būna „džiugiai“. Gali gauti pranešimą, kad siunta sustabdyta. Tuomet reikia rašyti paaiškinimus, daryti korekcijas. Muitinės baudos už blogą deklaraciją gali būti didelės, ypač jei trūksta mokesčių. Geriau dukart patikrinti, nei vieną kartą gailėtis. Kartais klientai sako: „o, aš tiesiog pamiršau“, o tokiu atveju muitinė nesiruošia juos klausinėti, kodėl jie pamiršo, ji tiesiug uždaro sieną.

Ar galiu siųsti vaistus be recepto?

Tai yra pilna ašarų istorija. Teoriškai galima siųsti asmeniniam naudojimui nedidelį kiekį, bet praktiškai dažnai atima. Anglijoje labai griežtai žiūri į vaistus, netgi vitaminus ar papildus, kuriuose yra kažkas neaiškaus. Prieš pusmetį vienas klientas norėjo atsiųsti berno šuns maistą su vaistinėmis, ir visa siunta buvo sugrąžinta atgal. Geriau nepaisyti šios taisyklės.

Kas yra importo mokesčiai ir juos moka kas?

Gavėjas Anglijoje. Jei siunti dovaną, kuri verta daugiau nei 39 svarų (arba kažkas dabar keitėsi, reikėtų patikrinti tiksliai, bet apie 40 svarų), gavėjas turi sumokėti PVM ir muito mokestį. Dažnai žmonės nustemba, kai jų giminės Londone turi sumokėti 20 svarų už dėžę su sūriu. Tai ne mūsų kaltė, tai Anglijos įstatymai.

Ar galiu apsukti Mokesčių mokėtojo kodą (VAT)?

Jei esi verslininkas Anglijoje ir turi VAT numerį, tu gali jį nurodyti deklaracijoje, tuomet gavėjas nemoka PVM siuntimo metu (jis apskaičiuoja vėliau savo deklaracijose). Tai puiki logistikos sprendimai Anglijos kryptimi galimybė taupyti, jei vykdoma prekyba tarp įmonių (B2B). Fiziniai asmenys tokio malonumo neturi.

Kas nutinka su nepristatyta siunta?

Jei gavėjo nėra namuose, arba jis nepasirodo pasiimti, siunta nukelia į sandėlį. Ten ji laikoma tam tikrą laiką (pavyzdžiui, savaitę), o tada, jei niekas nesireiškia, ji gali būti sunaikinta arba grąžinta atgal. Grąžinimas kainuoja dvigubai – tiek kainavo nuvežti, tiek atvežti atgal. Be to, gali tekti mokėti mokestį už sandėlio laikymą.

Ar tikrai taip blogai su mėsa ir sūriu?

Taip, yra griežti apribojimai. Anglija labai bijo ligų, todėl kviečia nevežti mėsos ir pieno produktų iš ES (išskyrus kai kuriuos išimtis, bet tai labai sudėtinga). Tegul niekas nebando įspraudti dešros į dėžę su drabužiais. Radiologija (rentgenas) bruoželiuose viską pamato. Vieną kartą gavau foto, kur matėsi džemperių viduje uždėtas kiaulienos riekelis – buvo keista.

Ar saugu siųsti elektroniką?

Galima, bet turi būti labai gerai supakuota. Be to, jei tai yra naudota elektroniką, įrašyk „naudota“. Jei parašysi „nauja“, o ji bus subraižyta, gali kilti įtarimų dėl prekybos apgaulės. Taip pat, baterijos – turi būti atskirai arba įrenginyje, negali būti laisvai besisukančių akumuliatorių dėžėje, tai ugnies pavojus.

Ar būna, kad vairuotojas tiesiog „dingsta“ su kroviniu?

Su gerbiomis kompanijomis – ne. Bet rinka pilna „vilkų“. Yra tokių vežėjų, kurie pasiima avansą, užkrauna siuntas ir dingsta. Todėl rinkis tik patikrintus, nebrangiausius ne visada. Mūsų logistikos sprendimai Anglijos kryptimi remiasi tik ilgai rinkoje esančiais partneriais. Nenorėtum, kad tavo dėžė su mamynos keptaisiais būtų parduota kažkur Lenkijoje.

Kas tiksliai galima, o ko geriau nevežti

Ar galiu siųst gėrimus?

Alkoholis vežamas galima, bet ribotais kiekiais (kaip ir lėktuvu). Turi būti plokščios formos, kad nesulūžtų. Vyno butelius geriau įdėti į specialias dėžes. Viena klientė bandė siųsti namų gamybos likerį plastikiniuose buteliuose – sprogo kelios iš jų, aplipdyk visas kitas dėžes. Buvo liūdna.

Degtinė arba alus – ar tas pats principas?

Alus sunkesnis, dėl to daugiau kainuoja vežimas. O degtinė – tai aukštesnio alkoholio turinys, todėl gali būti labiau tikrinamas dėl kiekio. Jei siunti dvi butelius, nieko tokio, bet jei dėžę pilną degtinės – tai jau atrodo kaip prekyba, o tais atvejais reikia licencijų. Geriau nepiršyti likėjo.

Ar galiu siųsti augalus?

Gali, bet tik su specialiomis fitosanitarinėmis licencijomis (fytosanitarinis sertifikatas). Negali tiesiog iškasti rožę iš darželio ir įmesti į dėžę. Anglija turi savo virusus ir vabzdžius, kurių ji nenori. Be dokumento, augalus tiesiog sunaikins pasienyje, o tu gausi pranešimą „prekės išimta ir sudeginta“. Nėra ko girdei.

Kas su knygomis ir mokymo priemonėmis?

Knygos dažnai yra be mokesčių (0 proc. PVP), jei tai ne reklaminė medžiaga. Tad knygų siuntimas gali būti gan pigus. Bet jei tai yra žurnalai su reklamomis, jau gali būti kitas tarifas. Turiu omenyje, knygos yra geras dalykas siųsti, jos nesugenda, svėra mažai, bet gali būti sunkios, jei tai enciklopedijos.

Ar leidžiama siųsti parfumeriją?

Dėl degių skysčių taisyklės labai griežtos. Vieną buteliuką galima, bet jei turi dešimt – tai jau pavojingas krovinių kategorijos. Dauguma kurjerių tiesiog atsisiko vežti didesnius kiekius parfumerijos, nes jiems reikia specialių leidimų transportavimui.

O buitinės chemijos (plovikliai ir pan.)?

Vėl gi, pavojingos medžiagos. Tegul būna hermetiškai uždaryta. Esu matęs, kaip atidarius furgoną viduje kvapo visiems metams chloru. Jei buteliukas nuteka, sugadins viską, kas yra aplinkui. Geriau nusipirkti Anglijoje, ten parduoda tas pačias prekes.

Ar galiu siųsti pinigus grynaisiais?

Kategoriškai ne. Tai draudžiama daugumos logistikos kompanijų. Jei dėžėje bus rasta pinigų, ji bus sustabdyta, o tuomet gali prasidėti tyrimai dėl pinigų plovimo (nejuokinga). Pinigus reikia pervesti banku. Logistikos sprendimai Anglijos kryptimi – siuntiniai artimiesiems tai reiškia daiktus, o ne finansus.

Rūbai – ar turi būti su etiketėmis?

Jei nauji – taip, turi būti su etiketėmis. Jei naudoti – rašyk „naudoti drabužiai“. Jei siunti be etikečių naujus drabužius, gali būti įtarimas, kad tai kontrabanda arba prekės, kurių negalima prekiauti. Naudoti drabužiai dažniausiai praeina be problemų, jei jie švarūs (ne purvini).

Ar galiu siųsti baldus?

Galima, bet jie turi būti išardyti. Negali įmezti sofos visą. Vienas vyras bandė siųsti stalą neišardytą – jis netilpo į kelią vairuotojo furgone, teko grįžti. Išardytas stalas užima mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad jis sulūž per kelionę per kelias bangas.

Ar galiu siųsti dviratį?

Taip, bet jis turi būti gerai supakuotas ir pripakuotas specialioje dėžėje (paprastai dviračių dėžėje). Jei paliksi rankenas laisvai, jos gali užkliuti už kitų krovinių ir sulaužyti ką nors. Dauguma vežėjų kviečia pašalinti pedalus ir pasukant vairą į šoną.

Pristatymas ir kas po to

Vairuotojas skambina prieš atvykstant?

Dauguma taip. Yra tokių „šaltų“, kur tiesiog užneša į duris ir palieka. Bet jei tai didesnė siunta arba krovinys, vairuotojas visada susisieks su gavėju. Būna, kad gavėjo anglų kalbos lygis nėra tobulas, tai sukelia keistų situacijų. Kartais tiesiog palieka pranešimą „left in porch“ (palikta prie durų).

Kas, jei gavėjo nėra namie?

Tai priklauso nuo to, ka tu siuntei. Jei kurjeriu (DHL ir pan.), jis paliks pranešimą, kad reikia atvykti į pašto skyrių. Jei tai didelis krovinių automobilis, jis negali laukti valandą kol tu važiuoji iš darbo. Jis gali iškrauti ir važiuoti toliau, bet tada tau reikės rasti būdą, kaip tą krovinį parsivežti iš terminalo.

Ar galiu nurodyti pristatymo laiką?

Gali bandyti, bet nereikėtų tikėtis, kad vairuotojas lauks tarp 14:00 ir 14:15. Jis turi savo grafiką. Paprasčiau nurodyti „rytas“ arba „popietė“. Taip pat, Anglijoje yra daug „Low Emission Zones“ (žemos emisijos zonų), kur senesniems sunkvežimiams užkirsta kelias. Tai gali paveikti pristatymo laiką Londono centre.

Kaip sužinoti, kur yra mano siunta?

Gerbiama kompanija duos sekimo numerį (tracking number). Įdedi jį į svetainę ir matai, kur jis yra. Kartais būna delsos, duomenys atsinaujina ne realiu laiku. Pavieniai vairuotojai važiuoja per miškus, kur nėra ryšio, todėl jų vieta gali neatnaujinti 12 valandų.

Ar galiu keisti adresą jau kroviniui važiuojant?

Labai sunku. Jei jau buvo užpildyta customs deklaracija, adreso keitimas reiškia viską iš naujo registruoti. Tai kainuoja pinigus ir laiką. Geriau duokit tikslų adresą iš karto, o ne tada, kai vairuotojas jau važiuoja į Birmingamą (oops, buvo galvojęs į Mančesterį, bet panašu).

Kas daroma, jei dėžė atkeliauja sužeista?

Reikia nedelsiant susisiekti su brokeriu arba vežėju. Būtinai padaryk nuotraukas iš karto, kai atidaryti. Negalima palaukti rytojaus, nes niekas nepasakys, kad tą skylę padarei pats. Draudimas paprastai dengia žalą, jei ji buvo padaryta pervežimo metu.

Ar galiu atsisakyti siuntos, kai ji jau pakelių?

Negali. Pinigai jau išleisti (benzinas, muitinės mokestis). Jei atsisaki, vis tiek teks mokėti už transportą atgal. Be to, gali tekti mokėti už sugrąžinimą. Geriau pagalvok prieš tai.

Ar įmanoma pristatyti į salą (pvz., Airiją)?

Tai jau kita istorija. Airija – tai ne Anglija. Reikia kelti į dar vieną keltą. Logistikos sprendimai Anglijos kryptimi dažnai užsibaigia ties Anglijos sausuma, o toliau į Škotiją ar Airiją reikia specialių sutarčių. Nerekomenduoju siųsti ten be aiškaus pasirašymo.

Kaip atrodu paprasta siuntimo iš Anglijos į Lietuvą?

Tas pats, tik atvirkščiai. Muitinės procedūros Lietuvoje taip pat egzistuoja. Dažnai žmonės galvoja, kad į Lietuvą vežti lengviau, bet mūsų muitinė taip pat gali sustabdyti ir patikrinti. Pasitikėjimas abiem pusėmis turi būti.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Jei gavėjas sako „aš to ne užsakiniau“, vairuotojas gali išsižiūrėti. Dažniausiai siunčiami atgal siuntėjui (Anglijoje ar Lietuvoje). Siuntėjas tada sumoka už grąžinimą. Geriau gerai pasitikrinti su gavėju, ar jai tikrai laukia tų batų dydžio 41.

Ar rekomenduojate paletę ar dėžes?

Jei daug daiktų – paleta. Saugiau, patogiau krauti. Jei kelios dėžės – gali būti pigiau juos įdėti į bendrą furgoną („kolekcija“). Bet ant paletos daiktai mažiau pasisuka ir mažiau tikėtina, kad kas nors užlips ant tavo dėžės viršaus.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų dienų?

Pasiūlos ir paklausos dėsnis. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) visi nori siųsti, vietos mažėja – kaina šuoliais kyla. Taip pat, jei tą savaitę yra daug „projektų“ (didelių fabrikų pervežimų), vietos mažai kaimiškiems siuntimams. Planuok anksčiau.

Finalinės mintys ir išvados

Viskas šioje srityje atrodo sudėtinga tik tol, kol nepabandai. Svarbiausia yra nuoširdumas ir tikslumas. Logistikos sprendimai Anglijos kryptimi – siuntiniai artimiesiems nebegali būti remianti tik „pažinties“ sistema, reikia laikytis taisyklių. Nors dažnai pasitaiko nesusipratimų ir vėlavimų, dauguma siuntų vis tiek pasiekia adresą sėkmingai. Nereikėtų bijoti muitininkų, tiesiog būk sąžiningas deklaracijoje. Gerai suplanavus ir pasirinkus patikimą partnerį, net ir tokia sudėtinga kryptis tampa paprasta kasdienybe. O jei kils abejonių – visada geriau klausti, o ne spėlioti.