Logistikos sprendimai Anglijai: mikroautobusais greitai ir saugiai

Logistikos sprendimai Anglijai: mikroautobusais greitai ir saugiai – skamba kaip reklama, bet aš jau dvidešimt ketverius metus vežioju žmonių daiktus į Londoną, Birmingemą, Mančesterį ir dar ten toliau, kur tik įsivaizduojate. Žmonės dažnai klausia tų pačių dalykų, tik kitaip suformuluotų. Šiame tekste (na, gerai, ne „tekste“ – tiesiog čia) surašiau tikruosius atsakymus į klausimus, kuriuos gaunu prie kavos, telefonu ir net parduotuvių eilėse. Jei ketinate kraustytis ar siųsti krovinį į Didžiąją Britaniją, galbūt rasite tai, ko nepasako sausos įmonių svetainės.

Iš pradžių – ką žmonės dažniausiai klausia

Kiek maždaug laiko užtrunka perkraustymas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Žiūrėk, jei važiuoji tiesiogiai ir orai nebaisūs, per dvi paras į Londoną įsėdi. Būna, kad per 36 valandas, jei vairuotojai keičiasi. Bet realiai klientai paskaičiuoja tik „kelio laiką“ ir pamiršta, kad reikia pakrauti, iškrauti, pravažiuoti muitinę – jei dar ką nors tikrina. Aš asmeniškai mėgstu sakyti: skaičiuokit tris dienas. Jei bus greičiau – bonusas. Viena kartą vežėm į Birmingemą, tai vairuotojas dėl vėjo Doverio kelyje pralaukė šešias valandas. Toks gyvenimas.

Ar galiu kartu važiuoti su savo daiktais?

Žinoma, dauguma klientų taip ir daro. Mikroautobuse vietos keturiems žmonėms priekyje, kartais penkiems, jei mašina didesnė. Jūsų daiktai gale. Svarbu suprasti – jūs negaunate kelionės į Disneilendą, o važiuojate kroviniu. Kartais sustojimas kas trys–keturios valandos, kartais reikia nakvoti pakeliui. Aš klientams sakau: jei turite nugaros problemų, geriau skristi lėktuvu. Buvo atvejis, kad klientė vežė katę. Katė klykavo pirmas šešias valandas. Ne visada jauku, bet įmanoma.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nesudaužytų? Ar man tai daryti pačiam?

Pažadu, kad aštuoniasdešimt procentų dūžių atsiranda ne dėl duobių, o dėl to, kad žmonės deda vazą vieną į kitą be popieriaus. Ne, rimtai. Jei galit – pakuokit patys, nes tik jūs žinot, kur kas guli. Bet jei neturite laiko, mes galime atsiųsti žmones, tik tai kainuos papildomai. Pakuotė turi būti sudėta iki pat lubų. Mikroautobuse nėra begalinės erdvės. Kartais žmonės atsiveža dėžių su oru viduje – spaudžiam jas kaip tik išmanom. (Teisingai, sakau „spaudžiam“, nors turėjau galvoti „sustatom“ – šiaip taip ir darom.)

Kokia yra tikroji kaina perkraustyti baldus iš Kauno į Londoną? Nes skaičiuotuvai internete kartais meluoja.

Skaičiuotuvai internete... aš jų nekomentuosiu. Reali kaina svyruoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų priklausomai nuo daiktų kiekio ir ar reikia liftų. Mažas mikroautobusas krovininis. Jei renkatės pigiausią pasiūlymą, greičiausiai gausite vaikiną su pasenusiais Mercedes Sprinter ir be draudimo. Buvo atvejis – kaina šeši šimtai eurų, bet kelyje užsidegė stabdžiai. Klientas rašė skundą, o tos įmonės jau nebėra. Mokėkite vidutiniškai ir tikrinkite, ar turi įmonė licenciją vežti į didžiąją Britaniją.

Ar reikia kokių nors ypatingų popierių vežant krovinius į Angliją po to Brexit?

Žiūrėk, čia aš kartais pats pasimetu, nes taisyklės keičiasi dažniau nei oras Lietuvoje. Paprastai reikia CMR važtaraščio, pakuočių sąrašo – packing list – ir kartais muitinės deklaracijos. O jeigu asmeniniai daiktai? Ten kitokia kategorija. Muitininkai kartais atlaidūs, o kartais nori kiekvienos dėžės turinį. Aš visada rekomenduoju klientams pasiruošti sąrašą anglų kalba. (Kartais sakau „pasiklauskite mūsų biuro“, nes ten Rasa žino tiksliau nei aš šitą muitinės scenarijų.)

Kelionėje – kas vyksta realiai

Ar vairuotojai nakvoja kabinuose, ar juos reikia kur nors vežti į viešbutį?

Klausiate lyg tai būtų atostogos. Daugelis vairuotojų turi miegojimo vietą pačiame mikroautobuse. Modernesniuose modeliuose – kaip mažas namelis ant ratų. Bet jei važiuojama dviem vairuotojais, vienas vairuoja, kitas miega, ir taip be sustojimo. Jei reikia dviejų dienų kelionės, kartais stabteli pas ką nors iš pažįstamų prie Kalės. Nemoku pasakyti, kad visi tai daro pagal taisykles. Kartais pamiega poilsio aikštelėje. Juk žmonės, ne robotai.

Kas bus, jei mikroautobusą sustabdys policija Didžiojoje Britanijoje?

Jie tikrina svorį, techninę apžiūrą ir darbo laiką. Jei viskas sutvarkyta – pravažiuojate per penkias minutes. Jei vairuotojas pervargęs arba viršsvoris... tada problemos. Buvo nutikimas – mikroautobusas krovėm pilnai iki viršaus. Anglijos policininkas pasvėrė, parašė baudą. Klientas galvojo, kad tai mūsų kalė, bet jis pats sakė, kad viską reikia tempti. Nu kaip paaiškinsi... Reikia žinoti: legalus svoris iki trijų su puse tonos. Peržengus – reikia sunkvežimio kategorijos. Daugelis to neskiria.

Kaip dažnai pervežant daiktus į Londoną nutinka, kad kažkas sulūžta?

Neišgalvosiu – maždaug kas dešimtas reisas būna koks nors skilimas. Dažniausiai tai stiklas, kurį žmogus pats supakuoja per plonai. Kartais veidrodžio kampas. Aš nepasakosiu, kad viskas yra šimtu procentų saugu, nes tai melas. Draudimas padengia didžiąją dalį, bet procedūra užtrunka. Geriau investuoti į pakavimo medžiagas nei po to verkti dėl vazos. Žmonės kartais pyksta ant mūsų dėl to, ką patys padarė neteisingai. Būna ir taip. Karštos diskusijos – nepatogu, bet realu.

Ar galima kartu vežti augalą, pavyzdžiui, didelį fikusiuką?

Augalai... čia toks pats galvos skausmas kaip ir katės. Techniškai vienas kitas fikusas dar gal ir praeina. Bet didelis monstras, kurio šaknys byra? Ne. Muitinė gali uždrausti įvežti dirvą, o juk vazonas – tai dirva. Aš pats esu vežęs palmą į Londoną prieš trylika metų, kai taisyklės buvo švelnesnės. Dabar? Neaišku. (Tiesą sakant, turbūt nebeleidžiama, bet pasitikslinkite, nes aš tikrai nesu šimtu procentų tikras šituo klausimu.)

Koks realus skirtumas tarp trijų su puse tonos mikroautobuso ir didesnio sunkvežimio gabenant į Angliją?

Viskas priklauso nuo kiekio. Dviejų kambarių butui – mikroautobuso užtenka. Trijų aukštų namui – reikia fūros. Mikroautobusas pranašesnis mažesniuose miesteliuose, nes Didžiojoje Britanijoje gatvės siauros, ypač Brighton'e ar senesniuose Londono rajonuose. Viena kartą vežėm sofa-lova į Noting Hill – fūra nepateko į kiemą. Teko persikrauti vidury gatvės. Mikroautobusas lankstesnis, bet turi ribą – apie dešimt kubinių metrų. Neperženkite svorio, baudos griežtos, kelias tampa pavojingu.

Ar saugu palikti mikroautobusą su daiktais nakčiai kelyje?

Nesaugiausia dalis perkraustymo. Prancūzijoje ir Belgijoje pasitaiko apiplėšimų, nors ne taip dažnai, kaip baiminasi žmonės. Vairuotojai stengiasi važiuoti be sustojimų arba statyti prie apšviestų aikštelių. Aš asmeniškai sakau: brangūs daiktai – juvelyrika, dokumentai – vežkitės su savimi salone. Mikroautobuso krovininė dalis užrakinama, bet profesionalūs vagys tai įveikia per minutes. Buvo blogas atvejis prie Lilio prieš kelis metus. Nuo tada vengiam to rajono nakvynei. Kartais saugumas svarbiau nei greitis.

Saugumas, draudimai ir pinigai – apie ką vengia kalbėti

Ar krovinio draudimas tikrai apmoka viską, jei nutinka bėda?

Draudimas apmoka tai, kas sutartyje. Ir tai – ne visada viskas. Pavyzdžiui, jei pats supakavote netinkamai – draudimas gali atsisakyti mokėti. Arba jei vertinate sofą pigiai, o ji brangi – gausite mažai. Aš matęs, kaip klientas pykosi tris mėnesius dėl kompiuterio. Draudimo įmonė ieško kiekvienos skylės. Ne paslaptis – kai kurios įmonės taupo draudimu ir turi tik privalomąjį. Klauskite CMR arba specialaus draudimo pažymos prieš mokėdami avansą.

Kodėl viena įmonė prašo devynių šimtų, o kita tūkstančio keturių šimtų eurų už tą patį maršrutą į Mančesterį?

Kaina priklauso nuo mašinos amžiaus, draudimo kokybės, ar vairuotojas mokamas pagal įstatymus, ar juodai, ar jie realiai važiuoja, ar perparduoda kitai įmonei. Pigiausias variantas dažnai reiškia privatų asmenį. Kai kas vyksta gerai, bet kai ne – neturite kam skųstis. Brangesnė kaina dažnai reiškia licencijuotą vežėją, mokamas įmokas ir patikrintą techniką. Aš ir pats kartais pasiūlau nuolaidą, jei vairuotojas grįžta tuščias. Bet šešių šimtų skirtumas – čia jau signalas.

Kada mokėti – prieš kelionę ar po jos? Nes bijau, kad pasiems pinigus ir dingsta.

Įprasta rinkoje – trisdešimt procentų avansas prieš, septyniasdešimt po pristatymo. Jei reikalauja visko iš anksto – mokėkite pavedimu, ne grynaisiais, kad liktų pėdsakas. Juoda rinka mėgsta grynus. Aš pats renkuosi avansą, nes degalams reikia pinigų, bet galutinis atsiskaitymas vyksta tik kai pasirašote, kad daiktai sveiki. Buvo atvejis, kai klientas atsisakė mokėti dėl subraižytos dėžės. Mes sutaisėme vietoje. Visada turi būti sutartis. Be popieriaus – esate pažeidžiamas.

Ar galima gauti sąskaitą faktūrą perkraustymui į Angliją, ar tai visada vokeliuose?

Žinoma, kad galima. Normali įmonė duoda sąskaitą faktūrą. Jei ne, klauskite kodėl. Verslo klientams be sąskaitos iš viso negalima. Aš pažįstu kolegų, kurie dirba tik grynaisiais, nes taip lengviau slėpti nuo mokesčių. Bet tai ne mano reikalas. Jūsų reikalas – turėti dokumentą. Jei atsisako išrašyti sąskaitą faktūrą prieš mokėjimą, tai labai stiprus signalas, kad kažkas blogai. Sąskaitos padeda ir jei reikia draudiminio įvykio. Tūkstantis eurų pervežimas turi atsispindėti popieriuje.

Ką daryti, jei ketvirtadienį turiu išsikraustyti, o raktų į naują butą Londone dar nėra?

Oho, taip būna dažniau nei galvojate. Anglijos būsto rinka – velniava, nuomotojai vėluoja, raktai stringa. Jei daiktai atvažiavo laiku, o jūsų nėra kur padėti – mokate saugojimą. Turime sandėliukų galimybę, bet Londone vieta brangi. Kartais klientai susitaria su kaimynais, kartais ilgiau palieka senoje vietoje. Geriausias patarimas: nesiplanuokite į paskutinę dieną. Savaitės tarpas tarp išsikraustymo ir atsikraustymo gelbsti nervus. Buvęs klientas miegojo ant dėžės tris dienas, nes butas nebuvo paruoštas. Nerekomenduoju.

Techniniai dalykai, kuriuos dažnai pamiršta

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į Londono centrą, ar ten koks nors mokestis?

Londonas turi congestion charge ir ULEZ zonas. Mikroautobusas dažnai patenka į švaraus oro zoną, bet jei senesnis dizelis – mokate papildomai. Tai jūsų, kaip kliento, klausimas, ar vairuotojo? Aš manau, kad vairuotojas turėtų tai žinoti, bet dažnai klientas turi apmokėti tuos mokesčius. Reikia tikrinti registraciją. Kartais pravažiuoji pro ULEZ nepastebėjęs, o paskui sąskaita už šimtą svarų. Aš ne visada spėju paaiškinti tai angliškai tobulai, bet pinigus susimokėti tenka vis tiek.

Ar reikia manęs laukti Anglijoje, kai atvažiuoja su daiktais, ar gali pristatyti ir be manęs?

Reikia ką nors pasitikti su raktais ir pasirašyti už krovinio priėmimą. Jūsų vardu gali tai padaryti draugas ar naujas šeimininkas, jei sutariame. Bet kad kažkas turi būti – turi. Vairuotojas nepaliks baldų be parašo. Kartais galvojama, kad mes kaip kurjeriai paliekame prie durų. Ne. Perkraustymas nėra internetinės parduotuvės pristatymas. Vieną kartą palikome sofą prie laiptų, nes sutarta, bet daugiabučio administratorius uždraudė. Teko tempti atgal. Geriau jūsų akys vietoje.

Kiek vidutiniškai trunka pakrovimas mikroautobuso, jei viskas paruošta antradienio rytą Vilniuje?

Jei viskas supakuota ir liftas veikia – apie dvi valandas. Jei reikia nešti iš penkto aukšto be lifto – pusdienis. (Sakau „pusdienis“, o turėjau omeny tris keturias valandas, bet taip ir būna.) Viskas priklauso nuo to, ar daiktai tilps pro duris. Turėjome nuvežti fortepijoną. Tilpo tik be kojų, kurias teko atsukti. Pats pakrovimas ne viskas – reikia sutvirtinti diržais viduje. Jei perkrova vienoje pusėje, vairuoja blogai. Trumpai tariant: planuokite laiko rezervą. Skubėjimas kuria klaidas.

Kokios yra blogiausios oro sąlygos, kai atšaukiama kelionė į Angliją mikroautobusu?

Labai retai atšaukiame, nebent sniego audra Prancūzijoje arba vėjas Doverio tunelyje, kuris uždaro keltus. Per du dešimtmečius matęs visko. Kartais užklumpa lavina Alpėse žiemą ir tenka važiuoti ilgesniu keliu. Atšaukimas brangiai kainuoja mums, todėl ieškom alternatyvų. Jeigu ledas ant kelio – stabdom. Geriau pavėlinti dieną, nei vairuotojas paklius į griovį. Klientai pyksta, bet po kelių dienų supranta, kai pamato naujienas apie avarijas. Saugumas viršyja grafikus. Tai realybė žiemą.

Koks jausmas po dvidešimties metų sėdėti prie kabineto ir organizuoti perkraustymus į Angliją?

Jausmas... mišrus. Kartais pavargsti nuo telefonų šeštadienį vakare. Kartais džiaugiesi, kai klientas parašo, kad viskas gerai. Daug kas pasikeitė – anksčiau mažiau popierių, daugiau pasitikėjimo. Dabar visi skaito atsiliepimus, lygina kainas, verkia dėl kiekvieno įbrėžimo. Bet aš vis dar matau prasmę. Žmonės pradeda naują gyvenimą. Mes vežame daiktus, bet tai – jų praeitis. Jei kas mano, kad logistikos sprendimai Anglijai yra tik mašinos ir dėžės, ne. Tai žmonių istorijos. Ir karvių takeliai Prancūzijoje.

Paskutiniai dalykai prieš skambinant

Ar verta rinktis mikroautobusą vietoj fūros gabenant daiktus iš Lietuvos į Angliją, jei turiu nedaug daiktų?

Absoliučiai. Jei neturite pilnos namų ūkio, mikroautobusas – ekonomiškiausias ir lanksčiausias sprendimas.