Logistikos procesas Anglijos kroviniams nuo durų iki durų: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – dažniausiai klientai įsivaizduoja, kad logistikos procesas Anglijos kroviniams nuo durų iki durų yra kaip filmas: pakėlė, parvežė, padėjo. Tikrovėje viskas atrodo daugiau kaip chaosas, kurį stengiamės suvaldyti per „WhatsApp“ ir telefoninius skambučius trims valandoms ryto. Po „Brexit“ viskas tapo dar įdomiau, ypač su muitinės dokumentais, kuriuos kas antrą kartą reikia koreguoti, nes vokai ne taip pažymėti. Čia nebus sausųjų faktų iš vadov�lių, o oda patirtas pasakojimas apie tai, kaip really veikia krovinių pervežimas į JK ir atgal. Būsite nustebę, kaip dažnai viskas priklauso ne nuo kelių kokybės, o nuo to, ar vairuotojas gerai išmiegojo ar ne.

Kaip viskas prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko užtrunka tas logistikos procesas Anglijos kroviniams nuo durų iki durų?

Tai visada klausimas, kurį girdžiu pirmiausia. Paprastai, jei kalbame apie standartinį krovinių gabenimą iš Lietuvos į Angliją, tarkim, į Londoną ar Mančesterį, tai nuo užsakymo dienos iki pristatymo praeina nuo trijų iki penkių darbo dienų. Bet čia yra idealus variantas. Kartais įvyksta situacijų, kai vairuotojas užstringa Kalėdų srityje dėl migracijos patikros, arba britų muitininkai nusprendžia iš ankstesnių laikų patikrinti kiekvieną euroletę. Tada tas procesas gali užtrukti ir savaitę. Taigi, skirkite laiko atsargą, ypač jei vežate tai, kas skubia.

Ar kaina gali pasikeisti, kai jau susitarėme?

Žinoma, ir tai nutinka dažniau, norėčiau tikėtis. Pavyzdžiui, praeitą savaitę turėjome užsakymą, kai kuro kaina šoko taip, kad teko pridirbti su marža, kad neprarastume. Arba dar klasikinis variantas – klientas pasako, kad krovinys sveria 500 kilogramų, o prie vairuotojo atvyksta pasirodo, kad jis sveria 1,2 tonos. Tuomet kaina keičiasi automatiškai, nes reikia didesnio automobilio. Geriausiai viską išmatuoti iš anksto, kad nereiktų girtis vėliau. (Tiksliau, ne girtis, o aiškintis, kodėl brangiau).

Kodėl brangiau vežti į Škotiją nei į Londoną?

Geografija. Londonas yra didelis hubas, ten važiuoja kas antras sunkvežimis, todėl rasti vairuotoją, kuris ten nukreipia krovą, yra lengviau. O jei reikia vežti kiek toliau į šiaurę, link Glazgo ar Edinburgo, ten keliai siauresni, o grįžti tuščiu sunkvežimiu – tai papildoma rizika ir laiko nuostolis. Anglijos krovinių pervežimo kainos dažnai skaičiuojamos pagal tai, kiek tikimybės vairuotojui rasti grįžtamąjį krovinį. Škotijoje tai darosi sudėtingiau, todėl ir kaina aukštesnė.

Ar galima užsisakyti ekspresinį pristatymą?

Galima, bet tai kainuos kaip du paprasti. Ekspresas Anglijoje reiškia, kad vairuotojas važiuoja be sustojimų (beveik), o krovinys įeina į prioritetinę eilę. Tiesa, buvau atvejų, kai net ir už mokamą ekspresą vairuotojas užstrigo dėl padangės plyšio. Tai gamta ar mechanika nieko nekalba. Bet dažniausiai, jei reikia krovą atvežti per 24-48 valandas, mes tai įvykdome, tiesiog reikia būti pasiruošusiam sumokėti.

Kuo skiriasi dalinis krovinių pervežimas nuo pilno?

Daliniu (FCL) mes vadiname, kai tavo daiktai užima tik dalį priekabos, o likusią vietą užpildo kieno kito prekės. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visą krovą ir paskirstyti jį keliems adresams Anglijoje. Pilnas krovinių pervežimas (FTL) yra, kai tu išsinuomoji visą sunkvežimį. Tada logistikos procesas Anglijos kroviniams nuo durų iki durų vyksta greičiau, nes vairuotojas važiuoja tiesiai pas tave ir niekur nestoja, išskyrus degalines.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“ naktmaros

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Lietuvos?

Pagrindinis yra prekių sandėlio kvitas (CMR), kuris turi atitikti faktinę krovą. Be to, būtina eksporto deklaracija. Dabar, po „Brexit“, be šių dokumentų niekur nepraeisi. Buvau atvejo, kai vairuotojas užmiršo CMR kopiją lietuviškoje pusėje, ir teko ją siųsti skanuotuota jau kai jis buvo prieš pat sieną. Gaila, kad tokių dalykų vis dar daroma. Taip pat reikalingas komercinis invoice – be jo Anglijos pusėje neleis įvežti prekių.

Kas tas EORI kodas ir ar jis būtinas?

EORI kodas – tai toks identification number, kuris leidžia dalyvauti prekyboje su ES arba net ES šalimis. Jei esi verslininkas ir siunti prekes į Angliją, jis tau būtinas. Be jo, muitininkai tiesiog neužregistruos deklaracijos. Asmeniniam perkėlimui, tarkim, kai keičiasi gyvenamąją vietą, dažniausiai galima naudoti savo asmens kodą su tam tikromis išlygomis, bet verslui – tikrai reikia EORI.

Ar galiu vežti maistą ar vaistus?

Čia tikrai reikia būti atsargiam. Maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, sūris, pienas), yra labai griežtai kontroliuojami. Reikia specialių sertifikatų, kur kainuoja brangiau nei patys produktai. Vaistus be specialios licencijos vežti draudžiama. Esu matęs, kaip žmonės bandydavo vežti vitaminus ar papildus dideliais kiekiais, o juos tiesiog konfiskuodavo. Geriau to nedaryti, nebent turii visus dokumentus iš VAAT (Britų agentūros).

Kas daro muitinės brokeris ir kodėl jis reikalingas?

Jis tas geras žmogus (arba kompiuterio programa dabar), kuris užpildo visus tuos sudėtingus formų laukelius Anglijos pusėje. Jei tu nesu ekspertas, bandydamas pats tai padaryti, praleisi dieną ir vis vien padarysi klaidą. Brokeris užtikrina, kad tavo krovinių gabenimas į JK neužstrigtų Doverio uoste ar Eurotunelyje. Jis moka apie visas tas importo mokesčius (VAT ir importo duty), kurias reikia sumokėti iš karto.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Tuomet prasideda „mušimas“ galva į sieną. Kaina padidėja dėl laisvės apribojimo mokesčių (demurrage), o krovinys stovi. Prieš savaitę vienas klientas parašė neteisingą svorį – 100 kg vietoj 1000 kg. Sistema sužinojo tik tada, kai vairuotojas atvyko ant svarstyklių. Rezultate – dokumentų korekcija, baudos ir pristatymo vėlavimas dviem dienoms. Taip pat patikrinkk, ar prekių kodai (HS codes) atitinka realybę, ne tik tai, ką „Google“ išmetė.

Ar reikia mokėti VAT mokesčius Anglijoje?

Jei esi registruotas verslininkas, dažniausiai gali naudotis „ postponed VAT “ sistema, t.y. mokėti VAT vėliau savo deklaracijose Lietuvoje. Jei esi fizinis asmuo, tai gali tekti mokėti tiesiogiai įvedimo metu, o tai reiškia, kad vairuotojas neisleis krovinio, kol mokėjimas nepateikiamas. Verta tai pasitikslinti savo buhalterio, aš čia ne ekspertas (tik žinau, kad pinigus reikia turėti sąskaitoje).

Pakavimas, krovinys ir vairuotojo požiūris

Ar vairuotojas padės man pakrauti krovinį?

Priklauso nuo to, ką susitarėme. Standartiškai, kai kalbame apie logistikos procesas Anglijos kroviniams nuo durų iki durų, vairuotojas atsakingas tik už krovinio pristatymą, ne fizinį darbą. Jei tarsi butą ir reikia nešti pianiną, reikia užsisakyti vairuotoją su pagalbininku (pianinio pernešimą dar geriau palikti specialistams). Dažnai vairuotojai padeda, jei tai keletas dėžių, bet jie ne robotai, o po 10 valandų vairavimo jie nori miego, ne nešioti sofas trečiame aukšte be lifto.

Kaip teisingai supakuoti dėžes?

Naudok kietas dėžes, o ne maišus. Viską užklijuok lipnia juosta kelis kartus. Aš išmokau tai sunkiu būdu – matęs, kaip atidarius sunkvežimį išbyra viskas ant grindų, nes dėžės buvo drėgnos ir suiro. Ant kiekvienos dėžės rašyk gavėjo adresą ir telefono numerų. Jei dėžės nuklysta (o tai nutinka), be telefono numerio jos niekas neras.

Ar galiu vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Gali, bet turi apie tai pranešti iš anksto. Negali tiesiog taip „paleisti“ degiųjų medžiagų ar chemikalų į bendrą krovą. Anglijoje labai griežtai tikrinami ADR dokumentai. Vieną kartą teko iškrauti visą sunkvežimį uoste, nes viena dėžė su dažais buvo nepažymėta kaip pavojinga. Buvo baisus šurmulys. Jei turi tokių daiktų, sakyt iš karto.

Kas jei mano daiktai sudužo kelyje?

Čia svarbu draudimas. Standartinis draudimas dažnai dengia tik kelis eurų už kilogramą, tai yra labai mažai. Jei veži brangią elektroniką ar baldus, privalai nurodyti tikrąją vertę ir susitarti dėl draudimo. Jei nenurodysi, o vairuotojas užliks vandeniu, gausi tik simbolinę sumą. Geriau būti saugiam ir uždrausti viską už 100% vertės.

Ar galiu siųsti pašto siuntas ar „eBay“ daiktus?

Dedikuotais sunkvežimiais – ne, tai neapsimoka. Yra kurjeriai (DPD, UPS) tam. Tačiau jei turi tūkstantį mažų siuntelių, tai jau kita istorija – tada tai virsta daliniu kroviniu. Bet dėl vienos knygos iš „eBay“ kviesk kurjerį, o ne logistikos partnerį su 20 tonų sunkvežimiu. (Nors žinau žmones, kurie tai daro, bet tai tiesiog beprotybė).

Kas daro CMR draudimas?

CMR draudimas apsaugo tave nuo vairuotojo kaltės. Jei jūs užkabina į tiltą ar sudaužo krovą dėl blogo saugojimo, draudimo kompanija moka. Jei tu pats blogai pakavai ir dalykai susidaužė nuo vibruojančio sunkvežimio, CMR tau nepadės. Tai labai svarbus dalykas suprasti, kad nebūtum nustebęs vėliau.

Pinigai, mokesčiai ir nepageidaujamos staigmenos

Ką reiškia „Fuel surcharge“?

Tai papildomas mokestis už degalus. Kuro kaina svyruoja kaip šuo uodega, todėl pervežėjai prideda tam tikrą procentą prie pagrindinės kainos, kad neprarastų. Kartą kainos taip šoko, kad surcharge buvo beveik 30%. Dabar jis mažesnis, bet jis visada yra. Jei pasiūly be jokių priedų, įtarkink – arba jis senas, arba jis kažką slepia.

Ar galiu atsisakyti užsakymo paskutinę minutę?

Gali, bet tai nepatiks. Jei vairuotojas jau važiuoja pas tave, o tu atšauki, teks mokėti už tuščią važiavimą (dead mileage). Anglijoje tai labai brangu. Geriau apgalvoti iš anksto. Esu matęs, kaip žmonės tiesiog nebeatsiliepdinėjo, kai vairuotojas jau buvo prie jų vartų. Nedaryk to, jei nori likti sąžiningas.

Kokios mokesčius galiu susidurti Anglijoje?

Importo mokesčiai (Import Duty), Pridėtinės vertės mokestis (VAT), o jei nesi savo muitinės brokerio – ir brokerio paslaugų mokestis. Dar gali būti „terminal handling charges“ uoste arba saugojimo moestis, jei pavėlai paimsi krovą. Anglijos krovinių pervežimas turi daug paslėptų išlaidų, kurias sužinai tik tada, kai gauni sąskaitą.

Ar galima apmokėti pervežimą gavėjui Anglijoje?

Taip, tai labai dažna praktika. Vadinasi „freight collect“. Tada gavėjas moka vairuotojui ar brokeriui atsiimant krovą. Bet reikia įspėti, kad kai kurios firmos to nedaro – jos tik „prepaid“ (apmokėta iš anksto). Geriau tai sužinoti iš karto, kad vairuotojui nereikėtų skambinti ir prašyti pinigų, kai jis jau nusipiktinęs stovi prie vartų.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

Vienos firmos turi savo parką, kitos – brokeriai, kurie tiesiog perka paslaugas. Brokeriai gali būti pigesni, bet turi mažiau kontrolės. Didelės firmos turi savus vairuotojus, brangiau kainuoja, bet atsakingiau. Tiesa, tarp tų dideliųjų esu matęs tokį chaosą, kad maži šeiminiai verslai atrodo angelai. Reikia žinoti, kas ką vežia.

Kas yra „demurrage“ ir „detention“?

Tai baudos už laiko apribojimą. „Demurrage“ – kai krovinys stovi uoste ar terminale per ilgai. „Detention“ – kai vairuotojas laukia, kol krauni ar iškrauni krovinį, ir laikas baigiasi. Anglijoje šios baudos gali būti baisios – po 100-200 svarų per valandą. Taigi, pasiruošk iš anksto, ir tarkim, kad vairuotojo laikas yra pinigai.

Praktiniai patarimai ir realus gyvenimas

Ar vairuotojas paskambins prieš atvykdamas?

Turėtų. Bet dažnai jie tiesiog ateina, nes neturi numerio arba blogas ryšys. Anglijoje su mobiliuoju ryšiu kartais būna keičia, ypač kaimiškose vietose. Geriausia patiems sekti krovinius per „tracking“ sistemą, jei tokia yra. Esu girdėjęs istorijų, kai vairuotojas laukia prie vartų valandą, nes niekas neatsiliepė į skambutį.

Kas nutinka, jei nėra kur pastatyti sunkvežimio?

Tai problema. Angliški miestai yra siauri, o „London congestion charge“ zona yra baisi. Jei tavo adresas yra centre, kur negali sustoti 13 tonų sunkvežimiui, teks perkrauti į mažesnį automobilį (Luton). Tai papildoma kaina ir stresas. Pasitikrink, ar gali atvažiuoti didelis sunkvežimis prie tavo durų.

Ar galima sekti krovinius realiu laiku?

Didelėms firmoms – taip, turi GPS sistemą. Mažesniems pervežėjams – dažniausiai ne. Tada tik vairuotojo žodis ir telefonas. Kartais jie sako „esu prie Birmingham“, o iš tikrųjų dar tik prie Brūselės. (Nekaltinkite juos, jie tiesiog nenori, kad šeimininkas skambintų kiekvieną valandą).

Kaip elgtis, jei krovinys prarastas?

Pirmiausia – nepanikuoti. Pranešk pervežėjui. Jie turi pradėti tyrimą. Jei tai dėžė su numeriu, tikimybė rasti yra didelė. Jei tai neženklintas maišas – liūdna. Prarastų krovinių paieška Anglijoje gali trukti mėnesį. Tuo metu gali kreiptis į draudimo kompaniją, bet tik tada, kai turi oficialų praradimo aktą.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, jei uždara priekaba ir turi draudimą. Bet geriau nekalbėti apie tai visiems gatvėje. Vieną kartą vežėme brangų vyną ir vienas klientas pasakojo apie tai kaimynams. Naktį bandyta išsitraukti. Vairuotojas buvo geras, girdėjo triukšmą ir išbėgo. Niekas nebuvo paimta, bet nervai buvo įtempti.

Kodėl reikia tikslaus adreso?

Anglijoje adresai gali būti keisti – vienas gatvės pavadinimas, o namų numeriai eina ne iš eilės. Be pašto kodo (Postcode) vairuotojas nieko neras. GPS be kodo ten dažnai meluoja. Parašyk adresą taip, kaip įsivaizduoji, bet pridėk kodą – tai gelbėtojas.

Ar reikia suteikti prieigos raktus?

Jei krovinys įleidžiamas į sandėlį ar garažą – taip. Vairuotojas negali laukti valandą, kol kas nors atvyks su raktais. Geriausia, kas nors būtų vietoje. Buvau atvejo, kai vairuotojas laukė 3 valandas sniege, nes klientas užmiršo raktus ir negalėjo atidaryti vartų. Niekas to nepamils.

Kaip pasiruošti iškrovimui?

Organizuok vietą. Jei turi liftą ar kraną – puiku. Jei ne – turi būti keletas žmonių. Vairuotojas nebus laimingas, jei turi išnešti 50 dėžių vienas. Jis gali atsisakyti daryti tai. Tada logistikos procesas Anglijos kroviniams nuo durų iki durų sustoja paskutiniame etape.

Kas daryti, jei prekės sugedusios atvykus?

Tikrinti tą patį CMR ir būklę. Jei dėžė sutrypta, o viduje – sugadinta, tai reikalauj pažeidimo akto. Nenuoksek to, pasirašyk, kad viskas gerai, o paskui skundžkis. Po to niekas nepadės. Anglijoje dėl to labai griežtai – pasirašei – sutikai.

Ar galima veži asmeninį daiktą ne verslui?

Galima, tai vadinama „personal effects“. Tada reikia deklaruoti, kad tai nėra prekybinis krovinys, ir mokesčiai gali būti mažesni. Bet turi įrodyti, kad tai seni daiktai, ne pirkiami parduotuvėje vakar ir siunčiami pardavimui.

Kodėl svarbu tiksliai nurodyti prekių kilmę?

Jei prekės pagamintos Kinijoje, o vežamos iš Lietuvos į Angliją, gali tekti mokėti anti-dumping mokesčius (ypač plienui ar keramikai). Jei nurodysi ES kilmę, mokesčių gali nebūti. Muitinė tikrina tai labai atidžiai. Nežinau, kaip jie tai sužino, bet sužino.

Ką daryti, jei nežinau, ką veži (pvz., dovanos)?

Geriausia parašyti „mixed goods“ ir nurodyti apytikslę vertę. Muitininkai nemėgsta nesuprantamų dalykų. Jei parašysi „dovanos“, gali pradėti klausinėti, kas būtent. Būk tikslus, tai sutaupys laiko.

Ar verta rūpintis draudimu, jei vežau pigius daiktus?

Visada verta. Netgi jei daiktai verti 100 eurų, o jie dingsta, tu prarandi 100 eurų. Draudimas kainuoja nedidelę sumą, bet suteikia ramybės. Logistika be draudimo – kaip važiuoti be saugos diržų. Gal ir išgyvensi, bet smūgis bus stiprus.

Ar vairuotojai kalba angliškai?

Dauguma moka pažodžiui, pakankamai suprasti instrukcijas. Bet tarkim, jei reikia sudėtingų aiškinimų, geriau, kad būtų kas nors, kas moka angliškai, prie telefono. Nors dabar jaunieji vairuotojai kalba geriau nei aš (o aš moku tik „Hello“ ir „Problem“).

Išvada

Apibendrinant, logistikos procesas Anglijos kroviniams nuo durų iki durų nėra rocket science, bet jis reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nuo taisyklingai užpildyto CMR iki patikusio vairuotojo – viskas susideda į vieną grandinę. Jei viena grandinėlė trūksta, viskas stabtelėja. Naudokis patikimais partneriais, nebandyk taupyti ant dokumentų ir draudimo, o tada tavo krovinių pervežimas į JK ir atgal įvyks be didesnio streso. Ir visada turėk atsarginį planą, nes su Anglija niekada nežinai, kas nutiks rytoj – ar sulaikys muitinėje, ar užstrigs tunelyje.