Logistikos paslaugų užsakymas į Angliją mikroautobusais internetu – ką svarbu žinoti prieš renkantis vežėją

Jau dvidešimt ketvirti metai kai kapstau logistikos šūdą – atleiskit už žargoną, bet taip jau darbotėvėje vadina. Per tiek laiko mačiau visko: ir mikroautobusų, kurie išskrido į Angliją pilni kaip kalėdiniai pyragai, ir tokių, kur vos su trys dėžėmis kažkaip lingavo per Doverį. Šiandien pasikalbėsim apie tai, kaip žmogui, sėdinčiam Vilniuj ar Kaune, užsisakyti pervežimą į Londoną ar Birmingemą nesikrapštyant popierių. Atrodo, kad logistikos paslaugų užsakymas į Angliją mikroautobusais internetu yra du mygtukai „ok“, bet aš jums pasakosiu – ten yra daugiau niuansų nei regėjasi pirmam ekrane.

Užsakymas internetu – ar čia taip paprasta?

Ar tikrai galiu viską sutvarkyti neišeidamas iš namų, ar čia tik vienas popup langas?

Taip, gali. Bet paprasta tik tada, jei žinai ką darai. Daugelis mano klientų pagalvoja, kad paspaudė du kartus, sumokėjo ir viskas – mikroautobusas rytoj čia. Realybė kitokia. Formoje reikia nurodyti ne tik adresą, bet ir svorį, matmenis, ar reikia pagalbininkų. Kartais žmogus skiria „siuntą“ nuo „perkraustymo“ – gaunasi keblumai. Prieš porą savaičių klientas užsakė „siuntą“ internetu, o reikėjo vežti visą virtuvę. Teko keisti kainą. Jei abejoji – geriau paskambink, net jei užsisakinėji per svetainę. Čia juk ne pica, kad pasirinksi agurką papildomai ir viskas.

Ką reiškia „užsakyti logistikos paslaugas internetu“ – ar čia kaip pica, ar reikia daugiau datos?

Klausimas geras. Pica yra standartinė – tešla, sūris, yrančios alyvuogės. O logistika nėra pica. Kai spaudi „užsakyti“, vadybininkas turi patikrinti: ar laisvas mikroautobusas, ar įmanoma data, ar krovinys telpa. Kartais, ypač savaitgalį ar prieš šventes, laisvų mašinų mažiau. Aš siūlyčiau pirmą kartą pasikalbėt gyvai, o tada jau naudotis internetu kaip patvirtinimu. Bet jei žinai procesą – tampa beveik kaip pica. Tik kainoja brangiau ir atveža per kelias dienas, ne per pusvalandį. Nepamiršk nurodyti pašto kodo – be jo sistema gali suvelti pasiūlymą.

Bandžiau užpildyti formą, o ten tiek langelių, kad akyse užsitepe. Ką daryt?

Atsiprašau, gal turėjau pasakyti anksčiau – daugelis formų sukurtos ne tam, kad padėtų, o tam, kad surinktų raktinius žodžius. Rimtai. Kartais klausia „koks krovinio HS kodas“ – o tu nori tik sofą išsiųst. Jei akyse užsiteka, pildyk minimaliai: vardas, telefonas, iš kur, į kur, kas vežama, kada. Likusią dalį palik tuščią arba parašyk „nežinau, pakonsultuokit“. Turiu klientą iš Klaipėdos, kuris į kiekvieną langelį rašė „taip“ ir „gal“. Rezultatas – pats paskambinau ir viską išsiaiškinom per penkias minutes. Kartais senas pokalbis laimi prieš dešimt dropdown meniu. Nepatingėk parašyt tiesiog el. paštu ar paskambint.

Ar privalau mokėti iškart, ar galiu rezervuot vietą ir susimokėt vėliau?

Tai priklauso nuo bendrovės. Rimtesnės įmonės paprastai prašo dvidešimt ar trisdešimt procentų avanso, kad rezervuotų mikroautobusą. Yra tokių, kurie ima viską iškart, bet čia rizikinga. Aš nerekomenduočiau mokėti pilnos sumos prieš tai, kol nematei sutarties. Pasitaiko, kad žmonės sumoka, o firma dingsta kaip į vandenį. Ne visos tokios, bet mačiau. Pas mus galima sumokėt dalį užsakymo metu internetu, o likutį – kai vairuotojas jau su tavo daiktais. Jei kas nors prašo šimtą procentų už geros valios užstatą – gerai pagalvok. Rimtas vežėjas turi ką parodyt, ne tik sąskaitos numerį.

Pinigai ir kainos – kur gaudo akis

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu – gal gali apie du šimtus eurų?

Du šimtai? Kai girdžiu tokius skaičius, nežinau ar juoktis ar verkti. Pats kuras iki Londono ir atgal kainuoja apie penkis šešis šimtus, dar reikia mokėti vairuotojui, keltą, draudimą, amortizaciją. Jei kas siūlo gabent daiktus į Angliją mikroautobusu už du šimtus, greičiausiai tai ne durų iki durų paslauga. Reali kaina dažniausiai svyruoja nuo keturių iki aštuonių šimtų eurų. Žinoma, jei veži vieną dėžę į centrą ir sutinki, kad iki sandėlio – gal ir pigiau. Bet dažniausiai skaičiai didesni. Nepatikėk stebuklais, jų ten nėra. Ypač jei dar reikia pagalbininkų nešimui.

Radau pigiau, bet svetainė atrodo lyg padaryta 2003-aisiais. Ar tai pavojinga?

Aš turiu toks jausmas – šitas požymis gali būt įspėjamasis. Tas pats šriftas, mirganti animacija ir telefonas, kuris turbūt nebeskamba. Ar pavojinga? Nebūtinai, bet jei kaina žemiau rinkos trigubai, tai arba pagauta žuvis, arba neaišku kas. Prisimenu atvejį prieš penkerius metus: klientas sumokėjo, o „logistikos centras“ pasirodė esąs tėčio garažas Marijampolėj. Daiktai atvyko po mėnesio. Svetainės amžius neatspindi kokybės, bet jei nėra atsiliepimų internete, o kaina kaip devyniasdešimtiesiems – spruk. Geriau mokėk šimtu eurų daugiau ir turėk ramybę. Graži svetainė irgi negarantuoja, bet bloga dažnai slepia kažką.

Ar kaina priklauso nuo to, ar vežu daiktus į Londoną, ar į kokią Gloucestercą?

Čia turiu pataisyti – ne Gloucestercą, o Glosterį (nors gal kitą turi galvoje). Taip, kaina skiriasi. Londonas, Birmingemas, Mančesteris – logistiškai pigesni, nes mikroautobusai ten važiuoja nuolat. O jei reikia į mažą miestelį už šimtą kilometrų nuo autostrados, vairuotojas leis kelias valandas ir degalų daugiau. Kartais nakvynė prireikia. Skirtumas tarp Londono ir vidurio Anglijos kaimelio gali būti šimtas ar du šimtai eurų. Užsakymo metu internetu visada rašyk tikslų pašto kodą, tada kaina bus konkreti. Kitaip gausi apytikslę kaip orų prognozę vasarą – niekas nežino tiksliai.

Kokia reali kaina gabenti sofą ir keturias dėžes – juk ne penkiasdešimt eurų?

Penkiasdešimt? Nebent draugas veža už alaus butelį. Sofai reikia vietos, o dėžės – svorio. Realiai, jei reikia sutalpinti į mikroautobusą, pervažiuoti per dvi valstybes ir pristatyti iki buto, mažiausia kaina prasideda nuo trijų šimtų eurų. Jei reikia nešt iš penkto aukšto be lifto – pridėk dar penkiasdešimt. Kartais klientai sako „o pas kaimyną internete rašė 99 eurai“. Aš klausiu: „o kaimynas jau atgavo daiktus?“ Dažniausiai ne. Rimtas krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais turi realų įkainį, dengiantį sąnaudas. Jei nori pigiau – siųsk paštu, bet ten sofos nepriims. Arba vežk pats, jei turi trasitą.

Ruošiame krovinį – kamščiai ir netvarka

Kaip supakuot daiktus, kad vairuotojas neužsikraut rūstybės?

Geriau – dėžės. Storos, o ne maximiniai maišai, kuriems ausys nusvyra. Aš matęs visko: žmonės krauna daiktus į šiukšlių maišus ir stebisi, kodėl slidas apsipylęs atkeliavo. Mikroautobusuose dažnai daiktai sukrauti vienas ant kito. Jei dėžės be rankenų ir subyra – vairuotojas nebus laimingas. O ir tu nelaimingas busi. Smulkųjį inventorijų – į maišelius, sunkųjį – į dėžes, sofą apvyniok burbuline plėvele. Pervežimas į Angliją trunka kelias dienas, daiktai gali suplyšinėt jei trinasi. Vairuotojui reiks mažiau nervų kelyje. O tai svarbu, nes nervuotas vairuotojas ir greitis yra bloga kombinacija.

Ar tikrai negaliu tiesiog sudėt visko į maišus iš maximos?

Gali. Gali ir batelius prie keptuvės pririšti bei suverst kaip šiukšles. Tik tada nepiktinkis, kad keptuvė atšoko ar batai apsidažė. Maximai maišai skirti duonai ir kisieliui, ne knygų kolekcijai iki Birmingemo. Kartais net ramūs vairuotojai pasiunta, kai viskas byra iš plastmasių maišų. Buvo atvejis, kad vairuotojas atsisakė krauti tokią „įrangą“ – ir buvo teisus. Užsisakinėdamas pervežimą internetu, žinok: kad ir kaip atrodytų paprasta, pakuotė yra tavo atsakomybė. Arba sumokėk už pakavimą, arba pasirūpink dėžėmis. Aš šitą rašiau šimtus kartų klientams, bet dalis vis tiek mano, kad logistika yra stebuklas. Nėra.

Ką jeigu mano spinta didesnė nei mikroautobuso durys?

Tada pirma išardyk arba rinkis didesnį mikroautobusą. Nejuokauju – prieš porą metų turėjau klientą Kėdainiuose, kuris nupirko spintą, kuri neišardoma, ir durų plotis buvo devyniasdešimt centimetrų, o mikroautobuso – aštuoniasdešimt. Stovėjom, galvojom, matavom. Galop neišėjo – net nuėmus gumas netilpo. Teko vežti kitą dieną su didesniu automobiliu, o klientui mokėti papildomai. Todėl, kai darai užsakymą internetu, visada nurodyk didžiausio daikto matmenis. Kartais nepatogu matuot, bet atsiųsk bent nuotrauką su liniuote šalia. Geriau valanda čia, nei diena vėliau aiškinantis arba paliekant spintą pakelėj.

Sako, kad reikia sąrašo, bet aš dar nežinau ką tiksliai vešu. Bėda?

Bėda ne bėda, o toks gyvenimas. Yra žmonių, kurie rašo sąrašus iki šaukštelių. Yra tokių, kurie sako: „nu kažkas ten yra“. Geriau turėt apytikslį sąrašą, nes tai leidžia įvertinti vietą mašinoj ir draudimo sumą. Bet jei nežinai – rašyk „buitinė technika, apie dešimt dėžių, sofa, du veidrodžiai“. Bent jau kryptis aiški. Vieną kartą klientė parašė „asmeniniai daiktai“ ir viskas. Atvažiavus paaiškėjo – penkios lagaminų krūvos, šunų narvas (tuščias, laimei) ir bosinė gitara. Tilpo, bet vairuotojas prarado šiek tiek plaukų bandydamas suslėpt erdvę. Kol kas niekas nesikreipė dėl to į teismą, bet rašyk kiek tiksliau. Tai padeda ir tau, ir vairuotojui susiplanuot.

Kelionės metu – kas dedasi viduje

Ar galiu važiuoti kartu su kroviniu prie vairo – žodžiu, kaip keleivis?

Ne, mikroautobuse dažniausiai ne. Tai nėra autobusas Kaunas–Palanga, kur gali atsisėst greta vairuotojo. Mikroautobusai, gabenantys krovinius į Angliją, vairuojami vieno arba dviejų vyrų komandos, o keleivių vežimas reikalauja kitokių licencijų. Buvo atvejų, kai klientai klausia: „na aš sėdėsiu ant dėžės, problemų?“ – problema didelė, baudos muitinėje. Jei nori važiuoti pats, imk lėktuvo bilietą arba keleivinį reisą. Ar pikta, kad taip yra? Kartais pikta, bet taisyklės yra taisyklės. Tavo lagaminai keliauja vieni, bet dažnai greičiau nei tu su lėktuvu. Jei skubi, tai net gerai – daiktai gali laukti tavęs Londone.

Kiek maždaug tai trunka, šitas pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Tai čia aš nežinau visada šimtu procentų, nes priklauso. Paprastai, jei tvarka su keliu ir keltu, kelionė trunka dvi tris dienas. Tiksliau, darbo dienas – savaitgaliai kartais paklaidina, kai sandėliai nedirba. Kartais vairuotojas pailsi Vokietijos kelyje, kartais Doverio uoste eilė – ypač jei muitinė pradeda kaprizus po Brexit. Buvo ir per tris dienas pristatėm, buvo ir penkių dienų dėl vėluojančio keltų tvarkaraščio. Nežinau tikslios dienos, bet pasitikrink ar įmonė nurodo intervalą, ne konkrečią valandą. Jei kas žada per parą – meluoja arba skraido lėktuvu. Mikroautobusas yra sausuma, o ten būna kamščių, lietus, vairuotojai irgi žmonės.

Ar mano daiktai važiuoja vien tik mano, ar su kažkieno krosnimi?

Viskas priklauso nuo to, ką užsisakei. Pilnas mikroautobusas tik tau – brangiau, bet viskas tavo. Jei mašina neužimta, logistiškai pigiau sukrauti kartu su kito žmogaus daiktais. Tuomet kaina mažesnė. Kartais klientai piktinasi: „o kodėl su svetimais!?“. O todėl, kad plenai kainuoja. Jei svarbu intymumas – mokėk daugiau. Jei nori sutaupyt – dalinsies erdve. Svarbu, kad važtaraštyje viskas surašyta ir atskirta. Buvo nutikę, kad svetimo kliento krosnelė atsidūrė pas mano klientą, bet atvežėm atgal per kitą reisą. Toks gyvenimas. Jei užsisakai pervežimą į Angliją internetu, visada paklausk – ar pilnas reisas ar dalinis? Tada žinosi ko tikėtis.

Kas jeigu vairuotojas užstrigs kelyje ar Doverio uoste – mano daiktai vėluos amžinai?

Amžinai ne, nebant rimtų force majeure. Kamščiai yra normalu, ypač vasarą. Vairuotojai turi atsarginių maršrutų, bet jei Doverio uoste keltai nedega dėl audros – niekas nepajudins. Tada tenka laukti. Geros įmonės, teikiančios logistikos paslaugas internetu, turi sekimą ir susisiekia: „vėluosim pusdienį“. Blogos įmonės tyli ir neatsiliepia telefonu. Jei tavo daiktai svarbūs – klausinėk iš karto, ar yra gyvas sekimas. O jei mašina sugedo, nebeliko kuro arba įvyko avarija – per dvidešimt metų tik porą kartų buvo tikras stuck. Pakeitėm mikroautobusą kitą dieną. Daiktai išgyveno. Vairuotojai irgi nori parvaryt greičiau, nes jie gyvena už atlygį, ne kambarinėj.

Anglija – pristatymas ir smulkmenos

Ar pristato iki durų Londone, ar turiu atvažiuot į kokį sandėlį?

Ne Pikadilyje, ten per brangu nuomoti sandėlį. Dauguma važiuoja tiesiai iki adreso – vadinama door-to-door pristatymu. Bet yra vienas bet. Londone daug namų be parkavimo, siauros gatvės, zonos su apribojimais. Kartais vairuotojas negali privažiuoti prie pat durų. Tada tenka sukrauti artimiausioje vietoje, o tau tempti paskutinius metrus. Turiu klientą Vestminsterėje – ten net katė netelpa, ką jau kalbėt apie Ford Transit. Teko nešt daiktus iš gatvės ketvirtą aukštą. Tai jei renkiesi pervežimą į Angliją internetu, parašyk, ar yra laiptinė, ar liftas, ar galima sustot prie pat. Kitaip gali tekti vyniotis rankoves. Būna ir tokių vairuotojų, kurie atsisėda kavinėj ir paskambina tik kai jau pavargę laukia tavęs prie kampo.

Mano draugui neatsidaro durys, kai pristatė komodą. Ar čia normalu, kad apgadino?

Normalu? Ne, tai nėra normalu, bet taip nutinka. Aš nežinau visų detalių tavo draugo atvejo, bet dažniausiai tokie incidentai kyla dėl blogo pakavimo arba vairuotojo skubėjimo. Jei durys neatsidaro dėl drėgmės, o ne dėl smūgio – jau kitas reikalas. Rimtos bendrovės, teikiančios tarptautinį transportavimą, turi draudimą ir fiksuoja žalą. Reikia surašyti aktą pristatymo metu, ne po savaitės. Jei draugas pasirašė, kad viskas gerai, o duris atidarinėjo tik vėliau – teisiškai sudėtinga. Todėl aš visada sakau: tikrink daiktus čia ir dabar, prie vairuotojo. Net jei skubu į darbą. Minutė dėmesio sutaupo savaites skausmo. Nebijok atidaryt dėžę prieš vairuotojo akis.

Ką daryt, jei aš dar ne Anglijoje, o daiktai jau turi būti pristatyti?

Būna taip. Tu dar Lietuvoj, o butas Londone jau laukia. Gali įgaliot draugą arba kaimyną priimti krovinį – viskas legalu, jei praneši iš anksto ir jis turi dokumentą. Dar vienas variantas – suderint laiką, kai tu jau būsi vietoje. Bet mikroautobusai kursuoja pagal grafiką, ne pagal tavo lėktuvo bilietą. Kartais klientai prašo palikt sandėlyje. Daugelis turi partnerių sandėlius Anglijoj, bet tai kainuos papildomai. Ir būk atsargus – mačiau atvejų, kai sandėlis buvo lygiai tas pats garbažas kaip dirvų pakraštyje. Renkiesi pervežimą internetu, tai pasirūpink ir pristatymo adresu. Geriau draugas priima, nei kad daiktai guli laiptinėje. Taip, taip yra buvę. Net dviejose vietose.

Brexit... ar dabar dar reikia kokių popierių, ar viskas internetu sutvarkoma?

Oi, čia aš pats kartais susimaišau. Po Brexit atsirado muitinės deklaracijos. Jei krovinys asmeninis turtas perkraustymui, reikia sąrašo lietuvių ir anglų kalba, paso kopijos, kartais nuomos sutarties įrodymo. Jei komercinė siunta – kita tvarka. Geriausias patarimas: kai darai užsakymą internetu, klausk vadybininko: „o mano atveju kokie dokumentai?“. Negalvok, kad viskas automatiškai. Buvo istorija prieš metus: klientas siuntė baldus į Angliją, o muitinė krovinį laikė savaitę be tinkamo aprašymo. Kainavo papildomus šimtus. Po to vadybininkas pasakė: „aš gi siunčiau nuorodą...“. Klientas nematė. Tikrink el. paštą, tikrai. Ypak spaminį aplanką – ten dažnai paslepiami svarbiausi laiškai.

Sutartys, saugumas ir kur neišsitepti

Ar logistikos įmonė privalo draust mano daiktus, ar čia mano galvos skausmas?

Turiu pasakyti atvirai: įstatymai nurodo atsakomybės draudimą, bet jo limitai kartais juokingi. Pavyzdžiui, draudimas gali dengti tik kelis eurus už kilogramą. Tavo sofa sveria penkiasdešimt kilogramų, bet verta tūkstantį. Skaičiuok pats. Jei nori pilnos vertės – dažniausiai reikia papildomai apmokėti. Aš patariu: klausk konkrečiai. Nevaryk pagal „o tai juk logistikos paslaugos, vadinasi viskas apdrausta“. Yra šykščių kompanijų, kurios neturi nieko. Buvęs kolega kartą vežė su laisvu samdiniu – jokio draudimo. Sunkvežimis užsidegė dėl elektros gedimo ir viskas – kliento pražuvo. Rimtai. Klauskit raštu. Jei įmonė vengia atsakyti į klausimą apie draudimą, tai jau atsakymas. Spruk.

Sutartį pasirašinėt internetu – ar tai legit? Juk elektroninis parašas ir popierius...

Legit. Dauguma sutarčių pasirašomos elektroniniu parašu arba mygtuku „sutinku“. Lietuvos įstatymai tai pripažįsta. Bet turiu pastebėjimą: prieš spausdamas „sutinku“, perskaityk kainą ir atsakomybes. Kartais ten sąlygos, kad įmonė neatsako už pakuotės pažeidimus, kuriuos padarei pats. Tai logiška, bet gerai žinot. Aš pats, jei didesnis perkraustymas į Angliją, visada siūlau ir pdf sutartį atsiųst, ir sąskaitą faktūrą. Jei įmonė siunčia tik nuorodą be jokio registro numerio ar rekvizitų – įtartina. Popierius popieriumi, bet gyvos kontaktinės detalės turi būti. Beje, elektroninis parašas dabar dažnai net nereikalingas – užtenka patvirtinimo el. paštu. Bet turi išlikti įrašas. Jei telefonu sutarei – blogai, nieko neįrodysi.

Koks požymis, kad įmonė blefuoja ir mikroautobuso neturi, o tik gražią svetainę?

O, tai mano mėgstamiausia. Pirmas požymis – nėra fizinio adreso arba tik pašto dėžutė. Antras – telefonu atsakinėja tik robotas arba žmogus, kuris negali pasakyti, kur dabar jų mašina. Trečias – kaina ženkliai per maža. Ketvirtas: prašo pilno apmokėjimo prieš paimant krovinį. Rimtos įmonės, teikiančios krovinių gabenimo paslaugas internetu, turi vairuotojus ir gali parodyt mašinas nuotraukoje. Jeigu tik suplanuok susitikimą biure, o jie pasiteisinėja – raudona vėliava. Vieną kartą suvedžiau klientą tiesiai pas sukčius – pusę metų jis tempė granitų dušą. Tada supranti, kad gražus logotipas nieko nereiškia. Patikrink Google atsiliepimus, bet ne tik savo svetainėje – ten viskas gražu.

Smulkmenos, kurių niekas nepasako

Ar galiu vežti augalą – orchidėją mamai? Ar ji neišvys?

Gali, bet orchidėja tikrai išvys. Nebent labai gerai supakuosi. Augalai nėra pritaikyti kelionei bagažinėje be šviesos tris dienas. Aš pats bandžiau pervežt kaktusą, galvojau – ką jam, dygliuotas. Nu bet ir jis sulysęs atrodė. Muitinėje augalai kelia klausimų, ypač jei su dirvožemiu. Anglijoje reikia fitosanitarinio paso. Ar visada tikrina? Ne, bet jei tikrins – tavo orchidėja atsidurs konteineryje. Kai kurios logistikos paslaugos internetu specialiai atsisako vežti augalus. Geriau nesiųsk standartiniu būdu. Arba nuperk naują Anglijoj. Mamai vis tiek bus malonu, o ir tu neišsižiosi dėl muitinės lapų. Jei labai reikia – yra specializuoti pervežėjai, bet čia jau kita kaina ir kita svetainė.

Radau paskutinę minutę, reikia išsiųst rytoj. Ar internetu spėsiu suorganizuot pervežimą į Angliją?

Paskutinė minutė... Aš nežinau, ką tu veikei iki šiol, bet bandysiu padėt. Jei reikia rytoj – internetu galima, bet tik jei laisvas mikroautobusas. Rimtesnėse įmonėse yra express reisai. Kaina – dviguba. Bet jei dabar vakaras, o ryt reikia – turėk omeny, kad vadybininkai irgi miega. Užsisakyti pervežimą į Angliją internetu per naktį realu tik su tomis firmomis, kurios turi visą parą veikiančią sistemą. Deja, tokių mažai. Aš pats dirbdavau iki vidurnakčio, nes klientas skambindavo „rytoj išskrendu, reikia išvežt butą“. Kartais spėdavom, kartais ne. Patarimas: nepaliek šito paskutinei dienai. O jei jau palikai – skambink, nerašyk el. laiško. Skambutis greičiau pasiekia vadybininką. Ir nepyk, jei bus brangiau. Paskutinės minutės logistika – tai kaip greitoji pagalba, tik su baldais.

Ar galiu sumokėt grynaisiais vairuotojui, jei užsakinėjau internetu?

Dauguma sistemų veikia pavedimu, bet dalis kolegų, ypač mažesnių įmonių, priima grynuosius. Turi apie tai sutarti iš anksto, nes vairuotojas gali neturėt grąžos. Mačiau situaciją, kai klientas mokėjo penkis šimtus grynaisiais, o vairuotojas neturėjo kur gauti. Stovėjo Londone prie kelio, aiškinosi. Negražu. Jei užsakymas darytas internetu, atsiskaitymas turi būt aiškus – sistema siūlo pavedimą. Grynieji – ekstra derybų reikalas. Patarčiau padaryt bankinį pervedimą, turi viską raštu. O jei labai nori grynųjų – klausk prieš tai, kai mašina dar neišvažiavo iš Lietuvos. Vėliau kebliau sutvarkyti. Ir dar vienas dalykas – vairuotojai nemėgsta temptis didelių pinigų grynųjų, nes rizikinga. Girdei apie apiplakinėjimus? Taip, pasitaiko ir Anglijos parkeingo aikštelėj.

Išvada: lik žmogumi ir nepasimesk sistemoje

So, jei trumpai – logistikos paslaugų užsakymas į Angliją mikroautobusais internetu yra kaip ilgas pokalbis. Reikia pasakyti kur, ką, kada ir kiek. Aš per savo praktiką mačiau puikių pervežimų ir tokių, kuriuose viskas ėjo per atraktas. Bet jei skaitai, klausai, nebijai pasitikslinti ir nespjauni į detales – dažniausiai viskas baigiasi gerai. Rinkis protingai, klausk kaip žmogus klaustų žmogaus, ir nepamiršk: pigi logistika kartais atsiperka dvigubai. Sėkmės kraustantis ir gero vėjo ant kanalo.