Logistikos paslaugos siuntų pristatymui į Angliją šiandien – ką verta žinoti prieš siunčiant?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti – Anglija pasikeitė. Ne tik ten gyventojai, bet ir visas siuntimo procesas. Kai kurie dalykai tapo paprastesni, kiti – biurokratiškesni. Logistikos paslaugos siuntų pristatymui į Angliją šiandien nėra tokios, kokios buvo prieš penkerius metus. Brexit viską sujaukė, bet tai nereiškia, kad siųsti nebegalima. Reiškia tik tiek, kad reikia žinoti kelis niuansus, kurių anksčiau galėjai ir nepaisyti. Šiame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien – paprastai, be filtro ir be tos pardavėjiškos šypsenos.

Iš pradžių – ką reikia žinoti prieš dedant daiktus į dėžę

Kiek dabar kainuoja siųsti standartinę dėžę į Londoną ir kodėl ta kaina šokinėja kaip adrenalinas?

Taigi, jei kalbame apie standartinę dėžę, tarkim, iki 20–25 kg, iš Vilniaus į Londoną, tai šiandien svyruoja nuo 55 iki 90 eurų. Kodėl toks skirtumas? Visas priklauso nuo to, ar tai tiesioginis maršrutas, ar surenkamasis. Surenkamasis reiškia, kad jūsų dėžė palauks kitų siuntinių sandėlyje. Pigiau, bet lėčiau. Tiesioginis – brangiau, bet važiuoja iš karto. Dar vienas niuansas – kuro kaina. Mes ją perduodame klientui, nors ir nesmagu. Neslėpsiu, kartais žmonės pyksta, kad kaina pasikeitė per savaitę. Aš irgi nepasikeičiau, bet rinka taip jau yra.

Ar po Brexit'o vis dar reikia pildyti tuos pasenusius muitinės popierius, nes jie mane nervina?

Reikia. Ir tai vienas didžiausių pokyčių. Brexitas viską suvelė. Dabar kiekviena siuntė turi customs declaration, turinio sąrašą, vertę eurais. Jei asmeniniai daiktai – reikia EORI numerio (nors kai kuriems privatiems siuntiniams jis ne visada privalomas – čia patikslinsiu, nes taisyklės šokinėja). Daiktus gali apmokestinti, jei viršysite normas. Kai kurie bando nurodyti mažesnę vertę. Nerekomenduoju. Muitininkai nėra kvaili, o baudos tikrai nemalonios. Ir dar – popieriai turi būti priklijuoti, ne pamesti tarp kitų popierių dėžėje.

Ar galiu tiesiog suvynioti daiktus celofane ar privaloma dėžė, kaip iš suaugusių žmonių?

Dėžė, dėžė ir dar kartą dėžė. Nesiunčite maišuose. Kartą klientas iš Kauno atsiuntė veidrodį suvyniotą į antklodę. Suprantat, kaip baigėsi. Kai siunčiate į Angliją šiandien, daiktai patiria daug kontaktų – kraunama, perkeliama, metama. Vairuotojai vaikšto ant mašinos kaip po kiemą. Tarpinė medžiaga – burbuliniai vokai – labai rekomenduojama. Jei patys nerankiojat, galim padėti, bet brangiau. Svarbiausia – sandarūs konteineriai ir jokio celofano vien tik.

Koks svoris dar vadinamas normaliu, o kada jau pervežimas į Anglija tampa nebemokamu kiekvienam?

Tai priklauso nuo įmonės. Standartiškai iki 30 kg – kaina vienoda. Viršijus 40–50 kg, viskas persijungia į krovinių kategoriją. Kaina auga nebe tiesiai, o bėgiais. Kartą vežėm vyrui iš Panevėžio į Liverpulį dvidešimt septynis kilogramus knygų. Manė, kad siuntė. O tai jau beveik mažas perkraustymas. Realiai, jei daugiau nei dvi pilnos dėžės, svarstykite dalinį krovinį. Pigiau išeis, bet reikės laukti surinkimo. O jei skuba – bus brangiau. Pervežimas į Anglija kainuoja vis daugiau, o ne mažiau. Juk suprantat.

Kodėl vieni sako "trys dienos", o kiti "dvi savaitės" – kuriuo laiku reikėtų tikėtis?

Tiesioginiai kurjeriai, važiuojantys maršrutiniu reisu, pristato per 2–4 dienas. Surenkamasis krovinys – 7–12 darbo dienų. Kartais, jei trūksta siuntinių surinkimui, lauksite ilgiau. Aš turiu vidinę taisyklę sistemai pridėti vieną dieną. Nes taip jau būna. Oras, eilės uoste – visko pasitaiko. Geriau nusiteikti realistiškai. Jei žada per 24 valandas – pažiūrėkit, ar neiš nosies auga ragai. Nepatogu sakyti, bet dalis tiesiog meluoja. Aš negaliu kontroliuot kitų, galiu tik perspėti. Tiesus atsakymas – 3–5 dienos yra minimumas.

Kas vyksta kelyje – ne romantika, o furgonai

Ar mano siuntinys važiuoja tiesiai iš Kauno į Birmingemą vienu furgonu, kaip aš važiuočiau pats su mašina?

Retai. Labai retai. 99 proc. surenkamųjų krovinių eina per tranzito terminalus Lenkijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Ten jūsų dėžė perkeliama iš vieno furgono į kitą. Tiesioginis maršrutas būna tik užsisakius pilną furgoną. Surenkamoji siuntė gali pabūti Brėmene tris dienas. Normalu. Klientai galvoja, kad furgonas kaip taksi. Ne. Tai autobusas su persėdimais. O kai perkrauna, ten lyja. Gerai, kad supakuojam atitinkamai, bet vistiek nemalonu galvoti.

Kur mano siuntinys realiai būna, kai aš gaunu tracking numerį, bet jis nejuda keturias dienas?

Sandėlyje. Dideliame terminale prie Varšuvos ar Berlyno. Trackingas nejudantis, nes skenuojama tik iškraunant ir vėl kraunant. Tarpe – tyla. Jūsų dėžė sėdi tarp šimto kitų. Jei tenka laukti ilgiau nei penkias dienas be judesio, skambinkite. Bet nereikia panikuoti. Patirtis rodo – 70 proc. tų užstrigimų yra normalūs. Logistikos paslaugų mechanizmas didelis, lėtas. Kaip senas traktorius. Kartą dėžė buvo taip toli nugramdyta, kad radome tik per atsitiktinumą. Taigi stebėkit, bet kraujospūdį ramiai.

Ar tie vairuotojai tikrai susigaudys, kur tas adresas kaime netoli Bristolio?

Vairuotojai dažnai vietiniai anglai, rajoną pažįsta. Bet paskutinius kilometrus atiduoda vietiniams kurjeriams. Tada prasideda linksmybės. Kartą siuntinys dėl etikečių klaidos iškeliavo visai ne ten. Teko ieškoti savaitę. Jei adresas sudėtingas – nurodykite telefoną. Anglijoje kurjeriai meta prie durų ir bėga. Ne visada skambina. Kartais net nepabeldžia. Tai nėra paslauga, kurią užsakyčiau sau, bet sistema tokia. Jei baisu – rinkitės pristatymą su parašu ir išankstiniu skambučiu. Brangiau, bet ramiau.

Kas jei tas furgonas su mano daiktais stringa Ostendėje, nes vairuotojas suserga?

Reali situacija. Vairuotojui pasidarė bloga, teko keisti ekipažą. Daiktai liko užrakintame furgone. Saugu, bet terminas kentėjo. Siuntėjas nieko negali, tik laukti. Draudimas čia retai ką grąžina, nes tai ne force majeure... arba jau yra? Ai, nesu tikras. Rinkitės didesnę įmonę su atsarginiais ekipažais. Mažesni lakstūnai, vienas furgonas ir vienas Vytautas – jei tas suserga, viskas stoja. Taip nutiko pernai. Kelių klientų siuntos vėlavo savaitę. Nesėkminga, bet taip būna realybėj. Gyvenimas.

Ar pasienyje dabar tikrina kiekvieną dėžę nuo ausų iki ausų, ar jau atsipalaidavo?

Niekas neatlaidžiauja. Brexit sukėlė chaosą, dabar Anglijos pasieniečiai tikrina dažniau. Ne kiekvieną dėžę – turi sistemas. Bet jei siuntė atrodo įtartina – atidaro. Kartą klientas siuntė antikvarinius radijo imtuvus. Muitininkai išpakuojo viską, nes elektronika kelia klausimų. Užtruko tris dienas. Jei siunčiate neįprastai – pridėkite paaiškinimą. Ir venkite parsidavinėjimo. Penki vienodi siuntiniai skirtingiems žmonėms suveikia kaip prekybos signalas. O ten jau muitai kitaip. Kodėl kitaip? Nežinau, sistema tokia.

Ką daryti, kai siuntinys užstringa muitinėje, o man niekas nekelia ragelio?

Košmaras. Paskambini – pateikite dar tris popierius. Tu pateiki, o tyla. Savaitė. Muitininkai neskuba. Patarimas – nelaukite, kol paskambins. Skambinkite kas antrą dieną. Rašykite laiškus, kad liktų pėdsakas. Logistikos įmonės spaudžia savo partnerius Anglijoje – jie turi kontaktų, kurių jūs neturite. Jei siuntėte patys per paštomatą – esate vienas prieš sistemą. Ir sistema laimi. Sori, taip yra. Aš bandžiau kartą padėti savo uošviui – praleidau septynias valandas telefonu. Nulis rezultato. Geriau samdyt tuos, kurie tai daro už jus.

Kainos, draudimas ir tos raidės, kurių niekas neskaito

Kodėl vieni siūlo pusšimtį eurų, o kiti pusantro šimto – ar čia sukčiai ar tiesiog skirtinga klasė?

Vienas automobilis kainuoja du tūkstančius, kitas dvidešimt. Tokia pat rinka. Jei kas siūlo 30 eurų už 20 kg į Angliją – abejoju. Neišvengiamai bus paslėptų mokesčių arba daiktai palikti pakeliui. Brangesnės įmonės turi licencijas, draudimus, terminalus. Pigūs – dažnai vienadieniai vairuotojai. Nereikia rizikuoti dėl dvidešimties eurų. Ir pasižiūrėkit, ar kaina įeina PVM, ar bus papildomas antsiuvas. Taip gaunasi – iš pradžių mažai, o paskui prisideda. Nenustebkit, kai paskambina ir sako, kad dar reikia primokėti už keltą.

Ar tikrai reikia drausti buities daiktus, kai siunčiu į Mančesterį, ar čia tik papildomas pripūtimas?

Verta, bet ne visada. Senas megztinis ir trys puodukai – galite praleisti. Bet jei elektronika, antikvaras – taip. Turėjom atvejį su kilimu į Edinburgą. Furgone įvyko avarija priešais. Kilimas permirko. Draudimas padengė valymą. Kaina nedidelė – vienas-du procentai vertės. Kai kurioms įmonėms privalomas, kitoms – ne. Aš siūlyčiau. Vertės dažnai prasideda nuo šimto eurų. Ar dviejų? (čia reikėtų tikslinti, nes brokeriai skirtingai skaičiuoja) Bet geriau permokėti daugiau nei verkti paskui ant suplėšyto turto.

Kas jei atidarau dėžę Bristolyje, o viduje viskas sudužę kaip po nedidelio cunamio?

Rašote aktą. Bet tik prieš pasirašant gavimo dokumentus. Jei pasirašėte "viskas gerai" – vėliau beviltiška. Pakavimas yra 80 proc. sėkmės, 20 – transporto kokybė. Kai kurios įmonės važinėja senomis amortizacijomis, ten kadrai tarsi per perforatorių. Jei pažeidimai – fotografuokite iš karto, rašykite el. laišką. Tik rašytas žodis turi svorį. O tas dėžių baksnojimas sandėliuose... ne visada kontroliuojama. Matęs, kaip krova atrodo tvarkingai, o viduje – lyg po mažo cunamio. Smulkmenos, bet svarbu nepamiršti.

Ar galiu siųsti rūkytą lašinį ir, na, buteliuką ar keturis į Angliją savo tėčiui?

Maisto produktai – labai rizikinga. Po Brexito Anglija tapo trečiąja šalimi. Mėsa, pienas, kiaušiniai – draudžiama be griežtų leidimų. Alkoholis – galima, bet ribotai. Gimtinių dovanų siuntimas galimas, bet deklaruokite sąžiningai. Turėjau klientą, kuris siuntė šimtą dešrelių. Muitinė pasikinkavo. Nepraėjo. Kai kurie kurjeriai priima, bet nieko negarantuoja. Geriau sausainiai, džiovinti vaisiai, suris. Mėsą palikite lietuviškose parduotuvėse Londone. Ten ir taip yra. Aš ten buvęs, radau visko. Neapsimoka siųsti tai, ką ir taip galima nusipirkti Barking'e.

Ką realybėje reiškia "durų iki durų" paslauga, nes aš vaizduoju, kad vairuotojas neštų dėžę į penktą aukštą?

Vaizduojate per daug. Durų iki durų – pasiima iš jūsų namų ir pristato į gavėjo slenksčio. Be lifto – laiptais kainuos papildomai. Vairuotojai ne visada įvažiuoja į kiemą. Skambina – ateikite į gatvę. Jie turi grafiką. Vienas kolega yra sakęs – "aš ne krovikas, aš vairuotojas". Žiauru, bet realu. Jei pristatymo vieta užkampis arba centras be parkavimo – problemos. Tad viskas priklauso nuo adreso. Kai kurios įmonės suteikia pilną paslaugą su nešimu, bet tada brangiau. Paparastai – tik iki durų išorinių. Už jas – jūsų teritorija.

Kai viskas nelimpa kaip priklauso

Siuntinys dingo. Trackingas miręs. Kokia tikimybė, kad mano daiktai dar gyvi?

Maža, bet nenulinė. Turėjom atvejį – dėžė dingo dviem mėnesiams. Radome Vokietijoje, nes etiketė nukrito ir suklijuota ant svetimos dėžės. Mažesni, vertingesni siuntiniai kartais pavagiami. Tai faktas, nors nemalonus. Dažniausiai "dingimas" – klaida terminale. Dėžė nugramdyta, praleistas kodas. Po dviejų savaičių be žinios reikalaukite oficialaus ieškinio. Įmonė turi aktyviai ieškoti. Jei sako "paskambinsim rytoj" – tai nesibaigia. Reikia spaudimo. Aš asmeniškai skambinu tiesiai į terminalus, kai klientai nervinasi. Kartais pakanka dviejų skambučių. Kartais visai kito.

Pristatymas vėluoja jau dvi savaites – ar turiu teisę keiktis ir reikalauti nuolaidos?

Keiktis galite. Ypač jei mokėjote už ekspresą. Bet teisiškai viskas sutartyje. Mažu šriftu parašyta – dėl oro ir muitinių vėlavimai neatleidžia. Realiai nuolaidas duoda retai, nebent sąžiningas brokeris. Aš kompensuoju, jei mūsų kaltė. Bet jei vėlai dėl uosto eilių – rankas nuleidžiu. Aš su oru nepasitarinėju. Skaitykit sutartis. Pigiausių bendrovių sutartys tokios, kad nuolaidos viltis kaip kiaulės skrydis. Kartą bandžiau ieškoti atsakomybės – radau tik ilgą tekstą. Nieko gero.

Ar galiu nusprendęs pats atvažiuoti į terminalą Anglijoje ir atsiimti siuntinį, kad pagreiččiau procesą?

Teoriškai taip, bet praktiškai – labai nepatogu. Terminalai už miestų, pramoninėse zonose, be langelio klientams. Ne IKEA. Reikia patvirtinimo, saugos liemenės. Klientas nuvažiavo į sandėlį netoli Birmingemo. Prarado pusdienį, pildė prašymus. Laiko ir benzino kaina viršijo pristatymą. Paprasčiau palaukti paskutinio myliaus kurjerio. Nors jis vėlai, bent jau atveš prie namų. Jei neskubat ir norit nuotykio – bandykit. Bet ten jus gali sutikti šuo ir prižiūrėtojas, kuris pats nieko nežino kur jūsų daigtai.

Ką daryti, kai atveža ne tą siuntinį, o tuomet dar reikalauja pasirašyti?

Nepasirašinėkit. Pasirašius tampate atsakingu. Net jei ten kito žmogaus pavardė. Buvo taip – dėžė kito asmens, vairuotojas spaudė: "pasirašyk, skubu". Klientas pasirašė. Po to savaitės klaidos ieškojimo. Jei neatitinka – fotografuokite, rašykite pretenziją. Neišleiskite vairuotojo, kol neišsiaiškinsit. Jei nenori laukti – tegul važiuoja, bet nepasirašykite. Dėl etikečių klaidų taip nutinka dažnai. Atsispausdina blogai arba priklijuoja ant kampo – mašinos nesuskanuoja. Paprasta klaida, bet pragaištinga. Aš patikrinu kiekvieną etiketę prieš išvykdamas, bet ne visi tai daro. Deja.

Kodėl kai kurios logistikos įmonės prašo visos sumos iš anksto, o kiti – leidžia dalį sumokėti gavus?

Didelės įmonės turi sutartis ir sąskaitas faktūras – mokėjimas vėliau. Mažesnės surenkamosios bijo kanalų. Jei nemokate, o daiktai Anglijoje, žmogus pradingsta. Buvo atvejų. Aš imu avansą mažesnį, likutį prieš pristatymą. Taip sąžininga. Jei kas prašo visos sumos kortele ir paskui tampa nepasiekiami – įspėjimo varpelis. Nors ne visi tokie sukčiai, bet atsargiai. Tik nepersistenkite, nes tada nieko neišsiųsite. Balansas. Aš pats kartą pasimovęs ant to, kai visas mokėjimas buvo grynais ir vairuotojas neatvažiavo. Pinigai dingo. Daugiau taip niekada.

Smulkmenos, kurias protinga žinoti

Ar galiu tą pačią logistiką panaudoti senos sofos siuntimui į Angliją, ar tai jau visai kitas filmas?

Jei didelė sofa – tai jau krovinys. Reikia automobilio su liftu ir dviejų vyrų. Paprasti kurjeriai to nedarys. Yra specializuotos perkraustymo įmonės, brangesnės. Kartą teko vežti buitinę techniką ir sofą. Baldai reikalauja matavimų. Jei telpa į furgoną ir neperžengia svorio – galima. Bet skaičiuojama atskirai. Nepamirškite – durų plotis Anglijoje kartais mažesnis. Sofa atvažiuos, bet neateis pro duris. Tada reikės samdyt meistrą. Iš patirties sakau – ne viskas, kas telpa, tinka.

Ką man daryti, jei aš, kaip prisiekęs optimistas, nepasižymėjau dėžių ir likau be etikečių?

Etiketės – siuntinio tapatybė. Be jų dėžė tampa benamė. Bet jei turite sutarties numerį arba fotografavote turinį, galima surasti pagal aprašymą. Tai laiko klausimas. Aš visada sakau – etiketuokite du kartus. Viena viršuje, kita viduje ant popieriaus. Jei išorinė sušlampa arba nuplėšiama (o taip nutinka pakeliui per uostus), vidinė išgelbsta. Jau išsiuntėte be jų? Skambinkite nedelsiant. Jei dėžė dar terminale – galima perženklinti. Jei kelyje – tenka melstis. Sori, bet taip yra. Aš bandžiau kartą gelbėti situaciją – skambinau į tris terminalus, kol radau. Užtrukau pusdienį.

Kodėl, po galais, kai kuriuose pakeliui restoranuose tarpininkai apžiūri siuntinius arba mažesni dingsčiai pradingsta?

Nejauki realybė, bet faktas. Yra vietų tarp čia ir Anglijos – maži terminalai, stovėjimo aikštelės – kur mažesni siuntiniai gali pasimesti. Arba pasiimti žmonės, neturintys ką veikti. Didelių korporacijų vairuotojai retai tai daro, o mažesnių neišvengsi. Vertinkite siuntinius, venkite atvirų dėžių su patraukliu logotipu – Apple dėžė sukelia pagundą, net tuščia. Nemėgstu tai sakyti, bet taip buvo. Pakeliui link Doverio tenka naktį pailsėti tamsoje. Jei matote, kad jūsų paslaugų teikėjas mažai žinomas – pagalvokit du kartus. Nes kai kurie tikrai vagišiai.

Kokią darbo žmogaus gudrybę patartum, jei noriu sumokėti už siuntą kuo mažiau, bet negauti pigios paslaugos?

Suplanuokite iš anksto. Skubūs pristatymai kainuoja dvigubai. Rinkitės surenkamąjį krovinį ir laukite. Patikrinkite, ar galite suardyti baldus – kompaktiškiau = pigiau. Gal galima sujungti siuntas su kaimynu? Kartą du klientai iš Klaipėdos ir Palangos sujungėsi – pusė kainos abiem. Dar vienas triukas – siųsti į surinkimo tašką Anglijoje, ne į duris. Pigiau. Klauskite mano nuomonės – taupykite ant svorio, o ne ant draudimo. Dėl svarbios dešimties eurų ekonomijos vėliau gailisi. Nepasikliaukite vien skaičiuotuvais internete. Jie gražiau meluoja.

Logistikos paslaugos siuntų pristatymui į Angliją šiandien veikia, bet reikalauja daugiau dėmesio nei anksčiau. Nesvarbu, ar siunčiate vieną dėžę, ar visas namų turinio. Svarbiausia – nepasikliauti vien žemiausia kaina, tinkamai supakuoti ir turėti kantrybės. Jei kils papildomų klausimų – rašykite, nes kartais vienas pokalbis gali sutaupyti daug nervų. Aš asmeniškai mačiau per daug situacijų, kai žmonės bandė sutaupyti dešimt eurų, o prarado šimtą. Taigi – raskite vidurį. Sėkmingo siuntimo.