Logistikos paslaugos nuo durų iki durų į UK – ar tikrai taip paprasta, kaip skamba?

Jau gal kokią dešimtį metų vežiojam daiktus iš Lietuvos į Britaniją ir atgal. Pradžioje dirbau tiesiog vairuotoju, paskui – koordinatoriumi, o dabar jau pats organizuoju logistikos paslaugas nuo durų iki durų į UK. Žmonės dažnai klausia, kaip čia viskas vyksta realiai – ar tikrai atvažiuoja pas klientą į namus ir nuveža tiesiai į naują būstą Londone ar Birmingeme? Trumpas atsakymas – taip, tik reikia žinot kelis niuansus. Aš čia surašiau dažniausius klausimus, kokius girdžiu iš pirmą kartą kraustančiųsi. Ne viskas visada tobula, bet apie tai – žemiau.

Kainos – kodėl vienur 300, o kitur 800 eurų?

Kiek maždaug kainuoja durų iki durų logistika į Angliją?

Atvirai, nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių – viskas priklauso nuo to, ką vežat. Jei kelios dėžės ir lagaminas, gali ir 250–400 eurų užtekti. Jei pusė namų ūkio su sofa ir šaldytuvu – tikėkitės 700–1200. Aš prieš metus vežiau klientui viską iš Klaipėdos į Braitoną, ten buvo apie 10 kubinių metrų – išėjo kokia 900 eurų, bet jis dar pats norėjo supakuot. Kartais žmonės pyksta, kodėl brangu, bet reikia suprast, kad kuras, tiltai ir nakvynė Anglijoje kainuoja.

Ar galiu pats supakuoti, ar privaloma mokėti už pakavimą?

Galit pats, bet aš nuoširdžiai nerekomenduočiu, jei tai traškūs daiktai. Kartais žmonės susiranda senas dėžes iš „Lidl“ ir sudeda porcelianą... po to stebisi, kodėl lėkštės atkeliavo trupinius. Mes siūlom pakavimą, bet jis kainuot. Jeigu taupot – pakuokit patys, tik tada nereikės kaltinkite vežėjo, kad kas nors subyrėjo. (Nors konteineriuose būna vibracijos, kurias sunku įsivaizduot, kol nepamatysit patys.) Aš pats vežiau kompaktinį diskų grotuvą – sudėjau į dėžę su laikraščiais, o jis ateit sutraiškytas. Taip kad pagalvokit.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Skiriasi, bet nežymiai. Sakykim, 20–40 eurų. Mes renkamės mašinas visoje Lietuvoje, bet jei esat nuošaly – Utenoj, Zarasuose – gali priklausyti papildomas kuras. Realiai didžiausia įtaką turi ne Lietuvos miestas, o tai, kurioj UK vietoj reikia pristatyt. Londonas pigiau, nes ten važinėjam nuolat. O jei reikia į ką nors Škotijos kampelį, kur net navigatorius pasimeta – ten kaina šoktels. Būna, žmonės sako „nuvežkit į Edinburgą“, o paskui paaiškėja, kad adresas prie aukštų kalnų, kur furgonai įklimpsta. Tada deramasi atskirai.

Kodėl vieni sako vieną kainą, o kiti – dvigubai brangiau?

Nes paslaugos lygis skiriasi kaip diena ir naktis. Brangesni dažniausiai turi savo parką, draudimus, licencijas ir sąžiningą darbo jėgą. Pigūs – arba naujokai, arba tarpininkai. Tarpininkas pasiima užsakymą už 300, parduoda tikrajam vežėjui už 500, o klientas galiausiai nieko nežino. Aš pats esu matęs, kaip žmonės sumoka mažai, o paskui skambina man, nes jų daiktai dingo kažkur perparduot. Jei kaina atrodo per maža – kažką pamiršot paklaust. Už ką mokat, tą ir gaunat.

Ar reikia mokėti iš anksto, ar galiu atsiskaityti grynaisiais kai atvažiuosite?

Daugelis nori dalies mokėjimo iš anksto, nes kuras ir tiltai reikalauja pinigų iš karto. Dažniausiai tai 30–50 proc. avanso, o likutis prieš pristatymą arba grynais paimant. Mes dirbam ir pavedimu, ir grynaisiais, bet paskutiniu metu griežčiau žiūrim į grynuosius, nes buvo nemalonių atvejų su netikrais bilai. (Nors tiesa, kad ir pavedimai kartais užtrunka.) Aš asmeniškai renkuosi 40 proc. avansą, kad žmogus rimtai žiūri, o mes tuo pačiu rezervuojam vietą. Viso mokėjčio po visko – nepasiūlyčiau, nes rizikuojam abu.

Kas vyksta tą dieną, kai viskas turėtų įvykti

Ką reiškia „nuo durų iki durų“? Ar tikrai niekur nereikės važiuoti?

Reiškia, kad pas jus atvažiuoja, užneša daiktus, pervažiuoja per Lamanšą ir atveža tiesiai į naujas duris. Teoriškai jums niekur nereikia važiuot. Praktiškai – jei gyvenat penktam aukšte be lifto Londone, vairuotojas nešios iki laiptinės, o toliau – jau svarstysit atskirai. Turėjau atvejį, kai klientė Birmingemo daugiabutyje turėjo tokia siaura laiptine, kad net fotelis netilpo. Teko lupti per langą. Durų iki durų, bet pro langą – vis tiek pasiekė butą.

Ar vairuotojas padės išnešti, ar tiesiog atidarys duris furgono?

Prižiūrėkit, aš čia ne viskas žinau 100%, nes kiekviena įmonė turi savo taisykles, bet dažniausiai – taip, padeda, jei daiktas ne per sunkus. Vienas vairuotojas nedvižkins jūsų pianino iki antro aukšto. Bet dėžės, krepšiai – normalu. Jei reikia, užsakom porą vyrukų pagalbai. Kita vertus, jei užsisakot tik pervežimą be apkrovimo, tada jis tikrai tik atidarys. Būna, žmonės sako „o jūs gi atkelsit“, o mes paskui aiškinam, kad neįtraukiau. Visada klauskit iš anksto – gailėsimės paskui abu.

Kaip dažnai kursuoja mašinos į Londoną?

Savaitės vidury dažniausiai būna. Kartais dukart, kartais vieną – priklauso nuo sezono. Žiemą prieš Kalėdas – chaosas, tada mašinos kimba kas antrą dieną. O vasarą – gal rečiau. Aš stebiu, kad dabar populiarėja ir pervežimai į Redingą, Oksfordą. Svarbu užsirezervuot vietą likus savaitei ar dviem. Skubūs užsakymai brangesni, nes reikia lankstytis. Vieną kartą klientas paskambino penktadienį, o pirmadienį reikėjo Birmingeme. Turėjom naktį varyt – kaina ūgtelėjo kokiais 30 procentų.

Kiek laiko dažniausiai trunka visas procesas?

Vienareikšmiškai: 5–10 darbo dienų, jei neprireikia muitinės tikrinimų. Artimiausias terminas, kurį mačiau, buvo 4 dienos iš Panevėžio į Londono rajoną. Bet buvo ir atvejų, kai krovinys stovėjo Eridane dėl sugedusio keltą. Tada pridėjo 3 dienas. Jei žadama per 2 dienas ir pigiai – kažkas ne taip. Greitai galima, bet ne visada. Aš paprastai sakau savaitę, o jei ateina ančiau – visi džiaugiasi.

Draudimai, muitai ir dėžių turinys – kur galima suklysti

Ar reikia draudimo, ar čia kaip su KASKO?

Labai rekomenduoju. Tai ne KASKO – čia krovinio draudimas, CMR arba specialus tarptautinis. Normalios kompanijos dažnai turi bazinį draudimą įskaičiuotą, bet jis ribotas, pvz., iki 10 eurų už kilogramą. Jei vežat senelio sekretorių, kurio vertė – 3000 eurų, o sveria 40 kg, gausit tik kokius 400 eurų atlygį. Geriau primokėti už pilną draudimą. Būna, kad žmonės nusispjauna, o po to graužiasi. Ypač jei pasirenkat neaiškius vežėjus – ten draudimo gali ir nebūti apskritai. Tada belieka rašyti į Facebook grupes su skundais.

Ar vežant asmeninius daiktus į UK reikia mokėti muitus?

Dabar jau po Brexit, tai ... hmm, kebloka. Jeigu daiktai nauji – tikrai reiks muitų. Jei naudoti, asmeniniai – galima deklaruot „Transfer of Residence“ ir apeini daugumą mokesčių. Bet negali vežt 50 televizorių ir sakyt, kad asmeniniam naudojimui. Muitininkai nėra kvaili. Aš tiksliai nepamenu visų niuansų su alkoholiu (galiu suklaidint), tai pasitikslinkit patys. Svarbiausia – turėti sąrašą angliškai ir neslėpti nieko. Buvo atvejis, kai klientas vylėsi, kad nespės patikrint – o jie sutikrino. Teko mokėt 200 svarų.

Kokių dokumentų reikia, jei siunčiu daiktus sau, emigrantui?

Paprastai – pasas, gyvenamosios vietos deklaracija UK, daiktų sąrašas. Jei naudojat Transfer of Residence – forma ToR1. Dar prašo įrodymo, kad tikrai gyvenot Lietuvoje, pvz., išregistravimas. Būna, žmonės pakrauna daiktus, o dokumentų nesurengia. Tada sustoja muitinėje ir skambina man panikuodami. Sugalvojau, geriausia suruošt viską likus savaitei, o ne rytą prieš išvažiavimą. Kartais žmonės piktdžiugiškai galvoja, kad „čia tik seni džinsai, ką jie čia tikrins“ – o paskui sėdi be daiktų savaite.

Ar galiu įmesti maisto, pavyzdžiui, lietuviškos dešros ar sauskelių?

Nelabai. Mėsa, pieno produktai – draudžiama įvežt į UK. Sauskelės turbūt praeitų, bet jau ne dešra. Mes nepatariam bandyt slėpti, nes pasieniečiai turi šunis. Jei randa – konfiskuoja ir gali apsunkinti viso krovinio tikrinimą. Vieną kartą klientė įkišo rūkytos skilandžio į batų dėžę. Šuo surado per 30 sekundžių. Teko rašyt paaiškinimus. Nežinau, kaip baigėsi, nes jau ne mūsų jurisdikcija. Verčiau nevarykit rizikuot.

Kas bus, jei muitininkai atidarys dėžes?

Labai nemalonu, bet pasitaiko. Atidarę, patikrina ar sutampa su sąrašu. Jeigu randa kažką neįdėto – sekasi blogai. Dažniausiai jie neardinėja kiekvienos dėžės, bet jei mato rentgeno nuotraukoj kažką keisto – atidarys. Mūsų darbas – supakuot taip, kad nekeltų įtarimų. Ai, tiesa, dar – jei atidaro, jie dažniausiai negražiai supakuoja atgal, kartais tiesiog prikimba lipnia juosta bet kaip. Aš pats esu matęs, kaip muitinėje dėžė su stiklu buvo užkrauta ant kitos sunkios dėžės. Gerai, kad neįskilo.

Technika, adresai ir kiti žemiški niuansai

Kaip yra, jei pastatas be lifto – ar problema?

Yra, bet ne mirtina. Kainuoja daugiau laiko ir kantrybės. Jei daug aukštų – reikia dviejų vyrų arba kranuoti furgone. Būna senų namų Londone, kur laiptai siauri, kad net lova neatlenda. Tada reikia ardyt baldą ar kelti per balkoną. Mes turėjom Kensingtone – trečias aukštas, laiptinė siauresnė už spintą. Teko kelti per balkoną su virvėmis. Atrodo kaip filme, bet realiai – papildomos sąskaitos. Baisiausia, kai apie tai nepasako iš anksto. Tada vairuotojas skambina: „Ką dabar daryt?“

Ar galima vežti šaldytuvą – ar jį reikia kaip nors paruošti?

Galima, bet jis turi būt visiškai atitirpęs ir išdžiovintas. Vanduo viduje – blogai. Kelyje jis linguos, vanduo gali patekt ant elektros plokštės arba sugadint kitus daiktus. Mes reikalaujam, kad klientas atitirpint prieš dieną. Aš pats vežiau šaldytuvą į Bristolį – klientas prisiekinėjo, kad išdžiovino, o viduje liko ledo sluoksnis. Kelionės pabaigoj viskas buvo šlapia. Laimei, packagingas atlaikė, bet nuo to laiko aš jau nebe pasitikiu, kol pats nepajudinu. Užkoduojam kaip „frigida“ dokumentuose.

Ką daryti, jei pristatymo dieną manęs nėra namie?

Skambinat kuo skubiau. Jei sutarėt, kad kas kitas priims – idealu. Jei ne – grąžinimas į sandėlį kainuoja. Londono sandėliai brangūs, 15–20 svarų už dieną. Po savaitės – dar mokestiai. Turėjau klientą, kuris nuvažiavo į Paryžių ir pamiršo pasakyt. Vairuotojas stovėjo valandą. Teko vežt atgal prie M25. Klientas pyko ant mūsų, bet pats kaltas. Dabar siunčiam priminimus dieną prieš. Bet žmonės irgi nepaskaito. Pasižymėkit telefone.

Ar galima pakeisti adresą, jei krovinys jau išvažiavęs?

Galima, bet brangu ir ne visada įmanoma. Jei mašina dar Lietuvoj – pakeisim. Jei jau Prancūzijos link – sudėtingiau. Kartais reikia mokėti už nukreipimą į kitą sandėlį ir dar kartą išvežimą. Būna, žmonės persikrausto ir iš Londono persigalvoja į Liverpulį. Mes darom, bet tai papildomos 200–350 svarų. Geriausia – žinot kur važiuosit bent savaitę prieš pristatymą. Žinau, gyvenimas nepastovus, ypač kai ieškai būsto UK, bet logistika nemėgsta staigių posūkių.

Apie blogą patirtį ir kaip jos išvengti – be filtro

Ar buvote turėję, kad daiktai atkeliauja sulaužyti – ką tada?

Taip, pasitaiko, nors stengiamės to išvengt. Paskutinis blogas atvejis buvo, kai didelis veidrodis atkeliavo su įskilimu vidury. Klientas supakavo pats – dėžė atrodė tvarkingai, bet viduje veidrodis buvo vertikalus, o ne gulsčias, ir vibracija padarė savo. Draudimas padengė, nes mes buvom įtraukę pilną. Bet jei be draudimo – belieka derėtis, o jei pats supakavot – aišku, vežėjas neatsako. Būna, kad ir blogai supakuoja firmos darbuotojai, tada mes keičiam arba taisom. Svarbu – fiksuojat viską foto PRIEŠ ir PO. Be nuotraukų – tarsi nieko nebūtų buvę.

Kodėl vieni žada per 3 dienas, o realiai trunka 3 savaites?

Nes pirmi pasiūlymai buvo melas. Klasikinė schema: pažadini mažą kainą ir trumpą terminą, pasiimi daiktus, o tada jie guli sandėlyje. Žmonės praranda kantrybę, o ten – telefonas išjungtas. Aš tokių istorijų girdžiu kiekvieną mėnesį. Kai kurios įmonės neturi savo mašinų, tik svetainę. Surenka užsakymus, paskui parduoda brangiau tikriesiems vežėjams. Sofos gali gulėt Vilniaus sandėlyje savaitėm. Realus terminas nuo durų iki durų į UK yra dienos, o savaitės. Kas žada per 2–3 dienas – paprastai meluoja.

Ar verta pasitikėti pervežėjais iš Facebook už 300 eurų?

Yra facebookininkų, kurie dirba sąžiningai, bet rizika milžiniška. Daugelis neturi CMR draudimo, licencijų, o jei krovinys dingo – ieškok vėjo laukuose. Faktas: jei tikrasis vežėjas ima 700, o neaiškus vaikinas iš grupės – 300, tai kur taupoma? Ant kuro? Ar kompanija iš viso egzistuoja? Kartą klientas pasirinko pigiausią variantą, furgonas neatvažiavo, o numeris išjungtas. Teko skubiai gelbėt brangiau, o visą savaitgalį jis praleido ant savo dėžių kaimyno garaže. Tikrinkit rekomendacijas, o ne gražias nuotraukas. Per pigu – beveik garantuotai blogai.

Dar keli dalykai, kuriuos pravartu žinoti

Ar pakuojate baldus, ar tiesiog įmetat į furgoną?

Ai, čia mane erzina klausimai kartais. Aišku, kad neįmetam! Mes naudojam antklodes, kampų apsaugas, lipnią plėvelę, kartono lakštus. Baldai neretai atsukami, jei leidžia konstrukcija, kad užimt mažiau. Tada surinkimas vietoj jau klientui arba mums, jei sutarta. Kartais žmonė taupantys nusprendžia, kad „nu tik iki mašinos, kas ten nutiks“. O furgone daiktai juda. Net jei stovi kita dėžė – susidūrimas kelias valandas daro savo. Aš pats mačiau, kaip atrodo nesaugotas staliukas po 2000 km. Atrode kaip modernus meno kūrinys, deja, nebetiko naudoti.

Ką patartumėte žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į UK?

Pradėkit ruoštis mėnesiu prieš. Suraskit būstą ir sužinokit, ar yra vieta mašinai sustot. Sudarykit daiktų sąrašą. Nevežkit šlamšto – UK pilna antrinės rinkos, ten pigiau nusipirksit dušo užuolaidą nei vešit savo suplyšusią. Drąsiai rinkitės durų iki durų variantą, nes pats važinėjimas po Londono agentūras po 12 valandų kelionės – košmaras. Ir nepamirškit adapterio į lagaminą, o ne į konteinerį. (Čia jau nebe logistikos patarimas, bet pats pirmą kartą be jo sėdėjau tamsoj.)