Logistikos paslaugos mikroautobusais: greitas pristatymas Anglijoje

Jau dvylika metų vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos. Pradėjau, kai mikroautobusai dar nebuvo tokie populiarūs, o visi tik fūras rinkdavosi. Dabar situacija kitokia – klientai dažnai klausia, ar verta rinktis mažesnę mašiną. Aš sakau – priklauso, bet jei reikia greito pristatymo Anglijoje, ypač į Londono centrą, mikriukas dažnai aplenkia didelę transporto priemonę. Gali prisispausti siaurose gatvėse, greičiau krauti, nereikia leidimų, kuriuos fūroms gauna per savaitę. Žinoma, ne viskas tobula – vietos mažiau, bet logistikos paslaugos mikroautobusais turi savo žavesio. Atsakysiu į klausimus, kuriuos man dažniausiai rašo vakarais.

Pradžiai – ką svarbiausia žinoti

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Londoną?

Na, pilnas mikriukas iš Vilniaus į Londoną šiuo metu kainuoja nuo 650 iki 950 eurų. Nežinau tiksliai kiek bus po mėnesio, nes kuras šokinėja. Daliniam kroviniui, kai tavo daiktai užima trečdalį vietos, reali kaina tarp 250 ir 450 eurų. Būna pigesnių pasiūlymų, bet ten kartais sėdi piktas vairuotojas be jokio draudimo. Aš mieliau sumoku šimtu daugiau ir turiu ramybę. Sezonas irgi daro savo – liepą viskas brangsta kaip ledai.

Ar mano viena sofa nepasimes dideliam fūros fone?

Niekas tavęs nepames, ypač jei esi normalus klientas. Mikroautobusai būtent ir skirti tokiems kroviniams. Nesi fabrikas, kad reikėtų trailerių. Viena sofa, dvi dėžės, dviratis – puikiai telpa į Renault Master ar panašų. Ir svarbiausia, nereikia laukti, kol surinks pilną fūrą. Išvažiuoji šiandien, rytoj jau arti Paryžiaus. Kad ir kokį greitą pristatymą Anglijoje žadėtų stambios įmonės, jos dažnai stringa terminaluose. O mikriukas važiuoja tiesiai iki tavo durų.

Koks skirtumas tarp fūros ir mikriuko realybėje?

Fūra – biurokratija. Leidimai, stovėjimo zonos Londone, kurių retas turi visus. Mikriukas – atvažiuoji į kiemą, atveri duris, išmeti daiktus. Ai, ir dar – Anglijos sostinėje kai kurie rajonai tiesiog neprieinami dideliam transportui. Kartą vežiau biuro įrangą į siaurą gatvę, kur fūra būtų įsirėmusi. O mūsų mikroautobusiukas prasispraudė kaip katė. (Na, tiksliai tai gal ne ta gatvė, kažkokia kita buvo, bet esmė ta pati.)

Ar mikriuku galiu gauti daiktus Anglijoje per dvi dienas?

Iš Lietuvos teorijoje – taip. Realybėje – jei vairuotojas neužmiega prie Eurotunelio eilėj, tai įmanoma. Būna ir per tris. Aš saugiau sakau 2–3 dienos, nes nenoriu meluot. Kartais pasienyje patikrina ilgiau, kartais lietus Londone sustabdo visą miestą. Mikriukai turi privalumą – važiuoja naktimis, kai fūros privalo stovėti. Bet jei tau reikia šimtaprocentinės garantijos per keturiasdešimt aštuonias valandas, žinok, niekas rimtas taip nežadės.

Ar reikia kažkokių popierių siunčiant asmeninius daiktus?

Brexit viską apsunkino. Asmeniniams daiktams reikia C3 formos – toks popierius, kuriame rašai, kad tai naudoti daiktai, ne pardavimui. Kai kas dar prašo packing list, bet aš paprastai padedu klientams susidėti. Jei vežate ką nors naujo – gali pareikalauti PVM. Muitininkai pavargę nuo popierių ir aš pavargęs kartu. Bet be C3 dabar niekaip, ypač jei krovinys didesnis už lagaminą. Geriau suklostyti iš vakaro, o ne rašyti stovint pasieny.

Pakrovimas, maršrutai ir Londono spąstai

Kas jei negaliu būti namie, kai atveža daiktus?

Klasika. Dauguma klientų tuo metu dirba arba keičia būstą. Jei žinai, kad nebusi, reikia iš anksto tartis. Kartais palieki raktą kaimynui. Yra buvę, kad daiktus pasodinome į verandą, kai sausa. Žodžiu, bendrauk. Negali tiesiog parašyti "ok" ir darytis nematomam. Vairuotojas nėra robotas, jis neuždirba lūkuriuodamas prie durų tris valandas. Be to, blogos įmonės skaičiuoja papildomus mokesčius už kiekvieną pusvalandį. Geriau susitarti žmoniškai.

Ar padėsite nešti į antrą aukštą kai nėra lifto?

Techniškai daugelis sako "iki durų". Realiai aš padedu, jei dėžė, o ne spinta. Pats nesu Herculesas, bet jei nešulys suvaldomas – pasistengsiu. Į dešimtą aukštą – ne, ten perkraustytojų reikalas. Klientas kartais nusileidžia ir padeda, nes vienas vairuotojas vargiai patempia. O jei pasiūlo kavos – stebuklai dėjasi, daiktai lyg patys lipa. Logistikos paslaugos mikroautobusais nereiškia stebuklų, bet jei sąžiningai pasikalbam, išsprendžiam.

Kaip supakuoti jei laiko visai nėra?

Buvau toj vietoj. Skubi diena, vaikai laksto, dėžių nulis. Imi bet kokius maišus, suvynioji antklodes aplink indus – ir pirmyn. Tik neklok knygų horizontaliai, nugaros lūšta. Ant dėžių rašyk kas viduj, nes atidarinėsi ir spėliosi. Kartono dėžes kartais nusiperki iš skelbimų pigiau. Ir niekada netikėk, kad stiklas bus saugus be bangelių popieriaus. Mačiau per daug sudaužytų taurių. Pigus popierius sutaupo litą, bet prarandi dešimt.

Kodėl daiktai kartais pasiekia Birmingemą, o ne Londoną?

Tu atkiši jautrią temą. Būna, kad vežėjas prisirinko per daug krovinių ir nespėja. Tada tavo sofa nugula pas tarpininką Birmingeme, o pristatymas į Londoną nukeliamas. Turėtų perspėti, bet ne visada perspėja. Aš pats taip nedarau, bet kolegos, kurie veža "ką pavyks", taip daro. Jei tau reikia greito pristatymo Anglijoje, toks sandėliukas yra pragaras. Geriausia klausti iškart – ar važiuojama tiesiai, ar bus persikrovimų. Persikrovimas lygu rizika ir delsa.

Koks geresnis maršrutas – tunelis ar keltas?

Dažniausiai važiuoju per Eurotunnelį, nes greičiau. Nors jei Dovžio keltas pigesnis, gali ir keltu. Vieną kartą vairuotojas ten praleido šešias valandas dėl vėjo – gyvas košmaras. Tunelis stabilesnis. Bet kai eilės nutįsta, ir ten prisėdi. Realiai maršrutą diktuoja oras ir eilės. Mes nesame Google Maps, kur parašo keturias valandas. Realybėje pridėk tris. O jei dar vežėjas pavargęs, sustoja kavos – vėl pusvalandis.

Ar galima važiuoti kartu kaip keleivis?

Teoriškai taip, jei yra laisva vieta. Bet praktiškai – mikriuke gale sėdi nepatogiai, kepini kaip silkė. Aš vežu tik jei žmogus su mažu vaiku arba turi augintinį. Kitaip patariu nusipirkti bilietą ir atskirai atskristi. Kelionė ilga, ir jei kas nutinka, draudimas gali kelti klausimų. Buvo atvejis, kai moteris vežėsi katę be narvelio. Katė lakstė laisvai po mašiną. Nuvažiavome, bet aš iki šiol nerimauju dėl tos kelionės.

Kainos, saugumas ir tos smulkios raidės

Ar krovinys draustas, jei kažkas dūžta?

Ir draustas, ir nedraustas. Normali įmonė turi CMR draudimą, bet yra niuansų. Jei tu pats supakavai daiktus į maišus ir jie subyrėjo, draudimas nepadengs. Kartą klientas įmovė televizorių į antklodę – atlaikė iki vidurio kelio, tada garsas kaip iš griuvėsių. Skundas atmestas. Draudimas veikia, kai kaltas vežėjas – avarija, užliejimas. Dėl to kartais siūlau savo pakavimo pagalbą, bet žinau, kad tai kainuoja. Pasitikėjimo reikalas, ne tik popierių.

Galima mokėti grynaisiais kai atiduoda daiktus?

Grynais paprastai atsiskaitom pakraunant. Bet kai kurie vežėjai vengia grynųjų, nes mokesčiai. Aš mieliau pavedimą – mažiau kvitų. Bet jei klientas tik grynais... sudėtingiau. Kartais sutinku, bet mano rašysena kaip pirmoko, tai rankinis kvitas atrodo apgailėtinai. Kaina dėl to nesikeičia. Tik nepamiršk turėti tiksliai, nes grąžos dažnai neturim. Sumokėk kaip sutarta ir viskas sklandžiau vyks. Nereikia vaidinti milijonieriumi su penkiolika eurų grynais.

Ką daryti, jei daiktai užima daugiau vietos nei skaičiavau?

Labai paprasta – skambini ir sakai, kad buvo keturios dėžės, o jau keturiolika. Kartą taip nutiko, atvažiavęs supratau, kad nepataikiau. Teko galvoti, ar antrą reisą daryti, ar kaip spausti. Suspaudėme, durys vos užsivėrė, bet nuvežėme. Tai daug pigiau nei kviečiant atskirą mašiną, bet vis tiek nemalonu. Geriausias patarimas – matuokite realiai, o ne pagal atmintį. Geriau iš pradžių pasakyti "bus daugiau" ir aš susiplanuoju. Staigmenų niekas nemėgsta.

Kodėl vieni prašo 300 eurų, o kiti 800 už tą patį maršrutą?

Klausimas kaip iš žurnalisto tyrimo. 300 eurų dažnai reiškia neapskaitytą važiavimą, be CMR, be draudimo, ir vairuotojas vos nepriglaudęs. 800 – tai gali būti didelė kompanija su biuru ir sekretorėmis. Aš kažkur per vidurį. Logistikos paslaugos mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet kuras, mokesčiai ir draudimai kainuoja vienodai visiems. Jeigu kažkas siūlo per pigiai, klausk, kaip jie nemoka. Nes paprastai moka tavo daiktai, kai dingsta.

Kas gali nepavykti ir kaip tai sprendžiam

Kas jei mikroautobusas sulūžsta kelyje?

Nutinka. Pas mus kartą nulūžo sankaba netoli Lilio. Teko kviestis techninę pagalbą, o kliento daiktai vėlavo parą. Atsiprašinėjau, bet auto yra auto. Tiktai ne visi apie tai parašo savo gražiose svetainėse. Blogos įmonės nuslepia tokius dalykus, o tu galvoji, kad jie stebukladariai. Rimtas vežėjas paskambina, paaiškina, siūlo alternatyvą. Nereikia ant manęs šaukti – irgi nenoriu stovėti šaltyje prie sugedusio mikriuko. Bet kartais taip būna.

Ar verta tikėti žadamais 24 valandų pristatymais?

Iš Lietuvos į Londoną per 24 valandas? Pagalvok pats – minimum dvylika valandų vairavimo, dar pasienis, dar pailsėti reikia. Fizikaiškai neįmanoma saugiai. Tie, kurie taip žada, dažniausiai turi sandėlį Vokietijoje ir tavo daiktai ten gali pagyventi savaitę. Arba tiesiog meluoja, kad gautų užsakymą. Greitas pristatymas Anglijoje egzistuoja, bet ne per vieną parą. Realus skaičius – dvi ar trys dienos. Nesistenk sutaupyti su pažadais, kurie skamba kaip iš filmo.

Ar pristatymo laikas tikslus – kaip ten yra?

Sakykim taip – aš vengiu žadėti iki valandos. Duodu dieną, o tą dieną skambinu ryte ir sakau "po pietų" arba "tarp šešių ir aštuonių". Londono eismas – gyvulas, kurio neįmanoma suvaldyti. Kartą buvome sutarę penktą, bet M1 greitkelyje avarija – atvažiavom aštuonioliktą. Klientas suprato, nes pats ten važiavo. Jeigu tau reikia chirurgiško tikslumo – siųsk kurjerinę paštu. Mikroautobusai yra lankstūs, bet ne NASA raketos.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai tikrai išvažiavo?

Gerbiausi vežėjai siunčia nuotraukas pakrovimo metu. Aš taip darau – nufotografuoju daiktus, parašau "išvažiuojam". Jei įmonė to nedaro, prašyk vaizdo arba bent numerio. Yra buvę, kai klientas savaitę laukė, o jo krovinys stovėjo prie Kauno, nes vairuotojas susirgo, o niekam nepasakė. Ne visi sąžiningi, deja. Tikras ženklas – ar su tavimi bendrauja. Jei dieną be žinutės – paskambink pats. Nerodyk agresijos, bet ir nebūk avis.

Brexit, keisti atvejai ir Londono daugiabučiai

Ar pristatote į devynaukštį be lifto?

Devyni aukštai be lifto – tai ne logistika, o sportas. Kaip ir minėjau, jei dėžės – galima. Bet sofa ar skalbimo mašina – ne mano kompetencija. Yra specialūs perkraustytojai su diržais. Kartais samdai du vietinius vaikinus iš skelbimų. Mes vežame, o ne nešiojame. Nors jei dėžė su knygomis – paduosiu, bet nesakyk žmonai, kad aš nešiau viską. Aukštai reikalauja planavimo, o ne vien tik mikriuko.

Ar galima vežti augintinį mikroautobusu į Angliją?

Galima, bet taisyklės griežtos. Reikia skiepų, chipo, o nuo kai kurių metų – dar sveikatos pažymos. Aš asmeniškai vežu retai, nes gyvūnai jaudinasi. Buvo kaimyno šuo, kuris visą kelią lojo – teko sustoti dažniau. Jei katinas – narvelis privalomas, jokių išlygų. Nesu veterinaras, todėl pasiruošk geriau pats. Ir patikrink, ar Anglija nekeičia taisyklių, nes po Brexit čia visi pasimetę, kartais net veterinarai.

O fikusą galiu siųsti – tokį didelį vazoninį?

Augalai – daug blogiau negu gyvūnai. Anglija saugo savo ekosistemą. Fikusai, citrusiniai gali likti pasienyje. Aš būčiau atsargus siųsti vazoninius. Geriau persodinti, bet net ir tada rizikuoji. Buvo atvejis, kad moteris vežė palmę – praleido muitinėje tik todėl, kad buvo sausas oras ir pasirodė, kad nebus kenksmingų. (Na, gal ne "praleido", o tiesiog neatkreipė dėmesio, bet laikykitės taisyklių.)

Ką reiškia "dalinis krovinys" ir ar tai pigiau?

Dalinis krovinys reiškia, kad mašinoje yra daiktai iš kelių klientų. Tu moki tik už savo dalį. Tai dažnai pigiau nei užsakinėti visą mikriuką. Bet minusas – gali palaukti, kol surenkami kiti. Aš stengiuosi sudėlioti taip, kad nelauktum ilgai. Jei tau nereikia skubos, daliniai kroviniai į Angliją – protingiausias variantas. Tik nebijok paklausti, kas dar bus toje pačioje mašinoje. Turi teisę žinoti. Nesinori, kad tavo fotelis glaustytųsi su kažkokia chemija.

Trumpam apie Brexit – kas pasikeitė 2024 metais?

Oi, čia aš jau nebežinau šimtu procentu, nes taisyklių tiek, kad galva sukasi. C3 forma asmeniniams daiktams vis dar reikia. Prekėms – EORI numeriai. Muitininkai dabar linkę tikrinti dažniau. Vienas kolega sakė, kad lyg ir lengvata atsirado mažoms siuntoms, bet aš nepraktikuoju. Apskritai po 2024 mažai kas pasikeitė geresnėn pusėn. Popieriai liko, eilės pasienyje irgi. Patikrink su muitininku jei abejoji. Tiesiog vežu ir bandau neapsiversti.

Išvada

Taigi, logistikos paslaugos mikroautobusais – tai ne stebuklas, bet labai pragmatiškas būdas gauti daiktus į Angliją greitai ir tiesiogiai. Greitas pristatymas Anglijoje įmanomas be fūrų, terminalų ir didžiulių biudžetų. Svarbiausia – rasti žmogų, kuris nedulkina akių, o tiesiai sako ką gali ir ko negali. Aš per dešimt metų mačiau visko, bet vis dar mokausi. Jei turi klausimų – rašyk, net jei naktį. Geriau paklausti dabar, nei gedytis paskui kai daiktai jau kely.