Logistikos paslaugos į Angliją su sekimu ir draudimu visada – pašnekam kaip žmonės

Dvidesimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų rinkoje. Vežėm į Londoną, Birmingemą, į kairę ir dešinę nuo Temzės. Mašinos, baldai, dūžęs porcelianas, pieno dėmės ant sienų – visko matęs. Jeigu ieškai logistikos paslaugos į Angliją su sekimu ir draudimu visada, prisimink – tai nėra prabanga. Tai bazė. Be draudimo ir sekmio (a, sekimo, atleisk) esi lyg aklas pakelyje. Žinau, pigūs pasiūlymai vilioja. Bet po trijų savaičių be žinios apie daiktus, sutaupyti du šimtai eurų atrodo vaikiškai. Štai ką klientai klausia vėl ir vėl, ir ką aš atsakau be slidžių frazių.

Pradžia – nuo ko apskritai?

Ar tikrai visada reikia drausti daiktus, net jeigu krovinys mažas?

Žinai, turiu klientų kurie sako „o man tik vienas lagaminas, nereikia“. Tada tas lagaminas atsiduria po sofa, prispaudžiamas 150 kilogramų, ir viskas viduje – saldainių pavidalo. Visada drausk. Ne todėl kad pardavinėju draudimą – aš jo neparduodu – bet kelias iki Anglijos ilgas. Doverio kalnai, keltai, staigūs stabdymai. Mažas krovinys kartais nukenčia labiau, nes konteineryje guli po viskuo. Draudimas kainuoja simboliškai, o skambutis vidurdienį kad sudužo – brangiai. Neduok dieve.

Kiek maždaug kainuoja dalinis krovinys į Londoną, jeigu studio buto daiktai?

Čia kaip klausti kiek kainuoja mašina. Dalinis krovinys iš Vilniaus į Londoną, studio butas, šiuo metu gali kainuoti apie 500–800 eurų, priklauso nuo sezono. Vasarą brangsta, nes visi kraustosi. Žiemą pigiau, bet orai blogi. Kai klausia „jei paimsi daugiau, ar nuolaida?“, atsakau – taip, jei turime porą užsakymų tuo pačiu maršrutu. Vienas vežti neapsimoka, kitas – lagaminų krūva nemaloni realybėje. Plius minus tūkstantis eurų – realus diapazonas.

Ką reiškia „sekimas realiu laiku“? Aš matau kur mano sofa kaip Uberio mašiną?

Ne, ne toks lyg Uberis. Sekimas realiu laiku reiškia kad mašinoje yra įrenginys siunčiantis signalą kas kelias valandas. Tu gauni nuorodą, matai – „krovinys netoli Briuselio“. Arba „Olandijos pasienyje“. Patikimumas priklauso nuo ryšio. Kartais sistema stringa, ypač tunelyje po vandeniu, signalas dingsta valandoms. Bet tai geriau nei nieko. Siūlau sekimą tol, kol operatorius Italijoje nepavagia sekiklio. Ne krovinio, o to prietaiso.

Draudimas – ar jis tikrai apsaugo?

Kas jei brangi vaza sudūžta dėl jūsų krovėjo kaltės? Pilnas atlyginimas?

Iš karto pasakysiu – draudimas draugas, bet ne viską padengia. Jei krovėjas numeta dėžę su vaza ir tai įrodyta, draudimas veikia. Bet jei vaza buvo blogai supakuota – tarkim tu pats įvyniojai į laikraštį ir sudejai rašiklius šalia – gali atsakyti. Mačiau kai išmokėjo pilną vertę, ir kai klientas gavo nulį. Sakyčiau – pakavimas svarbiau nei draudimas kartais. Draudimas padeda kai viskas tvarkinga, o ne kai pakratai paskutinę minutę.

Ar draudimas galioja, jeigu daiktus pats supakavau ir be jūsų dėžių?

Standartinis draudimas... atvirai, ne visada galioti jei pats supakavai. Yra PBO – Packed by Owner. Dauguma vežėjų žiūri įtariai, nes klientai kartais slepia defektus. Jei nori kad draudimas galiotų visur, geriau leisk profesionalams supakuoti. Kainuoja papildomai, bet miegi ramiau. Asmeniškai patariu – brangius daiktus tegul pakuoja mūsiškiai. Kitaems rūbams – dėžės ir viskas. Svarbiausia sąžiningumas iš abiejų pusių. Nepykstu jei pats plėšei paketus, bet nepulk ir ant manęs paskui.

Koks skirtumas tarp standartinio draudimo ir to pilno?

Standartinis – dažniausiai kilogramo kaina, pvz. dešimt eurų už kg. Sofa 30 kg = 300 eurų, nors verta 1500. Skirtumas didelis. Pilnas draudimas, full value, dengia realią vertę, bet kainuoja 1–2 proc. nuo deklaruotos sumos. Klientai piktinasi: „kodėl piano draudimas 80 eurų?“. Nes statistiškai jų nedaug sudūžta. Bet kai sudūžta – nuostolis milžiniškas. Renkuosi pilną savo daiktams. Yra firmų kurios siūlo „draudimą“ bet smulkiauja išimtis – saugokis.

Ar galiu apdrausti tik vieną daiktą, pvz. tik pianiną, o kitus palikti be?

Gali. Netgi išmintinga jei vertė nevienoda. Darome listinguotą draudimą – konkretūs daiktai, konkrečios sumos. Kiti dengiami standartu. Administracija didesnė, bet jei turi vestuvinę vazą iš prosenelės – apdrausk atskirai. Viskas aišku manifeste. Daliniuose reisuose daiktai maišomi su kitų klientų daiktai, todėl atskira apsauga svarbiau. Kartais sprendimas paprastas: pianinas – taip, skalbimo mašina kurią gali nusipirkti už du šimtukus – gal palik.

O kas jei draudimas pasirodo apgaulė, kurią prakiša paskutinę minutę?

Būna. Ypač tarpininkų. Ne visus kolegas ginu. Pasiūlo „viskas apdrausta“, o sutartyje mažytėmis raidėmis – draudimas galioja tik jei ufo nepataikė. Rimti vežėjai duoda poliso kopiją prieš pakrovimą. Jei atsisako rodyti – bėk. Siunčiu PDF su nurodyta draudimo kompanija. Ne padrikai. Logistikos paslaugos į Angliją su sekimu ir draudimu visada turi sąžiningai tai pateikti. Jeigu slėpia – reiškia slepia ir kitką. Tai mano taisyklė.

Sekimas – kur mano daiktai?

Kaip dažnai atnaujinama informacija kur yra mano krovinys?

Modernūs siųstuvai (na, ne siurbliai, ką aš čia šneku) duoda signalą kas 1–3 valandas kai juda. Kai stovi muitinėje – rodo tą pačią vietą pusdienį. Vairuotojai skubina – jie vairuoja, ne telefonu rūpinasi. Platformos automatizuotos. Nemėgstu tų kurios žada sekundžių tikslumu, nes fūros taip nevažinėja. Greičiau kas tris valandas sužinai kad kirto sieną. Dingsta dienai – nepanikuok, vairuotojai turi poilsį. Savaitei – skambu.

Ar sekimas veikia kol daiktai dar Lietuvos teritorijoje, važiuoja link Klaipėdos?

Manybi galvoja kad sekimas įsijungia tik užsienyje. Ne, nuo pirmo taško. Matau kai fūra pajuda šeštą ryto Kaune, sustoja Prienuose pusryčiauti. Nematai kas penkias minutes, bet lokacija fiksuojama. Iš Klaipėdos praneša „krovinys ant kelto“, tada vandenyje silpnesnis ryšys. Bangos ir signalai draugauja nekaip. Konteineriuose ant kranto geras. O po to... nežinau tiksliai kaip su jūriniu ryšiu, ne inžinierius. Atvažiavęs į Tilbury vėl atsiras.

Jei GPS parodo kad baldai Frankfurte, bet jie turėjo būti jau Paryžiuje – panikuoti?

Ne iš karto. Frankfurte yra mazgai kur dažnai painiojasi sistemos. Kartais rodo paskutinį apkrovimo punktą, o ne tikrą vietą. Turėjau atvejį kai sistema rodė Hamburgą, o vairuotojas jau Briuselyje – pasirodo senas markeris buvo paliktas. Bet jei atsilieka daugiau nei dvi tris dienos nuo grafiko – klausk. Jei vežėjas sako „sekimas sutriko“ ir tai tęsiasi savaitę – gali būti kad išvis pamiršo. Vienas pažįstamas nutildė telefoną tris savaites – klientai be baldų. Tokių nerimtų yra.

Ar apie kiekvieną sustojimą gaunu SMS, ar tik kai atvažiuoja prie durų?

Per daug informacijos kenksminga. Mačiau klientų kurie paskambina „kodėl 40 minučių stovi prie degalinės?“. Nes valgo. Normalu jei gauni pranešimą apie pakrovimą, sienos kirtimą, iškrovimą. Daugiau – nebent susitarimas. Dabar dažniausiai WhatsApp arba el. paštas. Yra tokių kurie prašo skambinti kas valandą. Aš tokių nepriimu draugiškai, nes vairuotojai dirba. Sekimas turi duoti ramybę, ne sukelti paranoją. Pats klientas Anglijoje galvoja apie naują butą, o ne apie taškiuką žemėlapyje.

Sekimas padeda rasti krovinį jei jis pasiklydo tarp sandėlių Olandijoje?

Taip. Buvo 2019, turbūt (arba 2018, neatsimenu tiksliai metų), dalinis krovinys supainiojo kodą Venlo sandėlyje. Sekimas rodė kad fūra atvyko, bet daiktai neišsiųsti savaitę. Be sekimo būtume ilgiau ieškoję. Paskambinau olandams, parodžiau sekimo ID. Radom per dvi dienas. Dabar kai kurie siūlo foto raportą pakrovimo metu. Ne visada, bet stengiuosi kad bent nuotraukas padarytų. Nes kai kas nors pasimeta, ne dėl blogų kerų – rankos pavargsta sandėlyje ir etiketės atšoka.

Kainos ir mokėjimai – kodėl taip skiriasi?

Kodėl viena įmonė prašo 800 eurų, o kita 2800 už tą patį?

Stebiuosi kad žmonės stebisi. 800 – arba tik transportas, arba masinimas. Rimtas perkraustymas su draudimu, sekimu, krovikais... 2800 gali būti sąžininga kaina. Pigūs išrašo sąskaitą už kiekvieną lapelį. Buvo – klientas pasirinko pigiausią, paskui sumokėjo devynis šimtus už „kuro mokestį“. Rimtos logistikos paslaugos į Angliją su sekimu ir draudimu visada skaidrūs. Aš duodu fiksuotą kainą. Kas neįtraukta – aiškiai surašyta. Per pigu – klausk kas įeina. Nes 800 eurų dažnai apsiima tik smulkieji kur greitai įkuria ir dingsta.

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą ar visada reikia mokėti atskirai?

Vienas kolega Londone sako „inclusive“. Kitas sako „be draudimo“. Aš taip: bazinė kaina be draudimo, bet privalomai siūlau. Nes be draudimo nepriimu krovinio. Fiziškai. Negaliu miegoti naktimis. Jei klientas atsisako – rašau atsisakymo aktą. Sekimas – įtrauktas. Jei klausia ar gali pigiau be sekimo – galima, bet ne pas mus. Nes mano daiktai turi rodyti kur yra. Tai įvaizdžio reikalas. O beje, rinkojė labai įvairi praktika, vieni taip kiti kitaip, reikia klausti.

Ar pigiau mokėti grynaisiais vairuotojui, ir ar tai legalu?

Grynieji... žmonės nori apeiti mokesčius. Aš nesiveliu. Jei vairuotojas priima grynuosius neoficialiai – ženklas kad firma ne tvarkoj. Siūlau pavedimą. Skubiai – kortele per terminalą. Grynieji dingsta į kišenę, o sąskaitos nėra. O sąskaita – tavo garantija. Be jos, jei daiktai dingsta, tu stovi tuščiomis net jei mate vairuotoją į akis. Buvęs klientas iš Klaipėdos sako „draugas draugui“. Atsakau – kai prarasi baldus, draugas pasuks telefoną į begarsį. Fiksuok viską. Sąskaita – tavo sąjungininkas.

Jeigu daiktai savaitę guli sandėlyje Vokietijoje – ar tai brangiau kainuoja?

Tikriausiai taip. Kai kurios bendrovės duoda 30 dienų nemokamai, girdėjau. Mes duodame iki 14 dienų Lietuvoje prieš išvykimą. Bet jei daiktai stringa dėl kliento kaltės – neranda buto Londone – sandėliavimo mokestis prasideda. 20–50 eurų už dieną priklausomai nuo tūrio. Kartą klientas prašė palaukti dvi savaites. Palaukiau, paskui numušiau ranką. Nebent sutarta. Todėl planuok laiką. Kartais geriau mokėti už sandėlį Londone nei mėnesį čia. Skaičiuok blaiviai.

Dokumentai ir muitinė – Brexito pasekmės

Ar po Brexito reikia kažkokių specialių popierių baldams į Angliją?

Reikia. Nebe EU laisvas judėjimas. Baldams reikia C3 formos (ar C36? ne, C3, teisingai) – muitinė deklaracija. Plus sąrašas daiktų vertėmis. Jei nauji – gali būti muitas. Jei naudoti perkraustymui – paprastai praeina. Bet muitininkai dabar griežtesni. Turiu šabloną – išsiunčiu. Klientai piktinasi „kodėl jie nepasitiki?“. Nes Brexitą žmonės rinkosi, o aš tik vežu. Rūpestis didesnis, bet jei tvarkingai suformini popierius – krovinys pralįsta kaip sviestas.

Ar galiu vežti maisto produktus – turiu daug sūrio ir dešrų?

Šaldytuvas turi būti tuščias. Sūriai... vežiau kartą žmogų su 30 kg fermentuoto sūrio. Muitinė Doveryje atidarė ir išrūšiavo pusę. Gyvūninės kilmės produktai – ribojami. Nebus suėmimo, bet sunaikins. Jei paslėpsi po lova – blogiau. Yra leidžiami kiekiai asmeniniam vartojimui, bet po Brexit griežta. Patariu – valgyk Lietuvoje, arba vežk tiktai tokį kuris ištemps. Kartais pyksta ant muitininkų, bet pabandyk pateisinti 15 kg varškės kaip asmeninį daiktą. Nepasiseks. Ir blogai kitiems daiktams jei pradeda lašėti.

Kas jei muitinė atidaro dėžę ir nieko blogo neranda – ar aš turiu mokėti?

Ne, už patikrą nemoki jei legalu. Bet jei atidarė dėl tavo pakavimo broko – gali tekt mokėti perkrovimui. Buvę atvejis: klientas supakavo knygas su žvakėmis. Vaškas aptepliojo puslapius. Muitininkai atidarė dėl kvapo. Aš nepykau, bet klientas pyko ant manęs. Suprantu. Anglija dabar kaip trečioji šalis. Tikrina daugiau nei prieš dešimt metų. Pakuok taip lyg eitų į karą. Nes jie eina. Ir dėl to dažnai vėluoja, beje.

Pakavimas ir realybė – kai kas nepataiko

Ar man patiems pirkti dėžes, ar jūs atvežate?

Mes atvežam, bet daugelis nedaro. Jei turi laiko – pirk pats, bus pigiau. Statybų parduotuvių dėžės tinka, bet ne visiems daiktams. Mes naudojame dvigubo sluoksnio kartoną, brangiems – medines klostes. Klientai sutaupo 40 eurų ant dėžių, paskui piketuoja dėl subraižyto stalo. Svarbu – dėžės su rankenomis. Smulkmena, bet kai nešėjas laiko sofą vienoje ir dėžę kitoje (perdėlioju, aišku), rankenos gelbsti. Kartais pamatai klientą su begale krepšių – krepšiai vežimui netinka.

Kas jei vairuotojas nepasiėmė liftinio automobilio, o baldai netelpa į laiptinę?

Būna. Londono laiptinės siauros kaip dėžutė. Liftinė mašina reikalinga, bet kai kuriuose kvartaluose draudžiama iškrovimas piko metu. Planuojam, bet tu turi pasakyti apie aukštą, laiptus, langus. Vieną kartą name nebuvo langų iškrovimui, laiptai spiraliniai. Šaldytuvas nelipo. Teko per balkoną – 300 svarų papildomai. Kaltė bendra. Liftinis sunkvežimis kainuoja, bet brangiau kai persigrupuoji gatvę krovėjams nešant šaldytuvą rankomis. Tai realiai. Jeigu žinai kad netelpa, pasakyk iš anksto.

Ar tikrai verta vežti seną skalbimo mašiną ar geriau nusipirkti JK?

Blaivus skaičiavimas: sena mašina sveria 70 kg, pervežimas 100–150 eurų. Nauja Beko Londone 250 svarų. Ar verta? Be to, JK kištukai kitokie, reikia adapterių. Aš asmeniškai neveščiau, nebent labai brangu arba dar naujas. Jei viskas kraustosi ir yra laisvos vietos konteineryje, kodėl gi ne. Tik nepamiršk kad Anglijoje vandens slėgis skiriasi, kai kurios mašinos purkš kitaip. Tiesa, gali būt ir mitas. Bet kainos tikrai skiriasi. Aš sakyčiau – vežk tai kas nepakeičiama: sofą pagal užsakymą, meną. Techniką – pirk ten.

Kas jei vėluojate daugiau nei dvi savaites – kaip aš gyvensiu be baldų?

Sunkiai. Nepatariu. Buvo atvejis kai sunkvežimis sugedo Prancūzijoje, taisė penkias dienas. Klientas miegojo ant grindų su miegmaišiu. Mes mokėjome už viešbutį nes sutartyje buvome užrašę. Jei nėra vėlavimo nuobaudų – bėk. Daugelis mažų firmų žada „už 5 dienas“ ir atvežia per 15. Tu stovi tuščiam bute Londone. Sekimas ypač svarbus – matai ar pajudėjo. Ir dar – daug problemų kyla kai klientas nepasiruošia dokumentų laiku. Tada krovinys sėdi pasienyje. Visada klausk kokia atsakomybė. Rimtai.

Ar pervežėjai tikrai apgauna su svoriu? Kaip aš galiu patikrint?

Kai kurie taip. Yra „kubinis svoris“. Jei veži plunksas, jos užima vietą. Bet jei veži knygas, o priskiria kilogramus kaip plunksoms – apgaudinėja. Pasverk daiktus prieš. Mes darome pasverimą sandėlyje, siunčiam nuotrauką. Jei neatitinka – klausk prieš mokėdamas. Yra kompanijų kurios manipuliuoja kubiniais metrais. Buvęs klientas gavo sąskaitą – šaldytuvas buvo 4 kubai, realiai 1,2. Skirtumas tris kartus. Pats paskambinau tai firmai ir jie sumažino, nes žinojo kad aš suprantu. Paprastas žmogus Londone nežino. Rinkis tuos kurie sveria matant.

Paskutiniai klausimai – apie viską ir nieką

Koks yra pats blogiausias dalykas kas gali nutikti ir kaip jo išvengt?

Tavo daiktai dingsta be pėdsakų. Ne vėluoja – dingsta. Ir niekas neatsako į telefoną. Kaip to išvengt? Nepasitikėk firmomis be adreso, tik su WhatsApp numeriu. Tikrink CMR draudimo galiojimą, sekimo sistemą, fizinį ofisą. Antras blogiausias – dalinis krovinys suplėšytas dėl blogos koordinacijos tarp vairuotojų. Vengia geras pakavimas ir draudimas. Trečias – tu susimoki, o krovinys paliktas Belgijoje, nes tarpininkas nepasidalijo su vežėju. Sekimas parodys kur. Draudimas apsaugos. O blaivus protas – neleis pasirinkti sukčių.

Logistikos paslaugos į Angliją su sekimu ir draudimu visada – kodėl taip jūs įsistatę?

Nes per dvidešimt keturis metus mačiau per daug ašarų.