Logistikos paslaugos į Angliją su greitais mikroautobusais

Du tūkstančiai devyni – pradėjau dirbti perkraustymuose ir... rodos, taip, dvidešimt ketveri metai jau. Atrodo, mačiau viską – nuo kliento, kuris bandė supakuoti akvariumą su auksinėmis žuvytėmis (taip, taip buvo), iki skambučių, ar mikroautobusas gali per vieną reisą nugabenti pusės namo turinį. Logistikos paslaugos į Angliją su greitais mikroautobusais šiandien yra populiariausias būdas, kai nori pervežti asmeninius daiktus neišleidžiant fortūnos. Bet yra niuansų. Apie juos ir pakalbėsim tiesiai, be tos marketinginės uodegos, kurią matote pas daugumą įmonių. Jei planuojate kraustytis į Londoną, Birmingamą ar kitą Anglijos kampelį – skaitykit.

Kainos, užsakymai ir kaip tai prasideda

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną su mikroautobusu?

Žiūrėk, jei kalbam apie standartinį perkraustymą, kur sudėta visa mašina – tai dažniausiai svyruoja nuo šešių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Arčiau tūkstančio bus, jei turite daugiau nei keturis kambarius. Kartais žmonės paskambina ir sako, kad turi "truputį daiktų", o pasirodo, kad reikia dviejų mašinų, tada kaina dvigubai. O jei tik dėžės ir vienas kampas – šešių šimtų gali užtekti. Aš asmeniškai mieliau apžiūriu foto, nes jau žinau – žmonės "truputį" supranta skirtingai.

Ar galiu užsakyti mikroautobusą į Angliją savaitei į priekį, ar jau per vėlu?

Savaitei? Dažniausiai įmanoma, bet kuo arčiau datos, tuo mažiau variantų. Mūsų greitieji mikroautobusai į Angliją užsakinėjami mėnesiu į priekį per karščiausius sezonus. Pavyzdžiui, rugpjūtis, rugsėjis – studijų metas. Tada net trys savaitės kartais per mažai. O žiemą, sausį, kad ir rytoj galima rasti vietą. Bet jei skubate, skambinkit, pažiūrėsim. Kartais kas nors atšaukia, ir vietą sugriebi paskutinę minutę. Taip nutinka dažniau, nei galvojat.

Kiek dienų važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos iki Anglijos, ar tikrai taip greit, kaip rašote?

Iš Lietuvos į Angliją greitieji mikroautobusai dažniausiai keliauja dvi-tris dienas. Jei važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją – apie dvi su puse. O jei į pietinę Angliją, gal ir trys su truputį. Bet mes vadiname "greitais" todėl, kad nekaupiam krovinio savaitę sandėlyje. Paėmėm, sukrovėm ir važiuojam. Skirtingai nei didelės logistikos įmonės, kur daiktai stovi tris savaites, kol surinks pilną fūrą. O mūsų mikriukas važiuoja tada, kai jums patogu.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš mano buto prie Kauno iki durų Birmingame, ar kažkur perkelia daiktus?

Taip, durų iki durų. Bent jau mes taip dirbam. Kartais žmonių klausia, ar nebus taip, kaip su siuntomis – atnešsi į terminalą, ją perkelia, dar kartą perkelia. Ne. Greitieji mikroautobusai skirti tam, kad vairuotojas pats pas jus atvažiuoja, sukrauna ir važiuoja per visą Europą, iškrauna ten, kur pasakysit. Tik jei gatvė per siaura arba kieme nėra vietos apsisukti, tenka susitikti artimiausioje aikštelėje. Būna. Nesenai toks atvejis buvo Londone, šalia Camden Town.

Ką galima vežti, ko geriau ne, ir kaip supakuoti

Ar galiu į vieną reisą sukrauti baldus, dviratį, keturias dėžes ir dar tą seną šaldytuvą iš garažo?

Teoriškai taip, jei telpa ir svoris neperžengia ribų. Praktiškai – šaldytuvas yra dvilypis. Jei veikiantis, reikia transportuoti beveik vertikaliai, ir geriau išleisti freoną – čia techniniai dalykai, kuriuos patariame pasitikrinti meistrui. Dviratis, dėžės ir baldai – jokių problemų, sukrauname, pritvirtiname. Tik senas kampas iš tarybinių laikų gali pasirodyti sunkesnis, nei atrodo. Buvo atvejis, kai du vyrukai vos įkėlė sofą, o klientas sakė "ji lengva". Pasirodo – dviejų šimtų kilogramų monstras.

Ar galima vežti augintinį kartu su daiktais, pavyzdžiui, katę ar šunį?

Katę ar šunį vežame tik tuo atveju, jei važiuojate ir jūs pats. Nes mes nesame veterinarinė tarnyba, o gyvūnų pervežimas reikalauja dokumentų – skiepų, pasų, kurie galioja po Brexito. Čia aš jau ne viską šimtu procentų žinau, nes taisyklės keičiasi, reikia pasitikrinti veterinarijoje. Fiziškai – jei katė narve, o jūs šalia, vairuotojas neprieštarauja, jei sutarėme iš anksto. Tik nerekomenduoju vežti triušių ar jūrų kiaulyčių – kelionę pergyvena blogiausiai. Šiaip klauskite veterinaro.

Kaip supakuoti stiklinę vitriną ar veidrodį, kad nesudužtų važiuojant?

Stiklas keliaujant po Europą yra aršus priešininkas. Pirmiausia – lipni plėvelė ant paviršiaus, kad sudužus nebyra šukės. Tada – stiprus kartonas iš kampų, o po to – antklodė arba burbulinė plėvelė, bet stora, industrinė. Mes mikroautobusuose turime tvirtinimo diržus, bet jei stiklas ne dėžėje, jis vis tiek gali subružėti. Buvo tokia situacija – klientas supakavo veidrodį į seną užuolaidą. Atvažiavus į Britaniją, likę tik stiklo dulkės. Taip kad nepatingėkite kartono dėžei.

Dokumentai, muitai ir kas nutinka kelyje

Ar po Brexito dar reikia kažkokių popierių vežant asmeninius daiktus į Angliją, ar tiesiog kraunam ir važiuojam?

Kraunam ir važiuojam, bet ne visai. Reikia sąrašo daiktų – inventory list – anglų kalba, nurodant apytikslę vertę. Naudotiems asmeniniams daiktams muito nereikia. Bet jei kas nors nauja – pavyzdžiui, nesupakuota skalbimo mašina – muitininkai gali užduoti klausimų. Mes parengiame C3 formą, bet po Brexito muitinė pasidarė atsargesnė. Kartais sustoja Doveryje. Kartais prašo atidaryti. Vairuotojas turi viską po ranka. O jei siunčiate be sąrašo – prasideda nemalonumai. Geriau pusvalandis rašymo, nei kelios valandos aiškinimosi.

Kas būna jei mikroautobusas stringa kelyje, pavyzdžiui, kur nors Prancūzijoje – mano daiktai tuomet apleisti?

Tai viena iš nerimastingiausių minčių klientams. Ne, daiktai niekada nepaliekami. Turime partnerius visoje Europoje, o jei gedimas rimtas – iškviečiama pagalba, o jei reikia – antra mašina. Buvo atvejis prieš trejus metus – Lursivelyje sugedo sankaba. Kliento daiktai perkeliami per keturias valandas. Klientas net nepajuto vėlavimo. Bet štai ką noriu pasakyt – mažos įmonės, kurios turi vieną mikriuką, taip operatyviai nepadarys. Paliks daiktus garaže ir ieškos sprendimo savaitę. Todėl rinkitės atsakingai.

Kas gali nepasisekti, ir kodėl kai kurie vežėjai kainuoja per mažai

Ar būna, kad klientas pasako turįs "truputį daiktų", o pasirodo pusė namų turinys – ką darote tada?

Būna, ir ne kartą. Atvažiuoji su mikroautobusu, o ten spintos, trys lovos ir dar dvidešimt maišų. Tada tenka skambučiai – ar tilps, ar reikia antros mašinos, o gal palikti dalį. Čia ir prasideda stresas. Aš visada prašau nuotraukų arba vaizdo skambučio prieš apžiūrą. Nekenčiu situacijų, kai vairuotojas stovi laiptinėje ir nežino ką daryti. Kartais klientas piktas, sako, kad kitur būtų pigiau sutvarkę. Tada atsakau – jei kitur pažadėjo įkrauti viską į furgonėlį, o ten nebetelpa, tai kitą dieną papildys kainą.

Kodėl kai kurios įmonės Anglijoje veža pigiau, bet aš skaitau apie juos baisius atsiliepimus – kur gaudulys?

Žinokit, šitą klausimą girdžiu beveik kas mėnesį. Pigiau dažniausiai reiškia vieną iš trijų: arba be draudimo, arba su paslėptais mokesčiais pabaigoje, arba daiktai permesti kaip malkos. Mačiau mikroautobusuose, kur baldai sustumti be jokių antklodžių, tiesiog metalas apie metalą. Nuvaro iki Londono, išmeta ant šaligatvio, pasiima pinigus ir au revoir. O tada klientas rašo, kad dingo dėžė, kad buvo apgadinta sofa. Gera logistikos paslauga į Angliją nėra ta, kuri žada šunybes už tris šimtus eurų.

Ar daiktai tikrai pasiekia adresą saugiai, ar tikrai galite tuo garantuoti?

Šimto procentų garantijos aš negaliu duoti, ir tai būtų melas. Bet galiu pasakyti – per dvidešimt keturis metus turime mažiau nei vieną procentą incidentų. Tai reiškia, kad devyniasdešimt devyni procentai krovinių nukeliauja idealiai. Kartais būna subraižymas, kurį sutvarkome. Kartais vėlavimas dėl oro sąlygų ar vėjo Doverio sąsiauryje – tuomet keltas neplaukia. Bet kad daiktai dingtų visai? Ne, taip nenutinka. Viską skenuojame, fotografuojame prieš pakrovimą.

Praktiniai dalykai, kuriuos pravartu žinoti iš anksto

Jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto Londone – ar vairuotojas neįsižeis dėl to, kad tenka nešti?

Neįsižeis, bet tai kainuos papildomai arba laikas bus ilgesnis. Aš vis sakau – vairuotojas nėra Halkas. Jis gali padėti, bet jei reikia nešti tris spintas per trisdešimt laiptų, tai nėra vieno žmogaus darbas. Klausiame apie aukštus ir liftus iš anksto, kad atsiųstume du žmones. Kartais klientas pats prisiveda draugą. Londone liftų trūkumas senamiesčiuose yra pragariškas. Buvo... na, ne Italijoje, o Londone – Hackney, atsimenu, šeši laiptai, o spinta iš XIX a. Netilpo į laiptinę, teko per langą leisti virvėmis.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki Anglijos, kad prižiūrėčiau savo daiktus?

Prireikus – taip, galima, jei yra vieta salone. Bet kelionė trunka dvi tris dienas, mašina ne visada erdvi, ir valgysite tai, kur sustos vairuotojas. Kartais reikia pamiegoti, nes vairavimo laikas ribojamas. Jei tikitės komforto kaip lėktuve – nenusiminkite, bet ir nesitikėkite per daug. Yra klientų, kurie važiuoja dėl drąsos, ypač jei vertingi daiktai. Aš suprantu. Bet kodėl tenkintis diskomfortu, jei galima tiesiog pasitikėti vežėju?

Ar reikia draudimo vežant daiktus į Angliją ir kas jį padaro – aš ar jus?

Draudimą turėtume mes, transporto įmonė. Tai yra vežėjo civilinė atsakomybė. Bet kai kurių "pigiausių logistikos paslaugų į Angliją" draudimas yra... na, abejotinas. Kartais jie apskritai jo neturi, o jei kas nutinka – sako, kad patys prastai supakavote. Todėl vertingiausius daiktus – kompiuterius, juvelyriką – geriau vežkitės su savimi. Dėl draudimo sumų – pas mus krovinys apdraustas pagal CMR, bet stiklo durys ar meno kūriniai reikalauja atskiros policijos (oi, poliso, žinoma, ne policijos įstaigos).

Kur važiuojame Anglijoje ir kaip skaičiuojasi maršrutai

Ar vežate daiktus tik į Londoną, ar ir į mažesnius Anglijos miestus kaip Oxfordą ar Norwichą?

Ne, ne tik į Londoną. Nors ten septyniasdešimt procentų visų reisų. Bet į Birmingamą, Mančesterį, Bristolį, net Edinburą – visur tenka važiuoti. Tik mažesniuose miestuose kaip Peterborough reikia derinti, kad maršrutas sutaptų su kitu klientu. Važiuoti vien tam, kad pristatyti vieną krėslą, būtų beprotybė. Tada jau paprasčiau siųsti per kurjerį. Mes esame mikroautobusų logistika, o ne universalūs pašistai. Nors kartais klientai to neskiria.

Ar kaina skiriasi jei vežame į pietinę Angliją, pavyzdžiui į Brightoną, lyginant su keliu iki Liverpulio?

Skiriasi, bet ne drastiškai. Iki Liverpulio ilgesnis kelias maždaug per šimtą penkiasdešimt kilometrų, bet nuo Lietuvos iki Doverio juk važiuoji tą patį atstumą. Papildomai kainuoja ne degalai, o vairuotojo laikas ir nakvynė atgal. Iš Londono iki Brightono valanda, o į Liverpulį – keturios. Taigi kaina kilstelį, bet ne dvigubai. Anglijoje keliai kai kur judrūs, ypač M6 aplink Birmingamą. Ten kartais stovi valandų valandas. Taip kad ir laikas skiriasi labiau nei kaina.

Pinigai, sutartys ir keisti niuansai

Ar galima mokėti dalimis – pusę dabar, pusę kai pasiekia Angliją?

Mes imame trisdešimt procentų avanso, o likę septyniasdešimt – prieš iškraunant Anglijoje. Taip saugiau abiem pusėm. Buvo toks... na, geriau nepasakosiu, bet atvejis, kai viską sumokėjęs iš anksto klientas liko be daiktų ir be pinigų, nes kontorius dingo. Tai buvo ne pas mus. Mokėjimas etapais yra standartas. Retai, kai senas klientas arba labai pasitikime, galime sutikti gauti pabaigoje. Bet pinigai prieš iškrovimą – šventa taisyklė.

Ką reiškia "durų iki durų" jei aš gyvenu kaime prie Kauno ir ten kelias žvyrinis?

Reiškia, kad mikroautobusas stoja prie jūsų namų, jei po ratais netrupa žvyras. Bet žvyrinis kelias nėra kliūtis, jei nežiauriai išvirtęs. Turime vairuoti atsargiai, nes daiktai kliba ir taip. Kai buvau jaunesnis (rodos, prieš dešimt metų), kartą įstrigom minkštame kaime netoli Panevėžio. Reikėjo traktoriaus. Dabar klausiame apie kelio dangą. Taigi durų iki durų – taip, bet su protu. Jei sodyna prie miško – susitinkame arčiau asfalto, kad nereikėtų šaukti pagalbos.

Kaip apskritai suprasti, kad mano daiktai telpa į mikroautobusą, jei aš nematau tos mašinos?

Viskas priklauso nuo to, kokia mašina. Mes turime skirtingus mikroautobusus – nuo keturių metrų iki šešių su puse. Standartinis trijų kambarių butas su baldais telpa į didesnį modelį. Aš siūlau atsiųsti sąrašą arba nuotraukas – WhatsApp, Messenger. Pagal juos jau mačiusi ir maždaug žinau. Kai kurios įmonės siūlo "užsakyk ir sužinosi vėliau" – mano galva, kvailystė. Turite žinoti iš anksto, ar reikės antros mašinos. Kitaip gali nutikti, kad pusė liko pas tetą. Juokauju, beveik.

Ar tikrai verta vežti visus senus baldus į Angliją, ar kartais geriau ten nusipirkti naujus?

Čia jau nebe logistikos klausimas. Paklauskit savęs – ką vežate? Jeigu sofos iš IKEA, pirkote prieš trejus metus už du šimtus eurų – tai vežimo kaina gali būti arti naujos. Bet jei antikvarinė komoda iš močiutės, arba kokybiška lova – vežkite, nes Anglijoje panašios kainos gali kandžiotis. Aš ne patarėjas, bet sakau – kartais klientai sumoka šešis šimtus eurų, kad gabentų šlamštą, kurį ten iškart meta į sąvartyną. Pagalvokit, ar tikrai to reikia.

Atsakymai į tuos klausimus, kuriuos žmonės drovisi užduoti

Ką daryti jei aš visai nieko nesuprantu apie tarptautinius perkraustymus – nuo ko pradėti?

Skambinkite. Nebijokite pasirodyti neišmanėliu – aš irgi nežinojau kaip veikia muitinės deklaracijos, kol pats nepasidariau dešimtį kartų. Pirmas žingsnis – apžiūra, sąrašas, data. Tada pasakome, ką pakuoti, kada palaukti, kokia bus kelionė. Jums nereikia būti ekspertu – tam aš ir esu. Turėkite nuotraukų ir apytikslį svorį. Ir nepasitikėkite tais, kurie sako "mes viską sutvarkysim, jums nieko nereikės", nes po to gaunate sąskaitą su nuliu stebuklu.

Ar reikia pasirašyti kažkokią sutartį, ar viskas tik žodžiu ir SMS?

SMS ir žodžiai gerai, bet ne pakankamai. Mes darome transporto užsakymo sutartį, kurioje nurodoma kaina, maršrutas, datos ir draudimo sąlygos. Tai apsaugo nuo staigmenų. Buvo tokių vežėjų, kurie surašydavo kainą ant laisvo lapo. Paskui kaina pasikeisdavo du kartus. Aš tokių dalykų nemėgstu. Geriau dešimt minučių formalumų, nei vėliau rašinėti skundus. Tiesą sakant, aš pats mačiau situacijų, kai be raštiško patvirtinimo klientas likdavo be baldo ir be pinigų.

Ką daryti jei muitininkai prašo atidaryti dėžes – ar vairuotojas padės išpakuoti?

Vairuotojas neatneš žirklių ir neišpakuos visko, bet padės atidaryti dėžę ir parodyti turinį. Muitininkas žiūri, ar sąrašas atitinka realybę. Kartais jie baksteli lazda pro šalį, o kartais atidaro tris dėžes iš dvidešimt. Jei sukrauta pagal taisykles – problemų nekyla. Vairuotojas turi stebėti, kad niekas nepasimestų. Buvo atvejis, kai Doverio inspektorius smalsavo dėl dviračių dalių – manė, kad prekiaujame. Pasirodo, klientas buvo kolekcionierius. Viskas baigėsi per pusvalandį.

Kodėl kai kurie klientai gauna savo daiktus vėliau nei sutarta savaitę?

Gali būti dėl vilkikų eilių Doverio link, arba dėl to, kad vairuotojas susirgo. Stengiamės perspėti iš anksto. Bet yra ir kitas dalykas – kai kurios įmonės, kurios siūlo "pervežimus į Angliją super greitai", tiesiog meluoja apie terminus, kad prisiviliotų. Paima daiktus, o poto duoda datą, kurią žino, kad neatitiks. Aš stengiuosi sakyti realias dienas net jei tai reiškia, kad pralaimiu kitam tiekėjui. Ilgiau, bet sąžiningiau. Tokia jau mano logistika.

Išvada

Logistikos paslaugos į Angliją su greitais mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet ir ne žaidimas. Reikia sąrašo, proto ir kelių foto. Rinkitės tuos, kurie klausia daugiau nei žada, nes pigiausia pasiūla dažnai atsiremia į vėlavimus ar paslėptus mokesčius. Jei planuojate kelionę daiktams į Londoną ar kitur – skambinkite, atsiųsite nuotraukas, o tada jau spręsime kartu, kuris mikroautobusas tinkamiausias. Sėkmės kraustantis, o jei kils klausimų – žinote, kur mane rasti.