Logistikos paslaugos Anglijai mikroautobusais: patikimas vežėjas

Dirbu tarptautiniais perkraustymais jau dvidešimt trejus metus. Ne vienas klientas klausia – o kaip su kroviniu į Angliją mikroautobusu? Viskas atrodo paprasta, bet mačiau visko. Logistikos paslaugos Anglijai mikroautobusais nėra tik „susikrauna ir važiuoja“. Čia reikia patikimo vežėjo, kuris nepames rakto ir nepamirš, kur paliko jūsų daiktus Belgijoje. Šitame žaidime svarbiausia – žmogus už vairo, o ne skambutis iš biuro, kur sėdi agentas, niekada nematęs Eurotunelio.

Apie kainą, terminus ir erzinančius niuansus

Kiek maždaug reikia mokėti, jei žmona liepia iš Vilniaus į Londoną pergabenti dvi sofaskes ir dviratį?

Kaina priklauso nuo vietos. Dvi sofos ir dviratis – maždaug du–trys kubiniai metrai. Už tokį kiekį dabar mokama nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Jei vežėjas surenka kelis užsakymus, kaina gali kisti. Mačiau, kai žmona liepė taupyti, o vyras paskui pats vežiojo daiktus tris savaites. Neapsimokėjo nei nervais, nei laiku. Pigūs pasiūlymai dažnai baigiasi nesusipratimu.

Ar tikrai reikia mokėti prieš tai, kol mašina dar neišvažiavusi?

Dažnai prašo keturiasdešimt procentų avanso. Tai normalu – kurą reikia pirkti. Bet jei prašo visos sumos iš karto, ypač be atsiliepimų – atsargiai. Mačiau istoriją: žmogus pervedė du šimtus eurų, o numeris dingo likus savaitei. Pervesti tik į įmonės sąskaitą. Jei kaina žemesnė dvigubai – tai ne sėkmė. Patikimas vežėjas neskuba imti visko, pirma pasako sąlygas ir tik tada laukia pavedimo.

Per kiek laiko daiktai pasiekia Angliją, jei kraunu Vilniuje?

Teoriškai – trys–penkios dienos. Praktiškai – visaip. Važiuoja per Lenkiją, Vokietiją (dažnai ir per Olandiją, oi, per Belgią) link Eurotunelio. Spūsčių pasitaiko, lūžta padangos, privaloma pailsėti pagal tachografą. Jei sako „rytoj“, o dabar pirmadienis – geriau tikėtis ketvirtadienio. Geri paskambina patys, blogi dingsta vos perėję sieną. Aš nebeklausau kiekvieno pakliuvusio skambučio – reikia kantrybės.

O jei aš gyvenu kaime prie Panevėžio, ar vežėjas atvažiuos iki pat durų?

Jei pilnas krovinys – atvažiuos bet kur. Jei keli daiktai – centre rinkimas. Paprastai surenkame iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Mačiau atvejį Šilutės rajone – vežėjas nuvažiavo, bet paprašė šešiasdešimt eurų už papildomus kilometrus. Pyko, bet sumokėjo. Taigi provincijoje klauskite atvirai. Kartais paprasčiau atsivežti į artimiausią miestą. Sutaupysite laiko. Kai gyvenate tarp dirvonų, mikroautobusui ne visada smagu sutilpti į kiemą.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju ne į Londoną, o į, tarkime, Birmingemą?

Žinoma. Londonas – magnetas, ten važiuoja kas antras. Birmingamas, Mančesteris ar Škotija – papildomai šimtas ar du šimtai eurų. Kelias ilgėja, nakvynių gali prireikti. Klientas pirma norėjo į Edinburgą, paskui persigalvojo – sutaupė šimtą penkiasdešimt. Jei galite rinktis – didesnis centras mažina kainą. O jei ten butas – ką padarysi, reiks mokėti. Degalai Anglijoje nėra pigūs, o vairuotojas turi valgyti kaip ir visi.

Ką vežame, kaip pakuojame ir kas neleidžiama

Ar galiu į mikroautobusą sukišti visą buitinę techniką, kartu su drabužiais?

Gali, bet skalbimo mašina turi būti sausutėlė. Kartais žmonės duoda šaldytuvą su lašeliu – išsilieja, sušlapina bendrus daiktus. Prasideda barniai. Krosnelę apriškite, drabužius – į normalius maišus, ne į šiukšlių, nes plyšta. Mačiau, kaip krosnelė keliavo ant sofos be pakavimo. Įdubimas kaip nuo meteorito. Naudokite kartonines dėžes, tikrinkite dugną. Senos dėžės dar niekam nepakenkė, jei sveikos. Tvarkingas pakavimas – jūsų draugas.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako vežti augalus arba maistą?

Po Brexit augalai ir maistas – atskira bėda. Muitininkai sustabdo, o šviežią maistą – gali sunaikinti. Kartą klientas bandė prasmugdinti pomidorų sodinukus po sofa. Radę pasieny, išrašė baudą. Nuo tada sakau – jokių augalų. Maisto produktai irgi rizikingi. Geriau palikite seseriai, ji irgi turi virtuvę. Muitinei nereikia aiškinti pažeidimų. Yra dalykų, kuriems verta mokėti, bet pomidorai tikrai ne tokie svarbūs.

Ar pakavimo dėžės turi būti iš tos pačios parduotuvės, ar gali būti skirtingos?

Gali būti skirtingos, tik ne tokios, kurios kvepia kiaušiniais. Rimtai – žiūrėkite, kad dugnas būtų sutvirtintas. Mačiau dėžes nuo bananų – sudrėkusios tirpsta kaip cukrus. Išleidžiate keturis šimtus vežimui, o paskui sutaupote penkis eurus ant dėžių. Pažiūrėkite į siūles. Jei dugnas prasižiojęs – apriškite juosta. Nemokamų kartonų iš konteinery atsisakykite, būna supeliję. Kartonas turi laikyti daiktus, o ne imituoti laikymą.

Ar labai blogai, jei ant dėžės neparašysiu, kas viduje?

Jei mikroautobuse keturių klientų daiktai – tai kvailybė. Mačiau, kai nepažymėtą dėžę išleido ne tam žmogui Birmingame. Savaitę ieškojo puodų. Rašiklis kainuoja pigiau. Užrašykite pavardę ir kambarį – „virtuvė“, „miegamasis“. Tai palengvina gyvenimą. Be to, jei dūžta – žinosite, kas buvo viduje. Aš pats darau klaidų, bet šitą jau išmokau: nepasirašytos dėžės turi blogą įprotį atsidurti visai kitoje gyvenimo pusėje.

Ar galiu paleist į mašiną gyvūną, pavyzdžiui, šunį ar katę?

Gyvūnai reikalauja dokumentų, skiepų, sąlygų. Mikroautobuse daiktams nėra ventiliacijos gyvūnui. Kartą katė laisvai salone – nuo streso nopūkavo ant dokumentų. Vairuotojas įsiutęs, klientas verkdama. Yra specializuotos tarnybos, turi licencijas. Brangiau, bet katė sveika. Aš nepriimu gyvūnų į krovinių mašiną. Neskriauskite gyvūnų tausydami šimtą eurų. Jie nėra lagaminas. Neseniai klausė dėl triušio – ne, tikrai ne. Gyvas kūnas ne krovinys.

Kaip atskirti patikimą vežėją nuo aferisto

Kaip suprasti, kad šis vežėjas tikrai nuveš mano daiktus, o ne parduos turguje?

Paklauskite įmonės kodo, pasižiūrėkite, ar reali. Geri turi svetainę, atsiliepimus. Aferų srityje – pilna. Prisimenu istoriją: kaina dvigubai mažesnė, vyras iš socialinio tinklo. Klientas numetė šimtą eurų – dingo. Nežinau, ar pardavė, ar paliko sandėly (taip, sandėlyje) – nebeturiu žodžių. Patikimas atsakinėja be streso, siunčia sutartį ir neprašo visų pinigų prieš kelionę. Jei rodo tik gražią nuotrauką iš interneto – bėkite greičiau.

Ar būtinas raštiškas sutartis, ar užtenka SMS žinutės?

SMS geriau nei nieko, bet tai ne sutartis. Normalioje logistikos paslaugoje – CMR arba vežimo dokumentas. Mačiau žinutę „paimsiu penktadienį, kaina trys šimtai“, o paskui nepaėmė. Teisiškai – vanduo. Raštiška sutartis duoda pagrindą kreiptis pagalbos. Su nepažįstamu iš skelbimo – tikrai popierius. Aš pats pavargstu nuo parašų, bet be jų nebeįsivaizduoju darbo. Sutartis – kaip draudimas nuo atminties trūkumo.

Draudimas – ar kiekvienas mikroautobusas draustas už krovinio sugadinimą?

Automobilio draudimas ir krovinio – du skirtingi dalykai. KASKO nedengia daiktų. Klauskite tiesiai: „Ar draustas už sofos sudaužymą?“ Jei malti į šoną – rizikuojate. Mačiau, kaip vežėjas apvirto netoli Liuksemburgo. Mašina apdrausta, krovinys – ne. Penkių klientų daiktai subraižyti. Gražus vyras, bet pinigų neturėjo. Dabar dirba kitą darbą. Klauskite apie krovinio draudimą. Tai ne akademinis klausimas, o realus būdas apsaugoti savo sofą.

Ar normalu, jei vežėjas prašo mokėti grynais be kvito?

Tai pirmas požymis, kad kažkas ne taip. Grynieji be kvito – šešėlis, nulis garantijų. Jei sako „suskaičiuokite man į rankas“ – raudonas mygtukas. Geri naudoja pavedimus, sąskaitas. Kai kurie taip dirba dešimt metų – „ir taip gerai“. Bet šį kartą gali būti kitaip. Aš dirbu oficialiai ir taip patarčiau. Anglijos kryptis per rizikinga vyrui su neaiškiu mikroautobusu ir nenuslūpusiais numeriais. Rimti vežėjai duoda kvitus, net jei to nenorite.

Ar patikimas vežėjas visada turi savo svetainę ir biurą?

Turiu prisipažint – šimto procentų nežinau. Mažų patikimų vežėjų neturi svetainės, tik gerą vardą. Bet jei neturi nieko – įtariau. Bent jau Facebook paskyra parodo, kad žmogus realus. Svetainė – pliusas. Aš daug metų dirbau be didelio biuro, tik su garažu. Svarbiausia – ką nors parodyti: nuotraukas, atsiliepimus. Pažįstu vyruką, kuris penkiolika metų veža su vienu Sprinteriu. Patikimesnis nei įmonės su trimis sekretorėmis. Charakteris svarbiau nei interjeras.

Popieriai, muitai ir siena

Brexit'as – ar dabar labai pasikeitė siuntimas asmeninių daiktų į Angliją?

Taip, pasikeitė. Dingo laisva kelionė. Dabar reikia muitinės deklaracijų, sąrašų. Anksčiau pravažiuodavo parodęs pasą, dabar – EES, formalumai. Perspėju – paruoškite sąrašą anglų kalba. Nebūtinai profesionaliai, bet suprantamai. Muitininkai yra žmonės (kai kurie pikti), bet su tvarkingu popieriumi praleidžia greičiau. Mačiau sąrašą ant tualetinio popieriaus. Prisiekiau – nebevešiu. Rimtai, sąrašas turi atrodyti rimtai.

Ar reikia kažkokio sąrašo daiktų, ar tiesiog krauti ir važiuoti?

Reikia packing list. Kiekviena dėžė surašyta. Nes jei muitininkas atidarys Calais uoste (ar Doverio – nežinau, kur sustabdys) ir pamatys chaosą – prasideda. Valandų ar dienų vėlavimas. Padedu klientams susidaryti sąrašus. Kartais pamirštu paklausti daiktų vertės – o tai svarbu. Jei nauja technika – gai atrodyti kaip komercinis krovinys, o tam kitos taisyklės. Rašykite sąrašą net tingėdami. Tai skydas nuo vėlavimų.

Ar muitininkai tikrina kiekvieną mikroautobusą, ar tik kai pasiseka?

Tikrina selektyviai. Ne kiekvieną, bet jei pasitaikote – smulkmenų nebus. Tikrina su nekorektiškais dokumentais ar perpildytais baldais. Mačiau, kai dėl vieno blogo lauko klientas prasėdėjo septynias valandas. Vairuotojas prarado kitą užsakymą. Muitininkas darė savo darbą. Nors ne visus tikrina, rizika yra. Geriau būti tvarkingam tarp šimto nerūpestingų nei vieninteliam blogam. Labai senai išmokau: pasienyje problemų neieškok, jos suras pačios.

O jeigu vežia ne tik mano, bet ir dar penkių žmonių daiktus – kaip tada su dokumentais?

Tada kiekvienam – savo sąrašas. Mikroautobusas turi bendrą manifestą, vadinama groupage. Ekonomiška. Bet jei vieno dokumentai netvarkingi – stringa visi. Mačiau, kai studentas parsivežė per daug cigarečių. Stojo visa mašina, kitiems – DELAYS. Studentas aiškino, kad „nesuprato“. Supratimo trūkumas nekainuoja pigiai. Tvarkykite popierius. Jūsų aplaidumas – kitų galvos skausmas. Bendras krovinys reikalauja atsakomybės kaip bute su kaimynais. Būna linksma, kol kambarys neužtvindytas.

Ar reikia kokio nors specialaus leidimo vežti daiktus į Angliją mikroautobusu?

Tam, kad vežtum į trečiąją šalį – Anglija dabar tokia – reikia tarptautinio vežėjo pažymėjimo, licencijų. Be jų veža nelegaliai komerciniams kroviniams. Aš turiu viską, bet prisipažinsiu: prieš dvidešimt metų važinėjau su B katės (oi, kategorijos) pažymėjimu. Dabar griežčiau. Klauskite apie licencijas. Jei nežino, ką reiškia – rinkitės kitą. Nėra draugiško paaiškinimo Europos Komisijai. Sustabdžius be leidimų bėda, o baudos – tikros, ne iš galvos.

Realūs niuansai kelyje

Kas būna, kai mikroautobusui lūžta ratas vidury Prancūzijos?

Tada skambinate vairuotojui, o jis keičia ratą Vokietijos plente. Normalu. Bet jei rimtesnis gedimas – reikia serviso. Kolegai transmisija kaput ties Hanoveriu. Dviejų dienų stabdis. Klientai pikti, nors draudimas dengė gedimą. Daiktai saugūs, bet terminas – vėlavimas. Aš laukiau dalių Liuksemburge kartą. Gera žinia: su CMR ir draudimu – jis rūpinasi. Bloga – jūsų kantrybė tikrinama. Gedimai taisomi, bet prarastas laikas nebegrįžtamas. Tokia jau kelių danga.

Ar vežėjai nakvoja kabinuose, ar varo tiesiai be miego?

Anksčiau vairuotojai varydavo be miego. Dabar – negali. Tachografas fiksuoja valandas. Yra poilsių zonos, kartais nakvoja kabinoje dėl taupymo. Bet jei nepailsi – bauda tūkstančiais. O jei apvirsi – bėda ne tik jam. Geri vežėjai planuoja su nakvynėmis. Brangiau, bet saugiau. Mačiau, kaip vairuotojui nualpo prie vairo kelyje į uostą. Laimei, nieko neatsitiko. Nuo to laiko visada klausiu: „Ar miegojote?“ Nes jei ne – aš nenoriu to matyti ant autostrados.

Kodėl kartais pristatymas vėluoja net 3-4 dienas?

Spūstys, oras, gedimai, bet dažniausiai – žmogiškas faktorius. Vienas klientas vėluoja su daiktais, kitas neatvažiuoja pakloti, paskui krovej konteinery laukia. Savaitgaliais Anglijoje atvirų aikštelių mažiau. Kartais vairuotojas pavargsta ir sustoja ilgiau. Aš neginsiu blogų vežėjų – yra tokių, kurie tiesiog suplanuoja per daug ir stringa. Per dešimt metų nė karto nevėlavo? Meluoja. Vėlavimai būna. Svarbu, kad perspėtų ir nepasakotų pasakų apie slūgstančius debesis.

Ar galima vežėjui paskambinti naktį ir paklausti, kur mašina?

Galite, bet ar verta? Jei klausiama 3 valandą nakties „kur sofa“ – nebūsite mėgstamiausi. Geri atsiunčia maršrutą, dalijasi lokacija. Blogi – pasislepia. Aš atsakau į žinutes iki vakaro, po dešimt – mano laikas. Klientas skambindavo kas dvi valandas. Suprantu jaudulį, bet vairuotojas turi vairuoti, ne kalbėti. Pasitikėkite arba rinkitės su sekimo nuoroda. Žinosite ir nereikės trukdyti nei manęs, nei jo ramybės naktį, kai jis bando miegoti kabinoje.

Išvada

Įsikraustysite Anglijoje, skambinsite vežėjui. Atsiminkite – logistikos paslaugos Anglijai mikroautobusais yra ne vien kaina ir datos. Tai žmogus, kuriam patikite daiktus tūkstančiams kilometrų. Patikimas vežėjas neslepia mokesčių, nepameta dokumentų, pasako, jei bėda kelyje. Ne visada viskas idealu, ir aš klystu. Bet jei radote tą, kuris atsako, turi sutartį ir nekanda – laikykite. Gerų vežėjų į Angliją nėra tiek daug, kiek atrodo.