Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Logistikos paslaugos Anglija: dalinių krovinių gabenimas efektyviai
Sveikas. Dvidesimt ketverius metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, įskaitant logistikos paslaugas Anglijos kryptimi. Mačiau viską – nuo idealiai supakuotų dėžių iki svetimų riebalų balų ant kriaušių stiklo. Kartais net pats stebiuosi, ką žmonės sumano įkrauti į fūrą. Dalinių krovinių gabenimas dabar populiaresnis nei bet kada, nes žmonės nenori mokėti už tuščias vietas furoje. Žodžiu, jei veži ne pilną namų ūkį, o tik dalį baldų ar dėžių – šis būdas tau. Bet efektyviai tai daryti galima tik kai supranti, kaip ten viduje viskas sukasi. Pasakysiu atvirai – ne viskas ten švaru, bet galima apsisaugoti, jei turi patirties ausį.
Kas tai per žvėris – daliniai kroviniai į Angliją
Kas apskritai yra dalinių krovinių gabenimas į Angliją?
Tai kai tavo daiktai keliauja viename fure su kitų žmonių siuntomis. Tu neperki visos mašinos – tik dalį jos. Aš dažnai sakau klientams: įsivaizduok autobusą, tik daiktams. Tu turi savo sėdynę, o ne visą saloną. Šitos logistikos paslaugos Anglijos kryptimi veikia taip: surenkamos siuntos iš Lietuvos, dažniausiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, sukraunamos į vieną transportą ir važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją į Angliją. Kartais per Prancūziją, bet retai – ten brangiau. Fura sustoja skirtinguose sandėliuose, kraunasi, iškrauna. Trunka ilgiau nei tiesioginis reisas, bet kaina visai kitokia. Žodžiu, tai normalus dalykas, jei neskubi kaip degančio namo.
Ar mano siunta per maža, kad vežčiau kaip dalinį krovinį į Angliją?
Mažiausia, ką aš pats imu – maždaug dviejų kubinių metrų tūrį. O jei turi vieną dėžę? Šiaip galima, bet ar apsimoka – čia jau klausimas. Yra kurjerių paslaugos tam. Bet jei yra bent kelios dėžės, krepšiai, arba keletas kėdžių – tada jau dalinių krovinių gabenimas į Angliją yra logiškas pasirinkimas. Buvo toks atvejis – moteris vežė tris lagaminus. Sako, gal per mažai? O aš svarstau, kad lagaminai dideli, gal keturi kubai gaunasi. Tai paėmiau. Vieną dėžę tai nelabai matau prasmės, nors... (na, būna ir vienos dėžės, jei ten jos kaina didelė). Žodžiu, rašyk, pasakysiu.
Kada verta rinktis pilną furą, o kada dalinį krovinį į Angliją?
Pilna fura – tai apie 20 tonų arba 90–120 kubų. Jei turi, tarkim, visą buto baldus, plius šaldytuvą, plius dviračius – tada pilna. Bet jei veži pusę buto arba tik svetainės komplektą – dalinis krovinys ženkliai pigiau. Kartais žmonės galvoja, kad pilna fura bus greičiau. Taip, tiesiogiai važiuoja, bet ar žinai, kad ir pilnai furai reikia surinkti visus krovinius, jei ne tu vienas moki? Ne, nežinai. Tai va. Aš asmeniškai siūlau dalinį, jei turi mažiau nei 15 kubų. Tada jau prasideda svarstymai. Kaina skiriasi kartais dvigubai, kartais trigubai, priklauso nuo sezono.
Ar galiu daliniu kroviniu vežti ne tik dėžes, bet ir atskirus baldus?
Gali, bet su sąlyga – jie turi būti saugiai supakuoti arba bent jau apsaugoti. Aš esu matęs, kaip vežėme valgomojo stalą be pakavimo. Iš pradžių galvojau, nu ką, lipnia plėvele apsivyniojom. Tai kai pervažiavo per nelygumą Vokietijoj... stalas buvo vis dar sveikas, bet kampas pabraižytas. Tai čia truputį mūsų kaltė, bet ir kliento. Taip kad baldus – būtina suvynioti. Jei neturi pakavimo medžiagų, klausk – kartais vežėjai turi, bet ne visada. Ypač Anglijos kryptimi, kai tempimas didelis, daiktai turi būt atsparūs trinant prie kitų. Čia kaip autobuse – jei nestveri už turėklų, gali pargriūt.
Kas per velnias tas groupage ir ar tai tas pats kas LTL?
Groupage – angliškas terminas, reiškiantis būtent dalinių krovinių gabenimą. LTL – Less Than Truckload, amerikoniškesnis pavadinimas. Lietuvoje dažnai vartojami maišydami. Aš pats kartais pasakau LTL, nors dirbu Europoj, įprotis iš senų laikų. Techniškai tai tas pats: turi mažą krovinį, daliniesi fura su kitais. Kai kurie agentai bando skirti – sako, groupage tai kai iki 7 tonų ar pan., bet aš tiesiog vadink kaip nori. Svarbu, kad vežėjas suprastų, kiek tau vietos reikia. Kartais pats nežinau, kuris terminas tiksliau tinka, kai ten kelios paletės. (Arba gal groupage kai paletės, o LTL kai birios? Na, nekreipiam dėmesio).
Kainos, laikas ir realybė kelyje
Kiek maždaug kainuoja dalinių krovinių pervežimas į Angliją dabar?
Tai priklauso nuo... ne, ne, neaš neužsiiminėsiu tuo "priklauso". Kaina šiais metais svyruoja nuo 70 iki 120 eurų už kubinį metrą, jei kalbam apie standardines dėžes. Jei ten spintos, pianinas – kitaip. Į Londoną pigiau negu toli į Šiaurę, bet čia Anglija, tai viskas arti. Buvo toks atvejis, vežiau 8 kubus daiktų į Birmingemą – klientas mokėjo apie 760 eurų. Kitas klientas į Mančesterį su 4 kubais – 480. Ar brangu? Lyginant su pilnu kroviniu – ne. Bet jei esi studentas su lagaminu – per brangu. Žodžiu, rašyk, pasakysiu tiksliau pagal tavo mantą. Kartais galima nuneigti.
Kodėl vieni logistikos paslaugų teikėjai skelbia kainą 150 EUR, o kiti 450 EUR už tą patį?
Čia ta vieta, kur reikia būti atidžiam. Yra tokių, kurie pasako kainą be mokestinių ar keltų mokesčių. Paskui staiga paaiškėja, kad reikia dar mokėti už keltą atskirai. Buvo atvejis – klientas susižavėjo pigiausia pasiūlymu Vilnius–Londonas, 150 eur. O paskui paaiškėjo, kad tai tik kaina iki uosto Olandijoj. Kitas dalykas – ar į kainą įskaičiuota pakrovimas ir iškrovimas? Jei ne, gali dar 150 mokėti. Tretias dalykas – draudimas. Pigūs dažnai nėra apdraudę krovinio normaliai. Aš nesakau, kad pigūs blogi, bet... šiaip sakau. Kartais tiesiog firmos nėra visai logistikos – tik tarpininkai ant grandinės.
Kiek laiko dabar fura važiuoja iš Lietuvos į Angliją su daliniais kroviniais?
Paprastai 5–8 dienos nuo paėmimo. Kartais greičiau, jei fura pilnai sukomplektuota ir važiuoja tiesiai. Bet jei lauki, kol surinks dar du krovinius Kaune – gali būt ir 10. Aš visada sakau klientams: skaičiuokit savaitę. Buvo neregėtas atvejis – per 4 dienas Londonas, nes fura jau stovėjo Pilaitėj sukomplektuota ir kitą dieną pajudėjo. Bet čia laimės dalykas. Anglijos uostuose, Doveris ar Folkestone, kartais eilės, ypač penktadieniais. Tada prisideda diena. Dar vienas niuansas – daliniai kroviniai gabenami per kelias šalis, tai ir ten gali būt kamščiai. Ne viskas priklauso nuo mūsų, nors norėtųsi.
Ar transportas į Angliją tikrai vyksta kas savaitę, ar tai mitas?
Mitas, jei galvoji, kad iš kiekvieno miesto kas savaitę. Iš Vilniaus – taip, dažniausiai. Iš mažesnių miestų – gal kas dvi savaites. Yra firmos, kurios surenka, tada veža į Vilnių, o iš ten jau šauna į Angliją. Aš dirbu taip: imu krovinius visą savaitę, o fura važiuoja trečiadienį arba penktadienį. Kartais jei mažai krovinių – nukeliu į kitą savaitę. Tiesa, vasarą sezonas, tada važiuoja ir du kartus per savaitę. Žiemą – kartą. Tai ne mitas, bet ir ne absoliuti taisyklė. Geriau klausti konkrečiai tą savaitę. Yra tokių, kurie pasako "taip, kasdien", o paskui surenka tavo siuntą ir ji stovi sandėly du mėnesius. Tai va tokie dalykai.
Ar kaina skiriasi, jei pristatymas ne Londone, o kokiame nors Esekso kaime?
Taip, skiriasi. Nežymiai, bet skiriasi. Londonas ir aplink Londoną – Essexas, Hertfordšyras – populiariausi taškai, ten furos dažnai važiuoja. O jei reikia į Kornvalą ar Velsą... palauk, Velsas ne Anglija, bet panašiai. Anglijos gilumoje kaina didesnė, nes arba reikės mašinai nukrypti nuo pagrindinio kelio, arba perduoti vietiniam vežėjui. Buvo toks atvejis – siunta į Lowestoftą. Nu aš pats netiksliai žinojau, kur tai. Paaiškėjo – tai toli į šiaurę nuo Londono. Fura iki Londono nuvažiavo, o toliau jau vietinis mikriukas. Papildomai kainavo 90 svarų. Tai geriau pasižiūrėk žemėlapyje, ar tavo vieta ant maršruto. Jei ne – gausi papildomą sąskaitą.
Kodėl iš pradžių negalima gauti tikslios kainos, o visi sako "nuo" kai klausia apie logistikos paslaugas Anglijoje?
Nes tol, kol nematau daiktų, aš nežinau, kiek vietos užims. Žmonės sako "trys dėžės", o ten keturi kubai. Arba "tik sofa", o ten išrinkta sofa – atskirai pagrindas, atskirai ranktūriai. Tada užima daugiau. Dar reikia žinoti aukštą – jei daugiabutis be lifto Londone, iškrovimas brangsta. Aš asmeniškai bandau iš karto pasakyti fiksuotą, bet tik po nuotraukų. Be nuotraukų bet kokia kaina – loterija. Yra tokių vežėjų, kurie davę tą "nuo" paskui prikrauna antkainių kaip Kalėdų eglutės žaisliukų. Tu paskui pyksti, jie – kaip didžiausi ramūnai. Tai geriau nuotraukomis ir fiksuotai.
Praktika – kaip tai atrodo gyvai
Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišbyrė tarp kitų krovinių furoje?
Aš sakau: galvok, kad tavo dėžės važiuos slalomu. Jei pakuotė silpna – subys. Naudok dvigubas dėžes, lipnią juostą pamiršk ne tik viršų, bet ir apačią – čia daugelis pamiršta. Jei stiklas – žymėk "PLONAS". Nežinau kodėl, bet daliniuose kroviniuose Anglijos kryptimi dažnai vežiojami buteliai, veidrodžiai. Aš esu matęs, kaip kažkas supakavo į maišus... į paprastus maišus. Nu ir ką? Atvažiavo Anglijon šiukšlių maišų krūva. Tai daryk normalias dėžes, buble wrap, o jei baldas – antikampius. Jei neturi – pas mus likutis sandėlyje, bet ne daug. Ir nepamiršk: kuo tvirčiau, tuo mažiau šansų, kad kito kliento kolonėlė nutrenks tavąję.
Ar vairuotojas padės pakrauti ir iškrauti daiktus, ar turiu pats?
Standartiškai – vairuotojas neiškrauna. Jis vairuoja. Yra tokių paslaugų kaip "two men", bet tada kaina kyla. Daugelis galvoja, kad jei dalinis krovinys – vairuotojas kaip seniau pagelbės. Nebe tie laikai. Fura turi laiko limitą, ypač Anglijos kryptimi, kur vairuotoji kaitalioti pagal tachografą. Jei tau reikia pagalbos, reikia užsakyti atskirai. Buvo atvejis – vyrukas vienas nuomojasi bute trečiame aukšte, be lifto. Vairuotojas pašokdino 3 dėžes, paskui pasakė: sorry, aš turiu važiuoti, nes per 15 min. baigiasi mano ramstymo laikas. Tai planuok arba draugus, arba mokėk už ekstra porą rankų.
Kur mano daiktai ilsisi, kol važiuoja – ar perkeliami į kitus sandėlius?
Dažniausiai ne, jei fura tiesiog važiuoja. Bet būna, kad kitas klientas vėluoja su iškrovimu, ir fura sustoja per naktį. Tada tavo daiktai stovi furoje. Jei didelis logistikos centras, pvz., Tilburge ar netoli Doverio, būna perkeliami į laikiną sandėlį. Aš paprastai stengiuosi, kad perkelimas būtų minimalus – kuo mažiau kraustymų, tuo mažiau broko. Bet šiandien realybė tokia, kad Anglijos uostuose logistikos paslaugos veikia kaip krumpliaračiai – siuntos permeta greitai. Kartais net nepamenu, ar ten mano kliento dėžės buvo perkeltos, ar ne... (gal nebuvo, gal buvo, šiaip gal geriau neklauskit, bet aš visada stengiuosi preciziškai stebėt).
Ar mano dėžės bus padėtos šalia kažkieno kito agurko bei tepalo skardų?
Gali būt. Dalinių krovinių esmė – dalijamasis. Buvo atvejis, vežėm antikvarines kėdes kartu su kažkokiomis statybinėmis medžiagomis. Ne agurkai, bet šiaip – smėlis. Tai aš patikrinau – buvo atskirai, kitam pusfuryje. Bet taip, realybėje gali pakliūti šalia visko – dviračių, statybinių atliekų, kartono. Jeigu turi ypač jautrių dalykų, tarkim, paveikslai, prašyk atskiro padėklo arba vertikalaus transporto. Bet tai kainuoja. Paprastose logistikos paslaugose Anglijos kryptimi to nėra. Jei tavo dėžės stiprios – susitvarkys. Jei silpnos – gali atsirasti dėmių. Aš esu matęs ir variklio alyvos lašų ant kartono... kartais nuo kitų krovinių nuteka. Čia jau sakiau – pakuotė turi būt tanki.
Ar galiu susitarti, kad fura sustotų ne prie namų, o kur nors centro aikštelėj?
Gali, bet gerai pagalvok. Dalinis krovinys gabenamas pagal maršrutą. Jei fura jau taip važiuoja – galima. Bet jei turi rinktis iš centrinės aikštelės, turi pats atsivežti mašiną. Buvo toks atvejis Londone – klientas norėjo prie Savoj namų centro. Ok, sustojom, bet ten negalima stovėti. Policija atėjo per 10 minučių. Tai aš sakau: geriau privatus kiemas arba atokiau gatvė. Furos Anglijoj didelės, ne visur įvažiuos. Ypač Londono centre. Jei ten seni namai, siauros gatvės – fura aplamai neprivažiuos. Tada reikia mažesnės mašinos pervežimui, o tai – papildomi pinigai. Gerai pagalvok, kur taškyti, nes vežėjas ne visada žino tavo rajono specifiką.
Kas jei reikia pristatymo tik šeštadienį, kai Anglijoje visi ilsisi?
Šeštadieniai... na, kai kurie dirba, bet brangiau. Vairuotojams Anglijoje šeštadieniai dažnai double pay. Tai jei turi biurą, kuris šeštadienį nedirba – problemos. Jei į namus – galima, bet reikia derinti iš anksto. Aš paprastai vengiu šeštadienių. Buvo atvejis – klientas tik šeštadienį galėjo priimti, nes visą savaitę ligonėj. Tai sutarėm, bet kaina išaugo 30%. Ir dar vienas dalykas – Anglijoje kai kurie gyvenamieji rajonai turi griežtas tylos taisykles šeštadieniais. Krovininė fura triukšminga. Kaimynai gali iškviest bendrijos prižiūrėtoją. Tai žodžiu, galima, bet brangiau ir nepatogiau.
Bėdos, apie kurias niekas negarsiai nešneka
Ar buvę, kad dalinių krovinių siuntos tiesiog pradingsta be žinios?
Taip. Ne dažnai, bet taip. Ypač jei vežėjas nėra tiesioginis – o tik tarpininkas, kuris perdavė kitam, o tas trečiam. Buvo toks atvejis – siunta iš Kauno į Londoną dingo kur ant mėnesiui. Pasirodo, fura sugedo Vokietijoje, kroviniai perduoti kitai firmai. Ir etiketė nukrito. Tada tas kitas vežėjas nežinojo, kur kas. Radom po 5 savaičių. Tai štai kodėl aš visada sakau – fotografuok turinį, rašyk ant dėžių savo tel. numerį ir ne tik adresą Londone. Nes jei etiketė atšoka – tavo telefonas viduj gali išgelbėti. Blogiausia, kai etiketė tik išorėj. Ir dar – rinkis vežėją, kuris turi savo sąskaitų numerį Anglijoje. Tie be adreso dažniausiai ir dingsta.
Kodėl kai kurios logistikos įmonės tarp Lietuvos ir Anglijos tokios pigios, kad net negerai?
Aš čia turiu būti atsargus, bet... yra tokių. Dirba be draudimo. Dirba su vairuotojais, kurie tik formaliai samdomi. Siuntos gabenamos kaip "kelionės draugai", ne kaip oficialūs kroviniai. Tai reiškia – jei muitinė sustabdys, gali turėti problemų. Buvo istorija – superpigus vežėjas iš Lietuvos į Angliją gabeno baldus. Fura sustabdyta Prancūzijoj. Paaiškėjo, kad krovinys neapdraustas, o vairuotojas pervargęs. Savininkas Prancūzijoj paliko furą ir pabėgo. Klientai niekada neatgavo baldų. Tai tie 80 eurų ekonomija gali virsti tūkstančiu nuostolių. Nesakau, kad brangūs visi geri, bet jei kaina mažesnė už degalų kainą – tai žuvys be galvos.
Kas jei fura su daliniais kroviniais stringa uoste dėl dokumentų?
Po Brexit tai tapo norma, o ne išimtimi. Ypač jei dokumentuose klaidos. Daliniai kroviniai Anglijos kryptimi tikrinami... kiek teko girdėt, gal kiek selektyviau nei pilni, bet jei turi 10 skirtingų siuntų, vienos dokumentuose klaida – stringa visa fura. Buvo situacija – vienas klientas nurodė netinkamą HS kodą. Muitinė Doverie nutraukė pusdieniui. Kitų klientų siuntos vėlavo. Tai čia kolektyvinė atsakomybė beveik. Tu gali turėt idealius popierius, bet jei šalia tavęs kas nors vežė nelegalius... šiuos daiktus (nors to nebūna, bet teorija). Paprastai, jei fura sustoja – lauki. Gali būt +1–2 dienos. Niekas dėl to neatsiprašys, keista, bet logistika tokia.
Ar Anglijos muitinė tikrina dalinius krovinius taip pat kruopščiai kaip pilnus?
Aš čia ne muitinės darbuotojas, bet iš patirties – jei fura turi įtartinai atrodo, tikrina viską. Daliniuose kroviniuose būna daug mažų etikečių, todėl muitininkai kartais atidaro vieną dėžę iš kiekvienos siuntos. Buvo, kad atidarė mano kliento dėžę su indais. Pavieniai indai. Kokį šimtą jų. Tai jie pabandė, paskui patingėjo ir užrašė "checked partially". Žodžiu, dalinius tikrina, bet ne visada 100%. Bet po Brexit griežtai – turi būti deklaracijos, EORI, prekių aprašymai. Jei ką nors pakiši ant ribos – pvz., elektros įrankius be dokumentų – gali atimti. O jei prigriebia, dalinis krovinys Anglijos link sulėtėja labai.
Ar verta rinktis nežinomą vežėją su gražia reklama ant feisbuko?
Ne, neverta. Aš 24 metus žiūriu į šitą rinką. Graži reklama, draugiškas balsas telefone – nieko nereiškia. Yra tokių, kurie surenka 10 krovinių, pakrauna į konteinerį, o paskui pusei klientų sako "atidėta". Ilgiausias laukimo rekordas, kurį mačiau – 3 mėnesiai. Kodėl? Nes jie renka tol, kol fura prisipildo. Jei nesupildo – kroviniai stovi. O tu moki pirmą įmoką ir nieko. Aš asmeniškai renkuosi logistikos įmones, kurios turi ne tik telefono numerį, bet ir fizinį adresą Anglijoje. Jei tik lietuviškas numeris ir nieko daugiau – tai loterija. Žodžiu, pigiau nereiškia efektyviau. Kartais efektyvumas – tiesiog kad atitrenktų laiku.
Popieriai, draudimai ir smulkūs niuansai
Ar po Brexit EORI numeris reikalingas ir nedidelei siuntai į Angliją?
Taip. Absoliučiai taip. Net jei siunti dvi dėžes su asmeniniais daiktais. Anglija dabar trečioji šalis, oficialiai. EORI reikia siuntėjui, jei tai verslas, arba gavėjui Anglijoje. Buvo klientas, pilietis, siuntė savo mantą. Aš sakau – ar turi EORI? Jis sako, kam man, auk ne verslas. Tai taip, privačiam asmeniui kartais nereikia, bet gavėjas Anglijoj... šiaip aš ne visada 100% įsitikinęs dėl absoliučiai privačių asmeninių siuntų. (Kartais muitinė prašo, kartais ne). Geriau turėti, nei neturėti. Jei be EORI – gali muitinė sustabdyti ir paprašyti papildomų paaiškinimų. Tada vėlai. O jei verslininkas – be EORI tiesiog nepriims muitinėj.
Ką rašyti pakuočių sąraše, kad nekiltų problemų su muitine Anglijoje?
Rašyk tiesą. Ne "dovana", ne "mėginiai". Jei ten naudoti drabužiai – rašyk "naudoti drabužiai (asmeniniam vartojimui)". Jei indai – "naudoti virtuvės indai". Vertybės? Jei antikvaras – nurodyk amžių, šalį. Buvo – klientas parašė "elektronika". Muitinė atidarė – ten senas radijas. Kaip elektronika? Galvojau, gal reikėjo "vintage electronic device". Bet šiaip pakankamai parašyti "personal belongings" su apytiksle verte. Dar vienas dalykas – nurodyk valiuta. Jei lietuviška sąskaita, bet adresas Anglijoj – nieko tokio, bet vertybės turi būt aiškios. Nes jei parašysi "5 dėžės daiktų" be vertės – muitinė gali įtarti kontrabandą arba vertinimą daryti pati, o tada mokesčiai kitaip.
Ar galiu siųsti sodo augalus ar vaisius daliniu kroviniu į Angliją?
Ne. Negali. Griežtai ne. Anglija turi fitosanitarinius reikalavimus. Augalai, žemė, vaisiai – be sertifikatų nebus įleisti. Buvo toks atvejis – močiutė brūkšnį norėjo atsiųsti sodo ropių. Pasakiau – negalima. Ji pyko, sako "o kas žinos". Na, muitinė žinos. Ir sudegins. Kartais žmonės bando slėpti bulves tarp drabužių. Prigriebiami. Baudos. Deleguojama į atliekas. Tai geriau ne. Dalinių krovinių pervežimo paslaugos neapsaugos nuo fitosanitarijos. Netoliese augalų esantis maistas – sviestas, sūris – techniškai turi būti patikrintas. Nors jei prekybinis – visai kitas reikalas. Bet asmeniniai maisto produktai... aš čia jau nebesu tikras (ar tik ne gabenimui draudžiama, ar tik taikoma muitui?). Geriau pasitikrinti prieš pakarduojant.
Kas nutinka, jei Londone pakeičiu pristatymo adresą, kai fura jau važiuoja po Vokietiją?
Bėda. Daliniai kroviniai planuojami maršrutais. Jei pakeisi adresą į kitą Londono galą – dar pakenčiama, bet jei į visai kitą miestą – didelė bėda. Buvo – klientas nusipirko butą kitam rajone pardavimo metu. Fura jau Belgijoje. Aš bandžiau derėtis – vairuotojas sutiko, bet papildomai 120 svarų. Nes maršrutas išsibalansavo. Kitas variantas – paliekam Londone sandėlyje, o tu pasiimi pats arba užsakai vietinį kurjerį. Tai kainuoja ir laimingai nesibaigia. Tokiais atvejais geriau pagalvoti prieš pajudant. Ypač jei naudoji logistikos paslaugas Anglijai, kur vairuotojas turi 5–6 skirtingus pristatymus. Vienas pakeitimas – visi kiti vėluoja. Tai galvok iš anksto.
Logistikos paslaugos Anglijos kryptimi su daliniais kroviniais yra realus, bet ne visuomet tobulas dalykas. Nieks čia nėra be klaidų – nei vežėjas, nei muitinė. Bet jei pats pasiruoši, normaliai supakuosi, išsirinksi vežėją ne pagal gražią reklamą – viskas bus gerai. Aš tiek metų dirbu, kad galiu pasakyt: efektyvu yra ne tada, kai pigiausia, o tada, kai daiktai atvažiuoja sveiki ir tu žinai, kas vyksta kelyje. Skambink, jei neaišku – aš paaiškinsiu kaip žmogui, be kūno kalbos. Daugiau tokio darbo.