Logistikos organizavimas Anglijai: tik mikroautobusų transportu – ką verta žinoti prieš rytojaus kelionę?

Sveikas. Aš jau dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją. Ne fūrom, ne lėktuvais – tik mikroautobusais. Nes taip paprasčiau, lanksčiau ir... na, tiesiog taip dirbam nuo tada, kai žmonės į Londoną dar važiavo žaliuoju autobusu. Dabar viskas kitaip. Logistikos organizavimas Anglijai mikroautobusų transportu nėra raketų mokslas, bet tikrai nėra ir tas pats, kas sudėti lagaminus į BMW X5. Jei planuoji važiuoti artimiausiu metu – čia atsakau į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas antras klientas. Ne visus kartu, žinoma, bet bandysiu sutalpinti.

Pradžia – prieš sėdant į mašiną

Kiek dienų iš tiesų trunka perkraustymas į Londoną mikroautobusu, jei važiuoju iš Vilniaus?

Na, žiūrėk. Iš Vilniaus iki Londono – apie 2100 kilometrų. Su pilnu mikroautobusu per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją... Realiai, jei važiuojam dviese vairuotojai, galim nuspausti per 36–40 valandų. Bet kelionėje dar reikia pailsėti. Privalomai. Tai praktiškai tai trunka dvi paras, kartais truputį daugiau, jei spūstys prie Calais arba blogas oras, arba vilkikai užkimšę tunnelio įvažą. Aš sakau klientams – ruoškitės, kad daiktai bus trečiadienį, o ne antradienį vakare. Nors... buvo atvejų, kad ir per parą pristatėm, bet tada tikrai nebesinori nei maisto, nei gyvenimo.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais, ar man reikia atskiro bilieto lėktuvui?

Taip, gali važiuoti kartu. Net rekomenduoju, jei turit ką veikt ten iki įsikraustymo. Mes turim vietą keleiviui šalia vairuotojo, kartais net dviem, priklauso nuo mikroautobuso modelio. Jūs sėdite priekyje, daiktai gale – už metalinės pertvaros. Tik nepamirškite paso ir naujų taisyklių dėl atvykimo... na, dabar jau po Brexit viskas kitaip, dokumentų daugiau. Bet taip, sėdi ir važiuoji. Vienas klientas kartu net katę vežėsi narvelyje per visą Prancūziją. Tik neilgam – gyvūnai jaudinasi daug labiau už mus, o vairuotojas dar turi klausytis miaukimo.

Kas ir kaip telpa – pakuočių galvosūkiai

Kokia didžiausia sofa, kurią dar galima įgrūsti į mikroautobusą, kad viskas netiktų chaotiškai?

Standartinis mikroautobusas – iveco arba mercedes sprinter – turi apie 12–15 kubinių metrų. Sofą, kuri yra iki dviejų metrų ilgio ir galima išardyti kojas, dar galim įkišti. Bet jei tai kampinė monstrė iš penkių dalių... tada jau reikės fiksuoti (čia aš turiu galvoje – matuoti) kiekvieną erdvės centimetrą. Atsargiai su svoriu – mikroautobusas nėra fūra. Buvo atvejis, kad klientai norėjo atsivežti marmuro stalelį. Mes išmatavom, sutalpino, bet vairuotojas visas kelias pirštas spaudė, nes priekis pasidarė per lengvas ir trauktė vairą. Nejuokinga. Svoriai turi būti subalansuoti.

Ar man pačiam reikia susipakuoti daiktus, ar jūs tai darote vietoje?

Pats susipakuok. Geriausia. Ne todėl, kad mes tingime – o todėl, kad jūs žinosite, kur kas yra. Mes galime padėti, bet atskirai, jei susitariame iš anksto ir mokate už laiką. Aš sakau – dėžės iš IKEA ar iš prekybos centrų, nereikia pulti į kioskus pirkti brangių dėžių. Svarbiausia – paženklinti kiekvieną šoną. Ne rašikliu ant popieriaus, o lipnia juosta su numeriu. Buvo atvejis, kai klientas supakavo viską į juodas šiukšlių maišus. Doverio muitinėj atidarė – vaizdas nekaunietiškas. Muitininkas pyko. Tikrai nepatartina.

Ką daryti, jei atvažiavę suprantame, kad daiktų tris kartus daugiau, negu sakėte telefonu?

Tai, žinot, labai keičia situacija. Jūs galvojat, kad mes magiški. Mes atvažiuojam su fiksuotu mikroautobusu, kuris turi ribotą erdvę. Jei daiktų per daug – turim daryti du reisus, arba jūs ką nors paliekat, arba ieškom didesnės mašinos, o tai kainuos nebe tiek, kiek susitarėm. Praeitą mėnesį viena šeima iš Kauno turėjo 45 dėžes vietoj 15. Nepykau – žmonės patys išsigando. Bet logistikos organizavimas Anglijai mikroautobusų transportu turi savo fizines ribas. Reikia skaičiuoti realiai, nes kitaip liekam abu ant ledo su pilnu kiemu.

Ar skalbimo mašina ir dviratis tilps drauge, ar tai utopija?

Utopija? Ne, realybė. Skalbimo mašina – apie 60×60 cm, dviratis be rato – dar mažiau. Tik skalbimo mašiną reikia suvynioti į putų plėvelę, o dviratį – atsukti pedalus. Vienas vairuotojas mano, kad dviračiai jį persekioja, nes vis atsimuša į krovinius. Aš jam aiškinu – tvirtink tinkamai. Bet taip, viskas telpa, jei leistų svoris. Mikroautobusas nevalgo popieriaus – svorio limitus žiūrėkite. Anglijoj ant svarstyklių pakliūna greitai, o baudos ten borderio kontrolės nemažos.

Kas vyksta kelyje – ne viskas romantiška

Kaip jūs valgot ir kur miegot per tokias keliones?

Valgom kur papuola. Kartais – salotos iš degalinės, kartais – termosas su koše, jei žmona spėjo (čia aš apie save). Miegoti – stovėjimo aikštelėse, ten kur saugu. Po dvidešimt keturių metų tu žinai, kurios degalinės turi normalius tualetus ir kurios – ne. Kartais nutrūksta pasakojimas, nes reikia vairuoti. O jei klausiat apie vairuotojo poilsį – įstatymai griežti. Aš pats važiuoju keturias su puse valandos, tada pertrauka. Kitaip nebeina. Saugumas svarbiau, nei jūsų sofos pristatymo data, nors klientai dėl to kartais piktinasi.

Ar žinote kelius, kuriuose mažiau spūsčių, ar tiesiog spaudžiat per navigaciją kaip visi?

Navigacija yra, bet aš jai nepaklūstu 100 procentų. Yra kelias pro Prancūziją, kurį Waze rodo kaip greitesnį, bet aš žinau – ten duobės valstybinės. Pro Belgiją – greičiau, bet brangesnis dėl vinjetės ar mokamų kelių, nebeatsimenu tiksliai kaip dabar (čia aš jau galiu ir suklysti, nes taisyklės keičiasi). Iš Lietuvos į Angliją per Vokietiją mano mėgstamiausias. Gražu, kelias geras, degalinės tvarkingos. Tik Lenkijoje prie Lodzės – visada remontas. Visada. Kai pravažiuosiu be spūsčių – nubėgsiu maratoną.

Kas bus, jei suges mikroautobusas kur nors Belgijos viduryje?

Turim europinę techninę pagalbą. Ir draudimą. Bet realiai – gedimas keliasi visą grafiką. Mes perkeliam daiktus į kitą mūsų mikroautobusą, jei toje zonoje yra kas nors iš partnerių. Jei ne – tvarkom vietoje. Daiktai lieka saugūs, užrakinti. Jokių svetimų prie jų neprisileidžiame. Buvo – susuko sankabą prie Liuksemburgo. Vairuotojas paskambino mane 3 valandą nakties. Aš pradėjau ieškot pagalbos. Perkraustymas į Angliją mikroautobusu nesustoja dėl vieno gedimo, bet nervai pasitaiko, o klientą reikia informuoti negailint laiko.

Dokumentai, muitai ir kiti nemalonumai

Ar reikia specialių popierių, kad daiktai praeitų muitą Anglijoje po Brexit?

Taip. Reikia packing list'o – sąrašo daiktų. Naudokitės CPF forma, kuria aš kartais painiojuosi, nes dokumentai keičiasi kasmet. Svarbu – daiktai turi būti naudoti mažiausiai šešis mėnesius. Jei vežatės naują televizorių – muitas gresia. Buvęs klientas vežėsi dvylika neišpakuotų dėžių iš Ikea – Doveris uždėjo antspaudą ilgam. Logistikos organizavimas Anglijai mikroautobusų transportu turi savo taisykles. Aš patariu – rašykit sąrašą sąžiningai. Geriau permokėti dėl dviejų daiktų, negu meluoti ir prarasti viską.

Ar man reikia turėti EORI numerį, ar tai tik verslui skirta?

Jūs – fizinis asmuo, kraustotės į naują gyvenimą. EORI jums nereikia. Bet jei vežatės, tarkim, dar vieną osb plokščių partiją statyboms – jau verslas. Tada reikia. Aš nesu muitinės brokeris, todėl jei situacija keista – patariu pasikonsultuoti su agentu. Dažniausiai žmonės kraustosi savo sofą, spintą, knygas. Tada viskas paprasta. Svarbiausia – packing list ir asmens tapatybės dokumentas. Passport. Ir kantrybė, kai eilė Doverio uoste nutįsta iki kalno ir vairuotojui reikia kavos.

Kaip dabar vyksta muitinės tikrinimas Doverio uoste?

Daugiau popierių, negu anksčiau. Anksčiau tiesiog pravažiuoji ir tiek. Dabar – skenuoja, klausia, kartais atidaro. Vairuotojai sako, kad dabar gali stovėti iki 4–6 valandų eilėje. Turėkit vandens, termosą. Kartais apsauga prašo parodyti, kas dėžėse – ne viską, bet pasirinktinai. Jei važiuojat pirmą kartą – nesijaudinkite, mes paruošiam dokumentus. Tik neikite į kalbas su muitininkais apie politiką. Buvo vienas vairuotojas... Geriau jau apie orą kalbėkit. Arba tylėkit šalia ir gurkšnokit arbatą.

Blogos patirtys – ką mačiau per dvidešimt ketverius metus

Kokia didžiausia klaida, kurią matote žmonių darant prieš perkraustymą?

Perkraustymo datas derina paskutinę minutę. Tada skambina man penktadienio vakarą, kad reikia sekmadienį išvažiuoti. Aš ne robotas. Mikroautobusų transportas Anglijai reikalauja planavimo – mašinos pasiėmimo, maršruto, vairuotojų pamainos. Kitas dalykas – nepaženklintos dėžės. Atvažiuoji į naują butą Londone – o ten 40 dėžių ir nerašyta nei kas, nei kur. Aš esu matęs, kaip žmonės atidarę dėžę randa katės tualetą. Supakuotą. Nes sumaišė. Rimtai. Taip nebūna su mano daiktais, bet buvo.

Kodėl kai kurios įmonės žada kainą telefonu, o paskui pareikalauja dvigubai?

Tai vadinama žemės ūkliu (na, ne, taip nevadina, bet aš taip vadinu). Žmogus telefonu sako "nu, koks tavo butas? du kambariai? bus 800 eurų". Nei nuvažiavo pamatyti, nei paklausė apie sofą, nei apie pianiną. Atvažiavę pamato – oho, dviguba erdvė. Ir prasideda: arba mokėk daugiau, arba lieki be daiktų. Aš dirbu kitaip – geriau atvažiuoju įvertinti arba prašau nuotraukų. Logistikos organizavimas Anglijai negali būti loterija. Tie pigūs skelbimai internete – dažniausiai ir baigiasi ašaromis.

Ar daiktai dažnai sulūžta kelyje, ir kas tada atsako?

Daiktai lūžta, jei juos netinkamai supakuoji arba pritvirtini. Mes turim fiksavimo diržus, antklodes, oro pagalvių pūslės – viską, kad nestruotų. Bet jei atsivežat stiklinę vitriną ir nepasakot, kad ji viduje... Aš vežioju dvidešimt ketverius metus, bet nematau kiaurai kartoną. Kartais nukenčia indas, kartais – monitoriaus kampas. Mes draudžiam, bet draudimas neretai klaustukas, jei pakuotė šuniukė. Rizika yra. Maža, bet yra, ir jūs turit žinoti.

Kodėl negalima tiesiog išsinuomoti mikroautobuso ir pervažiuoti viską pačiam?

Galima. Bet ar verta? Jūs nematėt tunnelio po Lamanšu, kai priekyje stovi dešimt fūrų ir kamštis. Jūs nežinat, kur galima statyti nakčiai, kad neapvogtų. Be to, tarptautinis draudimas, vinjetės, aplinkos lipdukai Vokietijoj... Daug vargo. Vienas klientas taip padarė – sutaupė 200 eurų. Bet paskui už bilietą namo, nes nenorėjo vėl vairuot, sumokėjo 150. Ir dar padangą pakeitė. Pats skaičiusi. Mes tai darom kasdien. Ramiau, saugiau ir, galų gale, pigiau nei pasirodė iš pirmo žvilgsnio.

Žmogiški dalykai per logistikos organizavimą Anglijai

Ar vairuotojai kalba angliškai, kai reikia susisiekti su nuomos agentūra Londone?

Kalba, bet ne visi akcentu, kurį anglai supranta kaip Shakespeare'o. Mes turime vairuotoją, kuris Londone gyveno penkerius metus – jis tvarko tokius reikalus. Kiti – su gestais, su rašytine sms. Anglijoj žmonės įpratę prie imigrantų, jie kantlesni, negu atrodo. Bet dėl agentūros rakto atsiėmimo – geriau, jei jūs pats paskambinsit. Arba rašykit el. laišką. Vairuotojas gali palaukti, bet ne visada turi kelias valandas. Time is money, kaip ten bebūtų, o mes turim grafiką kitas kelias dienas.

Ką daryti, jei aš pats norėčiau vairuoti jūsų mikroautobusą?

Žinot... čia aš jau tiksliai nežinau, kaip dabar su tokiomis schemomis. Anksčiau būdavo paprasčiau, bet dabar – komercinis draudimas, leidimai... Jei jūs norite sutaupyti, geriau išsinuomojate atskirai, tada saugotumėte atsiskaitymus. O mūsų mikroautobusai į Angliją važiuoja su mūsų vairuotojais. Aš pats perduodu mašinas tik tiems, kuriuos pažįstu dešimt metų. Nes jei kas nutinka – aš atsakinėju. O jūs, atleiskit, dar esate man nepažystamas. Neįsižeiskit, taip saugiau visai šeimai ir mano nervų sistemai.

Ar galima vežtis augalų? Girdėjau, kad Anglija dėl to griežta.

Taip, dėl augalų – griežta. Yra taisyklės, kad be dirvožemio galima kai ką, bet aš tiksliai nepamenu sąrašo. Geriau oficialiai pasitikslinti gov.uk. Aš nesu sodo ekspertas. Gėlės, vazonuose – rizikinga. Kartais muitininkai tiesiog meta į šiukšlių konteinerį. Vieną kartą klientė vežėsi citrinmedį. Gražus toks, didelis. Palikome jį Prancūzijos pusėj, daviau kaimynei... Ne, šiaip juokauju. Palikome prie pasieniečių. Liūdnas vaizdas buvo, bet taisyklės yra taisyklės.

Koks jausmas perkraustyti žmogų, kurio visus daiktus tu matai?

Keistas. Labai keistas. Aš žinau, kokiose lovose jie miega, kokias knygas skaito, kartais randu fotoalbumus. Atsargiai juos saugau. Tai kažkieno gyvenimas, suprantat? Ne tik dėžės.