Logistika į Angliją mikroautobusais – efektyvus paslaugų tinklas

Dvidešimt ketveri metai kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos išmokė vieno – mikroautobusas nėra tik mašina su dideliu bagažinu. Tai efektyvus paslaugų tinklas, kur svarbu ne tik nuvažiuoti nuo taško A iki B, bet ir suprasti klientą, muitininką, spūstis prie Doverio ir tą siaurą laiptinę Londone. Daugelis galvoja, kad logistika į Angliją mikroautobusais yra paprastas darbas – užsikrauti ir važiuoti. Bet aš mačiau situacijų, kai dėl vieno neteisingai supakuoto veidrodžio visas grafikas nunyrė į šoną. Oi, na… tiesiog noriu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda kas savaitę. Jie netvarkingi, kaip ir pats gyvenimas ant ratų.

Kainos, laikas ir planavimas – viskas, kas nervina iš pradžių

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu, jei važiuoju iš Vilniaus?

Na, žiūrėk, čia kaip su remontu – kiekvienas atvejis savas. Bet jei reikia rough estimate, mažesnis krovinys iki pusantros tonos, pilnai užpildantis standartinį Sprinterį, kainuos maždaug nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų eurų. Jei didesnis kiekis, gal dvidešimt keturių kubų gali ir iki dviejų su puse užkilti. Būna pigiau, jei sudarom bendrą reisą – tada dalinamės kuro sąnaudas. Kartais klientas galvoja, kad jam užteks Transporterio, o mes atvažiavę pamatom, kad reikia dviejų reisų. Tada kaina, aišku, nebe ta, ir visi liūdni. Geriausia iš karto pasakyti, ką tiksliai turite.

Ar pigiau vežtis mikroautobusu nei didžiąja mašina, jei turiu tik kelias dėžes?

Pigiau tikrai. Bet know-how yra kitas – jei turite tik penkias–dešimt dėžių, logistika į Angliją mikroautobusais yra idealus variantas, nes didelė sunkvežimis jums kainuos kaip prabanga, kurios nereikia. Aš dažnai surenku kelis klientus į vieną reisą – sako, pavyzdžiui, vienas iš Kauno, kitas iš Panevėžio, trečias prisijungia pakeliui. Visi atvežam į Britaniją, dažniausiai į Londoną ar Birmingemą, ir kaina kiekvienam krenta trečdaliu. Žinoma, jei turite baldų, kurie užima daug kubų, tada jau reikia galvoti apie atskirą transportą. Dėl to ir sakau – visada matuokit, ką turite, o ne kiek sveria.

Kada geriausia išvažiuoti, kad neužstrigtume spūstyse prie Doverio ar Londone?

Aš asmeniškai vengiu pirmadienių ir penktadienių popiečių – tada visi vežėjai važiuoja, ir tie kilometrai prie M25 kelio virsta pragaru. Geriausias laikas – antradienis ar trečiadienis, ankstyvas rytas, kad iki Calais ar Oostende atvažiuoji ramiai. Bet sakau jums, kartais net jei viską apskaičiavai, Doverio uoste pamatai eilę, kuri tęsiasi kilometrą. Tada jau nei iš šio, nei iš to prarandi valandą kitą. O Londone… na, ten spūstys visada, bet po vidurnakčio ar šeštą ryto judėti žymiai lengviau. Kartais aš net naktį įvažiuoju į miestą ir palieku mašiną stovėjimo aikštelėje, kad ryte neturėčiau galvos skausmo.

Ar reikia užsisakinėti būtent prieš du mėnesius, ar galima ir greičiau?

Oficialiai visi sako – du mėnesiai, du mėnesiai. Aš sakyčiau, jei planuojat fiksuotai, taip, idealu. Bet realybėje mes stengiamiesi ir lanksčiai žiūrėti. Kartais kitą savaitę turime tuščią vietą, nes klientas atsisakė, tada sutvarkom per kelias dienas. O kartais net tris savaites į priekį nieko neturim. Tai čia tokia loterija. Jei vasara ar prieš Kalėdas – tada taip, tikrai keli mėnesiai į priekį. Žiemą ramiau. Aš pats esu matęs situacijų, kai žmogus skambina penktadienį, o sekmadienį jau kraunamės. Būna. Bet nesitikėkit to kaip taisyklės, geriau paskambinkit anksti.

Kodėl skirtingos įmonės skelbia tokią skirtingą kainą už tą patį maršrutą?

Na, čia atsiveria skiedra. Vieni turi savo mikroautobusus, skaičiuoja kurą, atlyginimą ir maršruto mokestį. Kiti – brokeriai, paima užsakymą ir parduoda brangiau kitam. Dar kiti ne tikrina CMR ar draudimų. Aš nesielgsiu kaip šventas, bet jei kaina ženkliai mažesnė nei rinkos vidurkis – kažkur katė maiše. Gal nesaugus tvirtinimas, gal neturi licencijos. Aš dirbu aiškiai, ir mano vairuotojai žino: vertingas krovinys – ne tik daiktai, o kažkieno gyvenimas dėžėse.

Kas vyksta kelyje ir krovimo metu

Ar vairuotojas padės nešti daiktus, ar jis tik vairuoja?

Priklauso. Jei tai yra pilna paslauga su krovikais, tada aišku, du vyrukai krauna ir kelia. Bet jei užsisakėte tik transportą – vairuotojas vairuoja, o krautis turite patys arba susimokėti papildomai. Aš dažnai važiuoju pats, ir jei matau, kad klientas vienas, o sofa dvimetrinė, padedu, nes neabejingas. Bet yra dienų, kai nugara šnypščia – tada atsisakau kilnoti. Reikia suprasti, kad mikroautobusas nėra fiziškai lengvas dalykas pilnai prikrautas. Kartais žmonės nesupranta, kodėl dvejos durys neveikia, bet vairuotojas jau pavargęs. Būna įvairiai.

Kaip apsaugoti daiktus, kad jie nesubyrėtų kelyje? Ar jūs tiekiate pakavimo medžiagas?

Mes vežam ratchet diržus, antlides, bintus ir gumas. Bet jei jūsų daiktai supakuoti į šiukšlių maišus – nei mano antlidelės, nei mano patirtis nepades. Buvo atvejis, kai moteris supakavo visus porcelianinius indus į laikraščius be kartono. Atvažiavus į Mančesterį… na, supratot, teko pirkti naujus lėkštes. Aš visada sakau – dėžės turi būti dvigubai sustiprintos dugne, ypač jei veža ilgą atstumą. Mikroautobusas, beje, laipioja per kalnus ir posūkius, taip kad inercija daro savo. O pakavimo medžiagas mes galime atvežti prieš tai, bet tai kainuoja papildomai. Kai kurie klientai patys surenka dėžes iš prekybos centrų – pigiau, bet silpniau.

Kiek trunka kelionė nuo Kauno iki Birmingemo mikroautobusu?

Pats važiavimas, jei be sustojimų – maždaug per 30 valandų galima. Bet realybėje fūra ar mikroautobusas privalo laikytis poilsio laiko, plius keltai arba Tunnelis po Lamanšu. Realiai tas efektyvus paslaugų tinklas veikia taip, kad pasiėmęs krovinį sekmadienį vakare, aš į Birmingemą (čia kaip Birminghamas, tik mes taip šnekam, sorry, rašau kaip gyvai mėgstam vadinti) atvažiuoju trečiadienio ryte. Kartais antradienį vakare, jei pasiseka su eile. Bet jei oras blogas, keltas vėluoja, arba – jūs nepatikėsit – Prancūzijoje remontuoja autostradą, prisideda dar pora valandų. Būna tokių dienų, kai atrodo, kad visas pasaulis susišnekėjo prieš tave.

Ar visada pavyksta privažiuoti prie pat namų, ypač Londone?

O čia juokas pro ašaras. Anglijoje, ypač centrinėje Londuno dalyje, gatvės seklios kaip pas mus kiemai. Buvo toks važiuojant į Islingtoną – navigacija rodo „atvykote į adresą“, o aš tarp dviejų medžių net neišsukinėju. Teko stotis už trijų kvartalų, iškrauti ant vežimėlio (trolley, kaip jie vadina) ir tempi per žvyruotą takelį. Klientas dar sakė: „o man atrodė, kad mikroautobusas mažas ir tilps visur.“ Mažas, bet ne mikroskopinis. Miestuose kaip Bristolis ar Birmingemas paprastai geriau, bet jei gyvenate senamiestyje – pasiruoškite, kad daiktus teks nunešti ir per lietų.

Ar mikroautobusas veža šaldytuvo turinį ar žuvų akvariumą?

Ne, neveža. Skubūs reikalai – ne mūsų košė. Šaldytuvą turite išvalyti ir išdžiovinti prieš pakrovimą. Buvo, tiesa, viena ponia pamiršo žuvų akvariumą. Mes važiavom iš Amsterdamo link Londono ir staigiai stabtelėjus dėl elnio kelyje, vanduo išsiliejo ant antlidelių. Gerai, kad elektronikos tądien nevežėm. Bet kvapas… na, kelias dienas vėdinom. Tad atsakymas: viskas turi būti sausa, blogai uždara, o skysčiai – sandariau nei sandariai. Juokauju, bet ir nejuokauju – tai galioja visoms transporto rūšims.

Popieriai po Brexito – žaidžiam pagal taisykles

Ar man reikia pildyti muitinę deklaraciją, jei vežu asmeninius daiktus?

Taip, reikia. Nuo 2021 metų, kai Jungtinė Karalystė išstojo, asmeniniai daiktai irgi turi turėti packing list ir dažniausiai reikia, kad nebūtų naujų prekių. Aš ne muitininkas (ir ne teisininkas, tiesą pasakius), bet kiek žinau iš praktikos, jei veržiate gyventi į Britaniją pirmą kartą, galima importuoti namų apyvokos daiktus be muito, bet reikia dokumentų. Jei jau gyvenot ten ir tik persikraustot, logistika į Angliją mikroautobusais vis dar reikalauja deklaracijų, bet muitas gali būti netaikomas. Kartais muitininkai žvilgteli pro duris ir paleidžia, kartais kruopščiai tikrina kiekvieną dėžę. Tai štai kur nežinomybės dalis – aš galiu paruošti CMR, bet tikslius muito niuansus geriau pasitikrinti su HMRC ar jūsų agentu.

Kas yra CMR ir ar jis būtinas?

CMR – tai konvencija, tarptautinė sutartis, kurią mes pasirašome prieš pakraudami jūsų daiktus. Dokumentas, kuris įrodo, kad paėmiau krovinį, kad aš už jį atsakingas, ir kad jį privalau pristatyti į nurodytą vietą. Realiai tai jūsų apsauga. Be CMR kabinėtis neturėtumėte prie jokios logistikos įmonės. Buvo atvejų, kai klientas pasitikėjo „draugu iš interneto“, kuris atvarė transporterį, pakrauna ir dingo. Jokio popieriaus – jokios žinios. Taip kad CMR – tai ne biurokratija dėl biurokratijos, o jūsų ramybė. Aš pats pildau ranka arba spausdintu blanku, priklauso kur taip greičiau gaunasi.

Ar galiu įsimesti į mikroautobusą lietuviškų dešrų, sūrių ir pieno sau pavalgyti?

Griežtai ne. Aš nesu muitinės specialistas, bet žinau vieną dalyką – mėsos ir pieno produktai į Didžiąją Britaniją draudžiami asmeniniam kiekiui net. Yra išimčių kaip ir su medicina, bet dešros tikrai ne. Buvo klientas, užkrovęs visą šaldytuvą – rūkytą šoninę, varškę, kefyrą. Franzų-Belgijos pasienyje muitininkas atidarė, pažiūrėjo, pakraipė galvą. Rezultatas – konfiskavimas ir bauda. Vyras dar piktinosi, kad „saviems pasiėmiau“. Deja, taisyklės taisyklės, o gaudotis jose reikia. Geriau nuneškite tai kaimynams nei vėliau sėdėkite tuščiomis rankomis Londone be savo skanėstų.

Kiek alkoholio galima vežtis be problemų?

Asmeniniam naudojimui – keli buteliai vyno, stipresnio gerimo gal dešimt litrų, bet čia jau rizikinga. Jei mato didesnį kiekį, gali palaikyti komerciniu. Aš į mašiną nepriimu, jei klientas turi daugiau nei vieną dėžę alkoholio, nes nenoriu vaidinti su pasieniečiais. Anglijoje alkoholis nėra toks brangus, kad rizikuoti reputacija. Realiai, jei vežate butelį vyno draugui – niekas nepyks. Bet jei keturios dėžės alaus… tada jau atsakykite patys kam jos. Kartais žmonės galvoja, kad mikroautobusas – tai jų privati erdvė, bet muitinės akis yra visur.

Ar privalau sudaryti daiktų sąrašą su vertėmis?

Taip. Kiekviena dėžė, kiekvienas baldas – bent jau apytikslė vertė eurais. Ne todėl, kad noriu žinoti, kiek jūs turtingi, o todėl, kad draudimas ir muitinė to reikalauja. Jei be sąrašo ir kas nors dingsta – negalėsite įrodyti, kad ten buvo ne šlapios kojinės, o Xbox. Buvo tokia situacija, kai jaunuolis parašė: „dėžė su technika“, o viduje buvo MacBookas. Dingus dėžei, draudimas atlygino tik bendrą sumą, nes nebuvo konkretaus aprašymo. Taip kad skirkite pusdienį, surašykit. Aš galiu padėti forma, bet turinį žinote tik jūs. Ir taip – sudėtinga, bet priešingai nei atrodo, labai svarbu.

Kas realybėje būna kitaip – nemaloni tiesa

Ar visi tie gražūs skelbimai internete apie logistiką į Angliją yra tikri?

Oho, atidarius skelbimų portalą atrodo, kad pusė Lietuvos veža į Londoną. Bet daugelis yra brokeriai – paima užsakymą, paima avansą, tada ieško mašinos. Ne visi blogi, bet aš mačiau atvejų, kai brokeris paprasčiausiai pradingsta. Telefonas išjungtas, o daiktai neva „padėti sandėlyje“. Kuriam sandėlyje? Valdžioje. Aš pats turiu savo mikroautobusą ir vairuoju pats arba su savo žmogumi, todėl žinau, kur kas yra. Bet rinkoje pilna tokių „efektyvių paslaugų tinklų“, kur realiai niekas nieko nekontroliuoja. Jūsų teisė rinktis pigiausią pasiūlymą, bet aš miegant geriau, kai žinau, kas sėdi prie vairo.

Kas jei suges mikroautobusas Prancūzijoje ar Belgijoje?

Suges? Taip, buvo. Alternatorius, jei neklystu, pernai mirė kažkur tarp Lille ir Calais. Aš šokau ne iš džiaugsmo, žinokit. Bet mes turime techninę pagalbą per Europą, ir per šešias valandas buvau ant kojų. Tiesa, klientas laukė Braitone (Brightone, kaip aš vadinu) papildomą dieną. Blogiausia, kad negaliu prognozuoti – mašina prižiūrėta, bet kelias tūkstantis kilometrų per mėnesį daro savo. Kita vertus, jei vairuoju aš pats, bent jau žinau, kas dėjosi visą kelią. Kartais sugedus dideliame kelyje sunku net sustoti, ir tetos su mašinom pralekia per plauką. Būna baisoka, bet kol kas viskas baigdavosi gerai.

Ar daiktai tikrai atvažiuoja tą dieną, kurią pažadate?

Aš stengiuosi, kad taip būtų, bet pažadėt negaliu šimtu procentų. Būna, keltas atšaukiamas dėl audros – jūs tik pagalvokit, kiek jėgų reikia tam keltui? Aš negaliu perskristi per Lamanšą. Arba eilė kontinentinėje pusėje ištīsta dvigubai. Kartais klientas pats pavėluoja su pasiruošimu, o mes turim kitus pointus. Realybėje efektyvus paslaugų tinklas turi laisvę manevruoti, bet kai gamta ar M25 spūstis įsikiša – visi planai į šuns dienas. Kartais paskambinu ir sakau: „tomorrow nebetinka, pasiimsiu trečiadienį“. Nesu patenkintas, bet meluot negaliu. Žmonės, kurie sako „tiksliai 17 valandą“ – arba meluoja, arba laiko saugų atsargą.

Ar galima pasitikrinti, ar mano daiktai apdrausti, jei kas nors įskils ar subyrės?

Draugas, jei vežate su manim – CMR draudimas yra, bet jis dengia ne viską iki cento. Yra riba pagal svorį, ir jei turite labai vertingą tapybą ar antikvarinius baldus, atskirai apdrauskite. Aš turėjau situaciją, kai atvežiau komodą, o klientas pamatė įbrėžimą (ar tai buvo įbrėžimas, ar taip jau buvo prieš tai – iki šiol ginčijamės). Draudimas mokėjo, nes CMR veikia, bet nervų kainos niekas neatlygina. Pigūs pervežimai dažnai išvis be jokio drausmingo draudimo. Todėl prieš mokėdami avansą paklauskite: „Koks draudimo poliso numeris?“ Jei jie susiraiko – sprukit.

Ar muitininkai gali prašyti iškrauti VISKĄ dėl patikrinimo?

Taip. Ir jūs negalite atsisakyti. Aš buvau liudininkas, kai Doverio pareigūnai įtiko, kad kažkas per daug dėžių, ir liepė ant grindinių iškrauti pusę mikroautobuso. Valandą keturias, lietus, dėžės šlapios, vairuotojas piktas, klientas verkia. Teisiškai jie turi teisę. Todėl mes stengiamės, kad packing list atrodytų kaip žmoniškas namų apyvokos sąrašas, o ne kaip prekybos tinklo atsargų suvestinė. Jei mato komercinių kiekių – įtarimai išauga. Čia ir vėl ta nepatogi dalis – jūs esate priklausomas nuo pareigūno nuotaikos.

Smulkmenos, kuriomis gyvenimas tampa lengvesnis

Ar mikroautobusas gali pervežti ir mano šunį?

Gali, bet aš to nerekomenduoju ilgesnėms distancijoms, nebent šuo mažas ir pripratęs. Buvęs klientas turėjo milžinišką Berno zenenhundą. Mikroautobusas, kur vairuotojas ir krovinys, plius šuo – jau ankšta. Šuo jaudinosi, aš jaudinausi. Geriau yra specialūs gyvūnų pervežimai su orlaiviais arba atskira mašina. Bet jei katė ar mažas šunelis dėžėje – sutvarkom. Tiesiog pasakykit iš anksto, nes aš turiu žinoti, ar man reikia valyti alergenų ar ne. Ir atminkit – Anglijoje su gyvūnu irgi reikia popierių, skiepų įrašų. Čia jau ne mano sritis, bet be to nepraūšit.

Ar verta pirkti draudimą atskirai, jei vežu kompiuterius ir televizorių?

100 % verta. CMR, kaip minėjau, turi limitus. Elektronika yra brangi ir trapi. Aš ne draudimo agentas, bet jei kraunatės tris TV, žaidimų kompiuterį ir studijos aparatūrą – paskambinkit draudikams. Kartais mano klientai neturi žalios, kiek tai verta, ir aš turiu paaiškinti, kad 30 eurų draudimas gali sutaupyti tris tūkstančius. Kita vertus, svarbiausia – originalios dėžės. Jei neturite – aš galiu suvynioti į antlidelę, bet tai ne stebuklinga apsauga. Mikroautobusas, važiuodamas per prastus Belgijos kelius, dukart sudužesinėja. Tai ką jau kalbėt apie posūkius. Imkit draudimą ir miegot ramiai.

Ką daryti, jei naujajame bute Anglijoje durys siauresnės nei mano sofa?

Atsimenu vieną istoriją Liverpulyje (ten tokie seni namai, aukštos lubos, bet siauros durys). Atvežam gražią kampinę sofą, o ji į duris – lyg kiaulė į bažnyčią. Nė pirmyn, nė atgal. Klientas verkia, aš galvoju. Galiausiai teko palikti sofą kieme ir pažiūrėt, kaip ją supjaustyti arba parduot. Nuo to laiko aš klausiu iš anksto: išmatuokit ne tik liftą, bet ir durų angą. Anglijoje ypač tie seni victorian house turi ūkines duris ar siauras laiptines. Jei netilps – mes galim nuvežti į kitą vietą, bet tada papildomas kilometražas. Geriau išmatuokit prieš tai, negu paskui ieškoit pjūklo.

Ar pakuoti baldus į foliją ar antlides užtenka?

Antlidelė užtenka tik lygiems paviršiams. Kitaip – kampų apsaugos, folija (bubble wrap, kaip angliškai vadina) ir kartonas. Yra tokių kompanijų, kurios tiesiog metratuoja, bet aš pamenu, kaip kartą stalas atvažiavo į Rediną (Readingą) tik su antlidelėmis. Kraštai buvo subraižyti ne mano kaltės, o dėl to, kad klientas pats išrinko blogai. Folija yra ne veltui – amortizuoja smūgius. Mikroautobusas kratosi, net jei važiuoju atsargiai. Investuokit į pakavą – aš kartoju tai daugiau sau, negu jums, nes kai pamatau prastą pakavimą, jaučiu, kad vėliau kaltins mane.

Koks pats svarbiausias dalykas, į kurį atkreipti dėmesį renkantis logistikos paslaugą į Angliją?

Aš galvoju… Sakyčiau – žmogus. Ne kaina, ne skelbimas, o ar su jumis kalba atvirai. Ar paaiškina, kas bus jei keltas vėluos. Ar sako „taip, mes drausti“, ar meta numerį. Logistika į Angliją mikroautobusais yra pilna pasiūlymų, bet efektyvus paslaugų tinklas sukasi ne ant gražaus tinklalapio, o ant žmogaus, kuris paskambina ir pasako tiesą. Aš per dvidešimt keturis metus supratau – klientas nėra krovinys. Jis – mama, tėtis, studentas, emigrantas. Jam reikia jausti, kad jo daiktai svarbūs ne tik jam, bet ir tam vairuotojui, kuris veža. Taip kad rinkitės tą, kuriam galit paskambinti vidury nakties ir neišgirst atsakiklio. Tiksliai taip.

Išvada

Nei pervežimas į Angliją, nei pats gyvenimas ten nėra tobulas. Bet jei susiplanuosit tinkamai, išsirinksit žmogų, kuris žino apie muitus, spūstis ir siauras duris, logistika į Angliją mikroautobusais taps tuo efektyviu paslaugų tinklu, kurio ieškojote. Svarbiausia – nepatingėkit paklausti, pasiruoškit dokumentus ir neverkit dėl sofos, jei neišmatavote angos. Sėkmės kelyje!