Lankstūs transporto sprendimai Anglijos kryptimi su mikroautobusais: ką verta žinoti prieškeliaujant?

Daugiau nei dvidešimt metų vežioju daiktus po Europą, o į Angliją varydavau dar tada, kai svaras buvo stipresnis už eurą. Žmonės dažnai manęs klausia – o kaip ten su tais mikroautobusais? Ar tikrai verta? Aš sakau – jei reikia greito, tiesioginio kontakto ir žmogaus, kuris supras, kad tavo daiktai – ne šiukšlės, o prisiminimai – tada taip. Na, tiesiog pasakosiu, kaip viskas vyksta. Lankstūs transporto sprendimai Anglijos kryptimi su mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet yra dalykų, kuriuos privalai išgirsti prieš pasirašydamas bet ką.

Pradžiai – apie mikroautobusus į Angliją

Tai koks principas – skambinu jums ir mikroautobusas atvažiuoja į kiemą?

Maždaug taip, tik ne visada į patį kiemą – kartais iki gatvės prie namų, jei kiemą užkasia arba ten sukti neįmanoma. Paskambini, pasakai iš kur į kur, aš pasitikslinu datas ir tada jau deriname. Lankstūs transporto sprendimai Anglijos kryptimi su mikroautobusais veikia būtent taip – be didelių logistikos centrų, be ilgo laukimo. Vairuotojas atvažiuoja, pasikrauna, važiuoja. Aišku, jei gyveni kur nors Ylaloje ar kitam Lietuvos kampe, gali tekti susimokėti už privažiavimą, bet tai normalu. Svarbiausia – tiesioginis kontaktas, o ne kambariai pilni robotų, kurie atsakinėja į laiškus.

Anglijos kryptimi mikroautobusai kaip suprantu važiuoja nuolat, ar ten reikia laukti savaitę kol sukomplektuoja krovinius?

Ne, čia ne fura, kuri važiuoja tik kai pilnai prisigrūsta. Mikroautobusas – kaip taksi, tik didesnis. Jei jau sutariam datą, jis važiuoja. Aišku, kartais suvežame kelis krovinius į vieną kryptį, kad klientui kainą pigiau padarytume, bet tai ne siuntų komplektavimas per savaites. Būna, kad važiuojame į Londoną antradienį (nors tiksliau – pirmadienio vakarą išsiruošiame), nes turime užsakymą iš Kauno ir dar du iš Vilniaus. Jei tavo daiktai maži – ok, prisideda. Jei dideli – vis tiek, lanksčiai prisitaikome prie situacijos.

Kiek žmonių gali važiuoti drauge su daiktais? Ar gali sėdėti keleiviai šalia baldų?

Taip, vienas, du, o kartais ir trys keleiviai telpa, jei daiktų nėra per daug. Buvęs atvejis – vežiau jaunuolį į Braitoną, o šalia jo sofą ir tris lagaminus. Tik reikia suprasti, kad sėdynės yra, bet komfortas kaip premjero klasėje nebus. Jei daiktai užima visą salono dalį – keleiviui vietos nebeliks. Pas mane keleiviai vežami be papildomo mokesčio, jei vienas, bet du jau gali kainuoti truputį, nes svoris auga. O svoris – kuras – pinigai. Elementaru, bet daug kas apie tai pagalvoja paskutinę minutę.

Ar jūsų mikroautobusai važiuoja tiesiai iš Vilniaus į Londoną, ar iš Kauno irgi paima?

Paima iš visur, kur Lietuvoje. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – net Alytus ar Marijampolė. Aišku, jei esi iš Suvalkijos, kaina gali šoktelėti dešimt penkiolika eurų už privažiavimą, bet mes neturime fiksuotų stočių, kur turi pristatyti daiktus. Atvažiuojame iki durų, jei tik kelias leidžia. Kartais privažiuojame prie namų, o kartais iki centro, jei senamiestis siauras. Iš viso... Anglijos kryptimi važiuojame per Olandiją, vėliau Šiaurės Prancūziją, tunelį ir jau esame Albione. Kelias žinomas kaip savo penki pirštai, jau nebeklystu žemėlapiuose.

Koks skirtumas tarp jūsų lanksčių sprendimų ir paprastos siuntos per kurjerį?

Kurjeris paima dėžę, kitą paima, tada padeda ant konvejerio, dar kažkas numeta, ir galų gale dėžė atsiranda pas tave susmulkinta. Atsiprašau, įsijautė. Su mikroautobusu viskas kitaip – daiktai sudedami vieną kartą, pagal taisykles, fiksuojami. Jie nešokinėja iš vienos mašinos į kitą. Tu žinai, kas vairuoja. Gali paskambinti vairuotojui ir paklausti kur jis. Tai ne pašto paslauga – tai perkraustymas Anglijos kryptimi su transporto sprendimais, kurie pritaikyti žmogui, o ne korporacijai. Ir dar – mes vežame ir baldus, ir gyvūnus, ir tai, kas kurjeriui išvis neįdomu.

Mikroautobusas gi mažesnis už kamioną – ar jis apskritai ištemps mano visą butą?

Ištemps, jei tai ne trijų kambarių butas su fortepijonu. Maksimaliai mikroautobusas telpa maždaug 8–10 kubinių metrų. Kambarys, virtuvė, koridorius – dažnai sueina puikiai. Buvo toks atvejis – vežiau jaunai šeimai į Mančesterį. Du kambariai, virtuvė, vonia. Viskas užsipilo į Mercedes Sprinter be jokių problemų. Jei turi daugiau – reikės dviejų reisų arba furgono. Bet dažniausiai žmonės pervertina savo daiktų kiekį. Paskambinus aš paprastai pasitikslinu per penkias minutes, kokia mašina reikalinga, ir be jokio spaudimo pasakau variantus.

Kainos, laikas ir kas slepiasi po skaičiais

Kokia reali kaina važiuoti į Angliją su pilnu mikroautobusu daiktų? Nes skaičiuoju šimtais, o jūs gal tūkstančius pasakysit...

Nuo maždaug tūkstančio iki pusantro tūkstančio eurų, jei pilnas mikroautobusas iš Lietuvos iki Londono. Bet čia labai grubiai. Jei esi Bristolyje – brangiau, nei jei Lutone. Jei žiemą – gali kainuoti daugiau dėl oro sąlygų. Jei reikia skubiai – irgi kaina kyla. Aš stengiuosi nešnekėti apie kainas aklai, nes kiekvienas atvejis skiriasi. Užtenka pasakyti, kad per 20 metų mačiau visko – nuo žmonių, kurie veža tik lagaminą, iki tokių, kurie krauna visą dirbtuvę. Skambink, pasakysiu tiksliau be jokių paslėptų šokinėjimų.

Ar man reikia mokėti už visą mikroautobusą, jei turiu tik keturias dėžes ir vieną kėdę?

Nebūtinai. Čia ir yra esmė lanksčių transporto sprendimų. Jei mašinoje yra laisvos vietos – prisidedi prie kitų krovinių. Tokiu atveju gali sumokėti vos du šimtus eurų, priklausomai nuo maršruto. Aišku, jei nori, kad daiktai važiuotų vieni ir tuoj pat – tada taip, visą mikroautobusą mokėk. Bet retai kam to reikia. Dažnai žmonės galvoja, kad juos kažkas apgaus, o realybėje mes patys ieškom, kam dar prisidėti, kad pilnesnę mašiną susidėliotume. Niekas nenori važiuoti pustuščiu, nes tai nuostolinga visiems.

Kodėl vieni siūlo 800 eurų, o kiti 1400 už tą patį maršrutą? Kur čia šuo pakastas?

800 eurų – tai dažnai kaina be mokesčių, draudimo, arba su paslėptomis išlaidomis. O gal ten iš viso ne mikroautobusas, o kažkoks vilkikas, kuriame daiktai maišosi su svogūnais. Nejuokauju – mačiau ir tokių. Pigiausia ne visada geriausia. Jeigu kažkas siūlo ženkliai mažiau nei rinkos vidurkis, paklausk – ar yra sąskaita faktūra, ar draudimas, ar vairuotojas legaliai dirba? Nes jei nutiks bėda, tu gali likti be daiktų ir be pinigų. Aš nekaltinsiu konkrečių, bet yra įmonių, kurios Anglijos kryptimi veža krovinius neturėdamos jokio biuro – tik telefonas ir viltis, kad nepateksi į trouble.

Ar kuro rinkliavos Anglijoje... ar kokie mokėsčiai dar prisideda ant viršaus?

Ne, pas mane kaina – vadinama, viskas įskaičiuota. Kuras, keliai, mokami tiltai, draudimas. Nors va, prisiminiau – Dovre ar Koko... ne, ten ne Anglijoje. Anglijoje mokami keliai praktiškai neegzistuoja. Yra tik M6 vienas gal greitkelis, bet jo mes nenaudojame. Jei kas nors prideda atskirą eilutę „oro mokestis“ – juokiasi iš tavęs. Aš sąskaitose neskaidau visko atskirai, nes pats nekenčiu to, kai man taip daro kiti. Vienas skaičius, aiškiai pasakyta ir baigta. Nebent prašai storageto – tada jau atskira eilutė.

Ar reikia drausti daiktus atskirai, ar tai įskaičiuota į jūsų transporto sprendimų kainą?

Įskaičiuota. Vežame su CMR draudimu, kuris galioja tarptautiniuose pervežimuose. Jeigu vertė labai didelė – sakykim, veši vertingą paveikslą ar antikvarinę spintą – galima drausti papildomai. Bet standartinė virtuvė, baldai, drabužiai – visa tai dengia standartinis draudimas. Tik reikia, kad daiktai būtų supakuoti normaliai. Jei sudedi skaidrias lėkštes be popieriaus ir jos dūžta – CMR gali nepadengti dėl netinkamo pakavimo. Būna tokių situacijų kai klientas piktinasi, bet pats susuko viską į du maišelius. Kaltės ieškojimas tada – beprasmiškas.

Daiktai, pakavimas ir kas leidžiama

Ar galiu vežtis augalus į Angliją? Žmona labai prisirpusi prie fikusų.

Gali, bet... atsargiai. Jungtinė Karalystė turi griežtas fitosanitarines taisykles. Vienas, du augalai, jei gerai supakuoti – dar prašvįsta. Bet jei veši visą sodą – gali tekti dokumentai. Aš asmeniškai esu vežęs du kambarinius augalus į Notingamą – per Lamanšo tunelį niekas netikrino. Bet tai buvo prieš porą metų. Dabar gali būti kitaip. Nežinau ar čia taip visur, bet pasienyje retai kas kapojasi dėl vieno gėlių vazono. Kita vertus, jei tai brangus bonsai – geriau pasitikslinti. Užuojauta žmonai, fikusai yra šeimos nariai.

Kaip su alkoholiu – turiu kokio dešimt butelių viskio, ar muitinė neprikibs?

Dešimt butelių asmeniniam naudojimui – dar gal ir praleis, bet jau rizikinga. Taisyklės sako, kad alkoholis – ne komerciniams tikslams, bet muitininkai turi teisę įkainoti ir asmeninio naudojimo viršijimą. Aš sakyčiau – vešk tris, keturis butelius ir nesijaudink. O dešimt... tai jau panašu į prekybą. Kartą vežėm klientą, kuris turėjo dvidešimt butelių vyno. Prancūzijos pusėj muitinė sustabdė, pažiūrėjo, bet paleido, nes matė – perkraustymas. Bet ES į JK jau ne taip paprasta kaip anksčiau. Dėl Brexit viskas pasikeitė. Šito šimtu procentų nepasakysiu – tikėkimės geriausio ir nešiok viskio tarą gerai išvyniotą.

Baldus reikia ardyti, ar jūs juos sutalpinsite tokius, kokie yra?

Jei jie telpa pro duris ir pro mikroautobuso tiltą – važiuoja tokie, kokie yra. Bet yra vienas bet. Kai kurie modernūs spintų komplektai iš „Ikea“ – jie gi skirti surinkti vieną kartą. Jei bandysi vežti neišardytą – gali per pusę sulūžti. Mes turime ratukus, diržus, antklodes, kad apsaugotume. Bet jei spinta sulūžusi jau buvo prieš tai – nesu stebukladarys, kad ją suklijuosiu. Dažnai patariu išardyti, jei tik yra galimybė. Sutaupo vietos ir mažiau rizikos. O jei neturi akumuliatorinio suktuko – rūpesčiai dvigubi, nes tuomet reikia manęs laukti ilgiau.

Ar jus pasikrauna patys, ar aš turiu nešti iki automobilio? Turiu penkis aukštus be lifto, jei ką.

Aš ir vairuotojas padedame, bet mes nesame šturikai. Penki aukštai be lifto – tai jau tavo rūpestis susirasti pagalbinių rankų. Kartais klientai samdo vietinius nešikus, kartais draugus prašo. Mes prisidedame prie sunkių daiktų, bet jei tai dviejų šaldytuvų būstas – ne, mes visko nešti nenęsim. Už papildomą mokestį galiu atsiųsti žmogų su vežimėliu ir dar jėgas, bet tai derinama prieš tai. Nes kai prie namų stovi mikroautobusas Anglijos kryptimi, o tu pradedi nešti paskutinį maišą – laikas bėga, o vairuotojas turi patekti į tunelį laiku ir nepavėluoti kitam klientui.

Jeigu šaldytuvas subraižytas per kelionę – kas atsakingas? Turiu įrodymą... nu, čekį iš parduotuvės.

Atsakingi mes, jei subraižyta dėl netinkamo tvirtinimo. Bet pirmiausia darome pakrovimo aktą – fiksuojame esamą būklę telefono kamera. Jeigu šaldytuvas buvo subraižytas dar prieš įkeliant – aš tai matau ir užfiksuoju. Jei vežimo metu atsiranda įbrėžimas – draudimas dengia. Čekis padeda įrodyti vertę. Būna atvejų, kai klientas pats įbrėžė daiktą namuose, o paskui kaltina mus. Dėl to aktas – auksas. Aš žinau, kad daugelis to nedaro, bet aš darau. Jau per daug metų prisiklausęs istorijų apie tai, kaip „vakar dar buvo tvarkingas“, nors pagal nuotraukas akivaizdu kitaip.

Kas nutinka, kai viskas stringa – realūs atvejai

O jei mikroautobusas sugenda kur nusprogdus Bermingame – kas tada?

Būna. Seniau buvo atvejis – kuro siurblys pareiškė bėdą prie Birmingemo. Teko kviesti techninę pagalbą, perkelinėti daiktus į kitą mūsų mikroautobusą, kuris buvo netoliese. Klientas gavo daiktus vėliau nei planuota – per pusdienį. Mes padengėm visas išlaidas. Aišku, jei gedimas katastrofiškas ir ten, kur retai kas važiuoja – gali užtrukti dieną. Bet mes visada turime kontaktus Anglijoje, kurie gali padėti. Nežinau ar visos įmonės tai turi, bet aš jau per daug metų susipažinęs su vietiniais meistrais ir vairuotojais, kad palikčiau klientą kieme su sofą.

Buvau girdėjęs, kad kai kurios įmonės Anglijos kryptimi daiktus į kiemą numeta ir dingsta. Ar tai tiesa?

Taip, ir ne tik girdėjai – tai realybė. Yra vadinamųjų „bakūžių“ – kai paima pinigus, atveža, išverčia daiktus ant šaligatvio ir „saugok, Dieve“. Blogiausia, kad tokie dar skelbimus su gražiomis mašinomis deda. Kaip atpažinti? Jei nėra sutarties, jei nėra sąskaitos, jei telefonas vienintelis kontaktas – bėk. Normali įmonė turi svetainę (ne socialinį tinklą vieną), žinomą adresą, atsiliepimus. Aš asmeniškai žinau du atvejus, kai žmonės neteko pusės daiktų Londone, nes pasirinko pigiausią skelbimą. Štai kodėl renkantis transporto sprendimus Anglijos kryptimi svarbu ne kaina, o žmogus, su kuriuo kalbi tiesiogiai ir kuris nebijo pasakyti pavardės.

Man reikia daiktus palikti pas jus savaitei, nes butas Londone dar neparuoštas – ar tai kainuoja papildomai?

Kainuoja, jei saugojimas trunka ilgiau nei tris keturias dienas. Mes turime sandėlį netoli Vilniaus, kur galima palikti daiktus. Savaitei – maži mokesčiai, priklauso nuo kiekio. Jei mikroautobusas turi stovėti pilnas – tada jau brangiau, nes mašina neuždirba kitaip. Būna, kad deriname – dalį iškrauname pas mane į saugyklą, o tada, kai reikia, antru reisu nuvežame į Londoną. Tai vienas iš tų lanksčių transporto sprendimų, kurį gali pasiūlyti tik mažesnė įmonė, turinti galimybę improvizuoti. Didelės korporacijos taip nepasuksi – jos turi taisyklles, kurias reikia laužyti.

Vairuotojas vėlavo dvi dienas. Kaip suprantu, orai prie Lamanšo buvo blogi, bet vis tiek – kokia mano teisė?

Teisė – reikalauti atlyginti nuostolius, jei tai nenugalima jėga. Bet jei vėlavo dėl to, kad vairuotojas nespėjo į keltą, bet galėjo spėti – tada jau mūsų kaltė. Aš niekada nesuplanuoju taip, kad viskas kybo ant plauko. Dvi dienos – ilgai. Jei tunelis uždarytas dėl audros – nieko nepadarysi. Bet jei vairuotojas tiesiog „kur nors užtruko“ – nesąmonė. Geriau atvirai pasakyti klientui, kas vyksta. Aš visada skambinu pats, ne siunčiu žinutę. Žmonės supranta, kai nemeluoji. O meluoti dėl vėlavimo – pats kvailiausias dalykas, nes dažniausiai jie ir patys mato orų prognozes.

Ar reikia mano daiktus ženklinti lipniais lapeliais, ar jūs patys tvarkote atskyrimą?

Geras klausimas – daug kas apie tai negalvoja. Aš pats atsivežu spalvotų lipdukų arba markerių, jei daiktai panašūs į kitų klientų. Bet jei turi kažką unikalaus – sakykim, raudoną komodą – tai ir taip matosi. Būna chaosas, kai trys žmonės krauna dėžes į tą patį mikroautobusą Anglijos kryptimi. Kartais klientas pats priklijuoja „Kambario 1“ lipdukus – man tai padeda. Aš neprašau profesionalios inventorizacijos, bet minimalus žymėjimas apsaugo nuo tos akimirkos, kai pakeliui reikia peržiūrėti, ar čia tavo dėžė, ar kaimyno. Juokų juokais, o pasimeta visko, ypač kai skubama prie tunelio.

Ar tikrai mano daiktai važiuos tuo pačiu mikroautobusu kurį mačiau, ar juos perskraidins kažkur kitur?

Paprastai važiuoja tuo pačiu, jei tai tiesioginis maršrutas. Bet būna ir taip – kad iškeliame daiktus iš vieno mikroautobuso į kitą, jei pirmasis turi važiuoti toliau, o antrasis artimesnis tavo adresui. Tai ne perskraidinimas, o persėdimas. Bet aš visada informuoju apie tai. Jei klientas labai prašo – kad nė neneliestų kito mikroautobuso – ok, bet gali kainuoti brangiau. Nes tada pirmajam reikės grįžti tuščiam arba laukti kitos savaitės. Dažniausiai taip nėra reikalo – mūsų mikroautobusai važiuoja iki galo, iki tavo laiptinės, su tuo pačiu vairuotoju, kurį matei ryte.

Paskutiniai dalykai prieš užsakinėjant

Koks popierius reikalingas – ar man rašyti daiktų sąrašą ranka ar galit kompiuteriu?

Rašyk ranka, jei nori – aš nereikalauju spausdinto dokumento. Bet sąrašas reikalingas, nes be jo draudimas gali neveikti. Bent jau apytikslis – kas viduje, kokios vertės. Aš pats kompiuteriu surašau, kai jau krauname. Žmonės dažnai prideda daiktų paskutinę minutę („oi, dar rūsys, ten dviratis...“). Būna, kad sąrašas dvigubai pailgėja pakrovimo metu. Niekas dėl to nenubaudžia, bet geriau žinoti iš anksto. Tvarka popieriuose – tavo ramybė, kai vėliau atidarai dėžes Londone ir matai, kad viskas yra.

Ar apžiūra prieš pakrovimą būtina? Kartais tingiu tokius dalykus daryti, bet žmona sako privaloma.

Žmona teisi. Apžiūra – tai ne mano sadizmas, o tavo apsauga. Atsistovime, apėjame daiktus, pasakome – čia ne mūsų, čia sena, čia dūžo dar pas jus. Kartais klientas pats pamato, kad kažkas jau sulūžę, kai pradedame krauti. Be to, apžiūra leidžia įvertinti, ar tilps viskas. Buvo atvejis – atvažiavome, o ten dviejų metrų šaldymo dėžė, kuri nei pro duris, nei pro mašiną. Teko kviesti keltuvą. Geriau tai pamatyti prieš, nei stovėti kieme su diržais rankose beviltiškai ir galvoti, ar verta buvo taupyti ant išardymo.

Mikroautobusu gi greičiau nei fura? Kiek maždaug Vilnius–Londonas su pilnu kroviniu?

Maždaug 28–32 valandos realaus laiko. Fura – čia priklauso, bet mikroautobusas greitesnis, nes nereikia ilgų poilsio pertraukų kaip vilkikui ir galiu važiuoti siauresniais maršrutais. Per Lamanšo tunelį mikroautobusas pralekia greičiau nei didelė fura. Bet ne visada važiuojame tiesiai – kartais paimame kitą klientą Klaipėdoje, tai pridėk pusdienį. Kai kas galvoja, kad bus dvidešimt valandų. Atsiprašau, pradedu maišyti kalbas kai parašau per greitai. Maždaug dvi paras su miego pertrauka ir pakrovimu. Tiksliau – trisdešimt valandų vidutiniškai, jei orai ir eilės tunelyje neįtakoja.

Paskutinis klausimas – kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne didelę furgonų įmonę? Jie gi didesni, gal saugesni...

Didelės įmonės turi biurokratiją. Tu skambini – tave jungia prie dispečerio, prie buhalterijos, prie nežinia ko. Su manimi kalbi pažįsti žmogų, kuris ryt važiuos arba siųs konkretų vairuotoją. Daiktai nešokinėja tarp skirtingų mašinų ir sandėlių. O saugumas... jis priklauso ne nuo įmonės dydžio, o nuo atsakingumo. Buvęs atvejis – didelė įmonė prarado visą konteinerį, nes sukeitė etiketes. Mažas mikroautobusas – mažiau vietos suklysti. Ir dar – kaina dažnai žemesnė, nes nėra dešimties tarpininkų. Lankstūs transporto sprendimai, kaip aš juos suprantu, tai ir yra asmeninis ryšys tarp kliento ir to, kas vairuoja.

Lankstūs transporto sprendimai Anglijos kryptimi su mikroautobusais – tai ne tik mašina ant ratų. Tai žmogus, kuris supakuoja tavo rūpesčius, perveža juos per Lamanšą ir iškrauna ten, kur reikia. Jei planuoji persikraustyti, nebijok klausti net kvailų klausimų. Geriau pasitarti prieš, nei gailėtis po. Skambink, net jei nesirinksi manęs – svarbu, kad žinotum, ko tikėtis. Sėkmės Anglijoje – ten daug lietuvių, greitai pasijusi kaip namie, arba beveik kaip namie.