Lankstus siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją dabar: vieno vežėjo pastabos

Užverčiau dar kartą tą arbatos puodelį biure – trečią šią savaitę, jei neklystu. Klientai skambina vis dažniau ir klausia apie siuntinių gabenimą į Angliją mikroautobusais. Nes paštas brangus, o kurjeriai – nelankstūs. O štai mikroautobusai, važiuojantys į Londoną, Birmingamą ar net į tuos mažesnius miestelius... jie suteikia kažkokią laisvę. Bet aš dirbu šitame reikale jau dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti viena: ne viskas auksas, kas auksu blizga. Yra niuansų. Daug niuansų. Štai ką žmonės manęs dažniausiai klausia ir ką atsakau be kostiumo ir be tų velniškų prezentacijų.

Kaip tas lankstumas veikia praktiškai

Kiek greitai galiu išsiųsti siuntinį į Angliją dabar?

Na, jei skambinsite pirmadienį ryte, o mūsų vaikinas jau turi full loadą, kartais jau antradienio vakarą gali būti kelyje. Realiai? Dažniausiai per 3–5 darbo dienas nuo paėmimo. Būna, kad pertraukimas – jei vairuotojas laukia paskutinio siuntinio Kaune ir tas žmogus užsispiria pakuoti iki vakaro... tada viskas pasislenka. (Buvę ir taip, kad teko važiuoti be jo, atsiprašant.) Bet lankstumas čia ir yra tame, kad nereikia derintis prie didžiulių terminalų darbo valandų. Paskambinate, susitariate, daiktas išvažiuoja. Tai greičiau nei jūros konteineriai, bet lėčiau nei lėktuvas, aišku.

Ar galiu gabenti kartu su siuntiniu ir savo asmeninius daiktus į Londoną?

Žinoma. Tai vienas iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi mikroautobusą. Praeitą mėnesį vežėm vieną studentą – visas jo gyvenimas dviejose dėžėse, plius dviratis. Sėdo šalia vairuotojo, daiktai – gale. Toks gabenimas į Angiją dabar populiarus tarp jaunų žmonių. Tik reikia nepamiršti: jei vežatės patys, kartais teks padėti perkrauti daiktus muitinėje. Ir oro pagalvės ne visada veikia, juokauju. Rūbai, knygos, buitinė technika – OK. O štai alkoholio butelis kaip dovana... čia jau kitas pokalbis. Bet taip, mikroautobusas tam ir skirtas – kad būtumėte lankstūs.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti tiesiai į mano kiemą Kaune?

Į Kauno Senamiestį? Tikriausiai ne, nenoriu jums meluoti. Šie mikroautobusai erdvūs, bet ne maži. Kartais aš pats stebiuosi, kaip vaikinai prisprendžia tuos vizus per Pašilaičių kiemelius. Praktiškiau susitikti didesnėje aikštelėj prie prekybcentrio ar tiesiog gatvėje – jei leidžia ženklai. Prieš du mėnesius klientė turėjo sofą. Vairuotojas bandė įsukti į Šančių gatvelę – aš to nemėgstu prisiminti. Teko du šimtus metrų tempti. Taip, mes stengiamės būti lankstūs, bet kartais fiziškai neįmanoma. Pasakykit tiesiai – kokia gatvė, ir mes pasakysim, ar ten verta bandyti. Sutaupysit nervų.

Kas bus, jei gavėjas Londone nėra namie, kai mikroautobusas atvažiuoja?

Skambina. Skambina dar kartą. Jei nekelia – daiktai grįžta į saugyklą Wembley rajone, kurią nuomojamės jau trečius metus. Tada kitos savaitės reisas, papildomi 25 svarai, ir nėra čia ką sukti galvos. Geriausia jau iš Lietuvos susitarti konkrečią valandą. Aš visada savo klientams sakau: nepalikkit gavėjo be žinios. Anglijoje žmonės labai preciziški dėl laiko, kartais net per daug. O mūsiškiai vairuotojai, kai pamato, kad eilėje dar trys adresai... nervai įtempti. Turiu pažįstamą Joną, kuris dėl vieno neatsiliepusio gavėjo Chelse'e pražuvo visas vakaras. Taip, lankstus siuntinių gabenimas mikroautobusais turi savo kainą – laiko kainą.

Koks didžiausias daiktas telpa į tokį mikroautobusą?

Tikslaus centimetro nepasakysiu, nes kiekvienas mikroautobusas skirtingas – vieni Renault, kiti Mercedes. Paprastai – standartinės dėžės, lagaminai, sulankstomos lovos, dviračiai. Šaldytuvo ar skalbimo mašinos jau nebetempiam, nors šešioliktus metus vežėm ir plokščius ekranus. Dabar rinka kitokia. Jei daiktas didesnis nei metro šachta – reikia furgono. Svarbiausia ir svoris: daugelis mašinų neturi keltuvo. Vairuotojai ne krovikai, nors kai kurie padeda. Nesitikit, kad vyras pensijinio amžiaus persineš jūsų pianiną. Buvę atvejų, kad reikėjo papildomo vyro Anglijos pusėje – tą reikia planuoti.

Kainos ir kaip jas suprasti

Kiek kainuoja siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusu dabar?

Na, nuo 70 eurų už mažą siuntinį iki 150 ir daugiau už krovinį į galą. Jei vežate pačioje mašinoje – kitaip skaičiuojasi. Realiai dabar, po degalų kainų šuolių, viskas pašokę. Dyzelis Eurotunelyje nervina. Paskutinį kartą skaičiavau maršrutą Vilnius–Londonas ir galvojau, kaip neseniai degalai buvo žemiau. O dabar? Dabartinės kainos – maždaug 90–130 eurų už vidutinę dėžę. Bet jei į Škotiją, į Aberdeen... ten jau ir 180 gali būt. Kainos lanksčios, bet nepagalvokit, kad šimtas eurų – tai vien kelias. Tai ir muitinės popieriai, ir vairuotojo nakvynė.

Kodėl vieni prašo 80, o kiti 150 eurų už tą patį siuntinį?

Čia kaip su remontais – vieni sukaupę klientų, kiti pradeda ir ima mažiau. Pigiausi dažnai neturi licencijų, o kai kurie surenka daiktus ir tikisi parduoti kitiems vežėjams. Buvę atvejų, kad žmogus sumokėjo 60 eurų, o daiktai dvi savaites gulėjo kažkur Fabijoniškėse garaže. O tie, kurie prašo 150, kartais turi draudimą, tikras sąskaitas, ir jei kas nutiks – žinosit, kur kreiptis. Aš nenoriu nieko juodinti, bet rinkoje pilna tarpininkų, kurie žadėjo pervežti mikroautobusais į Angiją, o patys neturi nei vieno automobilio. Pasidomėkit, ar jie tikrai turi ką pasukti Alytaus gatvėmis.

Ar pigiau siųsti į Londoną, negu į Mančesterį ar Birmingamą?

Taip. Londonas – pagrindinis taškas. Ten suvažiuoja visi maršrutai. O į Birmingamą jau reikia specialaus nukrypimo arba vietinio pervežimo. Aišku, jei mikroautobusas pilnas Birmingemo keleivių – kaina vienoda. Bet tai retenybė. Dažniausiai vairuotojas nuveža į Londono saugyklą, o tada tenka mokėti papildomus 30–50 svarų už vietinį kurjerį į šiaurę. Savo svainiui siunčiau į Liverpulį. Sutaupėme 20 eurų pasirinkdami Londono pristatymą, bet paskui jis pats važiavo traukiniu pasiimti. Galop tas pats. Lankstumas čia svarbus – kartais pigiau pasiimti patiems Didžiojoje Britanijoje, jei galite.

Ar reikia mokėti atskirai už muitinės formalumus?

Brexit viską apvertė. Jei siunčiate prekes, muitas – jūsų arba gavėjo sąskaita. Mes padedame pildyti tuos popierius – kažkokias formas, muitinės žmonės žino geriau. Jei daiktai nauji ir vertesni nei 135 svarai, gavėjas mokės. O paslaugų kaina dažniausiai įeiną į bendrą tarifą, bet visada paklauskit: ar įskaičiuota muitinė, ar tik transportas? Buvę, kad klientas spėjo jog viskas įskaičiuota, o Anglijoje paprašė dar šimtą. Nemandagu. Geriau perspėti iš anksto. Mūsų darbas – pervežti, bet neapmokėti jūsų mokesčių. Tai jūsų dovana – jūsų atsakomybė.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą iš Facebook grupės?

Aš asmeniškai nerinkčiausi vien pagal kainą. Ten pilna skelbimų "vežu kiekvieną savaitę", bet kai paskambini – pasirodo, tas vaikinas surenka 5 siuntinius ir tikisi rasti vairuotoją. Jūsų daiktai gali savaitę pagulėti, o paskui vairuotojas dar pusę krovinio pameta pakeliui. Buvo atvejis Pociūnų gatvėje – žmonės sumokėjo avansą, o vežėjas pradingo. Realiai, lankstus siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją dabar reikalauja atsakomybės. Patikrinkit, ar žmogus turi vietą biurui, ar duoda sąskaitą. O jei profilio nuotrauka – automobilis su nupjautais numeriais... patys suprantat. Sutaupyti dešimt eurų ir prarasti sofą – čia joks lankstumas nepadės.

Dokumentai ir muitinė po Brexit

Kaip Brexit pakeitė siuntinių gabenimą mikroautobusais į Angliją?

Oi, čia ir pragaras, ir košmaras. Anksčiau – Europos Sąjunga, praėini sieną, vairuotojas pamoja pareigūnui ir važiuoji. Dabar kiekvienas siuntinys turi sąrašą: kas viduje, vertė, buvimo vieta. Muitininkai prie Lamanšo tikrina dažniau. Kartais sustoja tiesiog dėl principo. Mūsų mikroautobusus veda į atskiras patalpas, vairuotojai grįžta pavargę vien nuo popierių. Tai užtrunka. Anksčiau maršrutas Kaunas–Londonas buvo 28 valandos. Dabar – 34–36. Visa tai pasikeitė nuo 2021-ųjų. Jei kas sako, kad "kaip seniau" – neklausykit. Nebebus. Ir aš jau nebežinau, ar kada grįš ta laisvė. Nors norėčiau.

Ar reikia mokėti PVM Anglijoje už dovaną savo broliui?

Jei dovana iki 39 svarų – nepuls. Bet jei naujas telefonas ar brangi striukė... taip, gali tekti. Čia ne mano sprendimas. HMRC taisyklės. Aš savo broliui į Bristolį siunčiau gitarą – antrą tokia. Galvojau, bus ramu. Pasirodo, reikėjo įrodyti, kad naudota. Radau seną sąskaitą. Tai kaip ir išsisprendė. Jei siunčiate asmeninius daiktus, ne prekybai – pildykite deklaraciją atvirai. Nieko neslėpkite. Muitininkai Anglijoje dabar dirba kitaip nei prieš dešimtmetį. Jie turi teisę atidaryti. Ir atidaro. Žodžiu, pakuojant pagalvokit, ar verta siųsti per mikroautobusą, kur viską reikia vardinti.

Ar galiu dabar siųsti maisto produktų į Angliją mikroautobusu?

Griežtai – daug ko ne. Mėsa, pienas, kiaušiniai, medus – ne. Ne, ne, ne. Tai viena didžiausių klaidų. Prieš metus klientė bandė vežti šaltieną sūnui į Readingą. Sulaikė. Visas krovinys atidarytas, tirtas, vairuotojas dvi valandas vietoje praleido, o šaltiena – šiukšlių konteineris. Tai jei norite siųsti skanutę duoną ar sausainius – man atrodo, kad saldumynai dar praleidžiami, bet aš čia jau ne šimtu procentų tikras. Geriau nerizikuoti. Anglijos veterinarijos tarnybos dabar turi netgi atskiras patalpas. O jei randa ką nors uždrausto – baudos smarkios. Ne tik jums, bet ir vežėjui. Taip kad pasiūlykit gavėjui nusipirkti Tesco.

Ką daryti, jei muitinėje sulaiko siuntinį?

Pirmiausia – nesiveržkit prie vairuotojo su kaltinimais. Jis ne kaltas. Skambinate tam, kuriam pardavėte paslaugą. Mes turim kontaktus Doverio ir Folkestone muitinėse – žinom, kas dirba, kaip kalbėti. Dažniausiai sulaiko dėl nepilnos deklaracijos ar draudžiamų daiktų. Reikia pateikti papildomus dokumentus. Kartais – tiesiog palaukti. Vienas vairuotojas pasakojo, kad sulaikė dėl virvės. Nejuokauju. Lauko reikmenų virvės. Kažkoks kodas nesutapo. Atvejis absurdiškas, bet realus. Paprastai per 24 valandas išsiaiškina, jei ne prekės. O jei prekės – gavėjas turi sumokėti. O jei atsisako – problema. Tada siuntinys grįžta, o sugrįžti – brangiau.

Ar galiu prie siuntinio pridėti asmens dokumentus ir grynųjų?

Dokumentus – taip, bet geriau nesiųskite vienintelės paso kopijos. Jei dėžė pametama... jūs be paso. Pinigai? Ne. Absoliučiai ne. Jei radys, bus nemalonumų. Kartais žmonės prašo įkišti grynuosius atsiskaitymui Anglijoje – sako, čia viskas legalu. Aš tokio nesiunčiu. Mikroautobusu nėra pašto maišo, kurį užplombuoja – vežėjas gali atidaryti dėžę kitiems žmonėms pasiimti. O jei ten pinigai? Nežinau, gal jie ir pasiekia, bet aš per dvidešimt trejus metus mačiau per daug gandų apie dingusias sumas. Paprašykite pavedimo. Jei jau reikia atiduoti – atiduokite per patikimą žmogų, o ne į dėžę su megztiniais.

Kas vyksta kelyje

Ar vairuotojai miega kabinuose pakeliui į Angliją?

Na, jie miega ten, kur gali. Mikroautobusuose nėra miegamųjų, nors kai kurie tuodus pavertę... negerai. Rimtai: nakvynė viešbutyje Kelnėje arba Belgijos pusėje. Vairuotojas privalo atsistoti devynias valandas per para. Būna, kad du vaikinai vairuoja pamainomis – tada mašina beveik nesisustoja. Bet jei vienas – tai sustojimai. Jis nėra robotas. Būdamas jaunesnis pats vairuodavau į Londoną be miego – kvailys buvau. Dabar to niekam neleisčiau. Mačiau mikroautobusus pakelėse, kur vairuotojas tiesiog atsuko muziką, atidarė langą ir bandė neiškristi. Taip, lankstus siuntinių gabenimas – tai ir žmogiškas nuovargis. Reikia suprasti.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda Vokietijoje?

Skambinate mums. Mes skambiname ADAC arba vietiniams servisams. Praeitais metais buvo: sankaba, kokiai 300 km nuo Kelnės. Vaikinas praleido pusantros paros. Kita mašina iš Lietuvos pajudėjo, bet negali gi teleportuoti. Daiktai saugūs – užrakinta. Tik klientai nervinasi. Aš visiems sakau: gabenimas mikroautobusais į Angliją dabar – ne lėktuvas. Seniai supratau, kad reikia plano B. Kai kurios įmonės turi draudimą, kuris dengia vėlavimą. Kitos – ne. Jei kirvis nukrito ant kelio ir pradūrė padangą... nu ką čia padarysi. Gamta. Bent jau siuntiniai nepaskendo, kaip laive ten, kur konteineriai krenta į jūrą.

Ar siuntinys keliauja tiesiai iš Kauno iki Londono be perstatymų?

Taip ir ne. Tiesiai – taip, bet ne be sustojimų. Paima jus, paima kitą Panevėžy, trečią Joniškyje. Tada muitinė. Tada gal dar vieną Olandijoje. Kelias lankstus, mašina pilnėjasi. Jei jūsų daiktas – vienintelis, vairuotojas vistiek važiuoja tuo maršrutu. Bet jei pilnas krovinys – tai vadinamasis direct-joint, tiesioginis, bet su keleiviais. Neseniai manęs klientas klausė, ar jo lagaminas persės Klaipėdoje. Ne, nepersės. Nebent labai didelė katastrofa. Paprastai tas pats mikroautobusas, tas pats vairuotojas, tos pačios dėžės gale. Bent jau pas mus taip vedasi jau dvidešimt metų. Tikiuosi, dar dvidešimt.

Kiek realiai laiko trunka kelionė į Angliją dabar?

Optimistiškai – dvi paras. Realiai – trys. Kartais keturios, jei eilės prie Eurotunelio ar keltas stringa. Būna, kad ankstyvą rytą keltas vėluoja dėl rūko. Tada vairuotojas laukia Doveryje. Kartą snigo taip, kad prie Olandijos dvylika valandų prastovėjome. Klientas skambinėjo kas dvi valandas. Bet kelias į Angliją (na, į Didžiąją Britaniją, bet visi taip sako Anglija, netgi aš) – ne autostrada iki Druskininkų. Čia sienos, vandenys, kitos taisyklės. Viskas lanksčiai, bet ne stebuklingai. Palyginus su lėktuvu – mikroautobusas leidžia daugiau daiktų. Planuokit plus dvi dienas.

Kai kažkas nepasiseka

Kur kreiptis, jei siuntinys dingo be žinios?

Skambinate tam, su kuriuo pasirašėte sutartį. Jei nekelia – rašote el. laišką. Jei tylu – komentarus socialiniuose tinkluose rašykit. Kartais tai vienintelis būdas prisivesti prie atsakomybės. Buvę, kad žmogus kreipėsi pas mus po to, kai kito vežėjo mikroautobusas nebepasirodė. Radome jo daiktus mūsų kolegų saugykloje – nes vairuotojas pasikeitė, o naujasis nežinojo, kad gale yra dar trys dėžės. chaosas. Geriausia visada prašyti važtaraščio numerio. Be to – nuotraukos prieš pakrovimą. Jei įmonė to nedaro, patys nufotografuokite. Tai jūsų draudimas. Aš visada sakau: pasitikėjimas – gerai, bet įrodymas – geriau.

Ar visos įmonės, siūlančios perkraustymą į Angliją, dirba sąžiningai?

Ne. Atsakymas trumpas, bet teisingas. Yra žmonių, kurie pasiima avansą ir pradingsta. Yra tokių, kurie parduoda jūsų adresą kitiems. Buvęs kolega, jau nebedirbantis dėl įtartinos reputacijos, kartais vis dar gauna užsakymus per senus skelbimus. Aš girdžiu istoriją per istoriją. Deja, kai kurie klientai nepasitikrina, ar įmonė egzistuoja daugiau nei vien Facebook'e. Patikrinkite registro duomenis. Realus adresas. Ne tik graži nuotrauka su priekaba. Nes kai jums reikia lankstaus siuntinių gabenimo mikroautobusu į Angliją dabar, o ne po mėnesio – rizikuojate likti be nieko. Ar gaila? Labai. Bet realybė tokia.

Kas atsakingas, jei per kelionę sudūžta siuntinys?

Jei tai mūsų kaltė – mes. Jei blogai supakuota – jūs. Jei vairuotojas staigiai stabdė dėl stirnos – draudimas, jei yra. Bet draudimas krovinims mikroautobusuose palyginus su standartine logistika keblesnis. Pildyti dokumentus užima savaites. Buvęs atvejis – porcelianas. Supakavom, kaip mokame, bet dėžė buvo dviguba, o viduje – vienguba. Krūvos nuolaužų. Aš pats atsiunčiau iš savo kišenės kompensaciją, nors... na, gal tikrai mūsų vaikinai galėjo pastebėti. Bet jau padariau. Svarbiausia – pakuotė. Nes pykstamės mes, o kenčiate jūs. Geriau permokėti dėl putplasčio, negu gauti trupinius. Aš taip sakau ne dėl pykčio, o dėl patirties.

Ar galiu atsiimti siuntinį atgal, jei pakeičiau nuomonę?

Taip, bet brangiai kainuos. Jei mikroautobusas dar Lietuvos teritorijoje – dar ne tragedija, keliasdešimt eurų ir grįžta. Jei jau pervažiavo Lenkiją – mokate pilną kelionę iki galo ir atgal. Logistika nesiruošia suktis atbulomis dėl apsisprendimų. Kai paskutinį kartą klientas panoro atsiimti sofą, nes "susipyko su mylimąja", teko paaiškinti, kad emocijos – ne argumentas tarptautiniam vairuotojui. Jis jau buvo prie Varšuvos. Tai ne vietinis taksis. Lankstumas turi ribas. Kai išsiuntėte – daiktas turi tęsti kelionę, kol pasiekia tikslą arba kol sutinkate mokėti dvigubai. Nenoriu būti šiurkštus, bet taip yra. Toks jau darbas.

Ar visada mikroautobusai atvyksta tą dieną, kurią žadėjo?

Tualetinis popierius kartais baigiasi parduotuvėje – tai ko tikėtis iš transporto? Žadėta antradienį, o atvažiavo trečiadienį. Kartais gedimas, kartais klientas prieš jus pavėlavo, ir grafikas slysta. Sakau atvirai – aštuoniasdešimt procentų atvejų atvažiuojam tiksliai. Penkiolika procentų – perkeliam dieną. Ir yra taip vadinama nelaimingoji penkių procentų dalis, kai viskas stringa. Bet jei įmonė jums sako "tiksliai antradienį 14:00" – juos siunčiu. Toks tikslumas neegzistuoja. Yra savaitės dienos, o valandos – jau mūsų geranoriškumas. Aš mėgstu pasakyti: ruoškitės savaitei, o jei atvažiuosime ankščiau – šventė. Toks požiūris taupo nervus abiem pusėms.

Išvada

Tai va, apibendrinus – lankstus siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją dabar yra vienas patogiausių būdų, jei norite kontrolės ir greičio, kurio nepasiūlo dideli terminalai. Bet jis reikalauja kantrybės, sveikos nuovokos renkantis vežėją ir supratimo, kad kelyje gali nutikti visko. Ne idealu, bet gyvenime taip jau būna. Jei turite klausimų – paskambinkite. Geriau kartą išgirsti, negu dešimt kartų skaityti tuščią saitą.