Lankstūs mikroautobusų pervežimai į Angliją jūsų patogumui – ką verta žinoti prieš risdamasis

Žinokit, per tuos dvidešimt ketverius metus – gal trisdešimt, kas ten jau skaičiuoja – aš mačiau visko. Lankstūs mikroautobusų pervežimai į Angliją jūsų patogumui skamba gražiai, bet realybė kartais būna kitokia. Ne viskas taip sterilu, kaip nupiešta internete. Kartais lyja, kartais vairuotojas pavėlavo pusvalandį, kartais klientas sako „aš tik tris daiktus“, o išeina septyni kubai. Bet jei norite sužinoti, kaip tai vyksta iš tikrųjų – ne iš brošiūros – sėskitės patogiau. Pasakysiu tiesiai, be jokių dirbtinių šypsenų. Tiesiog kaip draugui per žinutę.

Kainos ir užsakymo tvarka

Kiek maždaug kainuoja lankstus mikroautobuso pervežimas į Angliją iš Lietuvos?

Žiūrėkit, jei vežat pilną mikroautobusą maršrutu Vilnius–Londonas, skaičiuokit nuo 700 iki 1200 eurų. Ne 300, ne 2000. (Pasitaisau – 2000 gali būti, jei dviejų reikia, bet standartui 1200 viršutinė reali riba.) Viskas priklauso nuo daiktų kiekio, ar reikia dviejų vairuotojų dėl saugumo, ar pats įdarbiausias sezonas. Rugsėjį kaina šokteli, nes studentai kraustosi lyg visa tauta. O kai paskambina ir sako „man tik lagaminas“, tada kalbam jau apie visai kitus skaičius – maždaug 150–250 eurų. Kiekvienas atvejis skirtingas, nebūna vienodų.

Ar reikia mokėti viską iš karto, ar galima dalimis?

Paprastai prašom avanso – trisdešimt, gal keturiasdešimt procentų. Tai ženklas, kad rimtai. Likutis prieš pristatymą arba kai jau matot daiktus sveikus. Grynaisiais rankų rankon? Pasitaiko, bet aš mėgstu pavedimą – mažiau popierizmo vėliau. Buvo atvejis, kai klientas mokėjo dalimis per tris savaites, nes laukė algalapio. Suprantama situacija. Sutarem. Svarbiausia nepradingti be žinios – tada pasitikėjimas dingsta, ir nervai atsiranda abiem pusėm.

Kodėl vieni pervežėjai siūlo dvigubai mažesnę kainą už tą patį maršrutą?

Oho. Čia temą atidarėm. Kartais kaina mažesnė, nes veža be draudimo, be licencijos, su pakištais numeriais. Kartais kelyje sukrauna tris užsakymus viename, daiktai maišomi kaip šiukšlės. Yra tokių „profesionalų“, kurie pažada pirmadienį, o atveža kitą mėnesį. Pigiausias pervežėjas dažnai baigiasi brangiausiu. Nes paskui reikia samdyti kitą, kad surastų jūsų daiktus. Tiesiog įspėju – reali kaina turi realų pagrindą.

Ar galima susimokėti grynaisiais ranka, ar tik pavedimu?

Galima, ypač jei pristatymo metu Anglijoje. Bet brangiau net nežinot, kiek mūsų buhalterė tuomet dega pykčiu. Mes pirmenybę teikiame pavedimams – aiškiau, saugiau, įskaitoma. Grynieji – kai žmogus tiesiog neturi britiškos sąskaitos dar. Suprantama. Bet sąskaitą faktūrą vis tiek išrašom. Nes jei kas – be popieriaus niekur. Būna klientų, kurie prašo „be kvito“. Ne, taip nedirbam. Ne dėl to, kad norim mokėt mokesčius – o dėl to, kad be kvito jūs neturėsite įrodymų.

Kaip iš anksto susiplanuoti, jei pervežimas reikalingas vasaros vidury – ar nevėluoju?

Vasara – pragaras. Visi kraustosi. Jei norit liepos vidury – skambinkit balandį. Geriau kovą. Rimtai. Būna, skambina birželio 30 ir sako „rytoj reikia“. Nenorim nuvilti, bet mes ne pica – neatvažiuosim per 30 minučių. Lankstūs mikroautobusų pervežimai į Angliją jūsų patogumui tampa nelankstūs, kai visi nori tuo pačiu metu. Užsakykit iš anksto. Kitaip liekat be nieko.

Daiktai, kroviniai ir pakuotės filosofija

Ar turiu pats supakuot viską į dėžes, ar jūs tai darot?

Idealu, jei supakuojat patys, bet neprivalot. Mes matę visko – ir bulvių maišuose, ir be dėžių tiesiog skalbinių krūvas. Jei norit saugiai – dėžės kartoninės, burbulinė plėvelė, užrašai „stiklas“. Bet jei neturit laiko – padedam, tik tai kainuoja papildomai. Buvo tokių, kurie išeina iš buto Lygioje gatvėje (taip, Lygioje, Vilniuje yra tokia) ir sako „imkit kaip yra“. Imam. Bet tada atsakomybė ribota. Supratingai?

Ar mikroautobuse galima vežtis šaldytuvą, stalą ir penkias dėžes knygų?

Taip, galima. Šaldytuvą nuimkit dureles – patarimas iš patirties, nes koridoriuje užlūžta. Stalą apvyniokit antklode, knygas – į mažesnes dėžes, nes didelės plyšta nuo svorio. Mikroautobusas laisvesnis nei furgonas, bet vis tiek matuojam centimetrus. Būna, nori atsivežti ir pianiną. Hmm... pianinui jau reikia žiūrėti ar tilps pro duris. Ne, ne į mikroautobuso duris – į jūsų namų! Bet šiaip buities daiktams – tikrai.

Ką daryti, jei paskutinę minutę suprantu, kad turiu dar vieną lagaminą – jau paskambinus jums?

Tai va, čia bėda. Jei maršrute kitos siuntos, papildomas lagaminas sugadina tetrisą. Kartais telpa, kartais tenka palaukti kito reiso. Jei mikroautobusas dar neišvykęs iš Lietuvos, dažniausiai randam vietos. Jei jau Rastoke – tada jau žinokit... nebent kitas klientas atšaukia. Skambinkite nedelsdami, ne tada kai furgonas jau Kybartuose. Anksti pranešta – lankstumas. Vėlai – jau nebe.

Ar galima siųsti tik siuntą be manęs – tiesiog nuo durų iki durų Anglijoje?

Žinoma, taip ir vyksta dažniausiai. Jūs atiduodat raktus nuo buto arba paliekat daiktus sutartoje vietoje, mes surenkame, vežame, pristatom į naują adresą Anglijoje. Turim patikimų žmonių abiejose pusėse. Bet reikia pasirašyti sąrašą – kas konkrečiai važiuoja. Nes jei „dėžė su drabužiais“ pasidaro staiga „dėžė su drabužiais ir nešiojamas kompiuteris be dėžutės“ – klausimų kyla. Sąžiningumas iš abiejų pusių. Ir taip, pervežimas be asmens vyksta nuolatos.

Koks skirtumas tarp krovininio furgono ir keleivinio mikroautobuso – ar man svarbu?

Svarbu, kiek ir ko vežat. Keleivinis turi langus, daugiau vietos žmonėms, bet mažiau dideliems kubams. Krovininis – be langų, aukštesnis dažnai. Mūsų mašinos perdarotos taip, kad tilptų ir sofa, ir trys keleiviai. O jei verslo siunta su dokumentais – čia jau kitas reikalas. Svarbu, kad mašina būtų techniškai tvarkinga. Kartais galvoja, kad didelis furgonas = saugiau. Nebūtinai. Svarbiausia kaip pririšta.

Ar mikroautobusas turi saugoti temperatūrą – jei vežu kompiuterį?

Mikroautobusas nėra šaldytuvas, bet sausas vidus – taip. Kompiuterį vežkit, tik ne palikt prie lango, kur saulė kaitins per stiklą. Pakavimas – antistatinė plėvelė padeda. Žiemą viskas šąla pakeliui, jei kokybiška mašina – šildymas veikia. Būna senų furgonų, kuriuose viduje šalčiau nei lauke – tokių mūsų parke nėra, bet aš mačiau rinkoje. Jei turite labai jautrią elektroniką – pasakykite. Mes nestatysim saulėn.

Kelyje: laikas, maršrutai, keleiviai ir kas ką galvoja

Ar kaina priklauso nuo to, kokiu keliu važiuosim – per Prancūziją ar per Olandiją?

Na, techniškai kaina labiau priklauso nuo kilometrų ir degalų, o ne nuo to, pro kurią šalį važiuojam. Bet... būna, kad kelto bilietas į Prancūziją brangina, o per Olandiją reikia daugiau nakvynių. Tai taip, netiesiogiai daro įtaką. Mes dažniausiai važiuojam per Nyderlandus, bet dėl eismo tenka sukti per Belgiją. Arba ten kavinė geresnė pakeliui. Ne, juokauju. Tiesiog logistika ir kas tądien patogiau suplanuota.

Kiek laiko trunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono vykstant mikroautobusu?

Na, jei iš Vilniaus į Londoną ir viskas pagal planą – apie 30–35 valandas su nakvyne. (Nors jei gerai pasispausi – per 26, bet tai reta kaip velykinis sniegas.) Su mūsų vairuotojais privaloma sustoti, pamiegoti normalioje vietoje, ne po tiltu. Kartais pasienyje eilė nustebina, ypač jei netikėtas patikrinimas. Buvo vasarą, kad Doverio uoste prastovėjom septynias valandas. O šiaip planuokit dvi–tris dienas nuo paėmimo iki pristatymo.

Ar tikrai atvažiuosite tiksliai sutartu laiku – ar būna vėlavimų?

Būna vėlavimų. Aš nemeluosiu. Ne dėl to, kad tingim, o dėl to, kad prieš jus galėjo būti klientas, kuris „tik penkiom minutėm“ ieškojo raktų, o iš tiesų prasuko pusantros valandos. Arba avarija kelyje. Arba vairuotojas susirgo – jisgi irgi žmogus. Mes stengiamės perspėti, jei matom, kad vėluosim. Baisiausia, kai klientas tyli ir paskui sako „aš jau dvi valandas laukiu“. Skambinkit mums, mes paaiškinsim. Bet idealus laikas – tik teorija.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais – kaip keleivis?

Taip, galit, bet vietos ribotos. Jei daiktai užima visas sėdynes, tenka rinktis – ar jūs, ar sofa. Paprastai paliekam priekinę vietą laisvą. Kelionė ilga, nemiegosite kaip namie, bet buvo tokių, kurie miegojo ant savo mantos ir sake, kad patogiau nei lėktuve. Tik nepamirškite paso. O jei neturite leidimo įvažiuoti į UK – čia jau jūsų bėda, ne mūsų. Mes vežam daiktus, o dėl sienos – patys tvarkykitės su pasieniečiais.

Kur sustojat pakeliui – ar galima nusipirkti kavos ir pavalgyti?

Oi, čia jau gyvenimo filosofija. Geriausios kavos, žinokit, yra Vokietijos kempinguose, ne Olandijoje. Mes turim savo patikrintas vietas, kur saugu, mašina prie pat akių, ir tualetai normalūs. Valgyt sustojam du kartus per dieną rimčiau. Būna klientai nori į McDonald's, būna prašo vietinės kavinės pakeliui. Kaip suderėm. Kartais vairuotojas turi giminių pakeliui, bet ne, nestojom – darbo laikas. Svarbu, kad mašina nepasiliktų be priežiūros. Kavos buteliukas – mūsų benzinas.

Ar pristatote ir į Mančesterį, Birmingemą, o ne tik į Londoną?

Žinoma. Londonas populiariausias, bet mes vežam ir į Birmingemą, Mančesterį, Liverpulį, Bristolį. Edinburgas jau Škotija, ten brangiau. Anglija didelė. Į Londoną logistika paprastesnė – daugiau klientų, galima sukomplektuoti krovinį. Į mažesnį miestą – tenka mokėt už pilną reisą specialiai ar laukti, kol surinksim siuntų kryptimi. Bet taip, pristatom beveik visur. Tik ne į kokią salą ar miško vidurį. Nors... už atitinkamą kainą ir į mišką.

Ar galima keisti pristatymo adresą Anglijoje jau kai daiktai pakeliui?

Oi, jei jau išvykę – labai sunku. Jeigu dar Vokietijoje, galima bandyti perplanuoti, bet papildomos išlaidos. Jeigu jau nuvažiavom pro Londoną į Birmingemą, o jūs apsigalvojot – tada jau ne, nebent mokėsite už kelionę atgal. Buvo toks atvejis, kai klientas pamiršo pasakyti, kad išsikraustė iš Coventry į Readingą... kai jau buvom jo buvusuose namuose. Teko palikt daiktus ten. Anksti pranešta – lankstumas. Vėlai – kamuolys.

Dokumentai, muitai ir draudimo prikolas

Ko reikia iš mano pusės – pasas, vizos, kažkokios deklaracijos?

Pasas arba ID, nors Anglijoj jau nebe ES. Tai pasas. Jei daiktai nauji – gali kilti klausimų muitinėje, reikės įrodyti, kad ne parduotuvės prekės. Mes paruošiam krovinio aprašymą, bet jūs turit pasirašyti. Kartais reikia nuomos sutarties kopijos, kad įrodytumėt, jog kraustotes. O dėl vizų – čia aš jau nebe ekspertas, pasiskaitokit gov.uk (o ten toks chaosas kartais, kad net apsiverkt galima). Dokumentai – nuobodybė, bet be jų niekaip.

Kaip dabar su muitais po Brexito – ar nebloškia daiktų patikrai?

Čia baisus klausimas. Po Brexito... hm... kai kas pasikeitė. Jei daiktai naudoti ir reikalingi namų ūkiui, dažniausiai praleidžia be muito. Bet aš ne muitininkas. Kartais pareigūnas blogą dieną turi ir spaudžia papildomus klausimus. Būna, kad reikia pildyti TOR formą – Transfer of Residence. Mes padedam, bet nežinau visų atnaujintų niuansų 100 proc. Teisininkai specializuojasi. Ką galiu pasakyti tikrai – nevilkite maisto produktų, ten jau garantuotas galvos skausmas.

Ar reikia drausti krovinį, jei vežu seną sofą ir dviratį?

Mes, pervežėjai, turim turėti CMR draudimą – vežėjo atsakomybės. Jei įmonė neturi – bėda. Būna kompanijų, kurios sutaupo šitoje vietoje, o paskiau „oi, sugadino? Na, gyvenkite su tuo“. Mes viską fiksuojam nuotraukomis, aktais. Sena sofa turi savo riziką, bet jei dūžta dėl mūsų kaltės – atsilyginam pagal taisykles. Jūsų dviratis... verčiau buvote nufotografavęs prieš pakrovimą. Kartais įbrėžimai jau buvo, tik pats nepastebėjote.

Ar turite licencijų vežti krovinius į Didžiąją Britaniją?

Jeigu neturėčiau, nevežčiau. ES vežėjo licencija, CMR draudimas – privalomi. Jei matote firmą, kuri siūlo pervežimus į Angliją pigiau nei kuro kaina – klauskite licencijos numerio. Pas mus viskas tvarkinga, tikrinama Transporto inspekcijos. Kartais jaunieji vežėjai pamiršta atnaujinti licencijas ir sustoja Vokietijoje. Mes tokios klaidos neatleidžiam sau. Ir jūs neturėtumėt užmiršti pasitikrinti. Ne dėl pačių pinigų – dėl daiktų saugumo.

Kas jei pasienyje pareigūnai nusprendžia patikrinti būtent mūsų mašiną?

Stojam, atidarom, rodom dokumentus. Jie klausia – atsakom. Jei viskas pagal sąrašą – praleidžia. Kartais prašo iškrauti dalį. Tada stresas, bet dirbam. Buvo atvejis, kai pamatė dviratį ir pagalvojo, kad parduosiu jį UK. Reikėjo įrodyti – nuotraukos, naudojimo žymės. Užtrukom valandą. Tai ne mūsų kaltė, o biurokratijos momentas. Vairuotojai mokomi elgtis ramiai, be agresijos. Agresyvumas tik pablogina. Kantrybės ir popieriaus reikia.

Tai ko kiti nepasako

Kas jei vairuotojas pristato daiktus sulaužytus – kas atsakingas?

Atsakomybė mūsų – jei įrodytai, kad dūžis ar įbrėžimas atsirado pervežimo metu. Rašom aktą, fiksuojam. Jeigu pakuotė buvo nekokybiška – tada daliname kaltę. Buvo atvejis, kai klientas pats supakavo veidrodį į laikraščius. Laikraščiai sušlapo, veidrodis – istorija. Mes neprisimėm visos atsakomybės. O jei mūsų kaltė – mokam. Tik ne po metų. Praneškit per savaitę. O mes jau tada nebeatsimenam tos kelionės. Savaitė – maksimum.

Jūs atvirai – koks didžiausias minusas rinktis lankstų mikroautobuso pervežimą į Angliją?

Kad lankstumas baigiasi, kai visi nori būti lankstūs tuo pačiu metu. Jūs ne vienintelis klientas, nors taip ir jaučiatės – normalu. Bet mes negalim būti dviejose vietose vienu metu. Kartais priimam per daug užsakymų ir tada tempiamės kaip kramtomoji guma. Būna, kad komunikacija strigsta, nes vairuotojas be ryšio tunely. Arba kad apskaita atsako ne iškart. Esam ne tobuli. Absoliučios garantijos nėra. Net pas geriausias kompanijas bėdos nutinka. Mes tik neapsimetam.

Per daugiau nei du dešimtmečius supratau, kad lankstūs mikroautobusų pervežimai į Angliją jūsų patogumui yra ne apie tobulą grafiką, o apie žmones, kurie pasitiki mums savo mantą. Kartais viskas eina kaip per sviestą, kartais – per grietinėlę su gabalėliais. Bet jei ieškote nuoširdaus patarimo, o ne parduotuvės vitrinos – skambinkit. O jei ne – irgi nieko, sėkmės ieškant. Tik pasitikrinkit, kad tas pigiausias pasirinkimas nebūtų paskutinis. Taip sako dvidešimt ketveri metai kelyje.