Lankstus krovinių transportavimas Anglijoje mikroautobusu efektyviai: ką svarbu žinoti?

Lankstus krovinių transportavimas Anglijoje mikroautobusu efektyviai – skamba kaip svajonė, tiesa? Nereikia laukti savaitę, kol surinks pilną fūrą, nereikia permokėti už orą pusiau tuščio sunkvežimio. Bet aš, dirbęs šioje srityje jau dvidešimt keturis metus, galiu pasakyti – mikroautobusas nėra stebuklėlis. Kartais jis yra būtent tai, ko reikia, o kartais klientai paskui skambina pykte, kodėl viskas taip, o ne kitaip. Tai nėra enciklopedija. Tai atsakymai į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda žmonės, skambindami vėlai vakare. Jei ruošiesi kraustytis iš Londono į Birmingemą ar reikia pervežti prekes smulkiam verslui, pasisemk praktinės informacijos be marketingo gėlų.

Kainų ir laiko reikalai – kas iš tikrųjų formuoja kainą?

Kiek maždaug kainuoja pervežti kelias dėžes iš Londono į Mančesterį mikroautobusu?

Na, apie kainą – jei tikėtumėte interneto skaičiuoklėmis, visada gautumėm gražius 150 svarų. Realybė? Dažniausiai nuo 280 iki 450 svarų sterlingų, priklauso nuo laiptų, aukštų, ar reikia mūsų pagalbos pakraunant. (taip, kartais sakau „mūsų“, nors dirbu sau, nes pripratau prie senos komandos) Mažais kroviniais Anglijoje specifika ta, kad nepamenu tiksliai, kaip ten su M6 greitkelio mokamais ruožais šią savaitę – gal jie pabrango? Bet vairuotojas žinos, jis ten važinėja kas antrą dieną. Jei turite dešimt standartinių dėžių ir liftas veikia – žemesnė kaina. Jei penkiami laiptai Beetham Tower – na, skaičiuokit papildomą valandą darbo.

Ar tikrai mikroautobusas visada pigesnis nei fūra?

Ne, ir aš nežinau, kodėl kai kurie konkurentai taip tvirtina. Štai praėjusį mėnesį klientas iš Bristolo norėjo pervežti dvidešimt palečių – jau čia nebemikroautobusas, o bandymas įsprausti dramblį į Mini Cooper. Jei krovinio tūris viršija 8–10 kubinių metrų, fūra tampa efektyvesnė kainos atžvilgiu. Mikroautobusas laimi tik tada, kai reikia lanksčiai važiuoti siaurais Londeno gatvelėmis ar pristatyti į zoną, kur truck'ams draudžiama stoti. Vienas verslininkas iš Reading'o man sakė, kad pabandė sutaupyti mikroautobusu – paskui mokėjo dvigubai, nes reikėjo dviejų reisų. Tai toks realus atvejis, kai pigiau išeina nevisai... ne taip, kaip galvojai.

Kiek iš anksto reikia užsisakyti, kad viskas būtų ok?

Idealu – savaitė, bet kas gyvenime idealu? Kartais man skambina vakare, o ryt reikia Kembidge. Jei turime laisvą mašiną – važiuojam. Aš pats mėgstu bent dvi dienas perspėjimo, nes tada galiu suplanuot maršrutą pro Milton Keynes ir nepaleist geresnio užsakymo pakeliui. Bet pripažinsiu, buvę dienų, kai pats skambinu vairuotojams 22 valandą, o jie jau miego režime. Neskubėkite paskutinei minutei, bet jei jau taip įvyko – skambinkit, pažiūrėsim. Jei ne aš, tai gal kolega kur nors Liverpulyje turi laisvąvantę... laisvą vietą.

O jei kraunu tik šeštadienį – ar kaina kitaip susidėlioja?

Aha, čia toks dalykas... šeštadieniais mokama daugiau, bet ne visada. Matot, Anglijoje daug kur laikinieji apribojimai šeštadienį neveikia, bet jei reikia keltis į keltą ar ką nors panašaus – ten savaitgalio tarifai. Mes imame papildomą £40–£60 už savaitgalinį iškvietimą, nes vairuotojai irri nori matyti savo vaikus, suprantat? Nors vienas mano vairuotojas Alex išties turi tik šunį, bet principas tas pats. Jei jūsų krovinys iš Oksfordo į Jorkšyrą ir neskubu – geriau pirmadienis. Bet jei buto nuomos sutartis baigiasi sekmadienį, tai ką čia išsirinksi.

Ar galima susimokėti grynaisiais, arba – kaip ten su pavedimais?

Grynieji – ok, bet tik jei sutarta iš anksto. Aš asmeniškai renkuosi bankinį pervedimą, nes nešioti kišenėje £400 po East Londono rajonų naktį – ne pats maloniausias hobis, jei suprantat, ką turiu omeny. Kartais klientai prašo sąskaitos faktūros vėliau, bet aš tada pamirštu jas išrašyti iki mėnesio pabaigos... neišrašau laiku, turiu pasakyti tiesą. Geriau mokėk iškart arba pusę iš anksto, pusę gavus. Va, toks modelis su statybinių medžiagų tiekėju iš Leamington Spa pasiteisino beveik idealiai.

Kaip viskas vyksta praktiškai – nuo durų iki durų

Ar vairuotojas padės nešti daiktus į butą trečiame aukšte be lifto?

Štai čia daug klientų supainioja „krovinių pervežimas“ su „persikraustymo paslauga pilnu paketu“. Mikroautobuso vairuotojas – ne Superman, nors kartais taip atrodo, kai į 15 kg dėžę prigrūsta knygų. Jei sutarta, kad reikalinga pagalba kraunant – kaina didėja, ir ne dėl to, kad mes slibinai, o dėl laiko. Paskutinis atvejis Birmingeme: trys aukštai, senovinis laiptų vingis, klientas pasakė „ten tik kelios dėžutės“, o jų buvo 47. Vairuotojas man skambino vos ne verksmingu balsu. Tai jei turite baldų, apie kuriuos nepranešėte – pasakykit. Tiksliau – pasakykit tikrai, ne „ten tik kelios dėžutės“.

Kiek laiko užtrunka kelionė, pavyzdžiui, iš Glazgo į Londoną?

Teoriškai – aštuonios valandos. Praktiškai – nuo 9 iki 12, jei pakliūsi į M6 spūstis netoli Birmingham, kas, beje, nutinka beveik visada. Kartais randam apylanką per M40, bet ten kiti vargai – greičio kameros kas trys mylios. Vienas krovinys iš Škotijos vėlavo ne dėl kelių, o dėl to, kad vairuotojas pametė raktus nuo mašinos Edinburge, prisiekiu, taip buvo. Tris valandas ieškojom. Grįžtant prie temos – skaičiuokite dieną, jei spaudžia terminas. Geriau atvažiuosiu anksčiau ir palauksiu, nei klausiu, kodėl vėlai.

O kas, jei aš pats negaliu būti pristatymo metu – ar galiu paprašyti kaimyno?

Galima, bet turiu būti atviras – tai rizikinga. Atvežam daiktus į Northamptoną, o ten sutinka kaimynė Margaret, kuri net nežino, kad jūs krovėte. Reikia raštiško sutikimo, nors aš pripažįstu, kartais priimu ir žodinį, jei klientas skambina tiesiog tada. Buvę atvejų, kai kaimynas atsisakė priimti, nes „nepatinka spalva“ – ne, juokauju, bet buvo dėl to, kad jis nežinojo, kas viduje. Jei renkatės šitą kelią – bent jau informuokit kaimyną ir parašykite SMS man su jo vardu. Aš parašysiu ant popieriaus gabaliuko ir priklijuosiu prie dėžės, kad žinotų.

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į miesto centrą, kur ribojamas eismas?

Londonas su ULEZ ir Low Emission Zone – tikras galvos skausmas, jei neseniai nepasižiūrėjai taršos klasės. Mes naudojam Euro 6 standartą, bet girdėjau, kad kažkuris vairuotojas-vienatininkas (ne mano kompanijos, ačiū Dievui) dar važinėja su Euro 4 mikroautobusu ir renka baudas kaip pašto ženklus. Bristol, Birmingemas, Oksfordas – visi turi savo taisykles. Aš asmeniškai prieš kiekvieną maršrutą tikrinu Transport for London svetainę, bet neatsimenu, kaip ten su Mančesterio Clean Air Zone šiuo metu – lyg ir atidėjo? O gal jau įvedė? Geriau patikrinkit patys, bet mano mikroautobusai dažniausiai praleidžiami be problemų, nes turime atitinkamus leidimus.

Kokiu laiku dažniausiai vyksta krovimo langai – ryte, vakare?

Gerų klausimų klausiate. Aš mėgstu 9–11 ryto langus, nes tada dar nėra spūsčių ir žmonės dar neįsijungę „aš dabar pietauju“ režimo. Bet daugelis klientų prašo 16–18 val., kai grįžta iš darbo. Tai irgi ok. Tik vengiu vidurnakčio krovimų, nebent tai skubus medicininis krovinys ar kažkas tokio. Buvo atvejis – klientas iš Leedso skambino 23:00, reikėjo atvežti parodų stendą į Londoną iki 7 ryto. Važiavom. Tačiau kai jūs planuojat persikraustymą, nenumatykite vidurnakčio be realios priežasties. Tai kainuos brangiau ir vairuotojas bus piktas visą savaitę. O piktas vairuotojas – ne toks efektyvus.

Kroiniai ir jų specifika – kas telpa, kas ne

Ar galiu pervežti šaldytuvą ir skalbimo mašiną mikroautobusu vienu metu?

Telpa, jei tai standartiniai buitiniai, o ne pramoninis restoranų šaldytuvas. Bet čia svarbi detalė – apie tvirtinimą. Aš mačiau vairuotojų, kurie stato daiktus tiesiog „ant grindų“ ir tikisi, kad niekas nepasisuks. Ne, neturėkite tokių lūkesčių. Mūsų mikroautobusuose yra žiedai, grandinės, minkšti kilimėliai. Bet jei abu prietaisai pilno dydžio – bus sunku dar ir su sofa, kurią pamiršote paminėti. Pernai Londone buvo toks atvejis, kai klientas pridūrė dvivietę sofa paskutinę minutę. Vairuotojas turėjo grįžti pasiimti tvirtinimo diržų iš depo. Valanda švaistymo. Tai sąrašą darykit tikslų.

Ar galima vežti augintinį mikroautobusu kartu su baldais?

Augintiniai, jei jie narve, ir jei sutarta. Bet aš turiu būti visiškai atviras – dėl alergijos vairuotojams mes vežame gyvūnus tik atskiroje mašinoje arba jei klientas pats vyksta kartu. Buvo keistas atvejis, kai kažkas norėjo vežti papūgą be narvo. Ne, papūgai reikia narvo, kaip ir man reikia kavos. Kalbant apie specifinius krovinius – pervežimas Anglijoje mikroautobusu efektyviai veikia tik tada, kai visos detalės žinomos iš anksto. Jei gyvūnas laisvai vaikšto po saloną – bėdos gali kilti ne dėl jo, o dėl to, kad suserga pats vairuotojas, jei jam alergija. Paprasta kaip trys kartą trys.

Ką daryti, jei krovinys labai vertingas, pavyzdžiui, antikvariniai baldai?

Čia jau reikia specialaus draudimo, ir ne to, kuris pridedamas prie sąskaitos „automatiškai“. Aš asmeniškai paprašau kliento nufotografuoti daiktus prieš krovą iš visų pusių. Ne dėl to, kad aš juos pavogsiu – Dievu prisiekiu – o dėl to, kad dažnai brangūs daiktai jau turi subraižymų, kuriuos pamato tik pristatymo metu. Buvęs atvejis: klientas iš Česterio turėjo XIX a. komodą. Atvežėm į Kembridžą. Nieko neįvyko. Bet jis rado įbrėžimą. Aš parodžiau nuotrauką – įbrėžimas buvo jau prieš tai. Tik dėl tos nuotraukos išvengėme bereikalingo pykčio. Tai jei planuojate lankstų transportavimą Anglijoje mikroautobusu efektyviai ir brangiems daiktams – nebūkite naivūs, fotografuokite.

O jei reikia pervežti kažką nestandartinio, tipo 3 metrų lapų stiklą?

Mikroautobusas tam ir lankstus, kad gali priderinti, bet trys metrai – jau riba. Turime furgonus su ilgesne baze, bet ar tilps... Na, čia reikia matuoti konkrečiai. Aš nesu stiklo ekspertas (nors per karjerą esu vežęs visko – nuo pianinų iki gyvų medžių), bet stiklas yra stiklas. Jei jūsų krovinys viršija 2,5 metro, mes naudojame specialų rėmą viduje, o kartais atsiunčiam du mikroautobusus – vieną daiktui, kitą apsaugai. Sound weird? Gal. Bet Londone, kur negali palikti nieko gatvėje, tokie sprendimai gelbsti. Tik nepamirškite – nestandartiniai kroviniai = ilgesnis krovimo laikas. Ir aš nekalbu apie IKEA stiklą, kuris dažniausiai telpa net į kasdieninį hečbeką.

Ar dviračiai ir slidinėjimo įranga ką nors keičia?

Ne, jei tai papildomi daiktai. Bet slidės – ašmenys, dviračiai – aštrūs kampai. Vieną kartą dviračio pedalas subadė odinę sėdynę, kurią vežėm tuo pačiu reisu. Klientas buvo gana supyko, nors aš sakiau – turėjote apvynioti. Tai mūsų standartas: nestandartiniai daiktai turi būti arba išardyti, arba supakuoti. Kalnų dviratis į Brigt? Anglijoje? Kam to reikia, ten juk kalvų kaip... na, yra kalvų, tik ne Alpės. Bet klausimas teisėtas. Jei vežate dviračius – nuimkite ratus, apvyniokite apsauginėmis medžiagomis. Kitaip kitas krovinys gali nukentėti, o man paskui dešimt minučių paaiškinimų rašyti, ko man nereikia.

Bėdos, kurių nenori matyti nė vienas

Kas jei vairuotojas vėluoja ne dėl spūsčių, o dėl techninio gedimo?

Tai realybė, kurios nenori girdėti. Buvę, kad mikroautobusui sugedo turbina kelyje į Šefildą. Mes ne fūristai, kur turi atsarginę mašiną už kampo. Skambinau, organizavau kitą transportą iš Jorko, vėlavimas – keturios valandos. Klientas iš proto kraustėsi, bet aš pasiūliau 30% nuolaidą. Ne dėl to, kad tai įprasta, o dėl to, kad taip sąžiningiausia. Lietuvoje dažnai sako – „mašina nesugedo, ji tik atsistojo“. Anglijoje toks požiūris nepravers. Jei jūsų krovinys kritiškai svarbus, visada turėkite planą B. Ne visos įmonės jums tai pasakys, bet aš pasakysiu – mikroautobusai, nors ir lankstūs, visgi turi variklį, o varikliai – kaprizingi. Ypač po šimto penkiasdešimt tūkstančių mylių.

Ar buvę, kad daiktai pavogti arba tiesiog dingo?

Nieko nepasislėpsiu – pavogti? Ne. Bet dingo? Kartais. Mažas pakelis su dokumentais, kuris „įkrito“ tarp sienų? Taip. Arba dėžė, kurią klientas pats pridėjo paskutinę sekundę ir nepažymėjo – randu ją saugykloje po trijų savaičių. O dėl vagių – Anglijoje, deja, pasitaiko, bet dažniausiai tai nutinka ne mūsų mašinose, o stovinčiose Tesco parkinguose, kur žmonės palieka furgonus be priežiūros. Aš niekada taip nedaryčiau, bet žinau konkurentą, kurio vairuotojas valgydavo McDonald's ir palikdavo raktus ant panelės. Ne, rimtai. Tai jei ieškote pigiausio varianto – pagalvokite, ar nenorite rizikuoti visu savo kroviniu dėl dvidešimt penkių svarų sutaupymo. Kartoju – vairuotojas visada privalo likti su mašina arba ją užrakinti.

O jei apsidraudimas nepadengia žalos, nes pats supakavau daiktus blogai?

Čia jūs atsakėte patys. CMR arba mūsų vidinės taisyklės galioja tik tada, kai kroinys... (taip, parašiau „kroinys“, o ne krovinys, matot, kaip būna, kai tuo pačiu metu rašau ir kalbu) – kai krovinys pakankamai apsaugotas. Jei į dėžę įdėsite porcelianinę statulėlę be putų plėvelės ir ji sudūžta – kaltė dažniausiai tenka pakuotojui. Aš pats mėgstu pakuoti daiktus kartu su klientu, jei jis nerimauja. Tada prieš pasirašymą parodau, kad viskas tvarkinga. Buvo atvejis, kai moteris į žurnalų krūvą suvyniojo taurių rinkinį. Žmogau... Na, galite įsivaizduoti rezultatą. Deja, draudimas čia nepadės. Supakuokite taip, lyg metytumėte dėžę iš antro aukšto – nes gyvenime taip nutinka.

Ką reiškia, kai įmonė sako „lankstus transportavimas“, bet realybėje viską kietais nusako?

Ooo, čia jau mano mėgstamiausia tema. Yra tokių bendrovių, kurių internete viskas „lankstu, greita, efektyvu“, o paskui išsiunčia sąrašą apribojimų ilgesnį už Londono tilto projektą. Aš pats stengiuosi būti lankstus – jei klientas prašo pasukti pro Noting Hilą, nors adresas Kensingtone, ir tai prideda penkiolika minučių – ok, padarom. Bet jei kas antras prašymas keičia maršrutą tarsi GPS egoistas – tada jau būna sunku. Tikrasis lankstumas reiškia, kad mikroautobusas gali įsiveržti į siaurą kiemą, o ne kad aš dirbu tau asmeniniu vairuotoju be jokių taisyklių. Aš matau per daug klientų, kurie supyksta, kai sužino, kad „viskas įskaičiuota“ neįskaičiavo jų penkių šunų. Skaitykite sutartis, žmonės.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Gali, bet bus sąskaita. Jei vairuotojas jau išvažiavo iš depo Bristolyje, o jūs skambinate, kad nebereikia – jam reikia sumokėti už kurą ir laiką. Mes imame penkiasdešimt procentų nuo kainos, kartais trisdešimt, jei liko daugiau nei dvidešimt keturios valandos. Esu minkštaširdis (nors išvaizda kitaip rodo), bet verslas yra verslas. Buvę, kad klientas atšaukė, nes rado pigesnį variantą. Gerai, išleidau jį už akių. Po dienos jis skambina atgal – tas pigesnis variantas nepavežė ir dingo su dviejų šimtų svarų avansu. Aš jam nepadėjau antrą kartą. Na, galėčiau, bet pasakiau, kad visi mūsų mikroautobusai užimti. Kartais reikia pasirinkti.

Sutartys, draudimas ir dokumentai – nuobodūs, bet būtini

Koks minimumas dokumentų man reikia, kai siunčiu krovinį Anglijoje viduje?

Viduje Anglijos – tai ne tarptautinis pervežimas, taigi muitinės nėra. Bet jei krovinys vertingesnis nei tūkstantis svarų, aš siūlau turėti sąskaitą faktūrą arba bent daiktų aprašymą. Kartais klientai man sako „ten mano asmeniniai daiktai, kas čia tokio“. Ogi gali pareikalauti policija, jei kažkas neaiškaus. Aš nesu teisininkas (ir džiaugiuosi tuo), bet žinau, kad CMR sąskaita faktūra nėra privaloma viduje, tačiau gera praktika – taip. Jei pervežate prekes savo verslui, saugokite POP – proof of delivery. Aš visada prašau pasirašyti ant planšetės arba popieriaus. Vieną kartą klientas pametė parašą, o paskui teigė, kad nieko neatgavo. Laimei, buvau padaręs nuotrauką. Dokumentai gelbsti.

Ar privalomas draudimas vežant asmeninius daiktus?

Nėra įstatymo, kuris verstų jus drausti savo seną sofą, bet jei naudojatės mūsų paslaugomis – mes turime profesinį atsakomybės draudimą. Jis dengia iki penkiasdešimt tūkstančių svarų, kas daugeliui pakanka. Tačiau! Jei vežate senelius iš Londono į Naująją Zelandiją... (čia juokelis, nes Naujoji Zelandija ne Anglija, bet rašau kaip galvoju) – tarkim, į Kornvalį – ir vežate vertingus meno kūrinius, geriau papildomas draudimas. Aš asmeniškai nesiūlau draustis per mane, nes nebėra mano reikalas – pasidarykite patys. Pigiau ir skaidriau. Kartais pats draudimas atsisako mokėti, nes pamato „netinkamą pakavimą“. Tai vėl gi tas pats senas ginklas – pakavimas, žmonės.

Ar reikia manęs pasirašyti ką nors prieš krovimą?

Taip, inventoriaus sąrašą. Aš nekenčiu to darbo, bet be jo – chaosas. Yra tokių logistinių įmonių, kurios sako „jūsų žodis mums pakankamas“. Aš tokių nesamonių nemėgstu. Praeityje buvę, kad klientas sakė „o kur mano lagaminas?“, o aš atsakau „koks lagaminas?“. Jei jo nėra sąraše – aš bejėgis. Na, ne visai bejėgis, bet teisiškai sudėtingiau. Šiandien net jei vežate tik penkias dėžes – rašote jas ant popieriaus: „dėžė su knygomis“, „dėžė su batu... (o, parašiau „batu“, turėjau galvoje batus) – batų dėžė“. Ir pasirašote abu. Atrodo kaip darželis? Gal. Bet tai apsaugo nuo nemalonių ginčų dviejų savaičių bėgyje. Aš senas šio reikalo vilkas, patikėkit.

Kaip apmokėti, jei aš verslas ir man reikia sąskaitos faktūros?

Parašykite el. paštu – aš išrašau per QuickBooks arba sąskaitą išsiunčiu PDF'u. Terminas – keturiolika dienų, bet jei ilgalaikis klientas – galima susitarti. Buvę, kad didelė statybų įmonė iš Birmingemo pusės užsakydavo reguliariai, tai leisdavau mokėti mėnesio gale. Tačiau pirmą kartą – visada prieš tai arba per pavedimą. Atsargiai su tokiais „apmokėsime vėliau“, kurie užsakinėja iš viešbučių kambarių be jokių įmonės kodų. Aš esu matęs, kaip toks klientas dingo su trijų reisų sąskaita. Ne, ne pas mane – pas kolegą, bet istorija išmokė. Mokėkite sąžiningai, mes taip pat elgsimės.

Ar galima gauti garantiją, kad krovinys neatrodys lyg po potvynio?

Garantijas duoda tik gamintojai. Aš duodu pažadą – kad pasistengsiu, jog viskas išliktų tvarkingiau, nei radau. Bet potvynis ... na, jei lyja lietus Anglijoje, tai normalu. Durų pravertimas per krovimą gali įleisti lašą ant kartono. Jei krovinys kritiškai jautrus drėgmei – praneškite. Turime tentus, plėveles, sausiklius. Mikroautobusas nėra hermetiškas kaip povandeninis laivas, bet jis geriau apsaugotas nei atvira fūros pusė. Kartais klientai nori „absoliučios garantijos“ – tokių aš nesiūlau. Nesiūlo ir geros kompanijos. Jei kas nors sako „šimtas procentų be jokios žalos“ – arba jie meluoja, arba už tai prašys trigubo tarifo. Aš pats moku tik už tai, ką galiu realiai kontroliuoti.

Tai tiek. Lankstus krovinių transportavimas Anglijoje mikroautobusu efektyviai įmanomas, jei žinote, su kuo dirbate, ir nepasiklystate tarp gražių pažadų. Aš per tuos metus išmokau, kad geriau nuoširdžiai perspėti klientą, nei paskui aiškinti, kodėl kažkas nepavyko. Ne viskas visada eina kaip per sviestą – ypač kai M1 remontuoja vėl. Bet jei ieškote kasdieniško, lakiško sprendimo tarp Rytų Anglijos ir Vakarų – mikroautobusas dažnai yra geriausias kompromisas tarp kainos ir laiko. Skambinkit, jei ką, net jei tik pasitarti. Kartais to pokalbio užtenka, kad suprastumėte, ko jums iš tiesų reikia.