Lankstūs krovinių siuntimo sprendimai į Angliją mikroautobusais

Dirbu su perkraustymais jau... nu, turbūt kokius 23 metus, jei gerai suskaičiuoju, gal 22. Ech, nesvarbu. Per tą laiką į Londoną, Birmingemą, Mancesterį iš Lietuvos vežėme daiktus šimtus kartų. Žmonės dažnai klausia apie lankstius krovinių siuntimo sprendimus į Angliją mikroautobusais, nes didelis vilkikas atrodo perteklinis, o paštas – per brangus. Mikroautobusas čia yra auksinis viduriukas. Gali pasiimti tiesiai iš kiemo, pralįsti siaurose gatvėse, greičiau persikrauti kelyje. Po Brexit viskas kiek pasikeitė, bet esmė ta pati: reikia žmogaus, kuris žino, kaip sukioti ratą, kai reikia. Štai ką dažniausiai ir klausia.

Apie transportą iš esmės

Kuo mikroautobusas geresnis už didelį krovininį automobilį, kai reikia gabenti daiktus į Angliją?

Mikroautobusas yra žymiai manevringesnis nei tos milžiniškos fūros. Anglijoje daug siaurų gatvių, ypač Londono priemiesčiuose ar senesniuose Birmingemo kvartaluose, ir su vilkiku neprisikalsi prie pat namų laiptų. Mes galime sustoti kieme. Be to, jei krovinys nėra pusė fabriko, mokėti už visą konteinerio ploto švaistymą yra kvaila. Mikroautobusas pakankamai talpus vidutiniam butui – sofai, kelioms dėžėms, viryklei, net lovai. Pakrovimas trunka valandą, ne visą dieną. Kelionė irgi laisvesnė, nes nereikia derintis prie uosto tvarkaraščių. Vyksta tiesiogiai.

Kiek realiai trunka kelionė, pavyzdžiui, iš Vilniaus iki Londono, ir ar važiuojate be sustojimų?

Iš Vilniaus iki Londono, jei viskas lygu ir oras ne per daug lietingas, maždaug dvi su puse paros. Bet čia ne lenktynės – reikia keltu arba tuneliu per kanalą. Mes dažniausiai renkamės keltą, nes Eurotunelis kartais per brangus. Sustojame pavalgyti, o per nakvynę aš prie vairo neišbandžiusių vairuotojų nepalieku. Pasienyje, ypač Dovere, pasitaiko eilių, kai prancūzai kažką tikrina papildomai. Realiai gali būti ir trys dienos. Risksas egzistuoja, bet stengiamės numatyti laiko atsargą. Retkarčiais nuvažiavę būname greičiau, bet pažadame tai, ką galime įgyvendinti.

Ar man tiks toks sprendimas, jei turiu tik keturias dėžes ir vieną dviratį?

Ne, tai nėra per mažai. Žinoma, jei tik keturios dėžės ir dviratis, galvoje gali suktis mintis, ar ne per brangu užsakinėti visą mašiną, bet mes turime paslaugą, kai surenkame keletą tokių mažų siuntų į vieną reisą. Tai dalinis krovinys. Jūsų dėžės stovi mūsų sandėlyje, mes sukomplektuojam maršrutą, ir viskas iškeliauja kartu. Dviratis be problemų – tik be priekinės šakės reikia atsukti, nes vietos per daug atima. Sumokate tik už savo užimamą plotą, o ne už visą mašiną. Tai čia tas lankstumas, apie kurį visi šneka.

Kainos ir kaip jie formuojasi

Kiek kainuoja siųsti daiktus į Angliją mikroautobusu – gal galite duoti apytikslę sumą?

Na, tikslią sumą be apžiūros nurodyti beveik neįmanoma, bet galiu mestelėt apytikslę. Vidutiniškai pilnas mikroautobusas į Angliją kainuoja nuo 900 iki 1400 eurų, priklausomai nuo to, ar vežame iš Kauno, Klaipėdos, ar į šiaurės Angliją. O jei tai kelios dėžės, tada gali išeiti ir 300, ir 500 eurų. Labai apytiksliai, nes kuras kinta, o po Brexit dar ir... kaip ten, muitinės procedūros įtakoja? Ne, actually asmeniniai daiktai muitais neapmokestinami, bet sutvarkymas kažkiek kainuoja. Geriau paskambinkit, apsižiūrėsim. Aš nekėliams, bet ir nemeluosiu.

Kodėl viena įmonė prašo 400, o kita 900 eurų už tą patį krovinį?

Dvigubai mažiau dažniausiai reiškia problemą. Atsiprašau, bet taip yra. Kai kurie veikėjai meta kainą žemiau savikainos, pasiima kelis užsakymus, tada supranta, kad neapsimoka, ir visa tai meta. Pasiima avansą ir dingsta, arba nuveža daiktus į kažkokį apleistą sandėlį prie Varšuvos ir viskas. Brangesnė kaina paprastai apima draudimą, patikimą vairuotoją, normalų aptarnavimą. Pigus pervežimas į Angliją mikroautobusais kartais baigiasi tuo, kad daiktai atvežami po mėnesio su sulamdytais kampais. Mačiau tokių istorijų per tuos dvidešimt metų daugiau, nei norėčiau prisiminti. Nepirkite siurprizo.

Ar yra minimalus užsakymas, ar jūs vežat ir vieną komodą?

Komodos irgi vežame. Būna dienų, kai vykstame su pusiau tuščiu bagažniu, tai kodėl gi ne. Svarbu, kad daiktas tilptų ir neužimtų vietos, kurią būtų galima parduoti kitam. Minimalaus užsakymo nėra, bet jei viena komoda stovi Kauno pakraštyje, o mes tuo metu Panevėžyje, gali tekti palaukti artimesnio reiso. Arba susimokėti truputį daugiau už tuščios kelionės kilometrus. Bet sistema lanksti. Kartais, jei komoda maža, pasiūlome ją perduoti per partnerį, kuris važiuoja tuo pačiu maršrutu. Tiesiog reikia nebijot paklausti. Kartais užtenka žinutės, aš pats nežinau, kaip sekmadieniais vis dar atsakau.

Popieriai po Brexit (nuobodus, bet būtinas)

Ar vis dar reikia dokumentų, jei siunčiu tik asmeninius daiktus į Angliją?

Taip, reikia. Po Brexit Anglija tapo trečiąja šalimi, ir nors asmeniniai daiktai teoriškai muitų nemoka, dokumentų vis tiek reikia. Reikia surašyti pakavimo sąrašą, pridėti asmens dokumento kopiją, kartais naujo adreso Anglijoje patvirtinimą. Jei daiktai nauji, čia jau kita kalba – gali tekti mokėti PDV. Mes padedame pildyti C3 formas ar ką ten reikia, nors asmeniškai aš visada sakau: geriau tegu muitinės agentūra pakonsultuoja galutinai, nes taisyklių labai daug. 23 metai versle kartais neatpera to, ką vakar pakeitė valdžia. Bet kad popierių reikia – tikrai. Nepatikėkit, jei kas sako kitaip.

Kas bus, jei sąraše neparašysiu kelių daiktų, kuriuos įmetėte paskutinę minutę?

Deklaruoti reikia viską. Nors būna taip: pakraunat penkias dėžes, o šeštoje atsiranda sena mokyklinė knyga, kurią dukra įmetė paskutinę minutę. Tai jei tik knyga – nieko baisaus. Bet jei tai elektronika, įrankis ar daiktas su baterija, tada jau reikia pridėti prie sąrašo. Muitiniai gali patikrinti. Vieną kartą klientas pamiršo įrašyti žoliapjovę. Nežinau kodėl, gal bijo, kad neleis. Tai mes... (taip, turėjome grįžti atgal ir taisyti popierius) nors daiktą buvome jau užkrovę. Veltui gaišo pusdienį Dovere. Taip kad sąrašas turi būti sąžiningas. Geriau viršyti popieriuje, nei nutylėti realybėje.

Ar muitininkai tikrina visas dėžes, ar renkasi atsitiktinai?

Ne, tikrai ne kiekvieną. Bet aš nežinau, kaip jie renkasi. Kartais atrodo, kad loterijos principu. Būna, pravažiuoji be stop ženklo, o kartais – prašo atidaryti, pažiūrėti, kilstelėti dėžę. Mes savo klientams sakom visada: imkitės taip, lyg tikrins visas. Tada netikėtumų mažiau. Kai važiuoji mikroautobusu, ne fūra, tikimybė tikrinti didesnė nei konteineriuose, nes mažesnėse mašinose lengviau pasiekti daiktus. Kita vertus, jei popieriai tvarkingi, daiktai naudoti ir nieko nekelia įtarimų, dažniausiai praleidžia be eilės. Muitiniai gali patikrint, bet retai, kai viskas švaru.

Pakavimas ir pasiruošimas

Ar turite dėžių, ar turiu bėgti į parduotuvę pirkti pats?

Dėžių turime, bet jos kainuoja. Kartais pasiūlome panaudotas, jei sandėlyje yra – tada pigiau arba už dyką. Bet naujos, dvigubos gofruotosios, kurios atlaiko kelionę į Londoną, kainuoja kelis eurus. Jei klientas pats atsineša iš parduotuvės dėžes, vietomis pasitaiko, kad jos plyšta kelyje. Tada kalta įmonė? Ne, kalta prasta pakuotė. Bet pykstasi ant mūsų. Tai mes rekomenduojam – investuokite į pakuotę. Tai vis tiek pigiau, nei remontuoti trapius daiktus. Kartais atvežame dėžių pirkdami, bet ne visada turime visų dydžių. Užsisakyt reikia iš anksto.

Kaip supakuoti kažką trapio, tarkim, stiklinę vitrinos kampą?

Stiklinį vitrinos kampą? Oi. Reikia dvigubo kartono dėžės ir antrosios išorinės. Mes turime apsauginę plėvelę, kurią visi matę – burbulinę. Bet stiklo kampui aš dar rekomenduoju pagalvę ar kilimėlį iš vidaus. Jei kampas juda dėžėje, visa dėžė tampa žaislu. Fiksuokite juostomis taip, kad daiktas laikytųsi vietoje. Mes veždami mikroautobusu turime diržus, kurie prilaiko stambius daiktus. Bet maži trupantys daiktai žūna ne dėl duobių, o dėl tuščio tarpo. Pamirštam užpildyti. Tuščias tarpas dėžėje – priešas. Pripildykite rūbais ar popieriumi. Rimtai.

Ar galiu vežti savo fikusą? Žinau, kvaila, bet noriu pasiimti.

Augalų vežimas į Angliją – tai juridiškai sudėtinga. Fikusas? Myliu fikusus, pats namie turiu du, bet... ne, reikia fitosanitarinio patikrinimo, ir paprastai augalai neperžengia sienos be sertifikatų. Nu, arba gal mažą vazoną muitininkas pamato užrištu maiše ir nutaria nekreipti dėmesio? Aš nepatariu rizikuoti. Ypač jei augalas vertinamas emociškai. Kartais klientai sako: "tik nupjoviau šakelę ir įmetiau". Tada jau nebeužtikrinu nieko. Geriau perduoti draugui. Aš jūsų fikusą suprantu, bet jis tegu lieka Lietuvoje. Yra dalykų, kurių nepervežu ne todėl, kad nenoriu, o kad nenoriu jums problemų.

Kai kitas sukčiauja arba stringa

Ar buvote pavėlavę, ir ką tada darote – skambinate pirmi, ar slepiatės?

Buvau pavėlavęs. Ne tiek, kad pusmėnulį, bet vieną ar dvi dienas dėl techninės priklausomybės – ne, nepriklausomybės, o gedimo – taip. Belgijoje kažkas trakštelėjo stabdžius, ir sustojome. Tada paskambinau klientui pats. Nepatinka, kai kiti žmonės man slepiasi, tai ir pats nesislepiu. Sakau atvirai: bus vėluojama dėl to ir to. O jūs jau Anglijoje, laukiate. Tokioj situacijoj pasiūlom nuolaidą arba padedam surasti laikino saugojimo variantą. Aišku, idealu būtų nevėluot, bet mašinos – ne amžinos. Vežėjas turi būti sąžiningas. Tas pats, ko tikitės iš kirpėjo, kai jis prisikerpa per daug.

Kas atsakingas, jei mano dėžė atsidaro kelyje ir daiktai išbyra?

Jūsų dėžė turbūt blogai supakuota arba prastai užkrauta. Aš sakau atvirai: jei dėžė atsidaro, dažniausiai kaltas ne vairuotojas, o jūsų pakavimas. Nors... būna ir taip, kad vairuotojas pamiršta užsegti durų užraktą. Tada mes prisiimam atsakomybę. Mes turime CMR draudimą, bet jis dengia ne viską. Jei vertė didelė, siūlome visada papildomai apdrausti. Realiai teko matyti, kaip vežėjas iš kaimyninės įmonės (gerai, nevardinsiu, bet jie žaliuoja gėlėmis) numetė komodą iš... (ne, iš furgono, ne liftuvo) ir klientas gavo tik kompensaciją centus. Tokie dalykai vyksta. Fotografuokite daiktus prieš pakrovimą. Net jei atrodo paranojiška.

Ką daryti, jei radau įmonę, kuri paėmė avansą ir nebeatsiliepia?

Tada skambinate policijai. Ne, rimtai, jei avansas nedidelis, kartais paprasčiau nurašyti kaip pamoką. Bet jei suma didesnė – renkatės teismą. Aš asmeniškai avansų neimu be sutarties. Net jei draugas draugui. Matęs per daug istorijų, kai solidžios išvaizdos firma su gražiu interneto puslapiu staiga pradingsta. O tas puslapis padarytas per savaitę. Pervežimai į Angliją mikroautobusais per patikimą įmonę turi kainuoti tiek, kad ji išgyventų. Jei kaina maža kaip styga – styga nutrūks. Nežinau kodėl žmonės vis dar krenta ant to. Turbūt taupo. Bet sutaupyti dviratį ir prarasti sofą vertą tūkstančio – ne taupymas. Tai kvailystė.

Smulkmenos, kurios sutaupo galvos skausmo

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į Londono centrą be didelių problemų?

Londono centras... congestion charge zona. Mikroautobusas nėra lengvasis automobilis, bet ir ne sunkvežimis. Jei iki 3,5 tonos, sumokate congestion charge kaip ir visi. Didžioji problema – parkavimas. Kur sustatysime kemperi (pardon, mikroautobusą), kad perkrauti daiktus? Westminster rajone pakrauti baldus – kosmaras. Kartais tenka samdyti papildomą mašinėlę, arba klientas pats pasitinka su vežimėliu. Aš pats Londono centre su furgonu nesuku ratų be reikalo. Daug lengviau sutartis dėl priemiesčio. Čia tas lankstumas – randame, kaip apeiti problemą, o ne kariauti su aplinka.

Ar reikia atskiro draudimo daiktams, ar jie padengti vežėjo draudimu?

Vežėjo CMR draudimas dengia krovinį pagal tarptautines konvencijas, bet sumos ribotos – yra nustatyta kilogramo vertė. Jei vežate antikvarinę spintą vertą dešimties tūkstančių, CMR gražins centus. Tada reikalingas atskiras krovinio draudimas. Mes visada siūlome, bet retas kas sutinka mokėti papildomai. Kai nieko nenutinka – atrodo veltui. Kai nutinka – kaltina mus. Suprantu, žmogiška. Bet aš per tuos 23 metus mačiau gaisrų, vagysčių, avarijų. Nedaug, bet per vieną kartą užtenka amžiams. Drauskitės pagal vertę, ne pagal tai, ką siūlo standartiškai. Aš ne draudimo agentas, bet šitą žinau šimtu procentų.

Ar paimsite daiktus iš penkto aukšto be lifto?

Aukštas be lifto – taip, bet papildomai. Nes mūsų vyrai ne Švarcnegeriai, ir nešimas iš penkto aukšto užima pusę dienos. Kainą sudarome pagal laiko sąnaudas. Jei liftas mažas – irgi problema, nes mikroautobusiukas netelpa. Kartais padedame nunešti iki lifto, o paskui jau iš lauko pusės. Laiptai siauri – kampas nepraeina. Tada tenka lynoti per langą, ką darėme porą kartų. Nebuvo smagu. Atsimenu Kaune, Senamiestyje, turėjom lynoti seną šaldytuvą. Lygiai taip pat kaip filme, tik be muzikos fone. Už tokią operaciją kaina didesnė, bet įmanoma. Tik perspėkit iš anksto, kad paruoštume diržus.

Apie lankstumą (nes tai svarbiausia)

Kas čia per „lankstūs sprendimai“ – tiesiog gražus žodis, ar čia kažkas konkretaus?

Lankstūs sprendimai reiškia, kad mes nespaudžiame jūsų į standartinį rėmą. Jūs nespėjate antradienį – paimame trečiadienį. Turite du atsiėmimo adresus – sudarom maršrutą. Reikia pristatyti ne tik iki durų, o į kambarį antrame aukšte – derinam. Su fūromis taip negalima, jos turi terminalus, grafikus, grūdas. Mikroautobusas mūsų rankose kaip plastilinas. Štai vakar turėjom klientą iš Alytaus, kuriam reikėjo paimti sofa iš tėvų, tada į Kauno Ikea pasiimti spintą, ir tik tada į Angliją. Tai yra lankstumas. Ne parduodame bilietą į autobusą, o kuriame individualų maršrutą.

Ar galima sustoti kelyje ir paimti dar vieną daiktą iš Druskininkų?

Druskininkai... nu, jei tikrai pro šalį, tai kodėl gi ne. Bet jei maršrutas eina per Kauną, o Druskininkai 100 km į pietus, tada jau ne. Lankstumas turi ribas, kurias kerta benzino kainos. Jei ta spinta verta penkiasdešimt eurų, o nuvažiuoti ten kainuoja šimtą – nu, ar verta? Aš sakau klientams atvirai – kartais pigiau nusiųsti per kurjerį vieną daiktą, nei man sukti dėl jo. Nors verslas norėtų uždirbti, aš noriu, kad žmogus sugrįžtų. Kartais partneriai Druskininkuose perduoda mums Kaune. Aišku, tada praleistume porą valandų, bet jau mūsų tas laikas, jei sutarta. Mikroautobusai sustoja kur reikia, bet ne visada ten, kur užsimano šeimininkas.

Jei naujas butas dar neužimtas, ar galima daiktus palikti jūsų sandėlyje savaitei?

Taip, turime sandėlį netoli Vilniaus ir dar vieną ties Klaipėda. Galima palikti. Savaitė, dvi, net mėnuo – sutinkame. Mokesčiai skiriasi – jei trumpai, kartais nemokamai, bet ilgalaikis saugojimas kainuoja. Būna taip: žmogus parduoda butą Lietuvoje, o naujajame Londone dar neprasideda nuoma. Tada daiktai sėdi pas mus. Anglijos nuomos rinka – beprotybė, visi tai žino. Mes suprantam. Tik prašome apie tai pasakyti iš anksto, kad rezervuotume vietą. Kartais vasaros sezonu sandėlis perpildytas, ir tenka atsisakyti. Tada nepatogu, žinau. Bet stengiamės. Svarbu, kad daiktai važiuotų tik tada, kai jūs jau pasiruošę juos priimti.

Ar dirbate ir savaitgaliais, kai kitos įmonės nedirba?

Savaitgaliais... techniškai galima, nes vairuotojai dirba pamainomis, bet Anglijoje savaitgalį dažnai sunku susitikti su gavėju. O aš nenoriu, kad mikroautobusas stovėtų aikštelėje visą savaitgalį, nes kažkas neišeina durų atidaryti. Darbo dienos efektyviausios. Bet jei pirmadienis paskutinė jūsų darbo diena, tada taip, vežame ir sekmadienį, ir šeštadienį, tik kainuoja truputį brangiau. Naktiniai reisai irgi įmanomi, bet ne visada sveika vairuotojui. Čia jau apie etiką. Aš nenoriu, kad mano žmogus užmigtu prie vairo. Anglijos keliai geri, bet lietus, vėjas... ne, savaitgalis taip, bet su saiku. Jūsų daiktai – svarbu, bet saugumas prie visko.

Kas lieka neparašyta

Ar galima vežti chemikalus, dažus ar benziną įrangai?

Absoliučiai ne. Nei dažų, nei benzinų, nei dujų balionų. Mikroautobusai, kurie veža jūsų asmeninius daiktus, nėra pritaikyti pavojingoms medžiagoms. Be to, keltas ar tunelis draudžia tai griežtai. Užsidega – ir viskas. Kartais žmonės palieka šaldytuve flakonėlius, degiklius, net alkoholio perteklių. Alkoholis – galima ribotais kiekiais, bet ne butelis po butelio. Chemikalai – niekada. Aš patikrinu, klausiu, kartais net atidarau dėžę, jei jaučiu kvapą. Buvo atvejis, kai kuriame kroviniai aptikom netinkamai supakuotą acetona. Pasakykit man ačiū ir palikit. Reikėjo iškrauti ir palikti. Klientas pyko. Bet saugumas svarbiau už gerus atsiliepimus.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako gabenti maistą – tai juk legalu?

Maistą... na, konservus, arbatą, makaronus – galima, jei tai ne šviežia mėsa. Anglija turi griežtas taisykles dėl maisto importo. Švieži produktai, pieno produktai, mėsa – ne, draudžiama iš ES atsivežti. Nors aš ne visada suprantu logiką, nes tas pienas juk parduodamas Londone, bet taisyklės yra. Kartais klientas nori atsivežti sūrio iš Lietuvos. Nedidelis kiekis asmeniniam vartojimui paprastai praeina, bet tai jau muitinio žiniojimas, aš negaliu garantuoti. Vežėjai atsisako, nes nenori problemų. Jei dėžėje randa paslėptą dešrą, o viršuje drabužiai, baudžia visus. Suprantat, rizikuojam kartu. Tada geriau nepradėti ir palikti rūkytą dešrą mamai.

Daugiau mačiau nei parašiau šiandien, bet esmė tokia: lankstūs krovinių siuntimo sprendimai į Angliją mikroautobusais gyvuoja dėl žmonių, kurie supranta, kad kiekvienas krovinys turi savo istoriją. Mikroautobusas nėra stebuklas, bet jis lankstus, artimas ir logiškas. Svarbu – klausti nesikuklinti, fotografuoti daiktus ir nepirkti katastrofiškai pigios paslaugos. Po tokių „sutaupymų“ dažniausiai tenka vežti du kartus. Kalbėkitės su vežėju kaip su žmogumi, ne su robotu. Ir jei kils klausimų – rašykit, aš atsakysiu, kai tik atitrauksiu ausinę.