Lankstus krovinių pervežimas į UK mikroautobusu: kas slypi už lankstumo?

Dirbu šitame versle jau... na, gal geriau nesakysiu kiek, bet du dešimtmečiai sumušti, tik tiek. Treileriai, furgonai, konteineriai – visko matęs. Bet kai žmonės klausia apie lankstų krovinių pervežimą į UK mikroautobusu, visada trumpam stabteliu. Ne todėl, kad čia raketų mokslas. Tiesiog žinau keletą dalykų, kuriuos verta išgirsti prieš pakuojant dėžes. Vienam reikia pergabenti komodą į Belfastą, kitas tempia pusę gyvenimo į Birmingemą. Mikroautobusas tam tikru požiūriu – auksinis viduriukas tarp kurjerio ir milžiniško vilkiko. Bet yra bet. Reikia žinoti, ką vežate, kaip pakuojate ir kuo pasitikite.

Apie kainą, kalendorių ir maršrutus

Kaip maždaug kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu?

Oi, jei norit tiksliai į dieną – nepasakysiu, nes kuras kasdien kitoks. O ir vieni važiuoja su paprastu dyzeliu, kiti pigesniu kuru. Visa tai lemia sumą. Bet sakykime: pilnas mikroautobusas į Londoną šiuo metu kainuoja nuo keturių iki septynių šimtų eurų. Jei du lagaminai ir dviratis – kaina kris trigubai. O jei sofa, vitrina ir šaldytuvas – pilnas krovinys. Aš visada prašau: nufotografuokit daiktus. Ne dėl Instagram, o kad aš matyčiau ką sukišti į mašiną.

Ar galiu rinktis konkrečią dieną, ar jūs renkatės patys?

Galit rinktis, bet realybė tokia, kad dažnai važiuojame ne tuščiomis mašinomis. Aš dirbu lanksčiai – čia toks lankstus pervežimas į UK, kur derinamės. Jei turite keturias dėžes, o mašina pilna kito kliento į Velsą, daiktai keliaus kitu mikroautobusu kitą savaitę. Nekenčiu to sakyti, bet tiesa. Tačiau stengiamės suderinti. Kartais paimame anksti ryte, kai vairuotojas turi pilną baką ir gerą nuotaiką. Tai tarpusavio derinimas. Nepatogu prisipažinti, bet sąžininga.

Kiek realiai trunka kelionė Vilnius–Manchesteris mikroautobusu?

Teoriškai – apie tris paras. Praktiškai priklauso nuo to, ar pasieniečiai Prancūzijoje pikti. Su furgonu greičiau nei su vilkiku. Bet Doveryje reikia palaukti kelto. Vieną kartą vairuotojas vėlavo devynias valandas dėl audros. Klientas skambinėjo kas dvi valandas. Aš irgi nežinojau ką atsakyti. Paprastai duodame tris–šešias dienas. Jeigu kas nors žada per dvi dienas – arba jie turi teleportą, arba meluoja. Aš tokio stebuklo nemačiau.

Kraunam ir pakuojam – su protu, o ne jėga

Koks skirtumas tarp trumpojo ir standartinio mikroautobuso?

Trumpasis – vietos šešioms dėžėms ir dviračiui. Standartinis L2H2 – baldas ir apie dvidešimt dėžių. Jei tik dėžės – mažas furgonas pigiau. Bet jei spintą su veidrodžium vežate – mažasis nepasikraus. Būna, klientai sako "ten nieko nėra", o ten spinta iš antikvaro. Tada vežame standartiniu. Aš nekalbu apie vilkiką, nes čia tema apie mikroautobusą. Nors kartais žmonės maišo. Suprantama, visi nori sutaupyti.

Ar jūs patys kraunate, ar aš turiu kviesti krovėjus?

Mes galime padėti, bet pas mus nėra krovikų komandos – tai furgono paslauga. Aš atidarau dureles, padedu, bet jei trijų aukštų namas be lifto – skambinkite draugams. Vilniuje krovėjai kainuoja apie dvidešimt eurų per valandą. Du žmonės, trys valandos – suskaičiuokite. Aš nesu nešiklis, tiesiog vairuoju. Nemėgstu, kai prašo pianiną iš rūsio. Kartais atsisakau. Sąžiningai. Žmogus turi žinoti savo jėgas ir neturėti išnirusių rankų.

Ar tikrai reikia dvigubų dėžių, ar užteks parduotuvinių?

Dvigubos – auksas. Jos brangesnės, bet parduotuvinis kartonas – minkštas kaip virtas makaronas. Buvo atvejis: Londone jau beveik atvežęs, dėžė atsivėrė. Laimei, niekas nesudužo. Bet jei neturite dvigubų – bent sutepkite dėžes juosta. Ne taip, kaip aš pradžioje mokėjau – viena juosta per vidurį. (Ne, reikia viršų, apačią, šonus.) Aš iš praktikos mokausi. Daugiausia iš klaidų. Nei vienas krovinys nebuvo idealus. Taip jau yra.

Ar galima vežti šaldytuvą stovint, ar jis privalo gulėti?

Šaldytuko variklis turi būti vertikaliai. Kitaip tepalas bėga kur nereikia. Jei senas agregatas, kurio nebenaudosite – galima ir gulomis. Aš visada sakau: pastatykite ir pririškite prie borto. Lenkijos keliuose duobės... O jei prasideda amoniako kvapas – kelionė rūgšti. Kartais klientai veža plastikinį šaldytuvą. Čia kita kalba, ten nėra ko bijoti. Tik nespauskite stipriai. Viskas paprasta, jei mąstote laiku.

Ką daryti, jei sofa netelpa pro duris – paliekate kieme?

Palikti kieme? Ne, nebent leidžiate. Bandome išardyti kojas, arba – jei IKEA – sukti atgal į dalis. Buvo Braitone, sofa netilpo laiptinėje. Klientas sakė "palikit, aš pats išpjausiu." Neišpjovė. Galiausiai ištempėme pro langą. Lankstumas reiškia improvizaciją. Bet jei netelpa į mikroautobusą iš viso – ieškome didesnės mašinos. Arba grįžtame. Paprastai galima derėtis. Neskriaudžiame nei savęs, nei baldų.

Dokumentai ir tos muitinės bėdos

Kokius popierius reikia tvarkyti, vežant asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Dar niekas nežino taisyklių iki galo, tikrai ne aš. Reikia daiktų sąrašo, paso kopijos, kartais darbo sutarties JK. Būna, paklausia, būna – praleidžia. Brexit viską apsunkino. Aš pervežėjas, ne diplomatas. Sakau: paruoškite sąrašiuką, kad nebūtų dešrų. Nelegaliai dešrų – rimta. Popieriai asmeniniams daiktams lengvesni nei komerciniams. Bent kol kas. Kas bus rytoj – Dievas žino. Aš stebiu naujienas, bet ne visas suprantu.

Ar mano daiktai gali užstrigti muitinėje ilgam?

Gali. Retai, bet gali. Ypač jei sąraše "knygos – 20 vnt.", o muitininkas galvoja apie prekybą. Kartą sustabdė dėl antikvarinio laikrodžio. Klientas sakė – dovana močiutei. Pasidarė labai įdomu. Doveryje gali patikrinti rentgenu. Tada prasideda popieriuškumas. Kasdienėse trasose to nedaro, bet kraustymasis... na, tikėkimės geriausio, planuokime blogiausio. Aš visada turiu kliento numerį po ranka. Ir skambinu pats, ne per tarpininkus. Tiesiogiai visada greičiau nei per administratorių.

Ar daiktai yra kaip nors apdrausti pervežimo metu?

Būna, kad taip, būna – ne. Prikybina nuo sutarties. Aš turiu vežėjo draudimą, bet jis ne viskam tinka. Veriantys akį daiktai – apvyniokite į tris sluoksnius. Avarijų pasitaiko, nors retai. Patarimas: nepirkite pigiausio skelbimo be akto. Jei nėra popieriaus – nėra atsakomybės. Būna, kad firmos veža be draudimo. Neaišku net man, kaip joms tai leidžiama. Niekas juk nepasakos tiesiai. Jūs turite paklausti patys.

Ar galiu įsimesti maisto – džiovintos dešros, šakočio?

Geriau ne. Po Brexit daug maisto draudžiama asmeniškai. Mėsa, pienas, bulvės – rizikinga. Šakočio... na, nebent labai sausas. Bet aš nevalinsiu ant dešros. Muitinė gali išmesti, o jus įrašyti. Geriau dovanokite kaimynams. Mes vežame daiktus, o ne parduotuvę. Suprantu, naujakuriai nori rūkų. Bet nepulkite. Muitinės šunys neužsnūsta. Ypač jei kvepia rūkyta mėsa. Aš jau nebekartoju trečią kartą.

Kai kas nors nutinka ne taip

Ar buvote, kad klientas pasakė „tik dėžės“, o išėjo keturių kambarių butas?

Ach, taip. Klasika. Skambutis penktadienį: "tik dešimt dėžių ir fotelis." Atvažiuoji – o ten lova, spinta, dvidešimt dėžių. Būna. Deriamės vietoje. Arba vežame du reisus. Lankstus krovinių pervežimas į UK mikroautobusu dažnai reiškia būtent tai – planas keičiasi. Kartais aš pats nustembu. Bet nepuolu barti. Gyvenimas. Jei turite daugiau nei pasakote – kaina kis. Ir tai normalu, nors ir nepatogu. Svarbu nebūti tyliu.

Kas jei pavėluoju pusvalandį į pakrovimą – mašina išvažiuoja?

Nevažiuoja, jei žinau. Bet jei vairuotojas turi tolesnį reisą per tris valandas, o jus vėluojate valandą – problema. Bendravimas gelbsti. Parašote: "vėluosiu dėl vaiko." Aš suprantu. Bet jei tylite – aš nerimauju. Geriau netvarkinga žinutė nei tyla. Būna, kad žmonės pasislepia. Paskui skambina įtūžę. Ne, nepasislėpsite, pasakykit tiesą. Net jei nepatogu. Mes irgi žmonės, turime jausmus. Nors kartais atrodo kitaip.

Ar galima pakeliui paimti dar daiktų iš kito miesto?

Taip, būtent tai ir yra lankstumas. Sakykime, važiuoju iš Kauno į Londoną, o draugas Panevėžyje turi dvi dėžes – kodėl gi ne. Aišku, jei ne zigzagas per Lietuvą. Kelias turi būti logiškas. Kuras nekainuoja cento. Kartais suplanuojame tris–keturis taškus, jei visi į tą pačią JK pusę. Štai kodėl mikroautobusas prasmingesnis už lėktuvą. Lėktuvai neskrenda per Panevėžį. Ne už tokią kainą. O mes taip – paimame ir nuvežame.

Kodėl kai kurios įmonės žada per dvi dienas, o realiai trunka savaitę?

Nežinau kodėl taip daro. Melas turbūt parduoda. Nežinau nei vienos firmos, kuri važiuotų per Europą be kliūčių per dvi paras. Nebent tuščias furgonas. Bet kai pilnas mikroautobusas, kelias per Lenkiją, Vokietiją – per dvi dienas? Be miego. O miego neparduosi. Štai jums atsakymas. Kartais klientai renkasi pigiausią pasiūlymą, o paskui raudo. Aš bandau nedžiūgauti, bet tai faktas. Greitai ir pigiai būna tik pasakose.

Ar buvote situacijos, kai reikėjo vežti augintinį kartu su baldais?

Taip, vežiau katę į Bristrolį? (atsiprašau, Bristolį – kažkodėl vis rašau su extra "l" pabaigoje). Katė narve, šalia dėžės. Gyvūnai stresuoja. Reikia veterinarinio paso, skiepų. Be to, kažkokio JK gyvūnų įvežimo blanko. Tikslaus pavadinimo nebežinau. Nesu veterinaras. Geriau pasitikrinkite pas gydytoją. Augintinį galima, bet ne dėžėje tarp puodų. Šildomoje salone – galima. Bet žinokite, kad kiekviena duobė jaučiama. Ir tai nėra katės kaltė.

Ar keičiasi kaina, jei mano daiktai sveria daugiau nei sakiau?

Aišku, kad keičiasi. Svoris lemia kurą. Bet mikroautobuse dažnai bėda yra tūris, o ne svoris. Jūsų knygų dėžės – šnipštas. O čiužinys lengvas, bet užima pusę furgono. Buvo klientas, pasakė "apie šimtą kilogramų", o buvo pustrečio šimto. Teko primokėti. Ne todėl, kad piktas. Tiesiog furgonas turi techninę ribą. Yra leistinas svoris, kurio neperžengsi. Nors niekas nesveria kiekvieno maišo. Bent jau pas mus taip. Pasitikime sąžiningumu.

Kas nutinka, jei mano daiktai netelpa į vieną reisą?

Tada vežame antru, jei galim. Buvo, kad klientui Londone reikėjo visko per savaitgalį. Mes sugrįžome tuščiomis ir antradienį atvežėm likusius daiktus. Lankstus krovinių pervežimas į JK mikroautobusu kartais reiškia ir tai – ne viskas vienu ypu. Aš stengiuosi neprikaišioti, kai žmogus prisimena dar dvi spintas. Bet jei nuoširdžiai nesusidėliojo – padedu. Kitaip nei tie, kurie meta klausimą ir dingsta kaip šešėlis be žinutės. Bendravimas svarbiausia.

Ar pasitaiko, kad vairuotojas paprasčiausiai pasiima daiktus ir dingsta?

Pasitaiko. Nelabai noriu šnekėti, bet rinkoje yra žulikų. Ne daug, bet jie sugadina orą visiems. Paprastai prašo viso apmokėjimo prieš tai, kai nieko nevežė. Arba neturi normalaus telefono, tik skelbimą. Saugokitės pilno avanso be sutarties. Aš imu dalį kaip užstatas. Jei ima šimtą procentų – įtariu. Viliuosi, kad jums nenutiks. Deja, tokių istorijų girdėjau. Dažnai baigiasi policija, daiktai nerandami. Pasirašykite bent popierinį lapą. Būna tai vienintelė apsauga.

Kaip nepasiklysti renkantis, kas veš

Kaip suprasti, kad mano daiktus veš ne diletantas, bet žmogus iš šio reikalo?

Klausia apie turinį, svorį, lifto buvimą. Jeigu tik "ok, siusk adresą" – bėkite. Rimtas pervežėjas klausia ar yra trapių daiktų. Parodo automobilį, draudimą. Mūsų mašinos turi navigaciją ir švarią zoną. Stebėkit ar žmogus domisi. Jei domisi tik pinigine – viliokite iš bobų pasakų. Rimtas vežėjas nebijo pasakyti "ne". Ir nedrebina rankos. Aš pastebėjau, kad tie, kurie plepa mažiausiai, dirba geriausiai. Nors tai ne taisyklė.

Ar rašomas pakrovimo aktas, ar tiesiog duodate čekį?

Rašome – jūs irgi reikalaukite. Aš darau sąrašiuką: dėžės, sofa, šaldytuvas. Abiej pusės pasirašo. Kartais skuba, sako "ką čia tuščiažodžiauti", bet aš sakau – pasirašykite. Buvo ginčas be akto dėl dviračio. Klientas sake, kad du. Aš – vienas. Tyli kova. Nuo to laiko viską žymiu. Ne dėlto, kad nepasitikiu. Tiesiog po dvidešimt metų žinai: geriau popierius nei draugystė be parašų. Ant lapo. Net jei kavinės servetėlėje.

Ar galima vežti augalus – pavyzdžiui, didelį fikuso medį?

Galima, bet kvaila. Augalai nemyli tamsos ir šalčio. Žiemą krovininėje gali būti minusas. Buvo – moters fikusas numetė visus lapus iki Liverpulio. Aš bandžiau padėti salone, bet netilpo. Atvežėm lapų krūmą. Muitinė kai kuriuos gali uždrausti dėl dirvožemio. Jei brangus fikusas – verčiau dovanokite mamai. Aš nepatariu, tik konstatuoju. Augalai yra gyvi, o gyviems trasoje neramu. Ypač kai kamuolys lenkiškų duobių. Ir tamsa. Jie nustoja fotosintezuoti.

Kada geriausia rezervuoti pervežimą – prieš mėnesį ar savaitę?

Nesakysiu, kad prieš mėnesį, nors ramiau. Realiai užsakymai gaunasi per tris–penkias dienas. Ypač jei darbo pasiūlymas Preston'e. Išskyrus liepą–rugpjūtį ir gruodį – ten geriau anksčiau. Aš pats nemoku planuoti, tai negaliu barti kitų. Bet jei turite laiko – savaitei ar dviem prieš. Staigmenos priimamos, bet be garantijų. Kartais pasiseka, kartais tenka palaukti arba mokėti daugiau. Tokia jau realybė. Kiekvienas skuba pagal savo sąžinę.

Ar turiu išardyti baldus prieš jus atvažiuojant, ar padarote tai patys?

Jei galite – išardykite. Mes turime įrankius, bet ne pusdienio laiko lovai. IKEA – vienas varžtas. O senovinė komoda su kampuoto geležtėmis – ne, aš nesikišu. Rizika sulaužyti didesnė nei nauda. Pas mus furgone du žmonės. Ne filmų komanda. Paprastos rankos. Jūsų pagalba važiuoja greičiau nei vienas vairuotojas su veržliarakčiu ir pasimetusiais žvilgsniais. Supratimas paprastas: kartu lengviau. O jei nepatogu – sumokėsite krovėjams. Tie padės.

Taigi, lankstus krovinių pervežimas į UK mikroautobusu – tai ne stebuklas greitai ir pigiai, bet tikras sprendimas kai reikia balanso tarp kainos ir apimties. Nesitikėkite traukinio tvarkaraščio. Būna vėlavimų, būna netikėtų dėžių. Bet jei surasite pervežėją, kuris klausia, derinasi ir nepabėga – pusė darbo padaryta. Likusi pusė – jūsų dėžės ir ranka paspausti sutartį. Sėkmės renkantis. Ir ne, nežinau ar jūsų fikusas išgyvens – bet bandykite. Gyvenimas pats savaime eksperimentas.