Lankstūs gabenimo terminai į Angliją su mikroautobusais – ar tai tikrai taip lengvai?

Vežu daiktus po Europą jau kokių dvidešimt ketverius metus, o į Angliją su mikroautobusais važiuoju taip dažnai, kad muitinės pareigūnai Calais jau pažįsta mano automobilį. Lankstūs gabenimo terminai į Angliją su mikroautobusais – tai frazė, kuri skamba gražiai, bet realybėje viskas priklauso nuo to, ar tu pats pasiruošęs, ar vairuotojas jau kažkur Lenkijoje stringa, ar keltui į Doverį nėra penkių kilometrų eilės. Žmonės manęs klausia, ar galiu atvažiuoti būtent tą dieną, kuri jiem tinka. Atsakymas – kartais taip, kartais teks palaukti. Yra buvę, kad planavom antradieniui, o iškritus sniegui Prancūzijoje perkėlėm į ketvirtadienį. Bet paaiškinsiu viską taip, kaip būna kabinete, kai ateini kavos.

Kaip iš tikrųjų veikia tie lankstūs terminai

Ar galiu rinktis bet kurią dieną, kada išvažiuoti į Londoną?

Na, teoriškai taip, bet praktiškai viskas priklauso nuo mano grafiko ir užsakymų. Jei skambinsi tris savaites prieš – didelė tikimybė, kad surasime tą idealią datą, kuri tau tinka. O jei skambinsi antradienį ir norėsi važiuoti jau ketvirtadienį, kai aš tuo metu būsiu kažkur netoli Miuncheno... tada jau nebe toks lankstumas gaunasi, o mano lankstumas. Kai kurie mano kolegos prisiima bet kokį užsakymą net neturėdami laisvų mašinų, o paskui vėluoja savaitę. Aš to nedarau, bet ir stebuklų nekuriu. Reikia derinti.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą?

Čia kaip su stomatologu – kuo anksčiau, tuo ramiau. Dvi-trys savaitės yra ta auksinė zona, kai gali rinktis ir datą, ir mašinos dydį. Savaitei iki išvykimo jau tenka derintis prie to, kas yra. Yra buvę, kad klientas paskambino penktadienį dėl sekmadienio, bet aš tuo metu buvau kelyje iš Berlyno. Šiaip aš stengiuosi padėti visada, bet kai mašina pilna – ji pilna. Jei nori lankstumo, planuok bent porą savaičių į priekį. Taip bus pigiau ir ramiau.

Ar mikroautobusas važiuoja tik pas mane, ar dar kažką paims pakeliui?

Dažniausiai dar kažką paima, nebent tu užsisakai pilną mašiną sau. Tada kaina aišku didesnė. O jei vežam kombinuotai – vadinasi, mikroautobuse vietos dalijasi keli klientai. Kartais tai pailgina kelionę pusdieniu, bet sutaupai nemažai. Buvo situacija, kai vežiau komodą iš Kauno, bet pirmiau pasiėmėm spintą Vilniuje, ir Kauno klientas kiek nervinosi, nes pagalvojo, kad aš tik pas jį važiuoju. O juk sutaupė trisdešimt procentų, nors pradžioj mane ir pasiuntė kitur. Reikia suprasti, kad lankstūs gabenimo terminai į Angliją su mikroautobusais dažnai reiškia bendrą reisą.

O ką reiškia "lankstūs terminai" – aš galiu bet kada paskambinti ir pakviesti?

Ne, tai nereiškia, kad aš sėdžiu Kempiniškių kaime ir laukiu tavo skambučio kaip šuns lauke. (mėginu pasakyti, kad nestoviu be darbo). Lankstumas veikiau reiškia, kad mes deriname datą abiejų pusių – tu gali pasirinkti iš kelių variantų, aš galiu pasiūlyti, kada turiu laisvą mašiną. Jei tau reikia šeštadienį, o mano reisai į Angliją su mikroautobusais vyksta tik antradieniais ir ketvirtadieniais – randame kompromisą. Kartais tas kompromisas yra trečiadienis.

Pinigai, laikas ir kiti nemalonūs skaičiai

Kiek kainuoja pervežti baldus į Angliją su mikroautobusu?

Klausimas prieš metus būtų lengvesnis. Dabar su kuro kainom viskas šokinėja. Standartinė kelionė iš Lietuvos į Londoną su mikroautobusu pilnu baldų gali kainuoti nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų, ar reikia pakrovėjų, ar keltis kainuoja brangiau dėl savaitgalio. Mažiau daiktų – mažiau kainuos. Nesitikėk, kad sofos ir trijų spintų perkraustymas kainuos kaip kelionė autobusu. Kartais žmonės piktinasi, nors jie patys prašo vežti pusę buto.

Kodėl vieni vežėjai sako dvi dienos, o kiti – dešimt?

Todėl kad rinkoje pilna įvairių veikėjų. Vieni turi tiesioginį reisą ir realiai gali būti per dvi dienas Doveryje. Kitus reikia vengti kaip velnio – jie žada dvi dienas, paima daiktus, o paskui tie daiktai savaitę guli Kaune kažkokiame garaže, nes jie tiesiog renka pilną krovinį. Aš sakau atvirai: jei vežu kombinuotai, geriausiu atveju tai trys-penos dienos. Jei kas žada pervežti perpus pigiau ir perpus greičiau – dažnai meluoja. Tokių istorijų girdėjau per daug.

Ar galiu mokėti grynais vairuotojui tiesiogiai?

Gali, nors aš asmeniškai labiau mieliau matau pavedimą į sąskaitą prieš tai. Yra buvę, kad klientas Londone atsiskaitė svarais sterlingais, bet kursas buvo ne tas, kurį skaičiavau, ir aš likau kiek nuostolingas. Žodžiu, grynieji sukelia nepatogumų. Jei jau atsiskaitai vietoj – geriau eurais ir tikslia suma, nes grąžos galiu neturėti. Ypač jei atvažiuoju vėlų vakarą ir niekas neturi iškuosti.

Ar kaina pasikeis, jei aš paskutinę minutę pridėsiu dar vieną lagaminą?

Žinoma, kad pasikeis. Mikroautobusai turi ribas. Jei prisakai keturis kubus daiktų, o paskui išlenda dar du – logiškai, kad kaina auga. Kartais klientai sako "o tai čia tik viena dėžė", o ta dėžė sveria devyniasdešimt kilogramų ir yra šaldytuvo dydžio. Aš asmeniškai stengiuosi neprikibinėti dėl vieno krepšio, bet jei kalba eina apie didelius daiktus – perskaičiuoju. Sąžiningai. Buvo atvejų, kai tiesiog nesutampam dėl tos kainos vietoj, ir tenka kažką palikti. Pinigai yra pinigai, bet tuščios vietos mašinoje nėra.

Ar pigiau gabenti žiemą nei vasarą?

Žiemą po Naujųjų metų dažnai būna mažesnė paklausa, tai ir kaina kiek sulenkiama. Bet gruodis bna siaubingas – visi skuba prieš Kalėdas, kainos šoką į viršų. Vasarą, birželį-rugpjūtį, vėlgi brangiau, nes vasaros perkraustymai. Rugsėjis-spalis yra toks auksinis viduriukas. Bet jei vėjas Doverio sąsiauryje stiprus – keltas vėluoja, ir tavo lankstūs terminai į Angliją tampa labai nelankstūs.

Kodėl negalite tiesiog pasakyti tikslios kainos telefonu per penkias minutes?

Todėl, kad aš nematau tavo daiktų. Tu gali sakyti "trys dėžės", o aš įsivaizduoju tris knygų dėžes, o tu turi tris didžiulias lagaminų dėžes iš IKEAs, kur telpa žmogus. Aš nežinau, ar reikia man kelti į antrą aukštą, ar tavo name yra liftas, ar Doveryje stovės eilė. Kaina priklauso nuo daugiau dalykų, nei tu galvoji. Todėl aš ir klausiu tiek daug. Ne dėl to, kad būčiau įkyrus – o kad vėliau abu nepyktumėm.

Kas dedasi mašinoje ir kelyje

Ar mano daiktai tikrai tilps į mikroautobusą?

Aš visada klausiu sąrašo. Bet sąrašai... na, jie būna optimistiški. Buvo toks atsitikimas Panevėžyje, kai klientas pasakė "kokia dvidešimt dėžių", o kai aš atvažiavau – iš rūsio ėmė lysti keturiasdešimt dėžių, du dviračiai ir žoliapjovė. Mikroautobusas ne Tardis – jis neturi begalinės erdvės. Tada reikėjo skubiai spręsti: ar vežam du reisus, ar dalį paliekam. Jei nori tiksliai žinoti – siųsk nuotraukas. Aš tada pasakysiu ar tilps, ar reikės didesnės mašinos.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Kartais taip, jei yra laisvų sėdimų vietų priekyje. Bet turiu būti atviras: daiktai važiuoja krovininėje dalyje, kuri nėra skirta keleiviams. Tu sėdi priekyje šalia manęs ir klausaisi radijo. O jei nori vežtis augintinį – tai jau atskiras dalykas. Katės dresuotos nebūna, ir mano nugarai nepatinka, kai jis naršo po kojom labai ilgai. Trumpai – apie keleivius derinam atskirai, bet vietų labai mažai.

Ar daiktai važiuoja saugiai – juk mikroautobusas ne krovininis furgonas?

Mano mašina pritaikyta perkraustymams. Yra tvirtinimo diržai, antklodės, kampų apsaugos. Bet jei tu pats supakuosi stiklą į plastikinį maišelį ir sakysi "tikriausiai nenukris" – aš negaliu stebuklų daryti. Aš esu matęs, kaip gerai supakuoti daiktai ištvėrė kelionę iki Birmingemo be nubrozdinimo. Ir mačiau, kaip blogai supakuotas veidrodis sudužo dar Lietuvoje. Aš saugoju, bet tu irgi privalai pakloti. Saugumas yra bendras darbas, kaip sakyktum.

Ar galiu vežtis šaldytuvą, skalbyklę ir dar sofą vienu metu?

Gali, jei tai yra mažesni buities prietaisai, o ne pramoniniai. Šaldytuvas turi būti atitirpdytas – kartais klientai to nepadaro, ir tada vanduo bėgioja po mašiną. Prisimenu, kaip vežiau šaldytuką iš Klaipėdos į Notingemą, ir savininkas tikino, kad jis sausas. Na, nebuvo sausas. Teko sustoti Vokietijoje ir valyti. Bent jau nebuvo elektros šoko. Skalbykles ir sofos dažniausiai sutalpom į standartinį mikroautobusą, bet jei sofa kampinė ir didžiulė – tada jau reikia matuoti. Geriau atsiųsk išmatavimus.

Kas jei kelyje mikroautobusui kas nors atsitiks?

Aš vairuoju jau du dešimtmečius, bet techninės problemos aplanko visus. Buvo, kad Kaune įsibėgėjant kažkas stringa sankaboj... arba kažkur netoli Hanoverio suplyšo padanga. Tada vėluoju. Geras vairuotojas tuoj paskambina, paaiškina, ir ieško sprendimo. Blogi vežėjai pradingsta, o tu skambinėji be atsakymo. Aš stengiuosi turėti draudimą ir pagalbos telefoną visoje Europoje. Bet faktas – lankstūs terminai į Angliją tampa labai standartiniais terminais, kai stovi pakelėje sugedusi mašina. Tokia jau ta logistika.

Dokumentai, muitinė ir kiti nemalonumai

Ar reikia dabar tų popierių muitinei, jei vežu daiktus į Angliją?

Po Brexit to reikia. Jeigu vežame asmeninius daiktus, turinčius daugiau nei pusės metų, dažniausiai užtenka tinkamo inventoriaus sąrašo. Bet sąžiningai – nuo praėjusių metų galo atsirado papildomų taisyklių dėl... na, kažkokių pakuočių reikalavimų, bet ar tai galioja ir asmeniniams daiktams, šimtu procentų nežinau. (Reikia pasitikrinti prieš kiekvieną reisą, nes keičiasi). Aš visada prašau klientų paruošti sąrašą angliškai, ir jei muitininkai paklausia – rodau. Kol kas problemų neturėjau, bet kartais užtrunkam pusdienį ilgiau.

Ar Anglijos muitinė tikrina kiekvieną mašiną, ar tik kai pasirenka?

Ne, tikrina pasirinktinai. Bet jei pasirenka tave, ir tavo sąraše parašyta "5 dėžės", o aš atveriu duris – ten matosi spinta, dviejų metų televizorius ir du Šengeno regiono piliečiai be vizų... na, bus problemų. Aš stengiuosi, kad daiktai atitiktų sąrašą, ir kad nieko nebūtų draudžiamo. Kartais muitininkai būna gerai nusiteikę, kartais – lyg pirmadienio rytą be kavos. Jei dokumentai tvarkingi, praleidžia greitai. Jei ne – stovi. Doveris gali būti kantrumų mokykla.

Kas bus, jei prie tų keltų Doverį eilės baisios – lauksim visą dieną?

Tada vėluojame. Buvo pavasarį, kai Doverio uoste eilės buvo dvylika kilometrų, ir mes su mikroautobusu stovėjom beveik aštuonias valandas. Klientas lėktuvo bilietą turėjo iš Hitrou oro uosto, ir aš jam paskambinau iš karto – sakyk, kad nebesuspėsi į tą lėktuvą. Taip ir atsitiko. Aš negaliu kontroliuoti pasieniečių ar okeano. Tokių dalykų pasitaiko kelis kartus per metus. Geras vairuotojas informuoja iškarto, o ne slepia tave kaip katiną maiše iki paskutinės minutės. Eilės – faktas.

Ar reikia drausti daiktus atskirai?

Mano mašina turi CMR draudimą, bet jis ribotas. Brangūs daiktai – meno kūriniai, antikvariniai baldai – turėtų būti apdrausti atskirai. Problema ta, kad daugelis biudžetinių vežėjų iš viso neturi normalaus draudimo, ir jei kas nutinka – tu gali nieko neįrodyti. Aš klientams sakau: jei turi vertingų daiktų, parašyk sąrašą ir aš pasakysiu, ar reikia papildomo draudimo. Geriau permokėt dešimt eurų, nei paskui verkti dėl dviejų tūkstančių vertės paveikslo. Kai kurie žmonės to nesupranta iki paskutinio momento.

Pristatymas Anglijoje – kas jus pasitiks

Ar vairuotojas padės man išnešti daiktus, jei aš gyvenu ketvirtam aukšte be lifto?

Padės, bet nesitikėk, kad aš būsiu trys vyrukai viename. Kartais dirbu vienas, kartais su pagalbininku – priklauso nuo užsakymo. Yra buvę, Londono centre, ketvirtas aukštas, laiptai siauri kaip skylė adatoj. Klientė – viena pagyvenusi moteris. Aš ir kolega nešėm tą spintą viršun. Užsikvėpavom, bet padarėm. Tai buvo mano pasirinkimas, ne pareiga. Paprastai kurjerio paslauga yra "iki slenksčio". Jei nori įnešimo – apie tai kalbam atskirai ir kaina kinta. Ne dėl to, kad esu godus – o kad mano nugara ne geležinė.

Ar galėsite palaukti, kol aš išpakuosiu ir pažiūrėsiu, ar sveiki daiktai?

Žinoma, penkiolika minučių palaukiu ramiai. Jei nori dviejų valandų inventorizacijos – tada jau ne. Aš stoviu Londone, automobilis blogoj vietoj, ir mokestis auga. Dažniausiai klientai greitai pasitikrina dėžes, ar nepažeistas stiklas, ar sofos kampas sveikas. Jei kažkas blogai – fiksuojam iš karto, nespjaunam į rankas. Bet po trijų dienų skambinti sakant, kad radai įbrėžimą – jau sudėtingiau įrodyti. Tikrinkimės vietoj, čia ir dabar.

Ką daryti, jei aš vėluosiu arba manęs visai nebus ten, kur pristatote?

Skambinu. Jei nekeli – laukiu, kiek galiu. Tada bandau antrą, trečią kartą. Jei tikrai neatvyksti ir neatrašai – daiktai grįžta į sandėlį arba lieka mašinoje, bet tada skaičiuojasi papildomos saugojimo dienos. Buvo atvejis Brístolyje, kai klientas užmigo po naktinės pamainos. Aš pabeldžiau, paskambinau, pagaliau pats kaimynas atidarė. Aš suprantu, kad žmonės pavargsta, bet mano laikas irgi kainuoja. Nebūdavau pykęs, bet jei tai tęstųsi tris dienas – tada jau problema. Todėl visada prašau nurodyti antrą kontaktinį asmenį.

Ar jūs įnešate daiktus į vidų, ar tik paliekate prie durų?

Standartas – iki slenksčio. Į vidų? Derinam. Kartais tenka eiti per kiemą, ten gyvena šuo, kuris žiūri kaip į pavogtą kepsnį. Kartais durys siauros, ir sofos tiesiog fiziškai neina į vidų. Tada aš palieku prie durų. Yra buvę, kai klientas pykosi, kad nepanešiau į miegamąjį, bet aš ne baldų surinkėjas – aš vežėjas. Tą atskiriu labai aiškiai. Kas nori pilnos paslaugos – yra specializuotos įmonės, bet jos pasiima ir daugiau. Aš vežu saugiai, o ką darysite patalpose – jūsų valio.

Kaip nepasiklysti tarp vežėjų

Kaip atskirti normalų vežėją nuo to, kuris pasiims daiktus ir dings?

Pirmiausia, jei kaina kelis kartus mažesnė nei pas visus kitus – jau įtartina. Antra, jei nėra sutarties ar bent jau raštiško patvirtinimo el. paštu. Trečia, jei vengia duoti tikslų adresą arba sako "palikit daiktus kieme, pasiimsiu vakare". Aš esu girdėjęs istorijų, kai žmonės sumokėjo avansą, o vežėjas pradingo kaip į vandenį. Blogiausia, kad tada niekas nepadeda, nes tai buvo ne oficiali įmonė, o tipas su skelbimų portale. Dirbkite su tais, kurie turi svetainę, atsiliepimus, ir kurie nebijo pasirašyti savo vardu. Paprasta, bet ne visi tai daro.

Ar verta raustis po dešimt skelbimų ir lyginti kiekvieną kainą?

Verta palyginti tris-keturis. Dešimt – tik sukels galvos skausmą, nes kainos bus nuo dviejų šimtų iki tūkstančio, ir tu nebežinosi, kas yra kas. Imk pasiūlymus iš normaliai atrodančių, ne tik iš pigių skelbimų. Paklausk draugų, kurie jau perkraustėsi. Mes šioje srityje dirbam jau du dešimtmečius, ir aš matau, kad lankstūs gabenimo terminai į Angliją su mikroautobusais pas mus veikia kaip reikiant, nes aš nesnaudžiu prie vairo. Bet rinkis protingai. Kartais pigiau kainuoja gerai, bet dažniausiai – ne, ypač jei kelyje reikia dar ir miegoti bet kokiame pensione dėl sutaupytų pinigų.

Išvada

Taigi, lankstūs gabenimo terminai į Angliją su mikroautobusais yra įmanomi, bet reikalauja abiejų pusių supratingumo. Aš galiu judėti pagal tave, jei tu irgi pasiruošęs judėti pagal mane. Daugiau nei du dešimtmečiai patirties moko, kad geriausi reisai tie, kuriuose viskas aptarta iš anksto. Nebijok klausti, net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau paklausti dabar, nei verkti prie Birmingemo žiedinio kelio. Skambink, jei kažkas neramina.