Lankstus gabenimas į Angliją efektyviais mūsų mikroautobusais

Nežinau, kaip tu, bet aš kai pirmą kartą laying daiktų į mikroautobusą ir važiavau link Anglijos, galvoje sukosi viena mintis – ar viskas tilps ir ar nereiks ko nors palikt pakelėj. Dabar, po daugiau nei dvidešimties metų šitame versle, galiu pasakyt tik tiek: lankstus gabenimas į Angliją efektyviais mūsų mikroautobusais nėra jokia raketų mokslas. Reikia tvarkingos mašinos, normalaus vairuotojo ir plano, kuris nebūtinai turi būti idealus, bet turi veikti. Mes važiuojam nuolat – vieni daiktai, perkraustymai, siuntos šeimoms, studentams. Kartais greičiau, kartais lėčiau, bet stengiamės, kad neprisikrautum galvos skausmo dėl bereikalingų logistinių galvosūkių.

Kaina ir užsakymas – elementaru

Kiek maždaug kainuoja gabenimas į Angliją mikroautobusu?

Tai žiūrėk, jei dalinis gabenimas iš Lietuvos į Angliją, kelios dėžės ir kėdė, gali kainuot nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo kurio Lietuvos kampo. Pilnas mašinos užkrovimas – kitaip, reikia žinot atstumą Anglijos gale, nes Londonas ir Njukaslas du skirtingi pasauliai. Mes duodam kainą iškart, be tų paslėptų mokesčių, kuriuos paskui velka blogos įmonės. Skambink, apibūdink daiktus, mes pasakom. Maždaug taip ir veikia.

Ar galiu siųsti tik du lagaminus ar būtina užsakyt visą mikroautobusą?

Gali, žinoma. Mes vadinam daliniu kroviniu – mašina važiuoja pilna ar su keletu užsakymų, tavo lagaminai šalia kitų daiktų. Mikroautobusas didelis, bet ne autobusas, vietos nėra begalybė, tačiau du lagaminai tikrai rastų vietą. Tik svarbu suprasti, kad kai siunti mažai, negali reikalaut, kad važiuotume rytoj ir pirmadienį jau Anglijoje. Reikia palaukti, kol surenkam pakankamai krovinių maršrutui. Kartais dieną, kartais tris. Mes laikom daiktus sandėlyje, niekas nedings. Viskas paprasta, kai nespaudi laiko kaip paskutinės minutės herojus.

Kada geriausia užsakyt – prieš savaitę ar galima ir paskutinę minutę?

Geriau prieš savaitę, bet pripažinsiu, kartais ir paskutinę minutę pavyksta. Buvo atvejis – paskambino vyras pirmadienio vakarą, antradienį ryte jau turėjo būti Mančesteryje. Sakau, ką tu, drauge, ne auksinis šitas mikroautobusas. Bet pasitaikė, kad kitą dieną mašina važiavo tuo maršrutu, sutalpino. Už tai mokėjo truputį daugiau, logiška. Jei planuoji perkraustymą į Angliją rimtai, nebakstėk paskutinę dieną. Rask dėžes, aprašyk kambarius ir paskambink bent prieš penkias dienas. Taip nervų mažiau visiems.

Ar reikia mokėti iš karto visą sumą ar galima dalimis?

Dažniausiai taip – dalis avanso kai surenkam daiktus arba kai susitariam, likutis prieš pristatymą. Grynais, pavedimu, kartais net Revolut. Tik nežadėk, kad moki, jei krepšyje tuščia. Aš taip pat ne bankas. Kas liečia pavedimus – patikrink ar tikrai nueina, nes buvo atvejis, kad klientas „padarė“, o mes nieko negavom. (Ne, palauk, negavom – sori, žodis išslydo). Tada daiktai grįžo į sandėlį. Nekalta, bet nervina visus.

Kaip sužinot tikslią kainą mano daiktams?

Skambink arba rašyk. Ne, nereikia Excel lentelių – užtenka nuotraukų. „Du kambariai, sofa, lova, šaldytuvas, 15 dėžių“ – jau aišku. Mes tada pasakom, ar tilps, ar reikės ką palikt. Kainą pasakau per valandą. Kartais žmonės paskambina ir bando apsišnekėt – „mažai to“, o paskui pasirodo pianinas. Tada kaina auga. Geriau nuo pradžių atvirai – mums lengviau apskaičiuoti, tau nereiks raudonuot.

Ką vežti ir kaip supakuot

Ar mano kampinė sofa tilps į mikroautobusą?

Tilps arba ne – priklauso ar išardoma. Mūsų mikroautobusai ilgų bazės, viduj apie 15 kubų. Jei sukti kampais galima – tilps. Buvo Kaune – sofa kaip laivo denis, neišardoma, durų plotis per mažas. Teko palikt. Klientas pyko, nors perspėjau telefonu. Matuok duris, sofą, tada kalbėk. Ne, neturim kolkas transformerio. O gal ir turėtumėm, bet ne – brangu. Ach, nesvarbu.

Kaip reikia supakuoti kad niekas nesudužtų kelyje?

Pakavimas – pusė perkraustymo. Pasiimk normalių dėžių iš parduotuvės, ne iš šiukšlynų, nes tos lengvai sudraskomos. Indus suvyniok į burbulinę plėvelę, geriau du sluoksnius, nes važiuoji didelius atstumus iki Anglijos. Stiklas turi stovėt vertikaliai, negulėt vienam ant kito – taisyklę pažeidžia daug kas. Aš ne kartą mačiau, kaip atidarai dėžę, o ten šukių kalnas. Mikroautobusas važiuoja stabiliai, bet kalneliai Prancūzijoj yra. Jei nesupakuosi – kaltės ieškok veidrodyje, ne pas vairuotoją. Jis vairuoja, o ne sėdi su pagalvėlėmis po tavo vazomis.

Ar galima vežtis šaldytuvą, skalbimo mašiną ir dar dviratį?

Galima. Tik skaičiuok kubus. Šaldytuvas vienas, skalbimo mašina – antras, dviratis – trečias. Jei pats išnešit, mums lengvia. Vairuotojas vienas, mikroautobusas ne su kranu. Šaldytuvą atitirpink prieš tris dienas, ne prieš tris valandas. Vandenį iš siurblių išleisk, nes kelyje gali atsidaryti durelės. Nutekės ant svetimų daiktų – baisu. Dviratį apvyniok į audeklą, grandinės subraižys viską. Paprasta, bet reikia galvot.

Koks didžiausias svoris vienam daiktui kurį dar galim pakraut?

Jei daiktas sveria virš 80 kilų, jau reikia dviejų porų rankų. Grindys ištvers, bet vairuotojas nėra Supermanas. Vežėm gimnastikos suolelį į Bristolį, gal 120 kg. Teko imt pagalbininką, nes Petras stiprus, bet stuburas ne šiaip sau. Virš 100 kg – perspėk iš anksto. Jei 200 kg – reikia kraninio. Tokiems dalykams mūsų transportas nepritaikytas. Nesinori traumuoti žmonių dėl seifo ar akvariumo. Būna ir taip.

O jei aš ne Londone, o kokiam Birmingeme – ar vežat ir ten?

Vežam. Birmingemas, Ličesteras, Njukaslas – visur buvom. Net į kaimelį netoli Velso, kur GPS vos siekia. Tik jei ne Londonas, o šiaurė ar vakarai, kaina didesnė. Anglija nemaža, mikroautobusas daugiau degalų sudega. Surenkam kelis krovinius – vieną į pietus, kitą į šiaurę, tada antras ratas. Realiai, į Birmingemą pristatymas gali užtrukt diena ilgiau nei Londoną. Bet taip, vežam. Svarbu kad adresas teisingas. Kartais žmonės rašo Birmingemą, o pats kaimas už 40 mylių.

Kas dedasi kelyje

Per kiek laiko daiktai pasiekia Angliją?

Įprastai nuo paėmimo iki atidavimo – 3-5 paros. Ne valandų. Jei mikroautobusas pilnas ir ruošiasi – greičiau. Kartais keltas vėluoja dėl vėjo, arba M20 avarija – stovi koloną. Normalu. Aš kai kam sakau – jei reikia per 24 valandas, reikia ne mūsų, o teleporto. Tokio neturim. Bet per savaitę tikrai. Dažniausiai. Vėjas ir kamščiai mūsų nepyksta, bet ir mes jų ne valdžia.

Ar važiuojama per Prancūziją ar yra kitų maršrutų?

Dažniausiai per Prancūziją – Lenkija, Vokietija, Belgija, tada keltas iš Kalė. Yra per Nyderlandus, bet kolkas retai važiuojam, nebent specifinis užsakymas. Kalė mėgstamiausia, nes trumpiausias keltas. Nors kava ten brangi, bet nusiperkam. Maršrutas standartinis, keliai geri. Prancūzijos kaimuose saukok greičio – baudos kanda. Mikroautobusas su svoriu nestoja taip greit kaip maža mašina. Tiesiog logistika, nieko asmeniško.

Koks keltas ir ar mano daiktai per jį važiuos saugiai?

Keltas – ne pirties lenta. Mašina stovi denio vidury, pritvirtinta, vairuotojas dažniausiai viršuj kavinėj. Jūros nepamatysi pro metalą. Kartais klientai klausia ar nenuskęs mikroautobusas. Ne, tikimybė mažesnė nei loterija. Plaukia pusantros-trys valandos. Daiktai ramiai stovi. Jei labai jautru – pasakykit, padėties sudėtingiau sureguliuosim. Aš ne kapitonas, bet mašinos plaukia ir grįžta jau 20 metų. Sekmės čia mažai, daugiausia rutina.

Ar galiu pats važiuoti kartu su daiktais mikroautobusu?

Deja, ne. Mes ne keleiviniai, o kroviniai. Vairuotojas vienas, kartais su pagalbininku, bet keleiviams vietos nėra. Ne todėl, kad nenorim – draudimas, CAB reglamentai neleidžia. Anksčiau galvojau galima atsisėsti šalia, bet dabar sugriežtinta. Jei nori į Angliją, pasiimk lėktuvo bilietą. Mes vežam daiktus, ne žmones. Kai kurios įmonės daro nelegaliai, bet aš nesiimsiu rizikos nei dėl pinigų, nei dėl kompanijos. Sąžinė brangesnė.

Kaip sekti kur daiktai yra kelyje?

Skambini. Žinau, šiais laikais viskas turi būt app’as su žemėlapiu, bet mes senamadiškai – skambutis. Kartais vairuotojas pasiekiamas, kartais ne, nes jis vairuoja, o ne rašinėja. Aš tiesą pasakius nežinau 100% ar visada atsakingai atsako tuoj pat (turi saugiai važiuot, ar ne?). Bet kai stoja aikštelėj, atsako. Jei labai neramu – skambink man, pasakysiu kur mašina pagal maršrutą. Ne visada GPS tiksliai, bet maždaug. Ne stebuklai, bet ir ne akli spėjimai.

Ar sekmadieniais pristatote ir pasiimate daiktus?

Sekmadieniais pristatom Anglijos pusėje, nes žmonės dažnai laisvi. Lietuvoj sekmadienį retai dirbame – šeimos reikalai. Jei labai reikia, galima, bet papildomai kainuos. Vairuotojai irgi žmonės, ne robotai. Sekmadienis Anglijoj patogus, nes kamščiai mažesni. Bet jei gali rinktis šeštadienį – rinkis. Mūsų praktikoje sekmadienis retas pasirinkimas, bet ne negalimas. Sąžiningai. Aš pats sekmadieniais važinėjau prieš dvidešimt metų, dabar jau atsirinkęs.

Realybė – ne viskas idealu

Kas jei vairuotojas vėluoja pristatyti?

Atleisk, taip būna. Kelias nenuspėjamas. Kartais vėluojam dėl muitinės, kartais prieš tai buvusiam klientui prireikė laiko. Aš neapgaudinėju – jei sakau antradienis, o gaunasi trečiadienis, skambinu ir sakau. Neslepiuosi kaip kai kurios cechinės įmonės. Buvo Vilniuj – avarija prieš pat išvažiuojant, perkėlėm kitą dieną. Nepatogu, bet dejuoti nemoku. Kompensacijos? Jei mūsų klaida – derinam. Jei kelias ir oras – atsiprašau, bet čia ne mano sritis. Bendras oras.

Ar buvęs atvejis kad daiktai dingo arba buvo sugadinti?

Būta visko. Dingo? Ne, ne tiek. Sugadinti – taip, dvejus kartus per 20 metų. Vežėm stiklų dėžę, klientas pats supakavo į laikraščius. Suslampa, byra – kaltas kas? Mes atlyginom dalį, nes norim klientų, ne šmeižto. Bet kartais patys medžiojat bėdą. Blogos įmonės sako „viskas bus gerai“ ir dingsta. Mes ne tokie. Draudimas yra, bet nepadengia jei pats supakavai kaip pašėlęs. Tai apdraudžiam sąžine labiau nei popieriumi.

Kas jei muitinėje sustabdys ir papuls koks mokestis?

Šitas klausimas mane šiek tiek gąsdina, nes taisyklės keičiasi. Po Brexito su muitais... oficialiai ne ES, kiti reikalai. Jei asmeniniai daiktai perkraustymui, dažniausiai nieko nemokat, bet turi protingai deklaruoti. Aš jei nežinau 100% dėl konkrečios technikos, pasikonsultuoju su brokeriu. Ne, aš ne brokeris, aš pervežėjas. Kai kas – alkoholis, augalai – kelia klausimų. Nesiokit keistų gyvų. Rašykit: naudoti asmeniniai daiktai. Jei mokestis dėl kažko neįprasto – jūsų sąskaita.

Ar jūs apdraudžiate jei mikroautobusas pakliūna į avariją?

Taip, CMR ir krovinio draudimas yra. Bet sudegę daiktai neatrodys kaip nauji, net ir gavus pinigus. Geriau nepasikliaut draudimu, o apvyniot tą veidrodį tris kartus. Draudikai mėgsta ieškoti kiaulių – nepakavot, per karšta. Draudimas yra, bet ne stebuklingas. Blogos įmonės giriasi „100% draudimas“, o paskui rašinėji į Kiprą. Mes su lietuvišku draudimu, sprendžiam čia pat. Bet vistiek – pakuotė svarbiausia. Kai sakau tris kartus – tikrai tris.

Ar galima vežtis augintinį kartu su baldais?

Ne, augintiniai ne. Mūsų mikroautobusas nėra veterinarinė klinika, o balduose gali būti medžiagų gyvūnui pavojingų. Gyvūnams reikia pasų, skiepų, patikrinimų – mes važiuojam keltais. Verčiau pasiimkit per specializuotą firmą, ten narai ir priežiūra. Mes vežam dviračius, sofą, dėžes, bet katę – ne. Tomas atsisakytų vežt net ir šuniui prieštaraujant. Nusileiskit ant žemės. Gyvūnai yra šeima, bet ne krovinys. Atrodo jautru, bet taip yra.

Ką daryti jei atvykus pakuotė atrodo prakiurusi?

Fotografuok iš karto, kol vairuotojas dar ten. Jei pakuotė prakirpta ar šlapia – fiksuok. Buvo atvejis, klientas pamatė įbrėžimą po trijų dienų – nieko neįrodysi. Mes nebėgam nuo atsakomybės, bet be nuotraukos tampa tavo žodis prieš mūsų. Būna pažeidimas atsiranda jau Anglijoj iškraunant, bet nepafotografavus – bala žino. Rašyk aktą, pasirašyk su vairuotoju. Jis žmogus, supras. Tvarka turi būt, kitaip visi liekam kalti.

Ar tiesa kad blogos įmonės pradeda nuo žemos kainos o paskui prikaišioja mokesčių?

Visiška teisybė. Yra tokių – pasiūlo 80 eurų, tada paaiškėja, kad tai už dėžę, o pristatymas dar, o savaitgalis dar. Šūdinvoliucija. Mes kainą pasakom iš karto. Jei kas keičiasi – tavo sutikimas. Buvęs klientas skambino, sako anie pažadėjo pigiau, o paskui spaudė kaip citrina. Nepykstu – rinka laisva. Bet aš mačiau žmonių, kurie sutaupė dvidešimt eurų, o prarado savaitę nervų. Mikroautobusas tas pats, požiūris – kitas. Nepirk pigiausios pasakos.

O jei aš noriu pats atvykti pasiimt daiktų iš jūsų sandėlio – ar galima?

Žinoma. Tik paskambink prieš kelias valandas, kad nevažiuotum tuščių. Sandėlis ne parduotuvė – kartais ten tik vairuotojas tarp reisų. Aš pats ne visada tupiu, nes derinu kitus reisus ar geriu kavą. Pasakysiu adresą ir laiką. Jei siunti draugą – pasakyk pavardę, mes nežinom kas toks. Buvo juokinga – vaikinas sako „dėl daiktų“, o mes ten tris užsakymus tvarkėm. Pasirodo net ne tam klientui. Juokas pro ašaras. Tvarka ir komunikacija.

Koks pats svarbiausias patarimas perkraustantis į Angliją mikroautobusu?

Nepanikuok ir nepakuok šiukšlių. Rimtai – žmonės meta viską į dėžes, paskui Anglijoj atsidaro ir randa penkis metus senų batų porą ir sulūžusį dviračio rėmą. Kam vežt? Lankstus gabenimas į Angliją efektyviais mūsų mikroautobusais veikia tada, kai tu pats žinai ko nori. Susiplanuok laiką, atsiklok nereikalingus daiktus, pažymėk dėžes. Ir dar vienas – nepirk paslaugos vien pagal kainą. Pigiausias dažniausiai yra brangiausias, nes nervai pridėtinė vertė kurią pamiršti apskaičiuot. Mes ne šventieji, bet dirbam atvirai. Skambink, pakalbėkim, ir tada jau spręsk ar mūsų mikroautobusas tavo daiktams, ar ne. Paprasta.

Tiek to žodžių. Gabenimas į Angliją mikroautobusu – tai ne ritualas, o normalus darbas, kurį darom kas savaitę. Jei daiktai supakuoti protingai, o mes žinom kur važiuojam, viskas praeina be operos. Nežinai nuo ko pradėti – paskambink. Atsakau paprastai, be makaronų kabinimo ant ausų. Lankstus gabenimas į Angliją efektyviais mūsų mikroautobusais yra tam, kad tavo perkraustymas vyktų kaip žmonėms, o ne kaip loterija.