Krovinius į Angliją vežame patikimais mikroautobusais reguliariai

Jau dvylika metų ridename kelius tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Anglija, Airija, Vokietija – štai kur mūsų greitkeliai. Daugelis pradžioje klausia, ar krovinius į Angliją vežame patikimais mikroautobusais reguliariai, ar tai tik gražus sakinys svetainei. Galiu pasakyti tik tai, ką matau kas savaitę: mašinos tikrai važiuoja, bet kiekviena kelionė skiriasi. Ne visada viskas idealu, kartais nutinka keistenybės, bet daiktai atsiduria ten, kur turi. Tiesiog užduok klausimą, aš atsakysiu. Tie, kurie ruošiasi kraustytis ar siųsti dėžes į Londoną, dažnai nieko nesupranta apie logistiką. Ir nereikia. Turi žinoti tik keletą dalykų.

Pirmiausia apie mašinas ir keliones

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas į Angliją?

Teoriškai per dvi paras, jei be sustojimų. Bet mes nestojom be reikalo. Realiai iki Londono – trys–keturios dienos. Kartais penkios, jei kroviniai į Angliją keliauja per keltą, o ten eilės. Pernai vienas vaikinas strigo pasienyje – savaitė išsitęsė. Šiaip tikėkis keturių dienų. Ne greičiau, nes vairuotojas turi miegoti, o taisyklės galioja. Keturias dienas skaičiuok kaip standartą.

Ar tikrai reguliariai važiuojate, ar čia tik gražiai skamba svetainėj?

Aš pats paskaitau konkurentų svetaines – ten visi reguliarūs ir superherojai. Mes važiuojame kas savaitę, kartais du kartus, priklauso nuo sezono. Žiemą mažiau žmonių kraustosi, vasarą – minios. Reguliariai reiškia, kad ne du kartus per metus, o kelis per mėnesį. Bet jei paskambinsite pirmadienį ir tikėsitės, kad antradienį išvažiuosim – gali netikti. Kartais laisvos vietos nėra. Taip jau būna.

Kokie mikroautobusai važiuoja – ar tikri, ar kapoti?

Turim keletą Sprinterių, vienas Iveco. Ne nauji iš salono, bet prižiūrėti. Vienas 2018 metų, kitas 2015, bet variklis po kapitalinio. Svarbiausia, kad erdvūs. Būna, klientas sako "tik du lagaminai", o atvažiuoji – ten sofa, du kambariai ir dar šuo. Tada mašina turi tempti pilnai. Mūsų tempia. Nesvarbu, ar pilkas, ar baltas – svarbu, kad nesityčioja kelyje ir stabdžiai tvarkingi.

Kainos – ten visada painu

Kiek realiai kainuoja daiktų pervežimas į Angliją?

Kaip paklausti, kiek kainuoja pavalgyti restorane – priklauso. Mažas krovinys iš Vilniaus į Londoną – nuo šimto iki dviejų šimtų eurų. O jei visas butas – ir penki šimtai. Krovinius į Angliją vežame patikimais mikroautobusais reguliariai, bet kaina skiriasi: kuras brangsta, keltas kainuoja, o kartais reikia apeiti kelis adresus. Negaliu pasakyti tiksliai, nepamačęs. Nuotraukos padeda, bet gyvas vaizdas – geriausiai.

Ar kaina priklauso nuo svorio, kubatūros, ar nuo nuotaikos?

Ai, nuo nuotaikos tai nepriklauso. Daugiausia nuo vietos, kurią užima daiktai. Mikroautobusai riboti. Penkios dėžės gali sverti kilogramą ar šimtą – vis tiek užima penkias dėžes. Svorio neužtenka, nes tuščia spinta sveria mažiau, bet užima vietą. Daugiausia skaičiuojam pagal tai, kiek tos daiktų užima. Realiai – pagal apimtį, atstumą ir ar reikia pagalbos kraunant. Kartais papildomai jei reikia liftu vežti iš aukšto.

Kodėl vieni vežėjai skaičiuoja kitaip nei jūs?

Nes rinka pilna visokių. Yra tokių, kur skelbia "visa Europa – 99 eurai" ir paskui neatsiliepia. Yra tokių, kur paima daiktus, o paskui reikalauja dvigubai. Mes skaičiuojam atvirai. Jei reikia dviejų vaikštelių, sakome. Kiekvienas turi savo kaštus. Vieni važiuoja didelėmis furomis, kiti mikroautobusais. Mes rinkomės mikroautobusus, nes manevringesni, bet jie negali tempti begalybės. Dėl to ir kainų logika kita.

Ar būna kokių nors mokesčių, kurių neišvardinate iš karto?

Stengiamės nebūti šykštuoliais su paslėptomis eilutėmis. Bet būna dalykų, kurių nežinai pats. Jeigu reikia važiuoti į Londono emisijos zoną, mokestį dengia klientas. Keltas – įskaičiuotas, bet jei keiti maršrutą paskutinę minutę – ne iš mūsų kišenės. Daugiausia žmonės nesupranta, kad papildomas aukštas be lifto – tai laikas. O laikas kainuoja. Kartais vairuotojas padeda, bet jei reikia nešti iš penkto aukšto – jau kita paslauga.

Pakrovimas, daiktai ir tokie reikaliukai

Ar man reikia viską supakuoti patiems, ar jūs tai darot?

Geriau patiems, jei norite sutaupyti. Mes galime supakuoti, bet brangiau. Aš visada sakau: baldais mes nesirūpiname išardyti, nebent labai paprasta. Kartais žmonės pakuoja į pirkinių maišus ir stebisi, kodėl kvepalai išsipylė. Supakuokite normaliai. Jei nežinote kaip – yra YouTube, kartais ten pats pažiūriu, nors jau dvylika metų tai darau. Bet jei jau mašina kieme – vėluojam. Reikia apie tai pasakyti prieš tai.

Kaip žinoti, ar mano baldai tilps į mikroautobusą?

Siunčiate nuotraukas. Arba matuojate. Jei sofa dviejų metrų, o mašinos vidurys – irgi apie du su trupučiu, bet kampas svarbu. Mes turim matmenis, aš jų ne visus mintinai atsimenu (o kam – žiūrim į sąrašą mašinoje). Kartais reikia atsukti kojas. Jeigu nežinote – atvažiuojam, pažiūrim. Bet geriau tai padaryti prieš paskutinę minutę. Būna, kad netilpsta, tada tenka vežti dviem reisais. O tai brangu ir vargina.

Ar galima vežti dviratį, šaldytuvą ir dar dėžę su batais vienu metu?

Žinoma. Šaldytuvas turi būti atšildytas – reikalauju, nes buvę atvejų, kai viduje laksto vanduo. Dviratis neatmontuotas užima žiauriai daug vietos. Aš sakau: nukelkite priekinį ratą, bus kaip iš dangaus skirtumas. Batai lengviausi. Bet jei dėžėje su stiklais – tada atsargiai. Kartais vežame ir pianiną, ir dviratį. Pianinui reikėjo dviejų vyrų, dviračiui – tinkamo kampo. Jei viskas apgalvota – sutalpinsim.

Ką daryti, jei pats negaliu būti pakrovimo metu?

Galite įgalioti kaimyną ar draugą. Svarbu, kad žinotų, kas per daiktai. Buvęs atvejis – pusbrolis davė raktus, o paskui skambina: "kur mano įrankiai garaže?" O mes nežinojom, ar ten dar kažkas turėjo būti. Tada kalti liekam mes. Geriau sąrašas. Jeigu negalite būti iškrovime Anglijoje – ten reikia žmogaus, kuris priims. Vairuotojas nepasiliks padėti į spintą sudėti, nors kartais ir padeda, jei mato beviltišką žmogų.

Ar skubūs kroviniai į Angliją važiuoja greičiau?

Taip, bet ne teleportacija. Jei turime laisvą mikroautobusą – galima važiuoti tiesiai. Per tris dienas Vilnius–Londonas. Kartais ir per dvi su puse, jei pasieniai praleidžia gerai. Bet brangiau. Ne todėl, kad pikti, o todėl, kad mašina važiuoja beveik tuščia. Šiaip jei sakote "skubu", o reikia per mėnesį – tai nėra skubu. Skubu – kai skambinate penktadienį, o sekmadienį reikia Bristolyje. Tai įmanoma tik jei kas nors tuo metu važiuoja.

Kai nutinka rimčiau – ne viskas vien rožės

Kas jei mašina sugesta kelyje?

Būna. Pernai Kalėdų metu kažkas nusibaigė prie Lutono (ai, vairuotojas sakė generatorius, o gal sankaba – ten jau nebesigilinau). Reikėjo ieškoti pagalbos. Daiktai saugiai liko mašinoje, bet vėlavimas buvo dviejų dienų. Skambiname klientui iškart. Turime draudimą ir pagalbos kelyje sutartis. Bet jei gedimas rimtas – perkeliame krovinį į kitą mašiną. Tai techniška, brangu, bet sprendžiama. Blogiausia – kai klientas nekelia telefono, o mes bandom pranešti.

Ar mano daiktai yra apdrausti, jei kas nutinka?

Turiu būti atviras. Turime vežėjo civilinės atsakomybės draudimą. Jis dengia žalą, jei mūsų kaltė. Bet jei vežate porcelianą, supakuotą į laikraščius patys, ir jis sudūžo – gali nepripažinti. Yra krovinio draudimas, bet jis kainuoja papildomai. Daugelis atsisako, nes "o kam, viskas bus gerai". Aš patariu draustis, jei vertė didelė. Sako, kad sąlygos dabar griežtesnės, bet čia šimtu procentų nežinau – reikia su draudikais tikrintis. Aš vairuotojas, ne agentas.

Ar buvote turėję kliento, kuris melavo kiek turi daiktų?

Kas savaitė. Moteris iš Panevėžio pasakė: "man tik dvidešimt dėžių ir fotelis". Atvažiavome – fotelis buvo keturių skyrių sofa, o dėžės – bankinės saugojimo dydžio. Vietos neužteko. Teko derėtis, dalį palikti kitai savaitei. Ji pyko. Atsakiau, kad mes ne fėja. Jei sako mažiau, nei yra – problema jų, bet ir mums nepatogumai. Dabar visada prašome nuotraukų. Nes "nedaug" skirtingai skamba studentui ir šeimai su trimis vaikais.

Ar tikrai iškraunate iki kambario, ar paliekate ties durimis?

Standartiškai – iki pirmų durų Anglijoje. Jei namas, tai iki slenksčio. Neįnešame į antrą aukštą, nebent lengvas daiktas ir vairuotojas pasijaučia dosnus. Bet jei be lifto ir spinta – sori, ne. Kartais žmonės pyksta: "o kodėl neįnešėte į virtuvę?" O aš klausiu: o kodėl nepaėmėte pilnos perkraustymo komandos? Mikroautobusas atveža, vairuotojas padeda nukrauti, bet jis nėra profesionalus nešikas. Kartais jaučiuosi kaip psichoterapeutas, aiškindamas skirtumą. Bet reikia.

Dokumentai, muitinės ir kiti naujumai

Ar po Brexit kas nors pasikeitė muitinėje?

Pasikeitė, ir ne į gerąją pusę. Buvo laikai, kai važiuodavai kaip ES viduje – jokių klausimų. Dabar reikia deklaracijų, jei vežama kaip prekė. O jei asmeniniai daiktai – formularių. Aš pats kartais pasimesdavau tuose koduose, bet dabar jau įpratome. Kartais muitininkai nori patikrinti vidų. Tada laukiam. Blogiausia, kai klientas įsimeta maisto, kurio negalima. Paskiau sako: "o aš nežinojau". Reikia žinoti. Jungtinė Karalystė dabar trečioji šalis, ir su ja – trečiosios taisyklės.

Ar reikia kažkokių popierių, jei vežu asmeninius daiktus?

Reikia sąrašo. Nebūtinai notaro, bet normalaus. Jei daiktai naudoti, problemų mažai. Bet jei vežate naują televizorių su pakuote – muitininkai gali pagalvoti, kad parduodate. Tada kiti mokesčiai. Aš patariu: išmeskite pirkimo kvitus, jei neketinate mokėti. Yra toks Transfer of Residence (TOR1), jei kraustotės gyventi. Su juo lengviau. Be jo – gali tekti aiškintis. Čia jau ne mano sritis labiausiai, nes aš vairuotojas, ne muitininkas, bet ką žinau – pasakau.

Ar galima vežti maisto produktų?

Šiaip ne. Neišventai visi veža. Šakotis, duona, sūreliai – emigracijos klasika. Bet oficialiai mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – draudžiami. Kruopos, makaronai – techniškai galima, bet ribotai. Aš nemėgstu vežti šaldytų gėrybių. O jei muitininkai radę šimtą dešrų konfiskuoja – žmogus lieka be desrelių. Kartais palydime krovinį, kuriame kvepia lietuviškomis dešromis. Neišduodame, bet jei paklaus – sakome tiesą. Rizika lieka kliento. Aš tik vežu dėžes.

Iš kur paimame ir kaip atgal

Iš kokių Lietuvos miestų paimate daiktus?

Vilnius, Kaunas, Klaipėda – pagrindiniai. Iš mažesnių paimame, bet gali užmesti papildomą kainą už deturą. Jei Šiauliuose ir reikia penkių dėžių – galima nukrypti. Bet jei Zarasuose ir turite sofą – sudėtingiau. Kartais susitinkame pakeliui. Vieną kartą vyko vairuotojas iki Panevėžio, o klientas iš Rokiškio atvežė daiktus traktorininko draugui. Daugiausia didžiosiose stotyse. Krovinius į Angliją vežame patikimais mikroautobusais reguliariai, bet Lietuvoje irgi reikia važiuoti, o kuras kainuoja.

Ar vežate ir atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Žinoma. Dažnai Anglijoje pakraunami kroviniai atgal. Viena mašina pilna važiuoja į Vakarus, atgal paima grįžtančius. Tai "atgalinis krovinys" ir kainos šiek tiek mažesnės, nes mašina netuščia. Bet jei tikitės, kad atgal važiuosime tik dėl jūsų vieno lagamino – mokėsite beveik tiek pat, kiek ir už pilną kelionę. Nes kilometrai tie patys. Fizika. Kartais žmonės nesupranta, kodėl "atgalinis" nereiškia "nemokamas". Aš irgi kartais nenoriu aiškinti, bet turiu.

Kiek kartų per mėnesį važiuojate į Angliją?

Vasarą – keturis, penkis, kartais šešis. Žiemą – dukart, tris. Kalėdos ir liepa – beprotybės. Tada visi kraustosi, siunčia dovanas. Spalį ramiau. Vasario mėnesį gali būti tik vieną kartą, nes keliai slidūs, o Anglijoj irgi biškį pasnigęs būna. Sezonas diktuoja. Bet reguliariai – taip. Nes jei nevažiuotume taip dažnai, nežinotume tų kelių gerai. O Londono apylankas aš žinau geriau nei Kauno žiedinį. Nors ten irgi tenka pravažiuoti.

Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne didelę fūrą?

Manevringesnis. Įvažiuoji į kiemą, prie pat durų. Fūra stovi gatvės gale, tada daiktus vilkti rankomis. Yra vienas "bet" – mikroautobusas mažesnis. Jei turite didelį namą, fūra tikslingiau. Mes vežame mikroautobusais, nes dažniausiai siunčia butų turinį, garažų daiktus, studentų kambariukus. Aš asmeniškai mieliau vairuoju mašiną, kurią galiu apvažiuoti aplink savo ašį, o ne ieškoti parkavimo aikštelės Birmingeme. Patogiau ir klientui, ir mums.

Ką daryti, jei noriu rezervuoti datą, bet dar nežinau tiksliai dienos?

Būna taip. Rezervuojame apytiksliai, bet galutinai patvirtiname likus savaitei. Jei data pasikeičia paskutinę dieną – problematiška, nes kitas galėjo užimti tą vietą. Stengiamės būti lankstūs, bet vasarą eilės yra. Krovinius į Angliją vežame reguliariai, laisvų langų būna, bet ne stebuklingai daug. Jei nežinote mėnesio – paskambinkite prieš dvi savaites. Dažnai telpa. Skambinti likus dienai tik tada, jei labai pasiseka arba jei kas nors atšaukė. O taip nutinka.

Išvada

Daugiau nei dešimt metų vežame krovinius į Angliją patikimais mikroautobusais reguliariai. Per tą laiką mačiau visko – ir džiaugsmingų sutikimų Londone, ir ašarų dėl sulaužytos spinteles. Nepasakysiu, kad visada tobula. Pasakysiu, kad stengiamės, nes kiekvienas daiktas kažkam brangus. Jei ruošiatės kraustytis ar siųsti siuntą, geriausia tiesiog paskambinti ir papasakoti, ką turite. Raidės svetainėje neatstos gyvo pokalbio. O pokalbis nieko nekainuoja, tik truputį laiko, bet jį ir taip praleiskite geriau nei nerimaudami.