Krovinių vežimas į Angliją – nuo durų iki durų: ką verta žinoti prieš ryžtantis

Žinai, dažnai pirmas klausimas, kurį išgirstu telefonu, skamba maždaug taip: “Kiek kainuos pervežti visus mano daiktus į Londoną?” Ir aš iškart suprantu – žmogus dar neįsivaizduoja, kad krovinių vežimas į Angliją – nuo durų iki durų nėra kaip taksi paspaudimas telefone. Nors, tiesą sakant, retkarčiais ir pats norėčiau, kad viskas būtų taip paprasta. Po Brexito čia daug pasikeitė, bet esmė išliko ta pati: jei surasi normalų vežėją, kuris tikrai važiuoja į UK, o ne tik skelbiasi, pusė darbo jau padaryta. Bandysiu atsakyti į tuos klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien – tiesiogiai, be jokių apsikludinėjimų.

Pradžiai – apie kainą ir laiką

Kiek maždaug kainuoja krovinio vežimas į Angliją nuo durų iki durų?

Kainos čia plaukioja kaip pajūryje – priklauso nuo sezono ir kur esi. Jei turi pilną dviejų kambarių buto turinį ir reikalinga tikra fūra, ruoškis maždaug 2000–3000 eurų. O jei suki tašką į dalinį krovinį, gali ir su 600–900 išsiversti. Bet žinai, aš pats esu matęs, kaip žmonės bando sutalpinti penkių kambarių namą į vieną mikroautobusą, kad sutaupytų. Nepavyksta. Dažniausiai. Tiesiog papasakok kiek maždaug turi daiktų telefonu – taupysime abiejų laiką.

Kodėl viena įmonė siūlo 800 eurų, o kita 2500 už tą patį kiekį daiktų?

Skamba keistai, bet taip yra. 800 eurų dažnai reiškia, kad tavo daiktai važiuos su dar aštuonių klientų mantą vienoje mašinoje. 2500 – greičiausiai tai bus skirta transporto priemonė tik tau. Dar yra toks dalykas kaip tarpininkas, kuris pasiima tavo užsakymą ir parduoda brangiau tikram vežėjui. Mačiau atvejį, kai klientas sumokėjo vieniems, o vairuotojas atvažiavo iš visai kitos įmonės. Nebuvo juokinga. (taip, tų tarpininkų yra daug, tiesiog taip vadiname). Rinkis pagal tai, ar su tavim kalba kaip su žmogumi, o ne kaip su numeriu.

Kiek laiko fūra važiuoja nuo Lietuvos iki Anglijos?

Na, gerai, ne fūra važiuoja, o kelionė trunka apie 36–48 valandas vairavimo laiku. Realiai – su pasieniais, poilsiu, kavos pertraukomis – dažniausiai tai 3–5 dienos nuo paėmimo iki pristatymo. Jei vežėjas sako, kad rytoj vakare jau bus Londone – arba jis skraido lėktuvu, arba meluoja. Kartais pasitaiko vairuotojų, kurie bando spausti be miego. Aš tokių nerekomenduoju. Geriau saugiai ir po truputį, nei greitai į griovį. Durų iki durų paslauga nereiškia, kad magiškai praleisime eiles.

Ar mokėjimas turi būti prieš išvykstant, ar galima pervesti gavus daiktus?

Čia labai įvairiai. Dažniausiai praktika tokia: užsakymo metu palieki avansą, maždaug 20–30 procentų, o likutį sumoki kai jau matai savo daiktus Anglijoje arba prieš pat pristatymą. Jei kas nors reikalauja pilnos sumos prieš tai, kol daiktai dar net neįkrauti – nežinau, man tai kvepia abejotinai. Mačiau kompanijų, kurios pradingsta su visa pinigų suma. Nors, turiu pasakyti, yra ir sąžiningų vežėjų, kurie prašo visko iškart. Tai čia toks... jautrus klausimas. Pasitikėk intuicija, bet jei kaina labai maža – nepasitikėk šimtu procentų.

Ar brangiau kainuoja važiuoti ne į Londoną, o į kokį Birmingamą ar Mančesterį?

Paprastai taip, bet nebūtinai drastiškai. Londonas, būkime biedni ir matytojai, yra pagrindinis taškas. Į jį važiuoja daugiausiai fūrų, tad logistika pigesnė. O jei reikia sukišti į kokį Boską ar Nešą, kurie toliau nuo magistralių – mašinai reikia papildomo kilometro. Ir laiko. Skirtumas gali būti 100–300 eurų. Nors kartais, jei vežėjas vistiek turi ten važiuoti antruoju reisu, gali ir be papildomo mokesčio sutvarkyti. Štai kodėl verta paklausti konkrečiai.

Kaip vyksta pasiėmimas ir pristatymas

Ar tikrai pasiimsite daiktus iš mano buto ir pristatysite tiesiai į namus Anglijoje?

Taip, būtent tai ir yra durų iki durų paslauga. Bet aš visada papildomai paklausiu – koks aukštas, ar yra liftas, ar galima sustoti po langais. Kartais žmonės įsivaizduoja, kad vairuotojas įbėgs į vidų, supakuos daiktus, užneš ant laiptų ir dar arbata paduos. Ne. Pasiėmimas reiškia, kad mašina sustoja prie tavo namo ir daiktai kraunami iš buto į transportą. O jei gyveni penktam aukšte be lifto su 2 metrai aukščio spinta... Turėsim problemą. Sakyk apie tai iš anksto, tada atsivešime žmogų pagalbai arba keltuvą.

Ką reiškia durų iki durų, jei mano gatvė per siaura fūrai?

Čia dažnas Londono dalykas, ten gatvelės siauros kaip pas mus kiemai. Jei fūra neįsuka – ieškome artimiausios vietos, kur galima saugiai sustoti, ir likusią atkarpą darome mažesne transporto priemone arba nešdami. Tai vadinama ne "ne durų iki durų", o tiesiog logistikos sprendimu. Kartais tas atstumas būna 50 metrų, kartais du kilometrai. Svarbu, kad tai aptartume prieš pristatymą, o ne tada, kai vairuotojas jau blaškosi po kiemą. Turiu pripažinti, kad Kentionyje arba tokiuose rajonuose tai viena iš top problemų.

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus iki antro aukšto be lifto?

Hmmm. Techniškai krovinio pervežimas apima pakrovimą ir iškrovimą transporto priemonėje. Keliavimas su sofa vidinių laiptų maršrutu – jau nebe visada. Kai kurios įmonės siunčia du žmones ir jie padeda, bet tai turi būti sutarta. Aš dažnai sakau klientams: jei turi pianiną ar tris spintas – pasirūpink pagalbininkais. Nes vairuotojas vienas pats gali ir nenunešti. Ir neprivalo. Buvo atvejis, kai klientas pyko, kad šešiasdešimtmetis vairuotojas neiškėlė šaldytuvo. Na, atleiskit. Paskambinkit, pasakysiu ar mums pakaks tik vairuotojo, ar reikės komandos.

Ar galima kartu važiuoti su kroviniu iki Anglijos?

Teoriškai taip, praktiškai retai. Daugelis fūrų turi tik vieną vietą šalia vairuotojo, ir ji dažniausiai užimta. O mikroautobusuose vietos gali nebūti išvis, nes visa erdvė skirta daiktams. Be to, jei važiuoji pats, reikia galvoti apie vizus, draudimus ir visokius formalumus. Aš asmeniškai nerekomenduoju, nebent tai maža mašina ir sutarta individualiai. Lėktuvas pigiau ir greičiau. Nors žinau, kad kai kurie klientai bijo, kad daiktai važiuos vieni. Tada geriau rinkis pervežimą su galimybe sekti maršrutą, o ne sėstis šalia vairuotojo.

Ar pasiimate daiktus tik iš Vilniaus, ar ir iš Kauno, Klaipėdos ar mažesnių miestų?

Iš visur, bet čia smulkmena. Jei esi Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje – dažniausiai nėra papildomo mokesčio, nes ten važiuojame nuolat. O jei kaimelis prie Ignalinos ar kažkur Aukštaitijos pakrašty... na, ten jau reikės derėtis. Kartais sukrauname daiktus į mažesnį mikroautobusą, nusivežame iki pagrindinės magistralės, o tada perskraidiname į fūrą. Ne, ne lėktuvu (nors būtų juokinga), o tiesiog perkeliame. Svarbiausia, kad apie tai žinotume prieš savaitę, o ne paskutinę minutę.

Popieriai, muitinė ir Brexit

Ar po Brexito dar galima gabenti baldus ir asmeninius daiktus į Angliją?

Galima, tik dabar tai oficialiau traktuojama. Daug kas mano, kad po Brexit viskas užsidarė. Ne, neužsidarė, tik reikia deklaracijų. Asmeninius daiktus vežantys žmonės turi įrodyti, kad tai tikrai jų naudoti daiktai, ne komercinis krovinys. Forma TO1 arba packing list – tie svarbiausi popieriai. Buvo atvejis, kai klientas bandė vežti dvidešimt naujų dviračių ir sakė, kad tai asmeniniai daiktai. Muitininkai nelabai juokingi tokiais klausimais. Tai dulkės ant senos sofos – ok. Nauji televizoriai dėžėse – jau rizika.

Ar reikia kokių nors dokumentų Lietuvos pusėje prieš išvykstant?

Šiaip ne. Dažniausiai visą EXIT deklaraciją sutvarko vežėjas arba jo muitinės tarpininkas. Bet tu turi paruošti sąrašą daiktų – kuo tikslesnis, tuo geriau. Aš paprastai prašau klientų nufotografuoti bent bendrą vaizdą. Kartais Lietuvos muitinė tik patikrina, ar nėra draudžiamų prekių. Na, alkoholio labai daug nevežk, ir tabaką pamiršk. Čia viskas gana paprasta, kol nenorite gabenti kažko keisto, pavyzdžiui, didelių augalų. Tada jau reikia fitosanitarinių pažymų. Bet baldai ir rūbai – ramiai.

Kaip veikia muitinė – ar aš pats turiu registruotis UK pusėje?

Ne, daugelis to nedaro ir nereikia. Kai daiktai atvyksta į UK, vežėjas pateikia preliminarią deklaraciją, o tada per 90 dienų turi būti galutinai įforminta. Kai kurie mano klientai paskambina į HMRC iš baimės. Aš nežinau, ar privaloma registruotis tam tikrais atvejais... štai, nesu šimtu procentų tikras dėl verslo siuntų. Bet jei tai tavo asmeniniai daiktai persikraustymui – paprastai viską sutvarko logistikos kompanija. Tik nepamesk sąrašo daiktų, nes jei kils klausimų, muitininkai jį norės pamatyti.

Ar galiu vežtis maisto produktus, pavyzdžiui, šaldytą mėsą iš Lietuvos?

Oho. Šitas klausimas mane pasiekia dažniau nei norėčiau. Po Brexit UK labai sugriežtino maisto importo taisykles. Šviežia mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – teorijoje galima, bet praktiškai tai turi būti specialiai patvirtinti produktai su visais veterinariniais pažymėjimais. Vienam klientui teko išmesti visą šaldymo dėžę su lašiniais pasienyje. Buvo graudoka. Aš pats į maisto produktus į UK nepretenduočiau vežtis be specialaus leidimo. Geriau atiduoti kaimynams nei rizikuoti dėl saujos dešrų. Ir muitininkų baudos ten nemažos.

Ar dokumentai ant dėžių turi būti rašyti angliškai ar lietuviškai?

Pakankamai ir lietuviškai, bet jei nori palengvinti gyvenimą UK muitininkams, pagrindinis packing list turėtų būti angliškai. Ant pačių dėžių gali rašyti ką nori – “virtuvė”, “miegamasis” – tai tavo reikalas. Svarbiausias dokumentas yra tas, kurį pateikia vežėjas. Kai kuriems klientams aš patariu parašyti angliškai kambario pavadinimus viršuje, nes UK pusėje iškraunantys žmonės dažnai nekalba lietuviškai. Nors, tiesą sakant, dažniausiai ir taip supranta iš konteksto. Bet kam rizikuoti, kad padės tavo kilimąlį į drėgną sandėlį?

Praktiniai dalykai prieš pakraunant

Ar galiu pakuoti daiktus į maišus, ar būtinai reikia dėžių?

Maišai... na, jie geri, jei drabužiai. Bet kai pamatau, kaip žmonės sukiša stiklines lėkštes į “velniop” maišą – būna baisu. Dėžės yra saugos standartas. Jei daiktai bus kraunami su kitais kroviniais, maišai gali suplyšti, ir tavo mokinukai atsidurs svetimoje sofoje. Naudok dvigubo sluoksnio kartono dėžes, klasikines, su raidėmis ant šonų. Aišku, aš matęs ir tokių genijų, kurie pakuoja į lagaminus, o po to stebisi, kad lagaminas įdaužytas. Lagaminai skirti lagaminams vežti, ne knygų. Rimtai.

Ar reikia kažką rašyti ant dėžių ar vežėjas tai padarys už mane?

Tu rašyk. Vežėjas neturi laiko spėlioti, kurios dėžės tavo, ypač jei mašinoje dešimt užsakymų. Aš visada savo klientams sakau: numeruok dėžes ir parašyk turinį. Ne turią, o turinį (o gal turinius? nesvarbu). Kai atvažiuos vairuotojas, jam reikės packing list, kurioje stovi: dėžė nr. 1 – indai, nr. 2 – batai. Jeigu ant dėžių bus tik spaalvoti lipdukai be logikos, vairuotojas supyks. O pykstantis vairuotojas krauna neatsargiai. Štai kodėl rašliava ant šono taupyk laiko visiems.

Ar galima kartu gabenti dviratį, vaikišką vežimėlį ir tokius didelius daiktus?

Taip, bet jie turi tilpti į pakrovimo planą. Dviratis ypač nemalonus dalykas – jis neužima daug svorio, bet užima vietos formą. Kartais jį tenka išardyti arba pritvirtinti prie sienos specialiais diržais. Vaikiškas vežimėlis paprastesnis, sulankstai ir padedi. Buvo atvejis prieš kelis mėnesius, kai klientas nenorėjo išardyti triratės, ir mes tiesiog blokavome pusę praėjimo fūroj. Neefektyvu. Prieš skambindamas pasvarstyk: ar galiu tai sulankstyti, ar sumontuoti, ar turiu specialų krepšį?

Ar reikia atskirai drausti krovinį ar draudimas įskaičiuotas į kainą?

Dažniausiai CMR draudimas yra pagal nutylėjimą, bet jis dengia tik dalinį nuostolį ir pagal kilogramus. Jei turi vertingą elektroniką, antikvarinius baldus ar meno kūrinius – CMR yra juokingas. Geriau drausti visą krovinį atskirai. Kaina to draudimo – maždaug 0,5–1 proc. daiktų vertės. Viena klientė vežė senelės porcelianą ir nenorėjo mokėti papildomai. Na, dėžė nukrito... ne pas mus, o uoste kraunant. Nebuvo atstatoma. Ir CMR mums pagal kilogramą atseikėjo keliasdešimt eurų už servizą, kuris vertas tūkstančio. Neprašykit manęs, kodėl taip yra. Taip sudarytos sutartys.

Kaip elgtis, jei lyja lietus ir mano baldai gali sušlapti kraunant?

Čia baisiausias scenarijus, ypač jei tavo namai neturi kiemo po stogu. Aš paprastai sakau: turėk improvizuotą apsaugą. Kartais tiesiai nuo durų iki fūros tempiame tentą kaip palapinę. O jei fūra su hidrauliniu keltuvu, daiktai lietuje būna tik kelias sekundes. Štai kodėl geresnės įmonės turi extra tentus ir neša daiktus ne tiesiai per lietų, o per uždengtą erdvę. Kartais klientai pyksta, kad vairuotojas atsisako krauti per audrą. Aš jo pusėje. Geriau palaukti pusvalandį nei vėliau skaityti laiškus apie sušlapusius čiužinius. Kantrybė.

Kai nutinka ne taip, kaip planuota

Kas, jei fūra atvažiuos anksčiau nei sutarta, o manęs nebus namie?

Na, tai problema. Durų iki durų paslauga reiškia, kad kažkas privalo atidaryti duris. Jei sutarta antradieniui, bet vairuotojas pasirodo sekmadienio vakarą, nes greičiau pervažiavo Vokietiją – tu turi du pasirinkimus. Arba susitarti su kaimynu, arba sumokėti už stovėjimą sandėlyje. Žinoma, jei tai mūsų klaida, mes dengiame tas išlaidas. Bet jei pats nepasakei, kad išvyksti savaitgaliui, o durų niekas neatidaro... fūra neatvažiavo be reikalo, degalai sudeginti, laikas prarastas. Būna visko, bet atvirumas sprendžia daug ką.

Kas, jei dėl mano kaltės reikia persikraustyti antrą kartą ten pat Anglijoje?

Tai jau tavo piniginė ir tavo laikas. Durų iki durų paslauga galioja vienai kelionei į numatytą adresą. Jei gavote daiktus Londone, o po trijų dienų supratote, kad naujieji šeimininkai neišlaikė patikros – antras pervežimas yra naujas užsakymas. Nėra čia „pratęsimo“ mygtuko. Kartais klientai pyksta: „bet jūs gi jau čia buvote!“. Aš suprantu, bet benzinas kainuoja į abi puses ir vairuotojo diena neįsigyja pigiau. Jei matai, kad gali persikraustyti dar kartą – geriau palik daiktus mūsų sandėlyje savaitei, o ne vežk atgal ir vėl pirmyn.

Ar galima gyvūnus vežti kaip krovinį kartu su baldais?

Ne. Tiesiog ne. Katės, šunys, papūgos – jie nėra krovinys. Tam yra specializuotos gyvūnų pervežimo tarnybos su veterinariniais pažymėjimais, karantino taisyklėmis ir tinkamu vėdinimu. Aš žinau, kad atrodo paprasta: įdėti šunį į narvą ir šalia dėžės. Nelegalu ir amoralu. Be to, fūrose būna karšta arba šalta. Vieną kartą kažkas bandė. Nežinau kas, bet girdėjau istoriją. Nepasakosiu. Ieškok tinkamo sprendimo keturkojui, o ne stumk į bendrą fūrą. Rimtai, tai ne derybų klausimas.

Ar vežate tik į Londoną, ar ir į Birmingamą, Liverpulį, Bristolių?

Tik į Londoną? Po velnių, tikrai ne. Mes važiuojame ir į Birmingamą, ir į Mančesterį, ir net į tokias vietas kaip Niučastlas ar Šefildas. Žinoma, Londonas yra pagrindinis mazgas, ten mašinos pilnėja ir tuštėja greičiausiai. Bet UK žemėlapis nėra tik M25 žiedas. Kartais į kairę nuvažiuojame iki Velso, kartais į šiaurę iki Škotijos. Tiesa, kuo toliau nuo Londono, tuo rečiau važiuojame, tad jei turi būti pristatymas kokiam Kornvaliui... ten toks kampelis... teks lukterėti, kol surasime pilną reisą. Bet įmanoma. Viskas įmanoma, jei pakankamai ilgai palauksi.

Ką daryti, jei gavus daiktus matau, kad dėžė apdaužyta ar kažkas sulaužyta?

Pirmas dalykas – pasirašinėk atsargiai. Antras – nufotografuok prieš iškraunant ir po. Jei pasirašei ant CMR be pastabų, vėliau įrodinėti bus keblu. Aš visada sakau: pažiūrėk į daiktus prieš fūros išvažiavimą. Jei matai įdaužytą dėžę – parašyk. Jei viduje kas skilę – apie tai pranešk per 7 dienas, geriau iškart. Geri vežėjai pripažįsta savo kaltę. Blogi ieškos skylės tavyje. Buvo toks atvejis, kai dėl suplyšusio maišo mes pakeitėme visą skalbinių turinį, nors ten ir taip buvo skylės. Nes klientas buvo teisus dėl pakuotės broko.

Taigi, krovinių vežimas į Angliją – nuo durų iki durų yra įmanomas ir ne toks baisus, kaip atrodo po Brexit. Svarbiausia – nepulk į pigiausio pasiūlymo kilpą, nepirk devynių dviračių kaip asmeninių daiktų ir nuoširdžiai papasakok vežėjui, ką tiksliai veši. Jei surasi žmogų, kuris atsakinės į tavo klausimus be robotų balso, pusė pergalės jau tavo. Sėkmės renkantis ir mažiau streso kraustantis. Ir nepamiršk pavalgyti prieš pakraunant paskutinę dėžę – bus ilga diena.