Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu: smulkiems kroviniams ir perkraustymams

Sako, jei dirbi tarptautiniuose perkraustymuose daugiau nei dvidešimt metų, jau visko matei. Nuo tų, kurie bando į mikroautobusą įgrūsti dvivietę sofą su miegamuoju mechanizmu (turiu omeny, tikrai didelę), iki tų, kur stebisi, kad trijų kambarių buto turtas netelpa į furgoną. Šįkart pasakoju apie krovinių vežimą į Angliją mikroautobusu – konkrečiai apie smulkius krovinius, nes daugelis žmonių tiesiog permoka didiesiems vežėjams, o kiti rizikuoja su neaiškiais pašaliukais. Nieko akademiško. Paprasčiausiai, kaip paaiškinciau prie kavos stalo.

Pradiniai klausimai – kas, kiek, kodėl

Ar mikroautobusu galiu vežti tik vieną sofą ir du lagaminus į Londoną?

Žinoma. Būtent tam ir skirti nedideli furgonai. Daug kas galvoja, kad jei reikia krovinių vežimo į Angliją, automatiškai reikia didelės fūros. Visiškai nereikia. Standartinis mikroautobusas, pavyzdžiui, Peugeot Boxer ar Mercedes Sprinter, paima apie aštuonis–dešimt kubinių metrų arba maždaug toną svorio. Viena sofa, keli lagaminai, dešimt dėžių – idealus krovinys. Mašina neatrodo tuščia, bet ir neturėtų atrodyti perpildyta, nes saugumas svarbiausias. Buvę atvejų, kai klientai norėjo dar ir šaldytuvo viršų užkrauti, bet tada rizikuojame. Aš tokius smulkius krovinius dariau turbūt šimtus kartų per savo karjerą.

Kiek laiko iš Lietuvos iki Anglijos važiuoja mikroautobusas su mano daiktais?

Paprastai, jei važiuojame tiesiogiai su jūsų kroviniais, apie dvi–tris dienas. Bet reikia suprasti, kad mes nevežiojame raketos į kosmosą. Kelias – per du tūkstančius kilometrų per Vokietiją, Belgiją, Prancūziją. Kartais surenkame grupuotą krovinį – tada gali užtrukti keturias–penkias dienas, nes važiuojame per kelis adresus. Orai daro savo. Kartą mes prie Calais uosto prastovėjom šešias valandas dėl vėjo. Ne vairuotojo kaltė. Ne mano. Paprasčiausiai gamta. Tai nesuplanuokite persikraustymo taip, kad išlipę iš lėktuvo – uff, iš autobuso – iš karto norite iškrauti. Visada palikite sau dieną rezervui.

O jei man reikia vežti šaldytuvą, ar jis tilps?

Standartinis šaldytuvas? Taip, tilps. Tas dviejų durų, kurį turi beveik kiekvienas – jokių problemų. O amerikietiškas side-by-side? Čia jau žiūrėkite – išmatuokite. Aš esu matęs, kaip tokius įkrauname, bet ten reikia atsukti dureles, kartais nuimti lentynas. Svoris irgi svarbus, gali būti ir šimtas kilogramų. Beje, po transportavimo reikia, kad pastovėtų vertikaliai dvidešimt keturias valandas. Kai kurie gamintojai sako dvylika, bet aš visada rekomenduoju visą parą – taip saugiau. Buvęs atvejis, kai klientė labai skubėjo įjungti, o po trijų dienų kompresorius užstrigo. Negaliu pasakyti, kad tikrai dėl to, bet... geriau nepersistengti.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus, jei parduodu butą Kaune ir važiuoju gyventi į Birmingemą?

Tai čia klasikinis mūsų klientas. Parduoda butą Kaune, Vilniuje ar Panevėžyje, renkasi gyvenimą Birmingeme, Londone ar Braitone. Smulkių krovinių vežimas mikroautobusu – kaip tik tam. Dvidešimt–trisdešimt dėžių, kėdė, dviratis, mikrobangų krosnelė. Daug kas galvoja, kad tai perkraustymas, vadinasi – TIR fūra. Ką jūs. Fūra tuščia važiuotų. Birmingemą aplankom dažnai, ten labai aktyvi lietuvių bendruomenė. (Na, buvome dažniau prieš pandemiją, bet vis tiek važiuojame bent porą kartų per mėnesį.) Kartais ten vežame pusę mikroautobuso, kitą pusę užpildome kitais užsakymais iš Kauno ar Varėnos. Varėna, beje, nuostabi viena rūke. Bet tai jau ne čia.

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo fūros, kai vežame smulkius krovinius į UK?

Fūra – tai daugybė kubų, CMR draudimas, tachografai, vairuotojų pamainos. Mikroautobusas – iki 3,5 tonos, vairuotojas pats krauna, pats vairuoja, pristato tiesiai prie namų durų. Fūra dažnai negali įvažiuoti į senamiesčio gatves Londone, o mūsų mažas furgoniukas prisispaudžia kur reikia. Žinoma, fūra pigiau išeina kubiniam metrui, jei vežate daug. Bet mažam kiekiui? Permokėsite. Aš sakau visada – jei turite iki pusantro kambario buto turto, imkite mikroautobusą. Didžiausia klaida – žmonės bijo, kad netilps, o paskui važiuoja fūroje tuščiomis lentynomis. Pinigai vėjui.

Kainos ir mokėjimai – apie tai niekas nenori, bet visi klausia

Kiek maždaug kainuoja pervežti 5 kubinius metrus daiktų iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu?

Sunku pasakyti centą į centą, bet realistiškai – nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų. Žiūrime, ar tiesioginis reisas, ar renkame grupuotai. Jei grupuotai – pigiau, bet lėčiau. Jeigu kokį keistą daiktą turite – pavyzdžiui, akmens indaują – kaina gali šokti, nes reikia specialaus tvirtinimo. Kartais klientas piktinasi – kodėl tiek? Na, benzinas vienas, amortizacija, kelionės išlaidos. O Lamanšo tunelis dabar kainuoja kaip į kapą. (Ne, rodos, devyniasdešimt eurų į abi puses maždaug, gal truputį daugiau – šitą reikia pasitikslinti, nes keičiasi kaip kojines.) Faktas tas, kad labai pigiai nebūna, jei norite, kad daiktai atvažiuotų gyvi.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Tai čia priklauso nuo kiekvienos įmonės. Mes priimame pavedimą iš anksto – maždaug trisdešimt procentų, o likusį – kai iškrauname Londone. Grynaisiais? Na, angliška sistema šiek tiek kitaip veikia, bet praktiškai – jei mūsų lietuviškas vairuotojas pasiima grynuosius rankoje, nieks nemirsi. Svarbu, kad būtų kvitas. Tik skubi patarimas – niekada nemokėkite visos sumos prieš tai, kol krovinys nepasiekė galutinio taško. Buvau matęs atvejų – ne mūsų įmonėje, bet kolegų srityje – kai vairuotojas pasiima pinigus ir dingsta į orą. Ne į Angliją, o paprasčiausiai – dingsta. O jūs be sofa, be pinigų.

Kodėl viena įmonė prašo 800, o kita 1400 eurų už tą patį krovinį?

Oho. Čia jautriai. Pirmiausia – ar tikrai tas pats krovinys? Kartais žmonės pasako "pora dėžių", o realiai ten keturių metrų komplektas. Antra – ar tikrai mikroautobusas? Trečia – kas slepiasi už kainos. Pigiausia – grupuotas pervežimas, kai jūsų daiktai kažkur stovi dvi dienas pervežimų centre Lenkijoje. Brangiausia – ekskliuzyvinis reisas, kai mašina važiuoja tik dėl jūsų. Dar – draudimas. Pigūs vežėjai dažnai jo neturi. Kai įvyksta avarija – jūs be kompensacijos. Aš nesakau, kad pigu – blogai. Sakau – klauskite, kas įeina. Žmonės bijo paklausti, nes galvoja, kad išsiduos nežinantys. Paklauskite. Jūs mokate.

Ar kaina priklauso nuo to, ar važiuoja tiesiogiai, ar su pervežimais per sandėlį?

Žinoma. Tiesioginis pervežimas – dvigubai ar trigubai brangesnis. Nes visa mašina važiuoja tik jums. O jei per sandėlį – mes surenkame keturis–penkis krovinius, visus sukrauname Kaune ar Vilniuje, vežame iki Londono, ten iškrauname į mažesnį sandėlį Wembley ar Barking, ir po to vietiniai furgonai pristato. Sutaupote keturiasdešimt–šešiasdešimt procentų. Bet laikas – kitas. Kartais daiktai pasimeta sandėlyje. Ne pas mus, bet aš esu girdėjęs apie tokį atvejį Harrow rajone. Dėžės padėtos netinkamoj zonoj, du mėnesiai tylos. Tai jei skubate – tiesioginis pervežimas. Lengviau širdžiai – irgi tiesioginis.

Ar reikia mokėti papildomai už kuro mokestis Prancūzijoje ar tunelį po Lamanšu?

Paprastai ne, jei tai įskaičituota į kainą. Bet būkite atsargūs su tais, kurie sako "kaina be mokesčių". Eurotunelis dabar – žinokit, neatsimenu tikslios sumos, gal kokie devyniasdešimt eurų vienai pusei. (Oi, sakiau šimtą anksčiau, bet paskui pasitikslinau – dabar rodos maždaug tiek, nepasikliaukite mano atmintimi.) Kuro mokestis Vokietijoje, Belgijoje – viskas įeina į mūsų įkainį. Bet sutikite, jei kažkas ima du šimtus eurų už visą pervežimą, logiška, kad tunelis ten neįskaičiuotas. Tada jūs mokate du šimtus plius tunelis plius kuras. Išeina tas pats septyni šimtai. Neapsigaukite dėl gražios reklamos ant feisbuko.

Kaip vyksta pats processas – nuo durų iki durų

Kas atvažiuoja pas mane – lietuvis, lenkas, ar vietinis anglas?

Dažniausiai lietuvis arba lenkas, arba lietuvis su lenku poroje. Anglų mes kažkaip retai turime tokiems maršrutams, nes jie brangiau kainuoja, o lietuviškos įmonės dirba lietuviškai. Vairuotojas kalba lietuviškai, supakuoja kaip reikia, žino visus Londono mikrorajonus. Kartais pas mane ateina žmonės ir klausia – o jei ne anglas, ar jis supras mane? Supras. Mes dirbame su savo tautiečiais dvidešimt metų. Anglijos kelius mes žinome geriau nei dirigentas partitūrą. Beje, kartais vairuotojas būna pavargęs po penkiolikos valandų vairavimo. Tai nepykkit, jei nešypsosi plačiai. Tai darbas, ne šventė.

Ar aš turiu padėti krauti daiktus, ar vairuotojas viską padarys pats?

Jeigu užsakote pilną paslaugas – vairuotojas krauna pats. Bet jei esate sveikas ir norite pagreitinti procesą – prisidėkite. Mes ne aristokratai, neprašome kavos su šaukšteliu. Paprasčiausiai laikas pinigai. Jei dvi valandos krovimo vietoj pusantros – visi laimingesni. Bet jei esate senjore ar turite nugaros problemų – sėdėkite, niekas neprieštaraus. Esu matęs ir tokį dalyką – klientas pats norėjo nešti sunkią dėžę, nepasakė, kad ten knygos, sulinkęs per pusę. Rezultatas – skauda nugarą tris savaites, o aš jaučiuosi kaltas, nors sakiau "neneskite". Tai geriau atvirai pasakykite, kas sunku.

Kaip ten vyksta iškrovimas Londone – ar sustoja prie pat namų durų?

Taip, jei tik leidžia gatvė. Mikroautobusas – mažesnis už fūra. Bet Londone yra gatvių, kur net ir furgoniukui vietos nerandasi. Buvęs atvejis Stoke Newington, kur gatvė taip prileista mašinų, kad sustojome už trijų šimtų metrų. Tada dėžes nėsi pats arba mes su vežimėliu. Jei gyvenate centre – praneškite iš anksto, mes pasitikslinsime, ar reikia parking permit. Kai kurie rajonai – kaip Richmond ar Westminster – ten parkingas kosmaras. Vairuotojas gali gauti baudą per kelias minutes. Tada jau baudą mokate jūs arba mes įskaitome į sąskaitą. Geriau viską pasikalbėti prieš tai, o ne tada, kai mašina jau stovi su keturiais švyturėliais.

Ką daryti, jei mano kieme gatvė labai siaura ir mikroautobusas netelpa?

Čia tipinė problema senamiesčiuose. Ne Kelmėje turiu omeny, o ten, kur Londone namai pastatyti prieš du šimtus metrų. Jei mašina netelpa – vežame iki artimiausios vietos ir nešame rankomis. Arba naudojame vežimėlį. Jei labai toli – tai kainuoja papildomai, nes laikas. Kartą teko nešti per penkis kiemus Whitechapel. Aš pats tuomet vairavau, mano kolega iš Gardino – neatsimenu, kaip tiksliai jis vadinosi – nešė ant nugaros du lagaminus. Prakaitavo kaip arklys. Bet pristatėme. Tai jei žinote, kad jūsų gatvė siaura – pasakykite. Nebus staigmenos, o mes atsivešime papildomas rankas arba mažesnį furgonetą.

Ar galiu važiuoti kartu su kroviniu iki Anglijos?

Teoriškai taip, jei yra vieta salone. Praktiškai – retai kas tai siūlo. Pirmiausia dėl draudimo, antra – dėl vietos, trečia – vairuotojai nemėgsta, kai kažkas sėdi šalia, nes jie važiuoja ilgai, nori klausytis savo muzikos, o ne jūsų gyvenimo istorijos. Aš čia šiek tiek juokauju, bet ir ne visai. Jei labai reikia – galima sutarti, bet kaina nebus mažesnė. Faktas – jūs ne krovinys. Beje, teko vežti kartu senyresnis pono, kuris bijo skristi lėktuvu. Tylėjo visą kelią, o paskui padėkojo. Normalu. Bet tai išimtis, ne taisyklė, ir dauguma vežėjų priešiškai žiūri į pakeleivius.

Dokumentai, muitai ir tai, kas gali nepasisekti

Ar reikia kažkokių popierių, jei vežu savo naudotus daiktus?

Brexit viską pakeitė. Iki dvidešimt dviejų metų tai buvo kaip važiuoti į Latviją. Dabar – muitinėje reikia pateikti pakuočių sąrašą su apytikslėmis vertėmis. Ne varžtų ant varžtų, bet "dėžė su virtuvės reikalais – apie du šimtus eurų vertės". Jei daiktai seni, nerašykite, kad nauji – bus problemų su papildomais muitais. Mūsų vairuotojai paprastai žino, kaip sutvarkyti dokumentus, bet turėkite paruoštą sąrašą anglų kalba. Ne visi muitininkai supranta lietuviškai. Suprantat? Kartais tenka paaiškinti, kad tai ne prekyba, o perkraustymas. Turėkite notaro patvirtintų dokumentų, jei butą pardavėte.

Kas bus, jei krovinys sugenda dėl vairuotojo kaltės – ar yra draudimas?

Jeigu dirbate su rimta įmone – taip, CMR arba krovinio draudimas yra. Bet kiekviename draustuke yra sąlygos. Pavyzdžiui, jei jūs pats supakavote stiklą į popierinį maišelį, o jis dužo – čia ne vairuotojo kaltė. Tai jūsų pakavimo brokas. Aš esu matęs, kai žmonės kaltina vežėją dėl subraižyto stalo, o pats stalas prieš tai jau dešimt metų buvo subraižytas. Tik dabar tai pastebėjo. Draudimo kompanija siunčia ekspertą, žiūri. Jeigu dėl mūsų kaltės – mokame. Jeigu dėl jūsų – bandote įrodinėti. Geriau nuo pradžių sutarti sąlygas raštu. Ne tik žodžiu per telefoną.

Ar galiu vežti maisto produktus, prieskonius, ar tai draudžiama po Brexit?

Čia aš nesu šimtu procentu tikras, nes taisyklės keičiasi kaip kojines. Pamenu, kad mėsa, pienas, medus – draudžiama. O džiovinti prieskoniai ir šokoladas? Rodos, galima, jei komerciniams kiekiams neviršija. Bet nežinau visų niuansų, tai nepasikliaukite mano žodžiais vien – pasitikrinkite GOV.UK. Tai ką tikrai žinau – švieži pieno produktai ir mėsos gaminiai bus konfiskuoti. Klientė kartą bandė vežti šimtą dešrelių iš Kauno turgavietės. Calais muitinėje atėmė visas. Verkė. Dešrelės – nuostabios, bet muitininkams nerūpi. Nerveskite savęs. Palikite maistą mamai ar kaimynui.

O jei mano daiktai blokuojami muitinėje Calais – ką tada daryti?

Apsiverkti populiausia. Ne, rimtai – tai retai nutinka su naudotais asmeniniais daiktais, bet pasitaiko. Kartais muitininkai nusprendžia patikrinti atidžiau, jei sąrašas neaiškus arba įtartinai daug naujų daiktų. Tada stabdoma parą, dviem. Jūsų daiktai stovi. Jei vairuotojas turi kitų siuntų, bėda – jis arba laukia, arba važiuoja tolyn be jūsų krovinio. Mes stengiamės taip neveržti grafiko, kad paliktume margarunto. Atsiprašau, laiko atsargos. Dažnai pagelbėja tvarkingi popieriai anglų kalba. Chaotiški sąrašai – didžiausias priešas. Ir nepykite ant vairuotojo – jis ten tik vairuotojas, ne diplomatas.

Ar tikrai negalima vežti augalų? Aš noriu pasiimti savo fikušą.

Augalai – draudžiama. Phytosanitariniai sertifikatai, šaknų apdirbimas, deklaracijos. Neįsivaizduojat, kiek biurokratijos. Paprastas fikusas – ne, negalima. Išimtis – sėklos kai kurios leidžiamos, bet irgi kiekvienu atveju skirtingai. Pasiimkite nuotrauką. Nusipirkite naują Anglijoje – ten parduotuvėse augalų pilna. Klientė iš Panevėžio bandė slėpti fikuso kamieną po antklode ant galvos. Muitininkas aišku atidengė. Pasijuokė. Konfiskavo. Antklodę grąžino. Fikuso nebeatgavo. Žiauru, bet taip yra. Neimkite gyvos sodininkystės į Britaniją, ten visko gausite.

Ar buitinė chemija ir dažai gali važiuoti tuo pačiu mikroautobusu su mano sofa?

Ne. Arba tik labai atsargiai. Dažai, skysčiai su acetono turiniu, dujų balionai – pavojingi kroviniai. Mes turime specialias licencijas ADR, bet mikroautobusuose tokių daiktų geriau nevežti kartu su sofa, kurioje jūs sėdėsite savo naujame bute. Jei tik nedidelis kiekis dažų – kartais praleidžiame, jei gerai supakuota. Bet teisybė – aš nemėgstu to daryti. Jei įvyks nelaimė, draudimas kibs prie kiekvieno žodžio. Pasakykite, ką turite, mes pasakysime ar galime. Kartą vežėme balioną su dažais, vairuotojas nežinojo – nieko blogo neįvyko, bet aš asmeniškai pykau. Rizika be reikalo. Ne to verta.

Pakavimas, ruošimasis ir tai, ką pamiršta net tvarkingiausi klientai

Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar jums tai nereikalinga?

Galite ir patys, galime ir mes. Mes turime medžiagų, bet jos kainuoja. Jei supakuosite patys – sutaupysite. Bet žinokite – popieriniai pirkinių maišeliai iš parduotuvės – tai ne pakavimas. Kartą klientas supakavo viską į viengubus maišelius. Atvažiavus į Londoną – viskas sulamdyta, nes maišeliai plyšta. Kartoninės dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė – tai amžiaus klasika. Jei renkatės mūsų paslaugas su pakavimu – pridėkite apie šimtą–du šimtus eurų priklausomai nuo kiekio. Verta? Tik jei skubate ar turite daug stiklo. Patys dažniausiai supakuojate geriau nei mes, nes žinote, kas dėžėje.

Kaip apsaugoti stiklinį staliuką, kad nenukentėtų per kelią?

Stiklas – baisus dalykas. Neklumpkit, manydami, kad pakaks antklodė. Reikia kartono kampų, storos burbulinės plėvelės – geriausiai kelių sluoksnių – ir tvirtinimo taip, kad staliukas negalėtų pajudėti per centimetrą. Jei slenka – dužta. Aš esu matęs gražiausią stiklinį stalą iš Kauno. Atrodė nepriekaištingai supakuotas. Bet vairuotojas stabdė staigiai M1 magistralėje – Leicestershire, rodos, kažkur ten – ir staliukas paslydo per du centimetrus. Įskilo. Neišbyrėjo, bet įskilo. Draudėm nepadengė, nes pakuotė buvo klientų. Skaudu. Tai geriau perteklinė apsauga nei per maža. Kartonas yra pigus, o stiklas brangus.

Ar galiu viską sugrūsti į maišus iš maximos, ar būtinos dėžės?

Atsakinėjau panašiai anksčiau, bet pakartosiu – tai jūsų daiktai. Jei brangūs – pakuokite kaip žmonės. Maximai maišeliai skirti penkiems kilogramams miltų, ne jūsų knygų kolekcijai. Kartoninės dėžės – standartinė praktika tarptautiniams perkraustymams. Jos turi būti dvigubo sluoksnio. Ne viengubės. Viengubės dėžės subyra jau Klaipėdoje. Buvęs atvejis, kai klientas taupė ant dėžių, supakavo į viengubes. Vokietijoje jos jau atsidarė, knygos išsibarstė. Surinkome. Bet tai laikas. O laikas kainuos papildomai, jei vairuotojas taiso jūsų pakavimo klaidas. Nebūkite iš tų, kurie galvoja "pervežėjas taip sutaisys". Nesutaisys. Jis veža, o ne tvarko jūsų buhalteriją.

Kada geriausia užsakyti pervežimą – savaitei į priekį, ar galima ir rytojui?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač jei reikia konkrečios datos. Bet realistiškai – savaitė–dvi yra optimas. Rytojui? Tik jei mums pasisekė ir turim tuščią reisą. Toks atsitiktinumas kaip loterija. Vasaros sezonas – birželis, liepa, rugpjūtis – ten net dvi savaitės gali nepakakti. Šventės – Kalėdos, Velykos – visi važiuoja. Ir atgal. Kartą paskutinę minutę vyras skambino iš Alytaus – reikėjo išvežti rytoj, nes butą pardavė. Neturėjom laisvos vietos. Jis paskambino konkurentams, kurie paėmė, bet pasiūlė kainą kaip mažajam furgonui, o atsiuntė kažkokį seną sunkvežimį, bandantį prigrūsti viską į mašiną. Jis sumokėjo trigubai. Užsisakykite anksti. Rimtai. Nežaiskite su laiku.

Išvada

Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu – tai ne raketų mokslas, bet ir ne važiavimas pas kaimyną į garažą. Dvidešimt ketveri metai šioje rinkoje mane išmokė, kad sėkmė priklauso nuo trijų dalykų: tikslaus turto įvertinimo, sąžiningo vairuotojo ir kantrybės su muitine. Jei turite nedaug daiktų – mažas furgonas jums draugas, o ne priešas. Nepirkite katės maiše, klauskite, kas įeina į kainą, ir nepasilikite pakavimo paskutinei minutei. Smulkūs kroviniai į Angliją važiuoja kasdien – tegul ir jūsų siunta keliauja saugiai.