Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais: kaip tai vyksta iš tikrųjų
Aš jau dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus, baldus ir dėžes tarp Lietuvos ir Anglijos. Žodis „patogumas“ čia skamba gražiai, bet realybė kartais kitokia. Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais iš tiesų yra lankstus, kai reikia pervežti ne pilną kamioną, o, tarkim, dviejų kambarių buto daiktus ar verslo siuntą. Mikroautobusai čia – auksinis viduriukas tarp brangių ekspedijavimo įmonių ir bandymų sutalpinti viską į sąžiningai perpildytą universalą. Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta, be filtro. Nes jei jūs tikitės, kad visada bus sausa, švaru ir pagal grafiką – turiu nuliūdinti. Būna ir taip, bet būna ir kitaip. Ir prie to pripranti.
Kainos, laikas ir kaip čia viskas vyksta
Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?
Žiūrėk, apie konkrečią sumą be žinojimo, ką vežam, kalbėti sunku. Bet jei orientuotumei – iš Lietuvos iki Londono regiono dažnai skaičiuojama nuo pusantro tūkstančio eurų už maždaug 12–15 kubinių metrų krovinį. Mažesnės siuntos, kurios užima 3–4 kubus, kartais paimamos daliniu reisu ir tada kaina gali kristi iki keturių šimtų. Tikėkis, kad jei skubus reikalas, suma šoktels. Būna, klientas nori pirmadienį kelti, o paskambina penktadienį. Tada mikroautobuso nuoma, degalai, tiltai ir vairuotojo pernakvynis – viskas ant tavo sąskaitos. Kai kas bando nuleisti kainą iki absurdo, bet tada arba neveža niekur, arba dingsta su avansu. Aš tokių istorijų girdėjau per daug.
Ar tikrai greičiau nei su dideliu vilkiku?
Teoriškai taip, praktiškai – ne visada. Mikroautobusas gali lėkti greitkeliu, bet jei jis perpildytas, vairuotojas pavargęs ir dar stoja Prancūzijoje papusryčiauti – tas „greičiau“ ištirpsta. Kartais didelis fūristas, kuris vairuoja be sustojimų, pasivys. Aš pats mačiau, kaip mūsų Sprinteris, pripildytas krepšių, dėl stabdžių perkaitimo užtrunka Kavalheiros Portugalijoj... oi, ne, čia mes į Angliją važiuojam. Tai aš šneku apie Belgiją. Keista šalis, btw, ten kava per stipri. Bet atgal prie reikalo: greitis priklauso nuo vairuotojo, eilių Doveryje ir oro sąlygų. Taip kad nereikia vadovautis tik mitais.
Kaip užsakyti vežimą mikroautobusu – ar sunku?
Užtenka paskambinti arba parašyti žinutę. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės atsiunčia sąrašą ar nuotrauką. Tada žiūriu ir žinau, ar tilps, ar reiks dviejų reisų. Kai kurie klientai bando aprašyti: „mažai daiktų“. Paskui paaiškėja, kad tame „mažai“ – šaldytuvas, trys spintos ir dviratis. Mikroautobusas nėra stebukladarys. Jei telpa, sutariam datą, pasirašom (daugiausia virtualiai) sutartį ir dažniausiai prašom keturiasdešimt procentų avanso. Likutis – prieš pristatymą arba grynaisiais atvykus. Būna variantų, bet čia standartas. Tik nesiųskite pinigų kažkuriam Arijui iš feisbuko, kurio paskyra sukurta prieš dieną. Rimtai.
Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Kauno, o ne iš Vilniaus?
Iš esmės ne, jei krūvis renkamas pakeliui. Bet jei tenka specialiai sukti į Marijampolę ar Klaipėdą – degalai kainuoja. Mes dažniausiai startuojame iš Vilniaus ar Kauno, nes čia suskrenda daugiausia žmonių. O jei jūs gyvenate Zarasuose, gali tekti palaukti, kol bus pilnas reisas, arba susimokėti už atskirą privažiavimą. Būna, kad klientas pats atveža daiktus į sandėlį Vilniuje – tada sutaupo šimtą kitą eurų. Tai toks kompromisas. Patikėkit, kroviniai iš Lietuvos į Angliją dažniausiai juda rytų–vakarų kryptimi, o ne iš šiaurės į pietus, nors techniškai galima ir taip, bet tada kaina pradės griautis kaip kortų namelis.
Apie mašinas, krovinius ir tai, kas telpa
Koks mikroautobusas geriausias kroviniams vežti?
Mes važinėjam su keturiolikos kubinių metrų Sprinteriais ir Iveco Daily. Tie pirmieji erdvūs, bet švelnesni. Antrieji... kietesni, sori, tvirtesni. Važiuoja ir po prastesniais keliais. Kartais klientas paklausia, kodėl neatvažiuoja autobusiukas su vitrininiais langais. Atsakau: nes jūsų spinta netilptų. Krovinių vežimas mikroautobusais į Londoną sukelia mašinai tikrai nemažą apkrovą – amortizatoriai, sankabos, varikliai dirba per daug. Būna, kad reikia stabdyti ir remontuoti kelyje. Prieš metus teko Kolnėje keisti visą pakabą, nes klientas buvo prigrūdęs akmenų sodo. Sodo akmenų. Į Angliją. Nuostabu.
Ar galiu vežtis maisto produktus?
Brexitas viską aptvarkė. Anglijai (taip, dabar jau oficialiai ne ES) draudžiama vežti mėsos gaminius, pieno produktus ir daug šviežio maisto. Kartais muitinė patikrins, kartais praleis. Bet jei radę – baudos, konfiskavimas, o kartais ir mikroautobuso areštas kelioms valandoms. Aš nemėgstu rizikuoti. Buvę atvejis, kai senyra močiutė norėjo, kad pervežčiau penkis šimtus dešrelių į Birmingemą. Atidirbome tai muitinei. Dešrelės paliko mūsų skrandžiuose... em... muitinės patikros punkte. Išradau čia. Nu, ne, grąžinome atgal. Tas faktas yra smagus, bet realybė tokia: jei neaišku – nevežk.
Kaip pakuoti daiktus, kad jie neišsiteptų?
Pirmiausia – dėžės. Tvirtos. Ne pieno pakeliai sudėti į maišelį. Antra – vyniojamoji plėvelė. Baldams – antklodės, kampų apsaugos. Daugelis galvoja, kad mikroautobusuose sausiau nei vilkikuose. Nebūtinai. Būna kondensato, būna praleidžiantys langai. Pernai vienas reisas grįžo iš Londono su šlapia dėže – vairuotojas prisuko langą lietuje. Klientas pyko, bet ko galima tikėtis, jei perkraustymas į Angliją mikroautobusais vykdomas per sausį, kai visur slidu? Svarbu dar ir tai, kad daiktai neturi lakstyti. Pažeistas daiktas dažniausiai būna ne dėl kelio, o dėl blogos fiksacijos.
Ar telpa visa buto įranga?
Standartinio dviejų kambarių buto daiktai įlipa į keturiolikos kubų mikroautobusą, bet be laisvės manevruoti. Kartais tenka palikti seną fotelią, jei jis plėšiasi ir vis tiek skirtas išmetimui. Aš visada sakau: jei abejojate – atsiųskite nuotraukas. Geriau matyti, nei spėlioti. Būna, kad žmonės ketina vežtis ir penkis šimtus knygų. Knygos sveria kaip velnias. Mikroautobusas turi svorio limitą – ne tik kubatūros. Jei persveriam, gali tekti palikti daiktų pakeliui arba mokėti baudą. Anglijos keliuose svarstyklės nėra retos. O per svorį baudos – rimtos.
Kas atsakingas, jei kažkas dūžta?
Mano sutartyse visada yra punktas apie pakuotę. Jei pakuotė prasta – atsakomybė ant kliento. Jei dėžės geros, o vis tiek sulūžo – tada aiškinamės. Draudimas... hmm. Čia jau reikia tikrinti konkrečią įmonę. Kai kurie vežėjai turi CMR draudimą, kiti neturi nieko. Aš pats turėjau atvejį, kai vežiau stiklinę vitriną – dūžo pakeliui dėl duobės Prancūzijoje. Sumokėjau iš savo kišenės, nors galėjau ne. Nes klientas buvo penkiasdešimties metų mokytoja. Kaip aš jai pasakysiu „ne“, kai akyse ašaros? Blogos įmonės tokių dalykų nepadaro. Jos pasakys – „skaitę sutartį?“ Ir nutrauks pokalbį.
Kelias, muitinė ir ten galintys nutikti stebuklai
Kiek laiko važiuojama iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?
Valandų norma – apie tris paras, jei viskas sklandu. Bet sklandu būna retai. Kalėlingi keliai žiemą, eilės Doverio uoste vasarą, o kartais vairuotojas užmiega. Taip, taip, pasitaiko. Neseniai vienas vaikinas, kuris dirbo pas mus, užmigo Belgijoje ir praleido keltą. Vėlavo penkiolika valandų. Klientas laukė Slaugia lygje. Aš pats skambinau ir pasakiau tiesą. (Oi, ne, atsiprašau, taip yra buvę anksčiau – čia tik pavyzdys, kad neatleiskit to sakinio per griežtai.) Realybė: planuokite keturias paras ir džiaukitės, jei anksčiau. Mikroautobusai nėra lėktuvai.
Ar reikia muitinės dokumentų, kai vežu asmeninius daiktus?
Reikia. Visada. Nuo Brexito viskas pasikeitė. Turėkite sąrašą daiktų, pirkimo kvitus brangiems daiktams arba deklaraciją, kad tai asmeniniai daiktai. Jei gabenatės verslo prekes – EORI numeris privalomas. Aš pats kaskart sakau klientams: susitvarkykite popierius, nes muitinėje laikas – pinigai. Teisingiau, užsistovėjimas kelyje – pinigai. Būna, kad dokumentai netvarkingi ir mikroautobusas sėdi pasienyje paras. Tada vairuotojas piktas, klientas piktas, aš piktas. Visi pikti. Geriau būna, kai viskas parašyta ant popieriaus, net jei tas popierius ir teoriškai „nebūtinas“ pagal senas taisykles.
Kas nutinka, jei krovinys netelpa per vieną reisą?
Tada skambinam ir derinam antrą reisą. Arba paliekame dalį sandėlyje Londone, o tada vežame vėliau. Būna ir taip, kad klientas pats nutaria palikti daiktus, nes nenori mokėti dvigubai. Aš suprantu. Pinigai. Mikroautobusas vienu metu gali nusivežti tik tiek, kiek telpa – jis nesivalgo. Kartais žmonės pyksta, kodėl nepasiūlėm didesnės mašinos. Ogi todėl, kad jie sakė „viskas tilps“. Deja, klientas dažnai nežino savo daiktų tūrio. Čia ne kaltės ieškojimas, o realus pervežimas į Angliją mažais vilkikais... em, mikroautobusais. Klaida čia, bet palieku.
Ar tikrintojai Anglijoje kabinėjasi dažnai?
Jei atvažiuoji su lietuviškais numeriais ir mikroautobusu prikrautu daiktų – taip, gali patikrinti. Ne visada, bet tikimybė yra. Ypač jei važiuojate iš Doverio. Jie žiūri, ar nėra nelegalių prekių, neapmokestintų cigarečių, alkoholio. Kartais apsidžiaugiu, kai praleidžia tiesiai, kartais tenka atidaryti visas dėžes. Per du dešimtmečius mačiau visko. Vienąkart radome hazardo signalą palei kelią, kurį naudojom... o tai nesusiję. Forget it. Svarbu: venkite pilkųjų zonų popieriuose. Dirbant sąžiningai, net ir patikra praeina ramiai. O kai kurių firmų mikroautobusai ten tušti grįžta – jau jų bėdos.
Klientai, klaidos ir keisti dalykai, kuriuos teko vežti
Ar galima kartu važiuoti su kroviniu?
Dažniausiai taip, jei yra vieta. Bet nepslėpsiu – ne visada malonu. Kartais klientai nori vežtis šunis, kates. Būna smagu, būna triukšminga. Keleivių pervežimas krovininiu mikroautobusu į UK – šiltai pilka zona. Techniškai, jei mikroautobusas registruotas komerciniam kroviniui, keleivių neturėtų būti daug. Praktiškai – vienas du žmonės sėdi šalia vairuotojo. Bet jei keturios poros, septyni lagaminai, ožka ir dar gilė... tada jau per daug. Atsimenu reisą, kai dvi šeimos norėjo važiuoti drauge su daiktais. Taip, erdvė buvo, bet ji ankšta kaip maršrutinis autobusas šeštadienį. Do not recommend.
Ar galima vežti augalus?
Negalima. Aš ir pats nesu tikras dėl svyravimo – gal dekoratyviniai, be žemių... bet ne. Anglija turi griežtas fitosanitarines taisykles. Medžiai, krūmai, žolės – tik su dokumentais, kuriuos gauna ne žmogus, o ūkininkas. Aš asmeniškai atsisakau vežti begonijas. Neseniai klientė bandė įsliuoginti palmę į mikroautobusą. Graži palmė, bet ne. Laimei, pasienietis buvo geros nuotaikos, tik nurodė, kad kitą kartą bus bauda. Jei jūsų kroviniai į Angliją apima gyvą gamtą – palikite ją draugams. Arba parduokite. Paprasčiau.
Kaip elgtis, jei atsiranda paslėptų mokesčių?
Skandalas. To neturėtų būti. Bet kai kurios įmonės taip veikia – žema kaina telefone, o paskui „mokėjimas už rampą“, „mokėjimas už darbo valandą“, „mokėjimas už parkavimą Westminster rūsio“. Aš tokios nesąmonės nepraktikuoju. Kaina, kurią pasakau, yra galutinė. Nebent klientas priduria daiktų. Tada perskaičiuojam. Būna įmonių, kurios paskambina klientui Anglijoje ir sako: mokėk dar tris šimtus, arba daiktai neišsikraunami. Tai – šantažas. Jei taip nutiko, skambinkite policijai vietoje. Rimtai. Krovinių vežimas mikroautobusais nereiškia gatvės chuliganizmo.
Ar priimu užsakymą, jei daiktai ne supakuoti?
Priimu, bet perspėju: aš ne pakuotojas. Aišku, jei matote, kad reikia pagalbos, vairuotojas gali padėti apsivynioti, bet tai kainuoja jo laiką. Būna atvejų, kai viskas supakuota netvarkingiau negu mano rašysena čia, bet jūs supratot mintį. Kartais žmonės sustumia daiktus į maišus – tada daiktai atvaro į Readingą sukrušyti. Mano darbas – pervežti, ne stebuklus daryti. Nors kartais ir norėtųsi. Jei neturite laiko pakuoti – pasikvieskite pakuotojus prieš reisą. Arba bent jau nupirkite storų dėžių iš IKEA.
Kas buvo keisčiausias krovinys, kurį teko vežti?
Žinot, dvidešimt ketveri metai – tai ilgas laikas. Aš vežiojau viską: nuo karstų (tikslių kopijų teatrui) iki gyvų bičių. Ne, bičių ne. Bet vežiau metalinį liūtą, kuris svėrė daugiau nei mano pirmasis automobilis. Mikroautobusas kaip reikiant įsispaudė į asfaltą. O kartą – šimtą penkiasdešimt porų batų. Verslo siunta. Kvepėjo... keistai. Verslininkas iš Manchesterio atidarė parduotuvę Vilniuje. Buvo linksma, tik tiltas per krovinį man kainavo papildomą dešimt eurų, nes viršijom svorį truputį. Maži dalykai. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais visada turi istoriją. Dėl to šitas darbas ir nesibaigia nuobodžiauti.
Pristatymas Anglijoje ir ten, kur viskas kapotai
Ar pristatote tiesiai ant slenksčio?
Stengiamės, bet ne visada įmanoma. Londono centre parkavimas – siaubas. Kartais privažiavimai užstatyti, rampų nėra. Tada daiktai iškraunami artimiausioje vietoje, kur galima sustoti. Vairuotojai dažniausiai padeda nunešti iki durų, jei tai pirmas aukštas. O jei dešimtas, be lifto... na, tada tenka derėtis. Kai kurie klientai pyksta, kodėl neįnešėm į svetainę. Draugeliai, aš nesu samdinys. Aš – vairuotojas. Perkraustymas į Angliją mikroautobusais apima pervežimą, o ne pilną iškraustymą ten, kur nėra galimybių. Būkime realistai.
Ką daryti, jei gavėjas Londone nėra namuose?
Skambinam. Laukiame. Jei per pusvalandį neatsako – paliekam sandėlyje arba paliekam pranešimą ir važiuojam toliau. Paprasta. Kartais klientai pamiršta skirti laiką. Pamenu, skambina man moteris iš Notingamo: „o aš maniau, jūs rytoj!“ Ne, sutartis buvo šiandien. Tada reikia mokėti už saugojimą dieną kitą. Kartais vairuotojai dar labai draugiški ir palaukia valandą, bet tada jie pavargę kitame gale. Ir aš negaliu kaip vadovas versti jų sėdėti be reikalo. Kaina – kaina, o žmogiškumas – žmogiškumas.
Ar skiriasi kainos, jei pristatymas į Škotiją?
Škotija – jau toliau. Nežinau, ar dar tiksliai skaičiuoja kaip Anglija, bet taip, kaina didesnė. Kelias ilgesnis, nakvynės reikia, atgal tuščias arba pusiau tuščias važiuojama. Aberdeen ar Edinburgas bus brangiau negu Londonas. Kartais renku grupinius krovinius, kad sutaupyti, bet Škotijai tai sunkiau. Tiesa, buvo gražus važiavimas į Glazgą – kalnai, ožkos, bet ne mūsų ožkos. Tuo metu mikriuke vežiau tik baldus. Degalų sąnaudos ten išauga, aišku. Tai jei labai taupot – gal verta siųsti į Londoną, o ten jau vietiniais kanalais.
Kaip vyksta iškrovimas, jei pristatymas į sandėlį?
Sandėliuose tvarkingiau. Yra rampa, yra Forkliftas (ai, klibikas, ne, šakinis krautuvas – sori, kai kurių terminių nepamirštu). Krauname greitai. Bet sandėlių darbuotojai kartais skuba, nespėja tikrinti. Jūs turite pats pasirašyti priėmimo aktą. Jei krovinys atrodo neįžeistas – pasirašote. Paskui pretenzijų nepriimsiu. Kartais klientas pasirašo skubėdamas, o paskui skambina, kad dėžė trūkusi. Aš klausiu – ar tikrino? Ne. Tada ką aš galiu padaryti? Mikroautobusas nėra pašto dėžutė su garantija. Popieriai svarbūs.
Ar reikia manęs Londone, kai atvažiuoja mikroautobusas?
Idealiai – taip. Jei negalite būti, galite įgalioti draugą ar kaimyną. Bet reikia pasirašančio žmogaus. Priešingu atveju – vėlgi saugojimas, o tas kainuoja. Perkraustymas mikroautobusais į Angliją vyksta pagal grafiką, bet grafikas – ne metro traukinys. Būna vėluoja. Jei paskyrėt priimti daiktus penktadienį penktą, o atvažiuoja šeštą – ačiū, kad laukėte. Daugelis to nesupranta: vairuotojas negali numatyti kamščio M1 autostradoje penktadienio vakarą. Planuokite lankstumą. Ir nepamirškit vandens. Arbatos ten nėra.
Kaip apmokėti – grynaisiais ar pavedimu?
Abu variantai veikia. Grynieji – prieš pristatant arba kai vairuotojas iškrauna. Pavedimas – iki krovinio išsiuntimo arba pagal sutartį. Aš nerekomenduoju mokėti visko iš anksto, nebent biudžetinis reisas su žinomu vežėju. Buvę, kad žmonės sumokėjo visą sumą feisbuko grupėj rastam „Jonui“ ir daugiau jo nematė. Net mikriuko nematė. Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais yra paslauga, kurioje pasitikėjimas labai svarbus. Aš pats renkuosi avansą, bet likutį palieku pabaigai. Taip saugiau visiems. Nepirkite katės maiše.
Ar verta vežti pačiam, o ne samdyti jus?
Jei turite laiko, leidimą ir žinote muitinės taisykles – kodėl gi ne. Bet dažniausiai savigyda kainuoja brangiau. Nuoma, draudimas, degalai, tiltai, kanalai, nakvynės – susumuojam, gaunate tą patį, tik be patirties. Ir be teisės poilsio laikų. Vienas pats nenuvažiuosite dvidešimt valandų saugiai. Aš matau tuos pavargusius vaikinus Doveryje, bandančius tempti sultyse. Nežinau, gal jie ir sutaupo, bet rizikuoja gyvybe. Mikroautobusas pilnas asmeninių daiktų dar nereiškia, kad jūs suprantate logistiką. Palikit profesionalams. Bent jau nebūsit pavargę kaip aš po šitų dvidešimt keturių metų. Verta.
Koks jūsų patarimas paskutinis – ko nepamiršti?
Paklauskite savęs: ar aš pakausiu daiktus? Ar turiu sąrašą? Ar žinau, kas priims Anglijoje? Jei į visus tris – taip, skambinkite. Jei ne – sutvarkykite. Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikalauja susikalbėjimo. Blogiausios istorijos prasideda tada, kai žmonės tyli ir laukia stebuklo. O stebuklai pervežime reti. Būna tik gerai organizuoti reisai, patyrę vairuotojai ir sausi keliai. Kartais net sausi. Todėl rinkitės protingai, klauskite, neklausykite tik gražių žodžių. Sėkmės.
Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais – tai gyvas darbas, ne konvejeris. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko: nuo dūžtančių spintų iki nuostabių žmonių Notingamo miesteliuose. Jei renkatės šį būdą – rinkitės sąžiningai, paklauskite, pasižiūrėkite nuotraukas, skaitykite sutartis. Nepatikėkite stebuklais už šimtą eurų. Mikroautobusai yra nuostabi priemonė, bet tik su žmogumi, kuris už jų vairo žino, kuriai pusei naviguoti Doverio uoste. Sėkmės.