Krovinių vežimas Anglijoje mikroautobusais – kai reikia skubiai ir profesionaliai

Žinai, prieš dvidešimt ketverius metus, kai pradėjau krovinių gabenimą, mikroautobusai Anglijoje dar buvo tokie... paprasti. Dabar viskas pasikeitė. Klientai skambina penktą ryto ir klausia, ar galiu šiandien nuvažiuoti iš Londono į Mančesterį su Sprinter. Ir žinai ką? Dažniausiai galiu. Krovinių vežimas Anglijoje mikroautobusais skubiai ir profesionaliai – tai ne tik apie ratą ir baką. Tai apie tai, kaip tu susibarankščioji su laiku, eismu, klientu, kuris pamiršo, kad penktadienį Londone viskas stovi. Aš bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda realūs žmonės. Ne viskas bus tobula. Kai kur nežinosiu – pasakysiu. Bet patirties – per akis.

Pirmas skambutis – ką reikia žinoti, kol dar neatvažiavom

Kiek laiko iš anksto reikia užsakinėti krovinių pervežimą Anglijoje mikrobusais, jei reikia skubiai?

Na, teorijoj – savaitė būtų idealu. Bet realybė? Skambink ir šiandien. Vakar vakare paskambino bičas iš Braitono, kuriam reikėjo iki vidurnakčio Londone. Suradau variantą per dvi valandas. Aišku, jei nori profesionalaus krovinių vežimo Anglijoje mikroautobusais skubiai, geriau bent dieną prieš, nes kartais vairuotojai jau M1 kelyje ties Lesteriu. Bet nereikia savaitės. Tiesiog nesitikėk, kad sekmadienį ryte per valandą kas nors atvažiuos į Kornvalį. (Na gerai, nuo Penzance'o gal duokit keturias valandas.)

Ar galima paėmimą sutvarkyti tą pačią dieną Londone ar aplinkui, pavyzdžiui iš Readingo?

Dažnai taip. Londone problema ne paėmimas, o eismas. Jeigu skambi iki dešimtos ryto, o daiktai paruošti, tai iki vakaro jau gali būti Bristolyje. Buvo atvejų, kai iš Croydon į Milton Keines spėjome per tris valandas – ir visa laimė, nes M25 buvo ne tragedija. Bet jei skambinsi piko metu ir tikiesi, kad krovinių vežimas Anglijoje mikroautobusais skubiai įvyks per valandą – tai ne taksi. Reikia laiko susidėlioti maršrutui. Ir dar – ne visur galima sustoti pakrovimui, Londone baudos laksto kaip sirgaliai pirmadieniais. Karta gavome šimto svarų baudą ties vienkrypte gatve... nors stovėjom penkias minutes.

Ar jūs atvažiuojate pažiūrėti krovinio prieš pakraunant, ar tiesiog imat ir vežat?

Nebent tai būtų koks pianinas ar labai jautrus ofiso serveris. Paprastai – nuotraukos tinkleliu mums pakanka. Nors prisipažinsiu, buvo nutikę, kai klientas pasakė „trys dėžės ir katinas" (ne, katino nevežam – gyvūnai atskira istorija), o atvykus reikėjo tempti iš septinto aukšto be lifto. Tada jau vairuotojas karštligiškai skambinėjo, ar tikrai čia tilps. Tilpo. Bet prakaitavo. Kai kurioms kompanijoms svarbiausia kuo greičiau prisiplėšti pinigus, mes stengiamės bent jau suprasti, ką vežam.

Ką daryti, jei pats nežinau, kiek mano daiktų sveria ar tilps į mikroautobusą?

Čia kaip su batų dėže – pamatuoji mintyse. Rimtai, nerašyk „daug mažai". Geriau sekis pagal kambarius. Du kambariai bute paprastai telpa į vidutinį Transitą. XL Sprinteris praryja apie trisdešimt kubinių metrų, bet jei ten pianinas – tada kitas reikalas. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas nufotografuoja daiktus ant grindų. Tada akimirksniu suprantu. Jei svoris per didelis – nevešim statybinių skaldos, nes dėl to yra sunkvežimiai. Beje, svoriui ribos – standartiškai iki tonos, pusantros. Geriau paklausk konkrečiai. (Arba aš paskambinsiu ir pasiklausiu vairuotojo, nes kartais pats nepamenu leistinos apkrovos.)

Ar reikia bereikalingų popierių, kai vežama Anglijoje viduje?

Anglijoj viduje – paprastesnė procedūra nei tarptautinis perkraustymas. Draudimo lapas, sąskaita, kartais CMRS jei važiuoji kaip profesionalas. Bet klientui iš esmės reikia savo asmens dokumento ir daiktų sąrašo. Ne, nereikia notaro patvirtinimų. Buvo klientė, kuri atsinešė vertimo biuro išrašą apie savo sofą... gražu, bet man nereikia. Svarbu, kad nebūtų draudžiamų daiktų – degios medžiagos, nelegalūs dalykai. Ne, Londono tarybos leidimo pakrovimui nereikia, jei stojama teisėtai. O jei nestoja – bauda vairuotojui, ne tavo. Paso kopija kartais prašome, kad žinotume, kam vežam.

Kas dedasi prie mikroautobuso ir kelyje

Kiek kg galima sutalpinti į tą mikroautobusą ir ar tikrai tilps mano sofa su trimis dėžėmis?

Transit Custom – maždaug aštuoni šimtai kilogramų krovinio, jei nenori baudos. Sprinteris – tūkstantį ar pusantros. Bet svarbiau tūris, ne svoris, nes problema dažniausiai ne viršsvoris, o tai, kad žmonės matuoja „iš akies". Sofą galima išardyti. Buvo atvejis, kai klientas nepasakė, kad sofos pagrindas – natūralaus akmens. Nepakėlėm. Turėjom kviesti papildomą pagalbą. Galiausiai tilpo, bet kaina išaugo. Taigi pasverk, jei gali. Arba nufotografuok etiketę, aš pažiūrėsiu.

Ar vairuotojas padeda pakrauti, ar turiu pats viską nešioti laiptais?

Standartiškai – vienas vairuotojas, viena pora rankų. Jis padeda kraut, bet jis nėra samurajus. Jei reikia nešti iš devinto aukšto be lifto – tada kaina kitokia, nes reikia dviejų vyrų. Aš nesu fabriko robotas (nors žmona sako, kad esu surūdijęs). Paprastai vienas vairuotojas krauna prie durų. Bet lipimas laiptais – papildomas laikas, o laikas pinigai. Ypač skubus krovinių vežimas Anglijoje mikroautobusais nukenčia nuo nenumatytų laiptų. Kartais klientai sako „pirmas aukštas", o pasirodo – britai skaičiuoja kitaip, ground floor, first floor. Būna nesutarimų. Aišku, jei nesikandžiojam, galim pasikalbėt.

Ką daryti, jei adresas pasikeičia kelyje, nes pavyzdžiui nuomininkas uždraudė išsivežti turtą?

Skambini iškart. Ne po dviejų valandų, kai jau prie senos vietos privažiuota. Vairuotojai turi navigaciją, bet ne telepatiją. Jei naujas adresas kitame mieste – gali tekti perskaičiuoti maršrutą ir kainą. Buvo istorija Birmingame – nuomininkas pakeitė spynas. Klientas paskambino verkdamas. Mes nuvarėm į saugyklą, daiktus padėjom ten. Bet laikas – velnias. Anglijos keliai spūstyjasi. Tai jei skubus profesionalus krovinių vežimas mikroautobusu tapo dar skubesnis dėl tavo nuomininko – suprantu, pykstam, bet reikia adaptuotis. Ir dar – naujas kodas arba adresas tiksliai, nes postcode'e viena raidė – ir jau kitas rajonas.

Ar mikroautobusu galima gabenti elektroniką ir ar ji bus saugi be originalių dėžių?

Galima, bet originalios dėžės – auksas. Be jų visada rizika. Aš vežiau kompiuterius iš Mančesterio į Oksfordą, viskas atėjo sveikai, nes buvo suvynioti į antklodes. Bet plokščias ekranas be apsaugos – ne. Mes turime antklodes, diržus, kartonines pertvaras. Bet jei turi putų plastiką iš senojo pirkimo – pasiimk. Dėl to profesionalus krovinių gabenimas Anglijoje mikroautobusais ir skiriasi nuo kaimyno Bobo su sena Vito – mes tvirtiname krovinį. Bobas greičiausiai tiesiog numes. Ai, ir nepalikit ekranų tiesioginių saulės spindulių prie lango. Vairuotojai kartais pamiršta pastatyti į šešėlį. (Ne, mūsiškiai ne, bet sakau atsargiai.)

Kiek žmonių gali važiuoti kartu su kroviniu, ar galiu pats sėdėti salone?

Mikroautobuso salone vietos dviem. Bet jei ten pilna daiktų – dažnai lieka viena sėdynė. Tai legalu, jei yra diržas. Bet kvapai... na, jei veži senus sportbačius, būk pasiruošęs. Aš patarčiau tiesiog važiuoti traukiniu, juk Anglijoje geležinkeliai gan geri, nors brangūs. Bet suprantu, kai norisi matyti, kur daiktai važiuoja. Ypač transportuojant vertingus daiktus skubiai profesionaliai. Svarbiausia – pranešti iš karto, nes jei vairuotojas planavo trumpą pertrauką salone, o tu nori bendrauti – tada grafikas byra. Mes prisitaikom, tik reikia žinoti. (Ir nerūkyk salone, mūsiškiai kabinuoja.)

Kainos, pinigai ir kodėl kažkas čia kvepia pigiai

Kiek maždaug kainuoja skubus krovinių vežimas mikroautobusu iš Londono į Birmingamą?

Nuo šimto dvidešimt iki dviejų šimtų svarų, priklausomai nuo to, kurią valandą skambinsi ir kiek daiktų. Naktinis iškvietimas brangesnis. Penktadienis po pietų – brangiausias laikas visatoje, nes visi britai tuo pačiu metu kraustosi. Šeštadienio rytas – pigiau. Jei skubi ir reikia profesionaliai – mokėk daugiau arba planuok kruopščiau. Kartais lygina su skelbimų portalais – ten pigiau, bet ten ne visada draudimas. Aš pats mačiau, kai „pigus" vežėjas paliko krovinį tarnybinėje aikštelėje, nes negavo avanso. Mes taip nedirbam. Bet ir dovanų nedalijam.

Ar suma fiksuota, ar gali padidėti kelyje jei užtrunkame pakraustymuisi?

Sutartyje paprastai stovi valanda pakrovimui ir valanda iškrovimui. Viršijus – po dvidešimt penkis–trisdešimt svarų už valandą. Standartinė praktika tarptautinių perkraustymų versle. Buvo klientas, kuris pakrovė per septynias minutes ir pyko, kodėl nepalaukiam dar pusvalandį. Palaukėm, bet nemokamai ne. Kitas tris valandas bandė sutalpinti sofą pro duris – teko mokėti. Aš ne bankas, aš paslauga. Aišku, jei eismo spūstis – mūsų rizika. Bet tavo laiptinėje praleistas laikas – tavo. Tai pasiruošk iš anksto, jei nori, kad krovinių vežimas Anglijoje mikroautobusais skubiai nekainuotų tavo psichikos.

Ar reikia mokėti avanso, nes kažkada buvau apgautas ir dabar bijau visko?

Suprantu. Šitoje rinkoje apgavysčių per akis. Mes imame trisdešimt procentų avansą, ypač skubiems reisams. Likutis – gavus daiktus arba prieš. Buvo, kad klientas atsiuntė pinigus iš skelbimo vežėjui, o tas dingo kaip dūmas. Mes dirbam su sąskaitomis, turim registracijas. Aišku, jei pažįstamas paėmė tą pačią dieną ir paprašė tik grynaisiais – rizikuoji pats. Aš nesakau, kad visi privatūs blogi. Bet jei profesionalus krovinių pervežimas Anglijoje – dažniausiai matysi bent sąskaitą faktūrą. Tai irgi apsauga tau. Nebijok klausti registracijos numerio.

Kodėl vieni vežėjai prašo dvigubai mažiau už tą patį maršrutą – kame sukčius?

Kuriam sukčius, ten ir gaudytojas. Ne, rimtai – arba jie neturi draudimo, arba ne jų mikroautobusas, arba jie suplanavo paimti kelis krovinius ir tave palikti laukiant M1 degalinėj. Mažiausia kaina dažnai reiškia didžiausią galvos skausmą. Aš mačiau „vežėją", kuris gabeno katinus, baldus ir statybines atliekas viename kelyje. Be skyrymų. Jeigu reikia skubiai ir profesionaliai gabenti krovinius Anglijoje mikroautobusais – neieškok pigiausio varianto kaip iššūkio. Kartais tas vairuotojas neturi tachografo. Tuomet jei sustabdo policija – krovinys stovi dieną. O tavo laikas? Dingsta.

Ar reikia palikti arbatpinigių vairuotojui, nes aš nežinau kaip čia pas jus – ar tai įžeidimas?

Ne, neįžeidimas, bet ir neprivaloma. Mes mokam vairuotojams algą, ne kaip Amerikoje, kur be arbatpinigių žmogus badauja. Jeigu jis nešė iš penkto aukšto be lifto ir vis dar šypsojosi – gal su dešimt svarų padėkok. Bet neverta jaustis blogai, jei tiesiog sumokei sąskaitą. Ir dar – jei vairuotojas pats prašo arbatpinigių prieš pakrovimą, tai jau keista. Versle dvidešimt ketveri metai, klausimą apie arbatpinigius gaunam du kartus per metus. Dažniau žmonės atneša kavos puodelį. Tai netgi geriau už pinigus, ypač kai oras šlapias ir šaltas Anglijoje. Kava – tai šiluma.

Kai viskas eina ne pagal planą (o taip dažniausiai ir būna)

Ką daryti, jei mikroautobusas sulūžta kelyje – mano daiktai pasikeis kitą savaitę?

Sulūžta visiems. Tai ne pasaulio pabaiga, nors pirmas jausmas – kad gyvenimas sugriuvo. Mes turime bendradarbiavimo sutartis su kitomis įmonėmis visoje Anglijoje. Jei M6 kelyje kažkas atsitiko – per kelias valandas kitas mikroautobusas. Skubus krovinių gabenimas Anglijoje mikroautobusais profesionaliai – tai ir yra tas „Planas B". Draudimas dengia gedimą. Buvo, kad vairuotojui trūko diržo, teko laukti mechaniko. Klientas iš pradžių rėkė, po valandos jau dalinomės sumuštiniais. Daiktai nepasikės. Nebent tai šviežia mėsa. Tada... sudėtingiau.

Ar buvote turėjęs klientą, kuris pasakė, kad daiktų mažai, o realiai reikėjo sunkvežimio?

Kas ketvirtas klientas taip sako. Tai klasika. „Mano draugas sako, kad telpa į bagažinę." Draugai meluoja. Buvo istorinis atvejis Redinge. Pasakė: stalas, kėdės, šaldytuvas. Atvažiavom – stalas trijų metrų, šaldytuvas amerikoniškas. Transit Custom ašarojęs žiūrėjo. Teko vežti dviem reisais. Antrą kartą specialiai pigiau padarėm, nes pats kaltas, kad telefonu netiksliai įvertinau. Na, pusė kaltės mano, turėjau drąsiau klaust. Bet tiesiog, jei abejoji – sakyk „turbūt daug". Nes krovinio vežimas Anglijoje skubiai tada virsta dvigubai brangesniu nuotikiu.

Kaip elgiatės, jei aš nepasirodau sutartu laiku, nors viskas buvo skubiai derinta?

Laukiu dvidešimt minučių, tada skambinu. Jei nekeli – išvažiuoju. Laikas – pinigai, ypač kai eilėje kitas klientas. Buvo, kad žmogus užmigo. Kitas buvo operacinėje – suprantama, bet galėjo pasiskambinti. Tada vairuotojas sėdi ir degina dyzelį už svarus. Vėlavimas kainuoja. Paprastai – pusė valandos nemokamai, tada mokama pagal stovėjimo laiką. Skubus pervežimas mikroautobusu Anglijoje ir taip įtemptas, o dar kai žmonės neatvyksta... Aš nesu piktas, tiesiog realistas. Jei žinai, kad vėluosi – parašyk. Vienas „sorry, užtruksiu" sutaupo daug nervų. Ir degalų. Ai, jei vėlai vakare – aš pats kartais nepaspaudžiu mygtuko laiku, tai gal ir aš kaltas būnu.

Jeigu mano dėžė atsidarė kelyje ir išbyrėjo dalys – čia mano kaltė ar jūsų?

Jei mes pakrovėm – atsakomybės didžioji dalis ant mūsų. Jei pats pakuotai ir nepasakei, kad trapi – tada daliname kaltę. Buvo atvejis, kai klientas supakavo indus į maišelius nuo bulvių. Nu, įsivaizduok. Po penkiasdešimt mylių M1 radom porcelianą maišuose... laimingai niekas nesudužo, nes vairuotojas važiuoja kaip su kiaušiniais. Bet tai ne metodas. Profesionalus krovinių vežimas reikalauja bent jau burbulinės plėvelės. Jei atiduodi neprofesionaliai supakuotą turtą – sakau atvirai: tikimybė, kad kažkas nutiks, yra. Mes stengiamės, bet fizika nesikeičia greitkelyje. (Čia ne grasinimas, tiesiog realybė.)

Kas jei dėl eismo apribojimų Londone negalit pristatyti tą pačią dieną, nors žadėjot skubiai?

Anglų sostinė – atskira valstybė pagal eismą. Jei pristatymas į centrą ir paspaudžia vakarinė piko valanda – mes vėluojam. Ne dėl to, kad nenorim, o dėl to, kad Westminsteris stovi. Buvęs meras galėtų... na, whatever. Tada skambinom klientui, sakom – vėluosim valandą. Jei reikia iki tam tikros valandos – planuojam atsargiau. Skubiai profesionaliai nereiškia stebuklų. Kartais reikia palikti krovinį saugykloje centre ir rytoj pristatyti. Tai kainuoja papildomai dešimt–penkiolika svarų, bet naktį Londone važinėti beprasmiška. Aš pats nenoriu praleisti dviejų valandų Marble Arch spūstyje. Nei tu to noretum.

Draudimai, taisyklės ir paskutiniai niuansai

Ar mikroautobusas turi specialų leidimą vežti krovinius po Angliją profesionaliai?

Taip, jei tai ne kaimynas Bobas. Turi turėti Operator licenciją, tachografą, MOT, draudimą kroviniui. Kartais žmonės galvoja, kad bet kuris Transit gali vežioti kasdien. Negali. Yra taisyklės. Tačiau čia turiu pasakyti – aš ne teisininkas, kai kurie niuansai pasikeičia. Geriau pasitikrinti gov.uk, jei labai aižu. Aš vairuotojų nerenku iš gatvės. Jie turi korteles, pažymėjimus. Bet velniai žino, kaip ten su tomis vietinėmis tarybų taisyklėmis – kartais skiriasi. Būna naktinių pristatymų apribojimų. Aišku, mes stengiamės jų laikytis, bet su Londono Greenwich ar Camden tarybomis ne visada suspėji susitarti protu.

Koks draudimas dengia mano daiktus – jūsų ar aš turiu kažką pirkti atskirai?

Mūsų krovinio draudimas dengia transportavimo metu patirtą žalą. Tai įskaičiuota į kainą – ne papildomas pardavimas. Ribą turi, paprastai iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Buvo klientas, kuris vežė retą vinilo kolekciją. Vertė – penki tūkstančiai svarų. Tada darėm atskirą įvertinimo lapą. Eiliniam kroviniui to nereikia. Bet jei turi meno kūrinius, geriau pasakyk. Aišku, jei daiktas jau subraižytas prieš pakrovimą – mes fiksuojam telefonu. Nes vėliau kaltės nerasi. Būna, kad žmonės nori prisiteisti senus pažeidimus. Aš tokius atpažįstu iš penkių mylių. Nebūna malonu, bet pasakau atvirai.

Ar galima vežti maistą, augalus, ar čia yra kokių Brexit ar papildomų ribojimų Anglijos viduje?

Anglijos viduje – Brexit mažai keičia. Maisto produktai, jei sandariai supakuoti, paprastai ne problema. Augalai – sunkiau, nes gali numesti lapus salone. Buvo klientė, vežė keturis fikusus iš Liksingtono. Vairuotojas kaskart stabteldavo, nes lapai draikėsi. Augalai gyvi, jiems reikia oro... bet ne per daug. Maistas – jei šaldytas, reikia šaldymo? Mikroautobusas nėra šaldytuvas, nors žiemą UK galėtų būti. Šviežio maisto vežimas skubiai profesionaliai Anglijoje mikroautobusu yra ok, bet ne mėsos produktai ilgesnėms kelionėms. Geriau perduoti atsakingai. Ne, keturioms valandoms pilnai pakaks.

Ką reiškia COD mokėjimas – aš iš Lietuvos ir tikrai nesuprantu angliškų sutrumpinimų?

COD – Cash on Delivery, arba grynieji pristatymo metu. Bet dabar tai dažniau reiškia tiesiog apmokėjimą gavus. Mes naudojam BACS, bankinį pavedimą, kartais Revolut – nes su Lietuva lengviau. Bet jei sutartyje parašyta COD – nesibaimink, nereikia brangenybių kišti vairuotojui. Tik nusivesk telefoną, kad patvirtintum pavedimą. Kai kur senos mokyklos vežėjai dar mėgsta grynuosius, bet aš to vengiu – nepatogu skaičiuoti. Ir jei moki grynais – ne visada gauni sąskaitą faktūrą. O be jos... velnias žino, ar tas krovinių vežimas išvis buvo legalus. Tai geriau pavedimas. Aišku, kortele prie vairuotojo galima, jei turi terminalą. Bet mes retai vežam su terminalais – brangu.

Kaip atskirti tikrai profesionalų vežėją nuo vyruko, kuris tiesiog pasiėmė kaimyno Transitą?

Žiūrėk, ar turi UTR numerį, ar siunčia sąskaitas, ar turi svetainę, kurioje ne devyniasdešimtųjų dizainas. Paklausk draudimo pažymos – jei kratosi per penkiolika minučių, pasiųsk šalin. Profesionalus krovinių pervežimas Anglijoje mikroautobusais skubiai ir kokybiškai kainuoja ne mažiau nei rinkos vidurkis. Pigiai – pavojingai. Aš mačiau tokius „profesionalus": sulūžusios durelės, krovinys padengtas sena užuolaida, benzino kvapas salone, nes bakas kažkur laša. Baisu. Tikras vežėjas turi maršruto planą, sutartį, pasirašo inventorių. Ir svarbu – kaip jis kalba. Jei žadisi auksą per penkias minutes – meluoja. Aš dažnai sakau „nežinau, bet pažiūrėsiu". Tai normalu.

Išvada

Galų gale, krovinių vežimas Anglijoje mikroautobusais skubiai ir profesionaliai – tai ne magija. Tai kambario, šiek tiek nervų, vairuotojo patirtis ir tavo sąžiningumas. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko. Geriausi klientai – tie, kurie klausia daug. Nebijok raustis smulkmenose. Geriau šiandien paklausti kvailai, negu rytoj rašyti skundą. Jei reikės – mes čia. Ir jei neradai atsakymo – skambink, nes straipsniai ne visada suspėja su gyvenimu.