Krovinių užsakymas – paprastas ir patogus internetu į Angliją

Užsakyti pervežimą šiandien įmanoma neiškilus iš sofa – anksčiau, prisimenu, stovėdavau prie fakso aparato ir laukdavau patvirtinimo iš Londono po tris dienas. Bet krovinių užsakymas internetu į Angliją dabar tapo visai kitu žaidimu: parašai žinutę, gauni kainą, pasirenki datą ir į kambarį pasibeldžia paėmėjas. Arba tas pats furgonas, tik dabar viską matai ekrane. Tiesa, klientai vis dar klausia manęs tų pačių dalykų, kurių klausė 2002-aisiais – tik dabar tai daro per Messengerį. Aš čia ne paskaitą skaitysiu, paprasčiausiai bandau paaiškinti, kaip šitas reikalas sukasi realybėje, kai tavo daiktai keliauja nuo Vilniaus ar Kauno iki Londono, Birmingemo ar kur ten giliau.

Pradžia – nuo užsakymo iki paėmimo

Ar galiu viską sutvarkyti tiesiog telefonu, ar internetu būtinai reikia?

Galima ir telefonu, žinoma. Bet internetu viskas greičiau, aiškiau ir – sakykim atvirai – mažiau chaotiška. Aš prisimenu vieną poną iš Klaipėdos, kuris skambino penkis kartus, o kaskart girdėdavo vis kitą kainą, nes dispečerius tuo metu krovėsi antrą pusryčių lėkštę ir maišė kubus. Kai užsisakote krovinius internetu į Angliją, viską matai juoda ant balto: datą, kainą, sąlygas. Telefonas gerai tada, kai jau esi senas mūsų klientas ir žinai, kad Jonas vairuoja antradieniais. Bet pirmą kartą? Imk internetą.

Kokia informacija manęs paklaus pirmiausia?

Pirmas dalykas – adresai. Nuo kurio miesto, į kurį. Ne tik "Lietuva" ir "Anglija", nes mes ne tik pasaulio žemėlapį braižom. Tada domina krovinio apimtis apytiksliai, kokiais laiptais reiks lipti, ar yra kur palikti furgoną. Nereikia iškart surašyti kiekvienos kojinės – užtenka "apie 15 vidutinių dėžių, viena spinta, dviratis". Būna, klientas sako "pora dėžių ir asmeniniai daiktai", o kai atvažiuojame – vaizdas kaip po Kalėdų išpardavimo. Vieną kartą buvęs motociklo rėmas be rato. Teko perskirti mikroautobusą. Sakykit kuo tiksliau, o paskui pridėkit tris dėžes.

O jeigu aš dar nežinau tiksliai kiek dėžių turėsiu?

Oho, tai kasdienybė. Žmonių gyvenime viskas kinta paskutinę savaitę. Mes prašome orientacinio skaičiaus, o jei atsiras daugiau – bandome sutalpinti. Bet jei užsisakote penkiems kubams, o atsivežate aštuonis, kartais reikia antro reiso arba didesnio furgono, o tada jau kaina kitokia. Geriau pataupyti laiko ir pasakyti "gal daugiau nei mažiau". Yra tokių įmonių, kurios sutalpina bet ką, bet tada krovinys spaudžiamas kaip skalbinių maišas ir atkeliauja sugedęs. Aš nesakau, kad mes idealūs, bet perpildyti furgonai – ne mūsų stilius. Atvirkščiai – turim sąžinės.

Kiek prieš tai reikia užsakyti?

Geriau negalvokite apie paskutinę minutę. Savaitė – optimalu. Dvi savaitės – ramu. Bet esu padaręs ir per tris dienas, jei pasisekė su maršrutu. Na, šiuo metu į Londoną iš Vilniaus... galimybės yra, bet jei rašote sekmadienį vakarą – tikrai nežinau, ar rasime laisvą vietą. Žiemą, kai studentai kraustosi, viskas užsibookina greičiau. Vasarą irgi. Ruduo ramiausias. Bet patarimas iš dvidešimt trejų metų patirties: kuo anksčiau, tuo pigiau ir ramiau jums galvoje. Anksti paukščiui – geriau nei paskui kapituliuoti.

Ar reikia kokio nors išankstinio apmokėjimo?

Čia jautri vieta. Paprastai imame dvidešimt ar trisdešimt procentų iš anksto, o likutį – prieš pristatymą arba grynaisiais furgone. Taip apsaugome abi puses. Bet kartą teko girdėti apie klientą, kuris sumokėjo šimtu procentu iškart kažkokiam biurui, kurio adresas – pašto dėžutė Kaune. Daiktai išvyko į orą. Taip, į orą. Nes varovas nebeatsiliepė. Todėl jei kaina žemai kaip kokiai akcijai ir prašo visos sumos prieš paėmimą – ausis statykit. Nėra taip daroma pas normalius vežėjus. Nei pas mus, nei pas rimtus kolegas.

Dokumentai, muitai ir kaip visa tai supakuoti

Ar po Brexito vis dar galima lengvai siųsti daiktus į Angliją?

Galima, bet "lengvai" jau nebeskamba taip pat kaip anksčiau. Brexitas viską apgrėbė. Dabar reikia muitinės deklaracijos, daiktų sąrašo, vertės. Nebegali tiesiog suversti sunkvežimį ir pamiršti. Reikia aprašyti, kas viduje. Ne "stuff" (na, tiksliau – reikia normalaus sąrašo lietuviškai ar angliškai). Kitaip muitinėj UK ar pasienyje gali atsirasti klausimų. Yra lengviau, jei siunčiate savo asmeninius naudotus daiktus, bet net tada popieriai privalomi. Atrodo biurokratija, bet realybė tokia jau ketveri metai. Priklausyti reikia.

Ką daryti jei aš neturiu muitinės deklaracijos?

Jei neturite – mes padedame užpildyti. Bet jūs turite žinoti, kas yra jūsų dėžėse. Vienas vyrukas rašė "naudoti drabužiai ir seni žurnalai", o viduje – naujas televizorius. Muitinėje prie Doverio sučiupo, nes deklaracija neatitinka turinio. Teko mokėti baudą, o mūsų vairuotojas praleido ten pusdienį. Yra tokių įmonių, kurios pasako "ai, prasmuks, niekas tikrins", ir kartais tikrai prasmunka. Bet jei ne – kaltas liekate jūs, o ne jie. Todėl sąžiningumas čia svarbiau nei greitis. Aš žinau, kad norisi pagudrauti. Nepagudraukite.

Ar man reikia patiems supakuoti ar jūs tai padarote?

Galite patys. Bet jei nepatyrę – geriau tegul padaro žmonės, kurie tai daro kasdien. Jūs galvojate, kad suvyniosite į laikraščius ir užteks. Aš asmeniškai tokių vaizdų jau mačius, kai žmonės taupo ant bubble wrap – nuostabu, kaip greitai porcelianas tampa dėlionėmis. Užsisakius krovinio pervežimą internetu į Angliją, galite užsisakyti ir packavimo paslaugą papildomai. Ji kainuoja, bet paskui nereikia rinkti šukių Bristolyje. Etiketės ant dėžių – jūsų atsakomybė, net jei ir mes pakuojame. Visada rašykit, kas viduje.

Koks popierius reikalingas jei siunčiu dovaną sūnui, studijuojančiam Londone?

Studento statusas padeda. Jei tai asmeniniai daiktai, o ne prekyba – užtenka paprasto packing list. Jeigu dovana nauja, pavyzdžiui, dar neatidarytas kompiuteris – reikės sąskaitos faktūros ir vertės įrodymo. Muitininkai nėra jūsų priešai, bet jie turi taisykles. Sakau jums – maisto siųsti nepatartina. Nors aš vieną kartą mačiau, kaip mama išsiuntė šakočių į Mančesterį... atsiklaupė muitininkai, bet ne, geriau ne. Kiti popieriai – adresai, telefonai sūnaus. Kartais reikia universiteto laiško, jei labai didelis krovinys. Bet dažniausiai paprastas sąrašas.

Ar galiu siųsti augalų, sėklų ar naminių konservų?

Hm, čia aš jau nebesu tikras į šimtą procentų, nes taisyklės ten – kiekvieną ketvirtį kitokios. Žinau, kad augalai be fitosanitarinio – rizikingi. Sėklos? Teoriškai galima, bet kiekis ribotas. O konservai... na, jei stiklainiai, tai jie gali sprogti nuo slėgio temperatūros pokyčio furgone. Be to, maisto saugos standartai UK griežti. Aš asmeniškai to nesiunčiau – per daug galvos skausmo. Verčiau atvežkit jau pagamintus blynus atskridę patys, nei rizikuokite šaltu sriubos stiklainiu ant M1 greitkelio. Tiesiog nesiųskit to ko negalite pamesti valandai.

Kaina, grafikas ir ten tikrosios priežastys

Kiek kainuoja užsakyti krovinius internetu į Angliją iš Vilniaus?

Kaina – kaip sniegas žiemą: niekada vienoda. Šiuo metu, jei kalbam apie standartinį dalinį krovinį, galit skaičiuot nuo šimto penkiasdešimties iki dviejų su puse šimto eurų už kubą. Mažesnis krovinys, mažesnė suma. Bet jei reikia skubiai, jei pristatymas į devintą aukštą Londone, jei savaitgalis – viskas keičiasi. Aš matęs svetainių, kur žadama devyniasdešimt devyni eurai. Tai akcija kaip niekas, paskui prisideda laiptų mokestis, kuro priemoka, muitinės "administravimas" ir išeina šeši šimtai. Klauskite viso sąrašo iš karto. Nieko nesigėdykit.

Kodėl viena įmonė siūlo 500 eurų, o kita – 900 už tą patį?

500 prieš 900 – čia ne akcija prie kačių maisto. Skirtumas dažniausiai slypi detalėse: ar į kainą įeina pristatymas iki durų, ar tik iki sandėlio Londone; ar yra draudimas; kokio amžiaus furgonas; ar vairuotojas dirba oficialiai. Tas pigiausias 500 gali būti vairuotojas, gaunantis du šimtus į ranką, kuris pietų metu konteineryje rūko ir palieka jūsų dėžes saulėje. Nejuokauju – mačiau. Brangesnis variantas ne visada reiškia, kad mūsų vaikai mokysis privačioj mokykloj iš jūsų sąskaitos, bet dažnai reiškia, kad kažkas bus apmokęs mokesčius ir draudimus. Ir degalines.

Ar galiu patikrinti kur yra mano daiktai važiuojant?

Galite, bet nesitikėkit GPS kaip pas Uberio. Paprastai duodame nuorodą į sekimo puslapį arba tiesiog paskambiname vairuotojui. Sakau kaip yra – kartais vairuotojas neatsiliepa keturias valandas, nes miega kabinoje prie Eurotunelio eilėj. Nėra idealu. Paklausiate, kodėl taip? Nes vairuotojai dirba pagal tachografą, po dvylikos valandų vairavimo jie privalo miegoti. Jūsų daiktai keliauja per Europą, ne per internetą. Kartais tiesiog reikia palaukti, kol furgonas išliuks iš keltos. Tada ir paaiškės kur jie yra.

Ar tikrai pristatys nurodytą dieną?

Mes tiksliai stengiamės. Bet jei jums kas nors sako "tiksliai kovo penkioliktąją, tarp vienuolikos ir vienuolikos trisdešimt" – arba meluoja, arba turi kristalo rutulį. Būna keltų vėlavimų, kamščiai M25 aplink Londoną, arba vairuotojas pasiligoja. Langas dvi-trys dienos – realistiškas. Jei pervežimas vykdomas grupiniu kroviniu, tada dar priklauso nuo kitų klientų pasiruošimo. Vieną kartą laukėme porą iš Paryžiaus, jie pametė raktus nuo buto – vairuotojas prarado pusdienį. Todėl datos – orientacinės. Aš pats stengiuosi, kad nebūtų melo.

Ar savaitgaliais vyksta pervežimai?

Rečiau. Paėmimą iš Lietuvos galima suderinti ir šeštadienį, jeigu labai reikia, bet pristatymas Anglijoje savaitgaliais sudėtingesnis. Daugelis gyvenamųjų kvartalų turi triukšmo apribojimus, kai kurios bendrijos neleidžia stovėti dideliam furgonui sekmadienį. Londono centre apskritai geriau nebandyti šeštadienį – vienpusis eismas, draudimai. Žodžiu, savaitgalis galimas, bet kainuoja brangiau ir reikia leidimų. Įprastai viskas sukasi darbo dienomis, kai žmonės irgi darbe, bet taip jau sutartą. Kartais smarkiai nori savaitgalio – tada mokam daugiau.

Kas vyksta kelyje (ir kai kas nepavyksta)

Ar vienas vairuotojas veža mano daiktus tiesiai, ar krauna per kelis žmones?

Grupinis krovinys – standartas. Jūsų daiktai keliauja viename furgone su kitais kroviniais. Tai vadinama daliniu kroviniu. Tiesiai iš Mančesterio į Jonavą be sustojimų – tik jei pilnas namas arba didelė siunta. Kitaip logistika neapsimokėtų nei jums, nei mums. O taip, kartais perkraunama Didžiojoje Britanijos sandėlyje, jei važiuoja toliau į Škotiją. Bet kiekvienas persikraustymas kelia riziką, todėl gerai ieškoti tiesioginių maršrutų. Užsisakius krovinius internetu į Angliją, klauskite – ar tiesioginis, ar per kontaktinį terminalą. Tai svarbu.

O jeigu mano dėžės būtų apatinėje krūvoj, ar jas be vargo išims?

Turėtų būti be vargo, jei logistikas planavo pakrauti paskutiniuosius pirmiems iškrauti. Deja, vairuotojas yra žmogus. Kartais pavargęs, kartais skuba, kartais... nors neturėtų taip būti. Būna, kad prioritetai susimaišo. Gali tekti palaukti, kol iškraus kitus. Jei labai skubu, rašykite ant dėžių didelėmis raidėmis "LIETUVA" ir "IŠKRAUTI PIRMA". Ne visada padeda, bet naudinga. Geriausia – susitarti dėl pastabos užsakyme. O jei jūsų daiktai ten patys lengviausi – tai bus paskutiniai nustumiami. Nelabai teisinga, bet fiziškai taip vyksta.

Kas jei per krovą lietus prisimerkia į atidarytą furgoną?

Liūdna, bet taip būna. Furgonai turi užuolaidas, bet jei vėjas staigus – šlapių dėmių gali patekti. Vieną kartą lijo kaip iš kibiro Folkestone, vairuotojas atidarinėjo duris ir vėjas nupūtė dangtį. Dėžė su popieriniais dokumentais permirko. Gerai kad ten nebuvo vertingi daiktai. Todėl patariu: brangius ar svarbius daiktus dėti į plastikinius konteinerius arba apklijuoti filmais, net jei dėžė kartoninė. Viešnagė furgone trunka kelias dienas – oras Europoje įvairus. Jūs negalite kontroliuoti kiekvienos sekundės kelyje.

Ar Anglijoje pristatys į butą antrame aukšte be lifto?

Teoriškai – taip, bet tai kainuos papildomai. Standartinė paslauga yra iki pirmų durų, iš kurios nereikia lipti laiptais. Antras aukštas be lifto reikalauja daugiau žmogiškųjų išteklių ir laiko. Jei tai nebuvo nurodyta užsakymo metu, kai kurie vairuotojai atsisakys nešti. Aš nesakau, kad jie tinginiai – tiesiog nugaros turi viena, o sutartis kitokia. Yra forumuose apie blogus vežėjus, kurie numetė daiktus prie durų. Bet aš gi sakau – jei mokate už pristatymą iki durų žemėje, negalite tikėtis, kad žmogus neš tą spintą į devintą aukštą už dyką. Pasakykit iš anksto. Visada pasakykit.

Kas jei aš negaliu būti pristatymo metu Londone?

Raskite atstovą. Kaimyną. Brolį. Draugą. Bet nepalikite to savieigai. Jei neatsiliepiate į telefoną tris dienas, daiktai gali nukeliauti į sandėlį kur nors prie Birmingemo ir ten jiems niekas nepasigailės. Sandėliavimo mokestis auga greitai. Kartais galime palaukti pusdienį arba derėtis dėl kitos dienos, bet Londonas brangus miestas pastovėti. Užsakydami krovinių transportavimą internetu į Angliją, visada pateikite antrą kontaktinį numerį. Ir pasirūpinkite, kad nebūtų tokio numerio, kurio savininkas miega iki pietų Lietuvos laiku. Buvęs atvejis toks.

Tai ko žmonės paprastai nepagalvoja

Ar verta drausti krovinį, jei vežu tik senas knygas ir drabužius?

Knygos sveria. Kuo daugiau sveria, tuo brangesnė siunta fiziniame pasaulyje, bet draudimo prasme – jos menka verte. Jei vertė žema, galbūt draudimas neapsimoka. Bet aš žinau atvejį, kai mergina vežėsi albumus ir laiškus. Pinigine prasme – nulis. Emocinė prasme – neįkainojama. Draudimas ten nepadės, nes tai bevertės "prekės". Bet jei vežate techniką, baldus – imkit. Svarbu suprasti, kad draudimas dengia ne jūsų emocijas, o rinkos vertę. Ir skaitykit smulkųjį šriftą. Kartais jie nepadengia "neskoklių daiktų" – durna sąlyga, bet yra popierių.

Ar galiu vežtis savo dviratį be nieko nesiruošus?

Nuplaukite jį. Atrodo kvailai, bet dviratis su sausu purvu iš Lietuvos miško Anglijos muitininkui gali pasirodyti kaip biologinė grėsmė – nors čia gal aš per daug saugau. Bet rimtai: atsukite padangas, nuimite priekinį ratą, apsaugokite. Furgone dviratis gali voliotis, jei nepritvirtintas. Vieną kartą vežiau dviratį, kuris atsidūrė ant sofos – nelabai gerai. O jei elektrinis? Tada jau visai kitos taisyklės dėl baterijų. Anglija juos registruoja kitaip. Trumpai: ne, negali be nieko – bent jau reikia raktų ir šluostės. Ir kantrybės.

Ar galiu siųsti daiktus be jokios dėžių etikečių?

Numeruokit dėžes. Būtinai. Ir turėkit sąrašą. Buvo toks klientas Kaune – septyniasdešimt dėžių, nė vienos nepavadintos. Atkeliavus į Londoną, jis atidarė pirmą – ten batai, antrą – senelio laikrodžiai, trečią – puodai. Sesuo ieškojo savo aplankų tris valandas. Aš asmeniškai nenorėčiau atsidurti tokiam chaose. Etiketės kainuoja centus, o nervai – brangiai. Dar geriau – spalvotos etiketės pagal kambarius. "Virtuvė", "Miegamasis". Furgono vairuotojas neturės laiko rūšiuoti jūsų gyvenimo pagal skonį. Jis turi važiuoti toliau.

O jei aš persigalvoju ir noriu atsiimti daiktus pakeliui?

Beveik neįmanoma. Vieną kartą klientas, kurio žmona paliko jį, panoro atsiimti savo fotelią kai furgonas jau buvo Klaipėdoje. Deja, logistikos grandinė neleidžia taip paprastai sustoti. Jei daiktai dar nepakrauti arba saugomi Lietuvos sandėlyje – tada galbūt. Bet kai važiuoja – sorry. Keltos bilietai, kitų klientų tvarkaraščiai, tachografas. Žinau, kad skamba šaltai, bet aš negaliu prašyti vairuotojo grįžti iš Eurotunelio vien dėl jūsų fotelyje pamiršto rašiklio. Planuokite iš anksto, o jei jau bėda – skambinkite, pažiūrėsim, bet nežadu stebuklų. Gyvenimas toks.

Kaip rasti patikimą įmonę krovinių užsakymui internetu į Angliją?

Patikimumas nesiremia tik gražia svetaine. Pažiūrėkite atsiliepimus, bet ne tik žvaigždutes – skaitykit komentarus. Ar atsako į skambučius? Ar turi registracijos numerius? Mes turime partnerius UK, CMR draudimą. Ir jei svetainė atrodo kaip iš dviejų tūkstančių aštuntosųjų... na, kartais ten dirba geriausi seniai, kurie tiesiog nesugeba interneto. Bet jei nėra net telefono numerio – bėkite. Normali įmonė visada duos ir el. paštą, ir galimybę susitarti gyvai. Klauskit, kiek laiko jie dirba. Du metai? Rizikinga. Dvidešimt? Greičiausiai neišnyks rytoj. Ir visada pasitikėkite pilvu – jei kaina kvepia pigiai, ten yra kiaulė.

Išvada

Iš pradžių atrodė, kad krovinių užsakymas internetu į Angliją yra kažkas techniškai sudėtingo ir pilno spąstų. Bet iš tiesų tai tik normali paslauga, kurią atlikti padeda geri žmonės ir aiškus planas. Jei žinote, ką siunčiate, nebijot paklausti ir nesitikite stebuklo už trisdešimt eurų – viskas praeina sklandžiai. Aš čia nepadariau jums išvados kaip mokykloj, tiesiog norėjau pasakyti: būkit pasiruošę, skaitykit smulkų šriftą ir pasitikėkit, bet neaklai. Sėkmės kraustantis.