Krovinių transportavimo terminai į Angliją: kasdienis išvykimas

Jau beveik dvidešimt penkerius metus žiūriu, kaip mašinos važiuoja į Angliją ir atgal. Kasdien. Na, beveik kasdien. Jei jums rūpi krovinių transportavimo terminai į Angliją – ypač kai skelbiamas kasdienis išvykimas – noriu pasakyti vieną dalyką: kalendoriuje viskas atrodo kitaip nei realybėje. Per tiek metų mačiau situacijų, kai daiktai iškeliavo laiku, ir tokių, kai teko ieškoti krovinio po visą Prancūziją, nes kolega... šiaip, neesminė. Svarbiausia, kad žinotumėte, kaip veikia kasdieniai reisai, kiek tai trunka ir kur slepiasi papildomi mokesčiai. Atsakymai žemiau – ne iš vadovėlio, o iš to, kas tikrai nutinka kelyje.

Pirmas žingsnis – ką reikia žinoti planuojant

Koks realus krovinių transportavimo terminas į Angliją, jei siunčiu daiktus iš Vilniaus?

Iš Vilniaus iki Londono su normaliomis oro sąlygomis dažniausiai skaičiuokite dvi–tris dienas. Ne savaitę, ne dieną. Aš sakau „dažniausiai“, nes kartais pasitaiko eilių kelyje arba koks angliškas kamštis M25 žiede. Paprastai kasdienis išvykimas reiškia, kad jūsų daiktai iškeliauja iš terminalo tą pačią dieną, bet pats krovinys važiuoja per Lenkiją, Olandiją ir tik tada keltu per kanalą. Į vakarinę Angliją, tarkim Bristolį, pridėkite dar pusdienį. Tai realūs skaičiai, be reklaminių pažadų.

Ar tikrai vykstate kasdien, ar tai tik reklaminė frazė?

Klausiate į temą. Kai kurios įmonės rašo „kasdienis išvykimas“, o realybėje suka ratą aplink Vilnių tris dienas. Ar jie turi savo parką, ar yra tik tarpininkai? Mes turime išvykimus kiekvieną darbo dieną, šeštadieniais – po situacijos. Būna, kad mašina nepilna ir ją papildome. O kartais klientas skambina penktadienį vakare, o mes sakome – važiuoja tik pirmadienį. Tai kasdienis išvykimas nereiškia, kad 23 valandą atvažiuosime į kiemą.

Kelias ir laikas – kiek tai trunka

Kiek dienų dažniausiai važiuoja mašina iki Londono?

Du–tris. Yra nestandartinis variantas – ekspresas be persikrovimų – tada per 36 valandas. Bet brangu, labai. Daiktai dažniausiai važiuoja grupažu: į mašiną kraunama dešimt skirtingų krovinių iš kelių šalių. Kiekvienas atsiėmimas kelyje prideda valandų. Plius stopai, vairuotojų pamainos, eilės pasienyje. Aš asmeniškai skaičiuoju trim dienom, bet pasakau klientui – penkios darbo dienos. Kad neturėtumėt prie ko prisikabinti, jei kas nutiktų. Atsargumas šiame darbe dar niekam nepakenkė.

O kiek laiko užtrunka iki Mančesterio ar Birmingemo?

Mančesteris nuo Londono dar kokios penkios valandos į šiaurę, Birmingemas – trys–keturios. Jei krovinys išvyksta sekmadienį vakare iš Lietuvos, į Birmingemą jis atvyksta antradienio pavakarę, o į Mančesterį – trečiadienį. Vairuotojai negali vairuoti kiek nori, yra tachografai. Kartais jie privalo pailsėti netoli Birmingemo ir tada jūsų daiktai laukia. Taip, tai erzina, bet saugumo taisyklės galioja visiems, net ir skubantiems.

Ar galite pasiimti krovinį šiandien ir kad jis būtų Anglijoje rytoj?

Teoriškai taip, bet kaina šoka į tris keturis kartus. Aš tokį reisą organizavau gal du kartus per dvidešimt metų. Paprastai žmonės to nenori mokėti. Be to, kasdienis išvykimas veikia per surenkamąją sistemą, tai fiziškai neįmanoma surinkti Kaune, pervažiuoti per Vilnių ir kitą dieną būti Londone. Neįmanoma. Galima tik pilnu kroviniu tiesiai. Bet tada tai jau ne kasdienis grupažinis reisas, o atskira mašina su atskira kaina.

Kaip vyksta kasdieniai reisai praktikoje

Ką reiškia „kasdienis išvykimas“ perkraustymų kontekste?

Daug kas galvoja, kad kasdien iš jų kiemo rūsys. Ne. Terminalas surenka krovinius visą dieną, o vakare – tarp devynių ir vienuolikos – užkraunama mašina, kuri tą pačią naktį išvažiuoja. Kartais dvi mašinos, jei sezonas. Perkraustymų metu daiktai keliauja su kitais kroviniais. Jūsų daiktai gauna vietą, bet ne individualų reisą. Tai kasdienio išvykimo prasmė – nuolatinis srautas, o ne taksi paslauga jūsų sofai.

Jeigu aš gyvenu Kaune, o mašina išvyksta iš Vilniaus, kaip mano daiktai pateks į tą mašiną?

Du šimtai kilometrų nėra Mėnulis. Siunčiame vietinį furgoną, kuris jūsų daiktus parveža į terminalą Vilniuje. Kaina priklauso nuo kiekio. Jei dvi kėdės ir lagaminas, galite atvežti patys, bet jei trijų kambarių butas – furgonas būtinas. Atsimušame kelią į bendrą sąskaitą arba skaičiuojam atskirai. Buvęs atvejis: klientas iš Klaipėdos atitempė daiktus traukiniais. Nereikia to daryti. Iš Kauno vykdomi pervežimai reguliariai, nekelkite streso.

Ar kasdienis išvykimas automatiškai reiškia, kad ir pristatymas Anglijoje bus kitą dieną?

Ne, dažniausias nesusipratimas. Išvykimas – kai mašina išvažiuoja iš mūsų teritorijos. Pristatymas – kai skambina jūsų durų skambutis. Tarp jų – kelios šalys, tūkstantis kilometrų ir muitinė. Kasdieniai reisai užtikrina, kad daiktai nepradės dulkėti sandėlyje savaitę, bet jie neatsidurs Londone per naktį. Internete pilna „per 24 valandas“ skelbimų – tiesiog patikėkit, ten kažkas ne taip su aritmetika. Arba su sąžine.

Kainos ir tai, kas į jas įeina

Kiek kainuoja paletė daiktų transportavimas į Angliją su kasdieniu išvykimu?

Su CMR draudimu ir muitinės dokumentais – nuo šimto dvidešimties iki šimto aštuoniasdešimties eurų už europaletę. Jei standartinė EPAL iki keturių šimtų kilogramų, dažniausiai apie šimtą keturiasdešimt. Didesnis krovinys – brangiau. Primokėsite už pristatymą be lifto, nes vairuotojas nėra Samsonas. Paskutinė sąmata į Birmingemą buvo šimtas penkiasdešimt eurų. Kaina stabilizuojasi, kai žinai, kad reisas vyksta nuolat, o ne kartą per mėnesį.

Kas atsitinka, jei mano daiktai užima mažiau nei pusę mašinos – ar vistiek mokėsiu už visą?

Mokėsite tik už užimtą vietą. Tai ir yra grupažo grožis. Mašinos talpa apie devyniasdešimt kubų, o jūsų daiktai užima devynis. Kaina pagal kubatūrą arba paletes. Buvęs atvejis: studentas vežėsi vieną dėžę. Jam kainavo brangiau nei pusė mašinos, bet vistiek – ne už pusę. Už visą? Ne, tokių nesąmonių pas mus nėra. Ai, buvo viena įmonė, kuri taip darė. Nebeveikia dabar, kitaip ir negali būt.

Ar reikia draudimo, jei vežu seną sofą ir šaldytuvą – jie gi nėra labai vertingi?

Senas daiktas nereiškia, kad jo nereikia saugoti. Jei mašina apvirsta, sofą ir šaldytuvą suniokos lygiai taip pat kaip ir krištolinę vazą. CMR dengia apie aštuonis eurus už kilogramą. Jei sofą svėrėte ir ji pasirodė esanti sunkesnė, nei manėt (o manėt, kad jis gi nėra labai vertingas) – gali neužtekti. Papildomas draudimas kainuoja kelis eurus. Verta. Aš pats visada renkuosi ramų mieglą vietoj to, kad galvočiau, kas bus jei kas.

Dokumentai ir muitinė po Brexit

Ar man reikia kažkokių ypatingų popierių, kad siųsti buitinę techniką į Angliją?

Buitinė technika nėra ginklai, bet popieriai reikalingi. Po Brexit viskas apsunkino. Reikia sąrašo su vertėmis, adresu Anglijoje ir pakuočių aprašymo. Muitininkas klausia, ar naudota, ar nauja. Jei nauja – gali kilti muitai. Turiu omeny (ai, ne, švelniai tarus – deklaruojant) kad siuntinys turi turėti duomenis anglų kalba. Ne visada prašo, bet jei prašo ir neturite – stringa savaitėm. Mūsų biure paruošiame, bet sąrašą turėkite paruoštą iš anksto.

Ar tiksliai žinote, kokie dabar mokestiniai tarifai taikomi siuntoms į UK?

Ne per geriausiai, jei atvirai. Šitie dalykai keičiasi taip dažnai, kad net specialistai sėdi su atvira gov.uk svetaine. Žinau bendrą principą: jei siuntos vertė mažesnė nei šimtas trisdešimt penki svarai ir tai asmeninis turtas, muitų nėra. Bet jeigu nauja prekė arba komercinis krovinys – reikės mokėti. Kiek – priklauso nuo prekės kodo. Aš vedu transporto įmonę, o ne muitinę, todėl tikslų tarifą pasakysiu tik po konsultacijos su brokeriu Delyje. Na, ne Delyje Delyje, o Anglijoje.

Realybė, kurios niekas nepasakoja

Ar visos transporto įmonės, kurios skelbia „kasdieniai reisai į Angliją“, tikrai vykdo juos?

Ne. Atsakymas trumpas ir nemalonus. Yra nemažai tarpininkų, kurie surenka daiktus, paskui sėdi savaitę ir laukia mašinos. Jūs galvojate, kad bendraujate su vežėju, o realiai – su vaikinu iš neaiškios įmonės. Gerbiamos kompanijos nurodo, kad dirba brokeriais. Blogiausia, kai žada „rytoj išvykstam“, o paskui dingsta telefonai. Štai kodėl aš sakau – atvažiuokite į terminalą, pažiūrėkite mašiną. Jei priešinasi – kažkas ne taip. Tai ne paranoja, tai dvidešimt metų gatvėje.

Ar teko matyti, kad daiktai vėluoja ne dėl kelio, o dėl to, kad vežėjas tiesiog palaukė daugiau krovinių?

Matyti? Aš pats taip daręs nebuvau, bet teko gelbėti klientus. Šeima iš Panevėžio, daiktai surinkti pirmadienį, turėjo būti Londone ketvirtadienį. Radome juos tik penktadienį vakarą. Kodėl? Vežėjas laukė, kol surinks dar pusę mašinos iš Kauno. Grupažas – gražu, bet kai meluoja, kad krovinys jau kelyje, o jis stovi kieme už Baisogalos – norisi blogiausio. Tai ne kasdienis išvykimas, o kasdienis lūkestis.

Ar saugu palikti visus namų daiktus vežėjui, kuris siūlo žemiausią kainą?

Žemiausia kaina reiškia arba pradedantįjį, arba tą, kuris neturi licencijos. Buvo atvejis prieš trejus metus: klientė rado pervežėją per skelbimų portalą. Daiktai dingo tarp Vilniaus ir Kauno. Policija rado tik pusę. Kodėl? Nes nebuvo CMR, sutarties, nieko. Kai kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra. Nenoriu girdėti liūdnų istorijų, todėl geriau sumokėkite šimtu eurų daugiau ir turėkite sąskaitą.

Specifiniai kroviniai ir apribojimai

Kaip yra, jei reikia gabenti augintinį drauge su baldais – ar tai įmanoma vienu reisu?

Augintiniai nėra kroviniai, juos vežioja registruoti vežėjai su licencijomis. Mes pasiimsime sofą ir dėžes, o šunį – perduosime partneriui. Kartais sutampa datos, kad viskas vyksta vienu metu, bet ne ta pačia mašina. Buvęs atvejis: bandėme, kad šuo važiuotų kabinoje, vairuotojas sutiko, bet šeimininkas paskui atšaukė. Gyvūnai stresuoja, tai normalu. Nevežame jų kaip daiktų, tegul lieka specialistams su narvais ir veterinarine pagalba.

Ar galima siųsti maisto produktus kartu su kitais kroviniais į Angliją?

Ne. Anglijos maisto agentūra turi griežtas taisykles. Namie gaminti produktai bus sulaikyti ir sunaikinti. Buvo klientas, trys kibirus raugintų kopūstų bandė tempti. Muitinėje išpylė viską į konteinerį. Negrįžtamai. Komerciniai produktai su atitinkamais ženklais – kita kalba, bet tai jau ne skrybėlė iš tėvo spintos. Palikite maistą kaimynams. Bus pigiau ir be ašarų. Aš ir pats mėgstu raugintus, bet kelionėje į Londoną jie nebus jūsų draugai.

Ar Anglijos pusėje mano daiktus iškraus tiksliai į butą, ar tiesiog paliks ant šaligatvio?

Standartas – pristatymas iki adreso, nebutai i vidų. Vairuotojas iškrauna į šaligatvį arba pirmus laiptus. Jei trečias aukštas be lifto – papildomi pinigai. Ne dėl tinginystės, o dėl to, kad vairuotojas vienas negali tempti šaldytuvo laiptais. Pats Londone kilimą nešiau, vos nenualpau. Jeigu norite pilno perkraustymo Anglijoje – praneškite iš anksto. Staigmenų nemėgstame, ypač kai lyja, o lietus ten – daiktas gana įprastas.

Paskutiniai klausimai prieš pasirašant sutartį

Koks skirtumas tarp perkraustymo ir paprasto krovinių transportavimo į Angliją, jei tenka rinktis?

Perkraustymas – kai viskuo pasirūpiname: supakuojame, išskrandiname, užnešame. Krovinių transportavimas – kai jūs supakuojate, mes pasiimame ir pristatome. Kasdienis išvykimas labiau siejasi su antru variantu, nes terminaluose dirbame su paruoštais kroviniais. Jei stovite tarp dėžių ir nežinote, kaip išmontuoti lovą – rinkitės perkraustymą. Verta. Kainų skirtumas dvigubas, bet nervai svarbiau. Kartais žmonės pagauna antrą kvėpavimą ir supakuoja patys. Aš to nedaryčiau.

Ar verta užsakyti transportą į Angliją likus savaitei, ar galiu laukti iki paskutinės minutės?

Likus savaitei – idealu. Dviem dienoms – irgi įmanoma, bet jau stresuosite. Keturioms valandoms – tik jei esate Vilniuje ir turite du lagaminus. Kasdienis išvykimas nereiškia begalinės talpos. Kartais visos vietos užimtos baldais. Skambinkite paskutinę minutę – galim pasakyti, yra vieta antradieniui, o ne šiandien. Arba šiandien, bet brangiau. Planuokite kaip lėktuvą: kuo anksčiau, tuo ramiau. Nors avialinijos irgi atšaukia, čia mažesnė tikimybė.

Ką daryti, jei krovinys atvažiavo į Angliją, bet aš negaliu jo priimti numatytu metu?

Pasakykite kuo greičiau, geriau ne tą pačią minutę, kai vairuotojas jau prie durų. Galime palikti daiktus 24 valandoms nemokamai Londone, tada prasideda saugojimo mokestis. Buvo atvejis: klientas sirgo, daiktai stovėjo savaitę. Susimokėjo beveik tiek, kiek už gabenimą. Galima derėtis dėl vėlesnio pristatymo, bet tada mašina gali važiuoti kitur ir krovinys sugrįžta į sandėlį. Nepatogu, bet realu. Informuokite mus. Žinios – kaip degalai. Be jų – sustojame ne ten, kur reikia.

Ar galima sekti, kur yra mano daiktai kelyje į Londoną?

Pas mus gaunate vairuotojo numerį. GPS paprastai neturime, nes grupažinė mašina sustoja dvidešimtyje taškų. Tai ką sekti – kad ji stovi Iki prie Varšuvos? Realiau skambinti vairuotojui. Jis pasakys – esu ties Dortmundu, keltas rytoj. O jei pilnas krovinys privačioje mašinoje – dažnai įjungiamas sekimas. Bet kasdieniai reisai – čia ne Amazonės pristatymas su žemėlapiu. Kuklesnis, bet patikimesnis dalykas, jei pasirinkote normalią įmonę.

Koks jūsų patarimas žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į Angliją ir bijo, kad kažkas nutiks blogai?

Supakuokite taip, lyg dėžė kristų nuo dviejų metrų. Pasirašykite sutartį su CMR, o ne bendrakeleivio pažadu. Nepirkite vien pagal kainą – tai ne kondicionierius iš parduotuvės. Čia gyvi prisiminimai. Mačiau, kaip žmonės grįžta dėl prarastų dokumentų. Nereikia to. Kasdieniai reisai į Angliją egzistuoja, kad palengvintų, neapsunkintų. Pasitikėkite, bet patikrinkite. O tada – sėkmės naujame bute. Ar name. Kad ir kur apsistosite.

Išvada

Krovinių transportavimo terminai į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikalauja realaus požiūrio. Kasdienis išvykimas – ne stebuklas, o disciplina: mašina važiuoja, kai ji pilna, o vairuotojai žino kelią kaip savo kiemą. Jei planuosite iš anksto, supakuosite protingai ir nepasikliausite per mažomis kainomis, viskas bus gerai. O jei liks neaiškumų – paskambinkite geriausia iki rytojaus, nes po pietų jau tikrai renkuosi kitą reisą arba važiuoju lygiuoju. Sėkmės kraustantis į naujus namus.